Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys

[Wycka]

Tas žemėlapis jau buvo šioje temoje puslapiu aukščiau (žr. Pabradės - Adutiškio geležinkelį)

"Netyčia" radus, nepakenktų ir nuoroda:
http://parovoz.com/schedules/wilno1939/poland_map.php

Kritiką priimu, apsižioplinau, tačiau pas tave, Romai, žemėlapis kažkodėl tarsi "nukirptas", o pas mane jo daugiau. Kita vertus, kam reikia nuorodos, tepaspaudžia dešiniu pelės klavišu ant žemėlapio ir pasirenka "Properties".

[Romas]

Va ką radau beveik netyčia (Vilniaus kraštas tarpukariu):
Atvaizdas

Tas žemėlapis jau buvo šioje temoje puslapiu aukščiau (žr. Pabradės - Adutiškio geležinkelį)

"Netyčia" radus, nepakenktų ir nuoroda:
http://parovoz.com/schedules/wilno1939/poland_map.php

[Wycka]

Va ką radau beveik netyčia (Vilniaus kraštas tarpukariu):

Apšvieskite mane kas žinote: ar tas ruožas per Lietuvą Trakiszki - Orany buvo nutiestas dar cariniais metais ir kokio pločio originali vėžė buvo?

[aliusalius]

taip tai siaurojo gelezinkelio liekanos kitais metais sia pralaida planuojame remontuoti . naudosime gabijonus

[Eimantas]

Atkelti ir (ar) nukopijuoti prane6imai iš temos Geležinkeliai Lietuvoje.

[Romas]

Pabradė-Lentupis-Adutiškis-Pastovys-Krulevščizna

Dar šiek tiek istorijos

Lenkų laikais šis geležinkelis buvo gana svarbus - Vilniaus vaivadijai priklausė visas šiaurės rytinis kampas vos ne iki Polocko


1939 m. Lenkijos geležinkelių žemėlapis: http://parovoz.com/schedules/wilno1939/poland_map.php

Mazginės stotys buvo:
Łyntupy / Lentupis - siaurieji geležinkeliai į Švenčionėlius ir į Kobylniką (dab. Naročių)
Woropajewo / Varapajevas - platusis geležinkelis į Drują

1939 m. iki mazginės Krulevščiznos (Królewszczyzna) stoties kasdien ėjo 1 keleivinis traukinys, 1 dyzelinis traukinys (iki pasienio stoties Zahacie) ir 1 prekinis-krovininis traukinys.
Iki Lentupio (Łyntupy) kasdien kursavo dar 3 dyzelinių traukinių poros.

Iki Adutiškio (Hoduciszki) keleivinis traukinys važiuodavo apie 3 valandas. Palyginimui greitasis traukinys didesnį atstumą iki Pariečės tuomet nuvažiuodavo per 1½ valandos.
1939 m. Lenkijos geležinkelių tvarkaraštis: http://parovoz.com/schedules/wilno19...ewszczizna.php

--------

Sovietmečiu čia važiuodavo tik viena traukinių pora. Iš Vitebsko žaliai dažytas garvežys atitempdavo kelis vagonus ryte, o išvažiuodavo vakare (apie 18:30).

Apie 1975-1980 m. nutiestas ruožas nuo Adutiškio iki Didžiasalio statybinių medžiagų kombinato.
Paleistas dyzelinis traukinys iš Vilniaus iki Didžiasalio. Jis iš Vilniaus išvažiuodavo apie 7 ir 20 valandą.
Tuomet buvo tokios stotys ir stotelės:
st. Pabradė
Pavoverė
Zalavas
Gelednė
-LT/BY-
Rudnia
Peskariški
st. Lyntupy / Lentupis
Razlohi
Kamajka
-BY/LT-
st. Adutiškis->
-LT/BY-
Pastavy / Pastovys


Istoriškai susiklostė, kad visas ruožas priklausė BelŽD - Baltarusijos geležinkeliams. Adutiškio stotis oficialiai vadinosi Godutiški. Nutiesus šaką iki Didžiasalio, visas ruožas iki Adutiškio atiteko PbltŽD - Pabaltijo geležinkeliui.

Anuomet buvo ir daugiau panašių teritorinių nesutapimų:
- Pariečė (ruože Vilnius-Gardinas) priklausė PbltŽD (visas ruožas Vilnius - Druskininkai priklausė Pabaltijo geležinkeliui)
- Stasylos (ruože Vilnius-Lyda) priklausė Pabaltijo geležinkeliui, o Šalčininkų pusstotė (Velikije Solečniki) - jau BelŽD

Sovietmečiu buvo planai nutiesti ruožą (~80-100 km) nuo Krulevščiznos iki Oršos-Lepelio geležinkelio. Tuomet šis geležinkelis būtų tapęs magistraliniu kaip alternatyva Vilniaus-Minsko-Oršos-Maskvos geležinkeliui

-----

Subyrėjus Sovietų Sąjungai geležinkelių ribos buvo sutapatintos su naujųjų valstybių sienomis. Kilo daug ginčų dėl Adutiškio stoties (buvosios Lietuvos pusėje). Buvo sutarta, kad Lietuvai atiteks vieneri bėgiai į Didžiasalio pusę, o siena bus tarp bėgių.

Netrukus Lietuvai šio geležinkelio nebereikėjo - keleivių susisiekimas sumažėjo atsiradus vizoms, o Didžiasalio gamykla subankrutavo.

Apie 2001-2005 m. netoli Pabradės dar buvo bėgiai. Ant jų buvo sukrautos pabėgių atsargos.
Dabar liko tik pylimas. Nuo Pabradės iki Pavoverės - pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Daugiau apie šį geležinkelį - atskiroje temoje Buv. geležinkelis Pabradė-Adutiškis-(Didžiasalis)-Krulevščizna

[Romas]

Pabradė-Lentupis-Adutiškis-Pastovys-Krulevščizna

Geležinkelis nuo Pabradės iki Pastovių nutiesė vokiečiai I pasaulinio karo metais.
Jis buvo labai vingiuotas, su nemažais aikščių skirtumais.
Kada jis buvo sujungtas su Bologojės- Molodečno-Mastų-Siedlcų geležinkeliu, sunku pasakyti.
Frontas 1915-1918 m. stovėjo ties Pastovimis-Adutiškiu.


Žemėlapis iš http://maps.vlasenko.net/

[udrius]

O čia šią vasarą. Liepos mėnesį...

[2Pack]

O čia kada ši nuotrauka daryta ?

[Al1]

Ar tiltelio liekanos Piliakalnio g. Kaune nuo siaurojo gelezinkelio?

[Miningan]

Keliuose senuose vokieciu zemelapiuose, isleistuose apie 1920-1930 metus aptikau idomu dalyka: pavaizduota gelezinkelio linija nuo Aleksoto iki Mauruciu. Zemelapiai sudaryti naudojantis Pirmojo pasaulinio karo laiku duomenimis.

Idedu vieno is tu zemelapiu dali. Kiti zemelapiai vaizduoja ta pati.
Geltonai pazymejau ta gel. linija.

Atvaizdas

Vienas žmogus pasakojo, kad tai buvo krovininė linija (plačiojo geležinkelio) jungusi Aleksoto pramonės įmones su Mauručių stotimi, ji buvo reikalinga tam, kad tuomet dar nebuvo nutiesta dabartinė geležinkelio atšaka nuo geležinkelio tilto per Nemuną Kaune... Geležinkelis buvo nutiestas lygiagriačiai dabartiniam keliui VIA Baltica, Garliavoje ėjo dabartine darbininkų gatve...

[udrius]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo... Į buvusį Kauno mėsos kombinatą iš Kauno geležinkelio stoties Aleksoto parko dar ateina plačiojo geležinkelio atšaka.

taigi, pakėliau medžiagą . Dešrų cechas Ežerėlyje pastatytas 1968 metais, priklausė Lietkopsąjungai. Todėl apie dešrų vežiojimą geležinkelių ... Na nežinau nežinau...Šį šeštadienį turėtų būti laida apie Ežerėlį...

[Kadafis]

Kažkiek tekę gyventi tokiame vienkiemyje į vakarus nuo Aleksoto, į pietus nuo Ringaudų, į šiaurę nuo Mastaičių. tai užsiminęs apie pomėgį geležinkeliams iš aplinkinių vyresnės kartos gyventojų prisiminimų prisiklausiau. Buvusią siauruko trasą apvažinėti teko dviračiu, motociklu, vežimu... Taip geležinkeliuko likučių ieškinėdamas ir Ežerėlį pasiekiau. Radau ne tik bėgius, bet ir "geležinkelio stotį" (dispečerinę)...
Gaila, nuotraukų rasti neteko ... Joks senas aleksoto gyventojas neparodė... Teiravausi "Ežerėlio durpėse", bet irgi nieko negavau...

Ežerėlio miške žinau vietą, kažkada grybavom, kur yra pylimas, kadais per jį buvo tiksliai nutiesti bėgiai... Matosi akivaizdžiai, dar paieškojus tai ir liekanų rast įmanoma. O einant tuo menamu keliu tikrai ir foto būtų galima padaryt su įrodymais. Kažkada grybaudamas ten vaikštinėjau, gal kada prie progos nulėksiu pafotkint, bet vienam kažkaip tyngisi važiuot

[Al1]

Pasižiūrėjus į žemėlapį, tavo Al1 poste, peršasi logiška išvada, kad tai buvo platusis geležinkelis, nes jungia Mauručius su gel. stotimi Fredoje. Atkarpa į Aleksoto kalną ir atšaka į aerodromą egzistuoja ir dabar, kaip privažiuojamieji keliai. Pasekus žemėlapiu, galima teigti, kad geležinkelis praeidavo visai netoli II forto ir visą laiką ėjo lygiagrečiai dabartinei Veiverių gatvei.

Idomu, kada ir kieno ta linija buvo nutiesta - rusu pries Pirmaji pasaulini ar vokieciu karo metais. Ir kada ji buvo isardyta - iskart po karo, ar egzistavo dar iki kokiu 1920-25 m.?

... o Bajorai kažkada buvo stotimi, yra išlikęs jos pastatas, šalia vandens bokštas ir kažkoks ūkinis pastatas. Buvo ir kelių atšakinių, matosi pagal žemės sankasą ir plokštuma šalia.

Bajorai buvo paskutine stotis gelezinkelio linijoje Vokietijos puseje. Pati linija i Liepoja pratesta jau Pirmojo pasaulinio karo metu.

[Eimantas]

Jei tokie smulkmeniškumai būtų kaišiojami kažkur oficialiuose pareiškimuose, gal būtų kiek nesolidu. Kartais nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Čia blogo nieko nepamačiau, tik naudingos informacijos pasirodė. Ne kartą peržvelgiau į traukinio Radviliškis-Klaipėda tvarkaraštį ir vis pagalvodavau, kur gi tarp Klaipėdos ir Kretingos yra stotys, kur tik dyzelinio traukinio stotelės. Nes traukiniu važiuodamas (ypač tamsoje) nevisada pastebiu. Geležinkelių istorijos šaltiniuose dažnai minimas ruožas Klaipėda-Bajorai (kartais - netgi Tilžė-Bajorai), be pasirodo - Bajorai viso labo tik "dyzeliukų" stotelė. Tas pats - su Kalote.

Kaip buvo Kalotėje nežinau, nors raudonų plytų pastatas yra, o Bajorai kažkada buvo stotimi, yra išlikęs jos pastatas, šalia vandens bokštas ir kažkoks ūkinis pastatas. Buvo ir kelių atšakinių, matosi pagal žemės sankasą ir plokštuma šalia.

[SkyMan]

Taciau idomu, ar tai buvo siaurojo, ar vis delto placiojo gelezinkelio linija.

Pasižiūrėjus į žemėlapį, tavo Al1 poste, peršasi logiška išvada, kad tai buvo platusis geležinkelis, nes jungia Mauručius su gel. stotimi Fredoje. Atkarpa į Aleksoto kalną ir atšaka į aerodromą egzistuoja ir dabar, kaip privažiuojamieji keliai. Pasekus žemėlapiu, galima teigti, kad geležinkelis praeidavo visai netoli II forto ir visą laiką ėjo lygiagrečiai dabartinei Veiverių gatvei.

[julius]

/\
kadangi atsirado tema apie sventosios-darbenu gelezinkeli, ikeliu savo sena pranesima pakartotinai:

Sveiki,

Tęsiu tema. Iš drbėnų I pasaulinio karo metu vokiečiai į Latvijos pusę nutiesė geležinkelį. 1923 metais nuspręsta, kad verta statyti Šventojoje žvejų uostą, kurį reikėtų sujungti su geležinkeliu. Dėl to buvo nutiesta šaka iš Šventosios iki darbėnų siaurojo geležinkelio šakos, naujos linijos ilgis - 10 km. Viso geležinkelio ilgis buvo 20 km. Vokiečiams užėmus Klaipėda, skubos tvarka nutiestas naujas geležinkelis iš Darbėnų į Šventąją, šį kartą tiesiai ir šį kartą normalios vėžės. Gal kas žinote šią sritį plačiau? Kiek ilgai buvo siaurukas, kiek ilgai buvo normalus geležinkelis? Foto? Senoji trasa, buvusios geležinkelio stotys?
1938 m rusų žvalgybinis žemelapis:
http://narrow.parovoz.com/maps/darbenai.jpg

vasara buvau sventojoje, vienas vietinis gyventojas parode zvyrkeli, kurio anksciau ejo gelezinkelis, po to ant google earth pabandziau atsekti buvusia gelezinkelio trasa (ji ten gan gerai matosi) kazkada sita paveiksliuka buvau idejes i "uosto" tema.

[udrius]

Šventają su Darbėnais savo laiku jungė tiek siaurais geležinkelis, tiek ir platusis. Plačiojo geležinkelio žemėlapį kažkur turiu. Gerai, kad savo laiku miškininkai darė gerus planus.Tik dabar sunku kažką rasti, nes viska išvežiau į Panevėžį ir vis neatgaunu medžiagos.

[Al1]

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

Taciau idomu, ar tai buvo siaurojo, ar vis delto placiojo gelezinkelio linija.

[Romas]

/\ Šventoji niekada nepriklausė Klaipėdos kraštui.
Apie tą geležinkelį jau buvo rašyta mega temoje "Geležinkeliai Lietuvoje"
Beje, aną temą jau seniai laikas suskaidyti - nieko neįmanoma rasti