Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys

[Vitas]

Darbėnai -Šventoji

http://narrow.parovoz.com/LT.php :
[[[ В 1939 г. была построена ширококолейная ж.д. Дарбенай•Швентойи для обеспечения доступа к новому торговому порту длиной 12,18 км, разобранная не ранее 1952 г. ... ]]]]]

Be abejo, įdomu pamatyti išlikusios sankasos nuotraukų. Šis geležinkelis kirto Šventosios upę (aišku, pajūrio, ne tą Neries dešinįjį intaką; apie tai skaičiau knygoje „Upelių pakrantėmis" aprašytą maršrutą plaukiant pajūrio Šventąja), tai koks tilto likimas? Žiema tokioms ekspedicijoms – ne metas, bet „ratus ruošia žiemą, roges – vasarą“...

[Vitas]

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

Kažką panašaus galima įžiūrėti žemėlapyje http://narrow.parovoz.com/maps/kaunas-Krepost_n.jpg

[SkyMan]

taip, aš irgi mačiau šį žemėlapį, tačiau nealbai žinau kas ir kaip... Viena iš versijų, gal tai buvusi "Bertos" linija, tačiau kai kas mini, kad ši linija ėjo per Pažėrų mišką....

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

[udrius]

taip, aš irgi mačiau šį žemėlapį, tačiau nealbai žinau kas ir kaip... Viena iš versijų, gal tai buvusi "Bertos" linija, tačiau kai kas mini, kad ši linija ėjo per Pažėrų mišką....

[Al1]

Keliuose senuose vokieciu zemelapiuose, isleistuose apie 1920-1930 metus aptikau idomu dalyka: pavaizduota gelezinkelio linija nuo Aleksoto iki Mauruciu. Zemelapiai sudaryti naudojantis Pirmojo pasaulinio karo laiku duomenimis.

Idedu vieno is tu zemelapiu dali. Kiti zemelapiai vaizduoja ta pati.
Geltonai pazymejau ta gel. linija.

[Vitas]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo...

Ši informacija - tai Tavo asmeninė, t.y. prisiminai, ar iš laikraščių? Gal kartais turi tai patvirtinančių žemėlapių?

Kažkiek tekę gyventi tokiame vienkiemyje į vakarus nuo Aleksoto, į pietus nuo Ringaudų, į šiaurę nuo Mastaičių. tai užsiminęs apie pomėgį geležinkeliams iš aplinkinių vyresnės kartos gyventojų prisiminimų prisiklausiau. Buvusią siauruko trasą apvažinėti teko dviračiu, motociklu, vežimu... Taip geležinkeliuko likučių ieškinėdamas ir Ežerėlį pasiekiau. Radau ne tik bėgius, bet ir "geležinkelio stotį" (dispečerinę)...
Gaila, nuotraukų rasti neteko ... Joks senas aleksoto gyventojas neparodė... Teiravausi "Ežerėlio durpėse", bet irgi nieko negavau...

[udrius]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo...

Ši informacija - tai Tavo asmeninė, t.y. prisiminai, ar iš laikraščių? Gal kartais turi tai patvirtinančių žemėlapių?

[Al1]

o nepagalvojai apie politinę priežastį? maršrutas viduryje tarpstočio baigtis negali, o artimiausia stotis yra Baltarusijoje.

Priezastis ne politine o ukine. Sumsko stotis buvo panaikinta, nes reikejo aptverti gelezinkeli iki pat sienos - pasienio stotis tai Kena.
Idomu, kokiais argumentais remiantis pasienio stotis neirengta Sumske? Vietos ten pakankamai. Dvi ar tris sodybas reikejo tik iskelti ir siek tiek misko iskirsti.
Taciau, kaip rasiau, investuojant milijonus i Kenos stoti, buvo galima sukrapstyti ir kelis simtus tukstanciu treciojo kelio (aklikelio) nutiesimui ties Sumsku, perono su standartiniu pavilijonu irengimui, automatiniu vartu ten, kur treciasis kelias susijungtu su magistraliniu irengimui.

[aesde]

.....
O priezasti, del kurios panaikinti priemiestiniai traukiniai iki Sumsko banali. Paprasciausiai visas gelezinkelis nuo sienos su Baltarusija iki Kenos yra aptvertas tvora su signaliniu kabeliu - jei kas noretu isversti tvora..atsiskirtu nuo aptverto ruozo, galima buvo sumontuoti automatinius vartus ir stebejimo iranga. Bei irengti perona. Tikrai tai nebutu buvusi milziniska investicija visos Kenos stoties pertvarkymo darbu kainoje...
.....

o nepagalvojai apie politinę priežastį? maršrutas viduryje tarpstočio baigtis negali, o artimiausia stotis yra Baltarusijoje.

[Eimantas]

Pranešimai su priešingu šios temos pavadinumui turiniu iškelti į naują temą:
Nenutiesti geležinkelio ruožai

[Al1]

Kadangi tema ne vien apie uzdarytas linijas, bet ir apies stotis.
Sia savaite patyrinejau N. Vilnios - Sumsko ruoza.
Pradesiu nuo Sumsko.
Stotis panaikinta Kenoje irengus pasienio stoti. Priemiestiniai traukiniai iki Sumsko nevaziuoja, nors poreikis yra. Kenoje atvykstancio traukinio is Vilniaus visada laukia autobusas i Sumska.
O priezasti, del kurios panaikinti priemiestiniai traukiniai iki Sumsko banali. Paprasciausiai visas gelezinkelis nuo sienos su Baltarusija iki Kenos yra aptvertas tvora su signaliniu kabeliu - jei kas noretu isversti tvora... Visas gelezinkelis iki pat sienos nakti apsvieciams, irengta daug stebejimo kameru. Ir panaikintos pervazos. Vietoj ju pylime prakasti du (abu prie Sumsko) pravaziavimai nedideliems automobiliams. Vienintelis trukis gelezinkelio aptverime - pervaza Kenos stoties rytineje puseje.
Is tiesu, ES pinigais statant Kenos pasienio stoti, galejo ties Sumsku nutiesti ir kokius 300 m treciojo kelio, kuris iseitu is uz aptverimo. Toje vietoje, kur jis atsiskirtu nuo aptverto ruozo, galima buvo sumontuoti automatinius vartus ir stebejimo iranga. Bei irengti perona. Tikrai tai nebutu buvusi milziniska investicija visos Kenos stoties pertvarkymo darbu kainoje...

Sumsko stotis.
http://img392.imageshack.us/img392/1...070025ary5.jpg

Idomu, kokia buvo Kenos stotis iki jos pavertimo pasienio stotimi?

Dar. Tarpukario laiku lenku zemelapyje-schemoje tarp N. Vilnios ir Kyviskiu yra pavaizduota stotele Wierzby. Wierzba - gluosnis, karklas. Ir tikrai tarp N.Vinios ir Kyviskiu yra net keli Karklenai (Zemieji, Aukstieji, Didieji ir dar kitokie). 1940 m. ir velesnese schemose tokios stoteles nera. Taigi, matomai ji egzistavo lenklaikiu. Dar idomiau, kad tarpukariu vietove N. Vilnios gale ties dabartine elektrodepo stotele (mano aptariamoje linijoje) vadinosi Rusiskais Karklenais (siauriau gelezinkelio) ir Lenkiskais Karklenais (pieciau gelezinkelio). Gal toji lenku okupacijos metais buvusi stotele ir buvo ten, kur dabar Elektrodepo stotele?




Dar viena galima tos stoteles vieta - ties tiltu per Vilnia netoli Viktariskiu (siauriau gelezinkelio) ir Uzupio Karklenu (pieciau gelezinkelio). Tuo labiau, kad cia yra islike kai kurie artefaktai. Kadangi pylimas sioje vietoje gana aukstas, is abieju jo pusiu ties tiltu yra like supiltu pylimu liekanos - lyg ir buvusi pervaza ar priejimas prie galimai buvusios stoteles. Taciau pervazai tie pylimai per daug status. Tuo labiau, kad po tiltu teka ne tik Vilnia, bet yra ir pravaziavimo kelias.
Pylimu nuotraukos.
Uzupio Karklenu puseje.


Viktariskiu puseje


Tiesa, del kelio irengimo laiko kyla abejoniu. Tiesiant gelezinkeli, tilto atramos buvo akmenines. Viena ju islikusi ir laiko tilto perdanga ir dabar. Taciau kita, kurios puseje ir praeina keliukas, yra betonine. Iskyla klausimai:
ar ji buvo susprogdinta karo metu
ar senoji atrama nugriauta pailginanat tilta tam, kad butu irengtas pravaziavimas po juo.

Tiltas per Vilnia.



Dar vienas man neaiskus dalykas - ar dabartine Kyviskiu stotis yra ten pat, kur ir stovejo iki tol, kol nebuvo irengtas Vilniaus pietinis apvaziavimas.

Minetame lenkiskame zemelapyje-schemoje nera Pakenes - tai tikriausiai tarybiniais laikais irengta stotele. Bet tarp Kyviskiu ir Kenos yra pavaizduota stotele Szulgi. Taciau is tikruju Šiulgos yra siauriau Sumsko. Tuo tarpu minimame lenkiskame zemelapyje-schemoje Sumsko stoties nera, o sekanti stotis jau dabartines Baltarusijos teritorijoje, bet ne Gudogojus, o Loša. Šiuo metu šios stoties irgi nera.

[Vitas]

Nuo Noreikiškių mazgo (prie Lietuvos Žemės ūkio universiteto, kur kelio ženklai į dešinę rodo į Noreikiškes 1 km, į Šakius 56 km) „Via Baltica“ autostrada (vakariniu Kauno aplinkkeliu) link Varšuvos (Marijampolės) pavažiavę 4 km randame kertantį tiesų žvyrkelį. Jis yra kadaise veikusio siauruko geležinkelio trasa. Siaurukas kažkada vedė iš Ežerėlio į Aleksotą. Pasukę į dešinę, žvyrkeliu, vėliau asfaltu važiuotume ištisai siauruko trasa beveik iki Ežerėlio prieigų (asfaltuotas kelias pasisuktų prie pat Kauno vandenvalos įrengimų dumblo aikštelės, iki Ežerėlio likus ~2-3 km,). Geležinkeliuko pėdsakų aptikti įmanoma tik Ežerėlio gyvenvietės prieigose. Ten kur patį miestelį pasiekęs prastas keliukas pavirsta Kauno gatve, rasime buvusią pervažą. Nuo jos bėgiai eina jau tik viena kryptimi – link durpyno.
Kelią iš Juragių į Kačerginę šis vieškelis (buvusi siauruko geležinkelio trasa) kerta sankryžoje ties kilometriniu stulpeliu, kuris į Šakių plento pusę (Į Mitkūnų kaimą) rodo 4 km, į Marijampolės plento pusę (į Juragius) – 9 km.
„Via Baltica“ autostradoje į tą žvyrkelį pasukti kairėn neleidžia skiriamoji juosta. Turime autostrada pirmyn pavažiuoti apie pusantro kilometro ir rasime apsisukimo vietą. Grįžę ir iš autostrados pasukę dešinėn, iškart už sankryžos randame Kauno miesto pradžios ženklą. Žvyrkelis pavirsta į Armaniškių gatvę. Tiesioji baigiasi už 1 km: Armaniškių gatvė pasisuka kairėn (iki Juodelynės gatvės, 16 maršruto mikriuko apsisukimo vietos, į kurią kai kada atvažiuoja ir 16 maršruto didelis autobusas, lieka 700 metrų), o tiesiai veda menkaverčiais krūmais apaugusi išlikusi buvusio geležinkeliuko sankasa. Kiek laiko ta sankasa (o gal tik jos likučiai?) išsilaikys, galima spėlioti: Kaunas plečiasi (dabartinės Armoniškių, Juodelynės ir aplinkinės gatvės dar ne taip seniai buvo užmiestis).
Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo... Į buvusį Kauno mėsos kombinatą iš Kauno geležinkelio stoties Aleksoto parko dar ateina plačiojo geležinkelio atšaka.
Pats asmeniškai dar prisimenu buvusios Ežerėlio geležinkelio stoties pastatą (vietinių gyventojų vadintą siaurukų dispečerine) ir medinį peroną. Buvusios stoties kelynas išliko nepasikeitęs, išlikęs bėgių trikampis, dar yra buvusių šviesoforų likučiai. Iki 1987 metų iš Ežerėlio siaurukas pasiekė Novaraisčio durpyną netoli Lekėčių, iki 1979 metų – dar Jūrės plačiojo geležinkelio stotį (kai kuriuose vieškeliuose nesunkiai randu abiejų linijų pervažų likučius), kažkada – dargi Zapyškį.

[Carpenter]

Apie panaikintą geležinkelio ruožą Pariečė (Baltarusija)-Druskininkai buvo žinutės #728 ir #733 temoje "Geležinkeliai Lietuvoje".

[Al1]

Dar buvo projektas nutiesti gelezinkeli is Varenos i Lyda lenku okupacijos metais. Lyg ir zemes darbai jau buvo pradeti, bet prasidejo karas. Turiu zemelapi su pazymetu siuo gelezinkeliu kaip tiesiamu.

[Vitas]

Manau, prie panaikintu galima priskirti kauno tunelio aplinkkeli...

Šančiuose bėgiai dar yra. Iki rampos Švenčionių gatvėje traukiniai atvažiuoja. Toliau kelią sutvarkyti būtų paprasčiau negu 1990-1992 metais nuo Mockavos iki sienos su Lenkija.

[x21]

Manau, prie panaikintu galima priskirti kauno tunelio aplinkkeli...

[Eimantas]

Pakeista.

[Taut.]

Tai gali būti bendra tema - "Nebeveikiantys geležinkelio ruožai ir panaikintos stotys".

[Al1]

Didžiasalio geležinkelio stočiai, kurios jau nėra(nėra nei geležinkelio) - didelė (gal net per didelė?) garbė...
Gal adminai būtų pajėgūs pakeisti temos pavadinimą į "Geležinkelio stotys, kurių jau nėra" ar panašų ir sudaryti progą vesti diskusijas (rašyti prisiminimus, rinkti archyvinę medžiagą). Nes tikrai tokių stočių atsiras daugiau (pvz., Smalininkų, Trumbatiškio, Utenos (siauruko), Artilerijos, Daugų, Alytaus (senoji Gardino gatvėje), Druskininkų, Ukmergės, Žeimelio ...)
Sąrašas tikrai prasitęs...

Teisingai. Reikia temos apie panaikintas stotis.

[Vitas]

Didžiasalio geležinkelio stočiai, kurios jau nėra(nėra nei geležinkelio) - didelė (gal net per didelė?) garbė...
Gal adminai būtų pajėgūs pakeisti temos pavadinimą į "Geležinkelio stotys, kurių jau nėra" ar panašų ir sudaryti progą vesti diskusijas (rašyti prisiminimus, rinkti archyvinę medžiagą). Nes tikrai tokių stočių atsiras daugiau (pvz., Smalininkų, Trumbatiškio, Utenos (siauruko), Artilerijos, Daugų, Alytaus (senoji Gardino gatvėje), Druskininkų, Ukmergės, Žeimelio ...)
Sąrašas tikrai prasitęs...