[LV] Latvijos geležinkeliai

[Salvijus]

Esi neteisus - Ieriki-Gulbene-Žiguri-Abrene (Pytalovo), ne nurinktas, bet apleistas. Pats pernai važiavau.

Paėmiau informaciją iš latvių - teks ją dar patikslinti (tam, kad neskleisčiau dezinfoamcijos). Važiavau ties Gulbene 2006 m. ir mačiau nurinktą geležinkelio liniją. Į Gulbenę veda ir kita geležinkelio atšaka nuo Rygos-Daugpilio linijos - gal tą turėjote omeny.

[Salvijus]

Kur latvių traukiniai?

Gal kas žino kur dingo latvių keleiviniai traukiniai? Iš Rygos juk važiuodavo nemažai tolimųjų reisų į įvairias Sąjungos puses. O dabar senieji sąstatai važiuoja tik į Maskvą ir Peterburgą. Vietoje kursuoja tik dyzeliniai, gal į Gulbenę naktinis yra senojo formavimo.
Kur dėjo vagonus? Pardavė į metalo laužą?

[Salvijus]

Keleivių pervežimai latvijoje 2004 m.

Ieškojau informacijos kiek pervežama keleivių Latvijoje. Radau tik tokią seną informaciją iš 2004 m. 29,5 milj. važiavo priemiestiniais autobusais, 19,6 milj. tarpmiestiniais autobusais ir 23,5 milj. traukiniais. Keleivių traukiniais skaičius nuolat auga - lyginant su 2003 m. išaugo 4%.
Čia ir asakymas tiems, kad Lietuvoje nereikia vadybos - pernai turėjo kiek daugiau nei 5 milj.

[fow]

Ieškojau informacijos kiek pervežama keleivių Latvijoje. Radau tik tokią seną informaciją iš 2004 m. 29,5 milj. važiavo priemiestiniais autobusais, 19,6 milj. tarpmiestiniais autobusais ir 23,5 milj. traukiniais. Keleivių traukiniais skaičius nuolat auga - lyginant su 2003 m. išaugo 4%.
Čia ir asakymas tiems, kad Lietuvoje nereikia vadybos - pernai turėjo kiek daugiau nei 5 milj.

Čia yra naujesnė keleivių vežimo geležinkeliais statistika.
Latvijoje prie didelio keleivių skaičiaus vadyba prisideda nedaug - nebent nuolaidomis ne piko metu, atnaujintų reisų reklama. Kaip matoma diagramoje, dyzeliniais traukiniais pervežama tik ~3 mln. keleivių. Likę keleiviai pervežami elektriniais priemiestiniais traukiniais Rygos mazge, Rygos rajone ir aplinkiniuose rajonuose.

Mano padriki pasvarstymai kodėl Latvijoje geležinkeliais pervežama sąlyginai (na, palyginus su Lietuva) daug keleivių?


- šalies demografinė padėtis (pusė Latvijos gyventojų gyvena Rygoje ir Rygos rajone, traukinys daugeliui kasdienė susisiekimo priemonė vykstant į darbą, o vasarą - į kolektyvinius sodus, esančius iki 60 km atstumu nuo Rygos),

- savu laiku geriau išvystyta infrastruktūra (Rygos mazgas su 5 kryptimis, tankus stotelių tinklas miesto ribose, patogus stotelių išdėstymas jas supančių gyvenamųjų/pramonės rajonų atžvilgiu; Rygos centrinės geležinkelio stoties vieta geografiniu ir demografiniu požiūriu). Kitas dalykas kodėl ji išvystyta geriau - sovietmečių Ryga buvo Pabaltijo geležinkelių centras, Rygos reljefas gerokai palankesnis geležinkelio tiesimui, Ryga sovietmečiu buvo vystoma kaip pramonės centras, o tam reikėjo užtikrinti gerą ne tik žaliavų/prekių, bet ir darbuotojų susisiekimą (Vilniaus stotis buvo Peterburgo/Petrapilio-Varšuvos geležinkelio stotis, bėgiai projektuoti palankiausioje magistraliniam geležinkeliui vietoje atsižvelgiant į jo kryptis, o jį pastačius sujungti su Vilniaus vakarine/šiaurine dalimis būtų sunkoka dėl didelių reljefo svyravimų ir užstatymo) - Vilnius nėra milijoninis miestas kuris sau galėtų leisti turėti kelias paskiras stotis

- prasta Latvijos automobilių kelių būklė (dėl prastos kelių kokybės traukiniu susisiekti patogiau ir kartais greičiau)

[Salvijus]

Čia yra naujesnė keleivių vežimo geležinkeliais statistika.
Latvijoje prie didelio keleivių skaičiaus vadyba prisideda nedaug - nebent nuolaidomis ne piko metu, atnaujintų reisų reklama. Kaip matoma diagramoje, dyzeliniais traukiniais pervežama tik ~3 mln. keleivių. Likę keleiviai pervežami elektriniais priemiestiniais traukiniais Rygos mazge, Rygos rajone ir aplinkiniuose rajonuose.

Mano padriki pasvarstymai kodėl Latvijoje geležinkeliais pervežama sąlyginai (na, palyginus su Lietuva) daug keleivių?


- šalies demografinė padėtis (pusė Latvijos gyventojų gyvena Rygoje ir Rygos rajone, traukinys daugeliui kasdienė susisiekimo priemonė vykstant į darbą, o vasarą - į kolektyvinius sodus, esančius iki 60 km atstumu nuo Rygos),

- savu laiku geriau išvystyta infrastruktūra (Rygos mazgas su 5 kryptimis, tankus stotelių tinklas miesto ribose, patogus stotelių išdėstymas jas supančių gyvenamųjų/pramonės rajonų atžvilgiu; Rygos centrinės geležinkelio stoties vieta geografiniu ir demografiniu požiūriu). Kitas dalykas kodėl ji išvystyta geriau - sovietmečių Ryga buvo Pabaltijo geležinkelių centras, Rygos reljefas gerokai palankesnis geležinkelio tiesimui, Ryga sovietmečiu buvo vystoma kaip pramonės centras, o tam reikėjo užtikrinti gerą ne tik žaliavų/prekių, bet ir darbuotojų susisiekimą (Vilniaus stotis buvo Peterburgo/Petrapilio-Varšuvos geležinkelio stotis, bėgiai projektuoti palankiausioje magistraliniam geležinkeliui vietoje atsižvelgiant į jo kryptis, o jį pastačius sujungti su Vilniaus vakarine/šiaurine dalimis būtų sunkoka dėl didelių reljefo svyravimų ir užstatymo) - Vilnius nėra milijoninis miestas kuris sau galėtų leisti turėti kelias paskiras stotis

- prasta Latvijos automobilių kelių būklė (dėl prastos kelių kokybės traukiniu susisiekti patogiau ir kartais greičiau)

Gal ir būtų tiesa. Tačiau Lietuvoje yra žymiai geriau atnaujinti patys traukiniai. Latvijoje nėra nei greitųjų elektrinių traukinių (iš Jelgavos iki Rygos - 45 km - važiuojama iki 1 val., kai mūsų į Kauną irgi iki 1 val.), nei tolimesnių greitųjų keleivinių traukinių kaip kad mūsų Vilnius-Klaipėda jų alternatyvai Ryga-Daugpilis, Liepoja, Venstpilis.

[fow]

Būtent tie į Liepoją, Daugpilį ir Ventspilį (Rėzeknę berods jau atšaukė) ir yra greitieji. Juose yra priemoka už greitį ir komfortą.

Ryga-Jelgava 43 km, kelionės trukmė 47-50 min, Liepojos greituoju - 38 min. Greičiai mažesni nes daugiau tarpinių stotelių.
Visur stojantis elektrinis į Kauną 101 km iki 1h41min važiuoja. Taip kad finale nėra jau taip blogai.

Sutinku, kad Lietuvos geležinkelių traukinių salonai bendrai paėmus komfortiškesni.

[Salvijus]

Būtent tie į Liepoją, Daugpilį ir Ventspilį (Rėzeknę berods jau atšaukė) ir yra greitieji. Juose yra priemoka už greitį ir komfortą.

Ryga-Jelgava 43 km, kelionės trukmė 47-50 min, Liepojos greituoju - 38 min. Greičiai mažesni nes daugiau tarpinių stotelių.
Visur stojantis elektrinis į Kauną 101 km iki 1h41min važiuoja. Taip kad finale nėra jau taip blogai.

Sutinku, kad Lietuvos geležinkelių traukinių salonai bendrai paėmus komfortiškesni.

Na gal į Liepoją ir Ventspilį greitieji, tačiau kaip bebūtų tai tik renovuoti dyzeliniai. Kaip bebūtų mūsų Klaipėda-Vilnius važiuoja per km/h greičiau nei latvių.
Kai važiavau iš Vilniaus į Klaipėdą kontrolierius sakė, kad tarp Klaipėdos ir Vilniaus nuo pavasario pradės kursuoti keleiviniai traukiniai be palydovų ir durys pačios atsidarys. Koks traukinys turėtas omeny - neaišku. Gal RA2 - jei kaip spaudoj rašė panaikins pusę traukinių maršrutų. Tuomet bus panašu kaip Latvijoje.

[railman]

Dukterinė "Latvijas dzelzceļš" įmonė - "LDz Cargo" gavo sertifikatą, leidžiantį gabenti ne tik krovinius, bet ir keleivius tarptautiniais maršrutais:
http://www.ldz.lv/?object_id=3902

[Vytautas_LT]

Dukterinė "Latvijas dzelzceļš" įmonė - "LDz Cargo" gavo sertifikatą, leidžiantį gabenti ne tik krovinius, bet ir keleivius tarptautiniais maršrutais:
http://www.ldz.lv/?object_id=3902

Keleivius su emkėm temps? O gal su 2TE Krovininiuose vagonuose.

[LT-1]

Keleivius su emkėm temps? O gal su 2TE Krovininiuose vagonuose.

O ka - negi nebutu idomu kokioje cisternoje ar hoperyje pasivazineti?

[Vytautas_LT]

O ka - negi nebutu idomu kokioje cisternoje ar hoperyje pasivazineti?

Tuomet reikia geros kompanijos ir daug degtinės.

[_TuaReG_]

Be komentaru

[LT-1]

Tuomet reikia geros kompanijos ir daug degtinės.

Na su gera kompanija ir degtine butinai pabandyciau ir as

[Vitas]

Keleivius su emkėm temps? O gal su 2TE Krovininiuose vagonuose.

Prisimenu, kaip 1992 metais naktiniu traukiniu nuvažiavau į Jelgavą. Išlipus 5-6h ryto skubėti dar nebuvo kur (užtai ir dabar vis įrodinėju, kad apie naktinio traukinio greitį kalbėti nėra prasmės), tai beliko pasisukioti po geležinkelio stotį. Prisimenu, kaip į Rygą (lidz Riga) nuvažiavo keli elektriniai, taip pat keleivinis Kaliningradas-Ryga, dyzelinis Mažeikiai-Ryga... Tolėliau stovėjo ūkinis traukinys su geležinkelio technika ir keletu keieivinių vagonų. Jis šiek tiek maskavo dar vieną keleivinį traukinį, susidedantį iš 2M62 šilumvežio ir dviejų keleivinių vagonų. Tai nebuvo geležinkeliečių traukinys (kaip galvojau išsyk), o keleivinis Jelgava-Krustpils (Jekabpils).
Pavakare atsidūriau ties kelio Jelgava-Tervetė pervaža per geležinkelį Jelgava-Šiauliai (ties tuometine ATU-4). Užkalbinau pervažos budinčiąją. Aš ją rusiškai, ji man atsakė... lietuviškai (siurprizas!). Matyt, suprato lietuvišką akcentą. Pakalbėjome apie traukinius. Moteris nustebino pasakiusi kad maršrutu Ryga-Jelgava-Meitenė važinejantį M62 arba 2M62 su vienu keleiviniu vagonu.

Kas Lietuvoje liečia M62 važinėjimą su keleiviniais traukiniais, tai tokie šilumvežiai važinėjo maršrutuose Vilnius-Šeštokai, Vilnius-Mažeikiai, Varšuva-Vilnius (nuo Mockavos iki Vilniaus), o kai kada 1992-1997 metais dargi su dyzeliniais traukiniais Šiauliai-Kaunas (gal būt dar pasitaikydavo su Radviliškis-Klaipėda, Šiauliai-Daugpilis, Šiauliai-Pagėgiai, kai šie patys nevažiuodavo)...

[Salvijus]

Prisimenu, kaip 1992 metais naktiniu traukiniu nuvažiavau į Jelgavą. Išlipus 5-6h ryto skubėti dar nebuvo kur (užtai ir dabar vis įrodinėju, kad apie naktinio traukinio greitį kalbėti nėra prasmės), tai beliko pasisukioti po geležinkelio stotį. Prisimenu, kaip į Rygą (lidz Riga) nuvažiavo keli elektriniai, taip pat keleivinis Kaliningradas-Ryga, dyzelinis Mažeikiai-Ryga... Tolėliau stovėjo ūkinis traukinys su geležinkelio technika ir keletu keieivinių vagonų. Jis šiek tiek maskavo dar vieną keleivinį traukinį, susidedantį iš 2M62 šilumvežio ir dviejų keleivinių vagonų. Tai nebuvo geležinkeliečių traukinys (kaip galvojau išsyk), o keleivinis Jelgava-Krustpils (Jekabpils).
Pavakare atsidūriau ties kelio Jelgava-Tervetė pervaža per geležinkelį Jelgava-Šiauliai (ties tuometine ATU-4). Užkalbinau pervažos budinčiąją. Aš ją rusiškai, ji man atsakė... lietuviškai (siurprizas!). Matyt, suprato lietuvišką akcentą. Pakalbėjome apie traukinius. Moteris nustebino pasakiusi kad maršrutu Ryga-Jelgava-Meitenė važinejantį M62 arba 2M62 su vienu keleiviniu vagonu.

Kas Lietuvoje liečia M62 važinėjimą su keleiviniais traukiniais, tai tokie šilumvežiai važinėjo maršrutuose Vilnius-Šeštokai, Vilnius-Mažeikiai, Varšuva-Vilnius (nuo Mockavos iki Vilniaus), o kai kada 1992-1997 metais dargi su dyzeliniais traukiniais Šiauliai-Kaunas (gal būt dar pasitaikydavo su Radviliškis-Klaipėda, Šiauliai-Daugpilis, Šiauliai-Pagėgiai, kai šie patys nevažiuodavo)...

Teko man šiuo traukiniu iš 2M62 šilumvežio ir dviejų keleivinių vagonų iš Jelgavos važiuot į Meitenę 1992 m. Ir nieko - traukinys buvo sausakimšas.

[Vitas]

Teko man šiuo traukiniu iš 2M62 šilumvežio ir dviejų keleivinių vagonų iš Jelgavos važiuot į Meitenę 1992 m. Ir nieko - traukinys buvo sausakimšas.

Aš turėjau Latvijos geležinkelių keleivinių traukinių tvarkaraščių knygutę (kurių metų, jau neprisimenu), tai traukinys į Meitenę buvo iš Rygos, paskui kažkas man pasakojo apie šio maršruto patrumpinimą iki maršruto Jelgava-Platonė-Meitenė. Tai matyt tas pats 2M62 su dviem keleiviniais vagonais rytą atlikdavo reisą iš Jelgavos į Krustpilį (Jekabpilį), popiet - iš Jelgavos į Meitenę (Elėją)

[rakolioux]

Pirmąsias tramvajų lenktynes Liepojoje laimėjo vairuotojas Robertas Leimanis. Specialistų vertinimu, lenktynininko sėkmė susijusi su tuo, kad jis startavo pirmas.




anekdotas

[Vytautas_LT]

Aš turėjau Latvijos geležinkelių keleivinių traukinių tvarkaraščių knygutę (kurių metų, jau neprisimenu), tai traukinys į Meitenę buvo iš Rygos, paskui kažkas man pasakojo apie šio maršruto patrumpinimą iki maršruto Jelgava-Platonė-Meitenė. Tai matyt tas pats 2M62 su dviem keleiviniais vagonais rytą atlikdavo reisą iš Jelgavos į Krustpilį (Jekabpilį), popiet - iš Jelgavos į Meitenę (Elėją)

Viena sekcija 2M62? Dviem vagonams abi sekcijas leist būtų didelė prabanga.

[Salvijus]

nenutiestas Tukumo-Kuldygos geležinkelis ir tiltas per Abavą

Ne vieną nustebina įspūdingas, didelis ir aukštas tiltas per nedidelę Abavos upę Tukumo r., Satų pag. Jis nė kartą nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o ant jo gali užlipti tik alpinistai ar vaikėzai. Jis čia stovi jau 69 m.
Tilto atsiradimas susijęs su 1939 m. pradėtu statyti Tukumo-Kuldygos geležinkeliu. 1940 m. darbai pasistumėjo tiek, kad jau reikėjo statyti tiltą per Abavą. Jis yra pie 10 km nuo Tukumo II geležinkelio stoties. Kalvotoje vietovėje ir giliame Abavos slėnyje tiltas turėjo būti aukštas. Jis turėjo būti panašus į 1937 m. pastatytą tiltą per Salacą prie Mazsalacos (82 m ilgio ir 16 m aukščio virš vandens lygio).
Tilto statyba baigta 1940 m. lapkričio 5 d. - kaip buvo skelbiama spaudoje 25 d. anksčiau nei buvo planuota. Tačiau nei tilto, nei geležinkelio sampilas taip ir nebuvo supiltas. Kadangi tai buvo periferinis geležinkelio ruožas į Kuldygą (apie šį miestą žr. http://www.miestai.net/forumas/showt...9#post328049)- jis nepateko nei į vokiečių, nei į sovietų starteginius palnus.

Tilto adresas: http://maps.google.com/maps?f=d&sour...1&ie=UTF8&z=11

[Salvijus]

Rygos-Valgos ruožui 120 m. (pagal LDZ)

Pirmieji duomenys apie siekius statyti naują geležinkelio ruožą Pskovas-Ryga nuo Peterburgo-Varšuvos geležinkelio linijos Pskovo stoties siekia 1974 m. Šis ruožas planuotas kaip militarinis. Rusijos imperijos Karo ministerijos Vyriausias štabas manė, kad Pskovo-Rygos linija bus lengviau perdislokuoti kariuomenę iš Peterburgo į vakarines gubernijas - pasienį. Tačiau šiam projektui labai priešinosi pirkliai, nes ši linija visų pirma ekonomiškai būtų pakenkusi Peterburgo uostui ir Baltijos geležinkelio bendrovės nutiestai linijai Peterburgas-Talinas.
Tarp 1876-1884 m. šio geležinkelio statybą siekė perimti Rygos-Dinaburgo (Daugpilio) geležinkelio bendrovė. Tačiau carinė valdžia manė, kad tai valstybinės reikšmės objektas, todėl nuspręsta jį statyti valstybės lėšomis.
Naujoji geležinkelio linija pradėta statyti 1886 m. ir 1889 m. liepos 22 d. buvo atidarytas reguliarus susisiekimas. Atstumas tarp Rygos (dabar Zemitanų st.) ir Pskovo siekė 306 km. Šios linijos sudėtine dalimi tapo geležinkelis Valga-Tartu - 77 km.
1907 m. Peterburgo-Varšuvos ir Baltijos geležinkeliai buvo sujungti į vieną valstybinę bendrovę "Šiaurės vakarų geležinkeliai".
Pirmojo pasaulinio karo metais 1918 m. vokiečiai šį geležinkelį perėmė į savo rankas - perstatė į 1435 mm pločio vėžę.
1919 m. ši linija perėjo į "Latvijos geležinkelių" žinią ir buvo perstatyta į rusišką (1524 mm) vėžę. Aktualus tapo Valgos-Valkos klausimas, nes nustatyta naujoji Estijos-Latvijos siena miestą padalino pusiau, o Valgos stotis liko Estijos pusėje. Latvijos pusėje artimiausia stotis "Saule" buvo už 14 km. Tokiu būdu tam išspręsti susidariusias susisiekimo, muitinės procedūrų problemas, abiejose pusėse 1920 m. buvo pastatyti 2 plačiojo geležinkelio atsišakojimai į Valkos siaurojo geležinkelio stotį. Tokiu būdu geležinkelio ruožas pailgėjo 2 km.
Antrojo pasaulinio karo metais šis geležinkelio ruožas buvo ypatingos svaros - jis tarnavo vokiečių kariuomenei kaip pagrindinė arterija aprūpinant Leningrado frontą. Nežiūrint to, kad pralaidumas šia vienbėge linija vidutiniškai buvo įmanomas iki 20-22 porų traukinių per parą, tačiau karo metais buvo praleidžiama iki 30-32 ar net 36 porų sąstatų per parą.
Tam, kad padidinti šio geležinkelio pralaidą 1941-1942 m. buvo įrengti papildomi iki 4 km ilgio pralaidos punktai-stotys (pvz. Lugažiai su 12 kelių).
Po Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis pralaidos stočių buvo likviduota. 1980-1989 m. ruošiantis elektrifikuoti ruožą Ryga-Sigulda šiame ruože buvo pastatytas dvibėgis kelias. 2 keliai pastatyti ir tarp Cėsių bei Janiamuižos stočių.

Parengta pagal Toms ALTBERGS informaciją, http://www.ldz.lv/?object_id=3907

Dabar šiuo maršrutu kursuoja 14 dyzelinių traukinių, kurių 3 važiuoja iki estų Valgos.