[VLN] Traukinių maršrutas Stotis - Oro uostas

[gruobuonis]

Vakar lankiausi oro uoste. Terminalo viduje nepastebėjau jokios normalios info apie traukinį. Virš durų kabėjo standartinis ženkliukas su nupieštu traukiniu, autobusu ir taxi mašina. O išėjus į lauką, prie autobusų stotelės buvo pastatyta lentelė su užrašu "traukinių stotelė" ir rodykle.

Taigi, atskridus norint sužinoti už kiek laiko bus traukinys, turi tempti lagaminą iki stotelės, nusileisti liftu žemyn ir ten pasižiūrėti kelintą valandą atvažiuos traukinys. O jei jis bus už 40 min... tada, aišku, reikia grįšti atgal...


čia šiaip filmukas
http://www.youtube.com/watch?v=cyJECj2lf4M

[praeivis]

Atvaizdas

(c) Rustam parovoz.com

pasiziurejus i nuotrauka ir matant kiek ten zmoniu gali tilpti kyla labai didele abejone ar jiems apsimokes keleivius vezioti tik uz 2 litus. ko gero truputi palauks ir prades verkti,kad reikia kelti kainas.

[alm]

Per stoties kelius automotrise vaziavo letai, kaip ir visi traukiniai. Taciau vos tik ivaziavo i kelia i Kirtimus, paspaude kaip reikiant. Manau, kylant ir vingiuojant i Kirtimus greitis buvo apie 60-70 km/h.

Pravažiavau su GPS. Maksimalus kreitis link oro uosto buvo 66 km/h, bet tik keliom sekundėm. Ant ~60 pravažiavo truputį ilgiau. Tačiau gryžtant kažkodėl važiavo labai lėtai, maksimalus greitis buvo 54 km/h, o vieną atkarpą ties būsimu aplinkeliu iš vis važiavo ant 15 (ties ta vietą į priekį važiavo tikrai virš 50) ir kelionės trukmė gavosi 10 minučių vietoje 7.

Šiaip į priekį buvau vienintelis tikras keleivis (buvo daugiau žmonių, bet jie pirmyn atgal važinėjo ir nelipo), atgal buvo dar vienas keleivis, bet irgi su telefonu fotkino.

Liftas tikrai skirtas visiems. Man jį paslaugiai iškvietė apsauginis, nes pačiam nesigavo jo sensorinio mygtuko paspausti.

Stoty kažkodėl atgalinį bilietą pardavė pilna kaina, o ne su 15% nuolaida kaip atrodo priklausytų. Bet čia gal dėl kasininkės žioplumo - ji man ir bilietą į Kaišiadoris Klapėdos traukiniu iš pradžių nenorėjo parduot (visai gerai bent 2/3 kelio link Kauno parvažiuot normaliu traukiniu).

[praeivis]

Atvaizdas

(c) Rustam parovoz.com

traukinukas aiskiai per trumpas,kad jame komfortabiliai galetu jaustis keleiviai su lagaminais ir aisku per retai kursuoja,kad juo kas vazinetu ir butu pelningas.

[Vytautas_LT]

Jeigu pačioje stotelėje padarė švieslentę su traukinių atvykimo/išvykimo laikais, tai matyt neilgai truks tokią padaryti ir pačiame oro uoste. Paprastai net ir atidarius didesnius projektus, smulkūs darbai kurį laiką yra atlikinėjami.

[toleranceofculture]

Viskas yra gerai, žiūrėkime optimistiškai. Puiki naujiena. O visus patobulinimus galima lengvai atlikt. Pradžia jau yra. Ir tai pagirtina.

Jau aiškūs ir planai - pratęsti iki Salininkų. (dabar Salininkai - Stotis atstumas įveikiamas per 25 min, važiuojant 19 autobusu. 15-25 min. intervalu) Čia turėtų iškilti dar viena nauja stotis. O traukinių važiavimo intervalas pagal viską turėtų sumažėt nuo 40-50 min iki 15-20 min.

Įdomu kaip bus vystomas šis maršrutas.

Teiravausi dėl šio maršruto prieš kelias savaites. Prieš kelias dienas gavau tokį laišką:

Sveiki, p. ....,



Malonu, kad domina AB “Lietuvos gelezinkeliai” paslaugos!


Siai dienai turime marsruta Vilniaus gelezinkelio stotis – Vilniaus oro uostas, kurio kol kas neketinama plesti.



Geros dienos!


Pagarbiai,


Svetlana Kunskaja

Vilniaus keleivių aptarnavimo centro
viršininko pavaduotoja

Geležinkelio g. 16, 02100 Vilnius
Tel. +370 5 269 3789
Faks. +370 5 262 6947
Mob. tel. +370 686 88458
El. paštas: s.kunskaja@litrail.lt

www.litrail.lt

[LT-1]

Negarantuotas, kad specialiai šiam maršrutui užsakytos...

Tiksliai nepasakysiu, bet kai jau buvo apciuopiami veiksmai del siu motrisiu pirkimo, apie marsruta i oro uosta net jokiu minciu uzuomazgu nebuvo..

[LT-1]

Pravažiavau su GPS. Maksimalus kreitis link oro uosto buvo 66 km/h, bet tik keliom sekundėm. Ant ~60 pravažiavo truputį ilgiau. Tačiau gryžtant kažkodėl važiavo labai lėtai, maksimalus greitis buvo 54 km/h, o vieną atkarpą ties būsimu aplinkeliu iš vis važiavo ant 15 (ties ta vietą į priekį važiavo tikrai virš 50) ir kelionės trukmė gavosi 10 minučių vietoje 7.

Šiaip į priekį buvau vienintelis tikras keleivis (buvo daugiau žmonių, bet jie pirmyn atgal važinėjo ir nelipo), atgal buvo dar vienas keleivis, bet irgi su telefonu fotkino.

Liftas tikrai skirtas visiems. Man jį paslaugiai iškvietė apsauginis, nes pačiam nesigavo jo sensorinio mygtuko paspausti.

Stoty kažkodėl atgalinį bilietą pardavė pilna kaina, o ne su 15% nuolaida kaip atrodo priklausytų. Bet čia gal dėl kasininkės žioplumo - ji man ir bilietą į Kaišiadoris Klapėdos traukiniu iš pradžių nenorėjo parduot (visai gerai bent 2/3 kelio link Kauno parvažiuot normaliu traukiniu).

LT-1 sestadieni irgi issiruose i zvalgyba I oro uosta nuvyome pagal grafika, o atgal puse kelio tempemes 15-20 km/h, vietomis net gal iki 5 km/h. O viskas buvo del to, kad Vilniaus stotis negalejo "atidaryti" ileidziamojo, nes tuo metu is Vilniaus i Paneriu puse isvykinejo "dyzeliukas" (nesidomejau, bet turbut siek tiek velavo isvykti, tad ir sujauke priemima pagal grafika motrises). Kadangi motrise priimama i pirmaji kelia, turi skersai kirsti visa iesmyna, ir bet koks kertantis marsrutas (ar atvykstantis i vilniu traukinys, ar isvykstantis, ar pravaziuojantis) iskarto uzkerta galimybe priimti traukini is Kirtimu. Beje, jei taip vinguriuotu beveik kilometro ilgio krovininis, motrise ilgokai prie ileidziamojo prastovetu.. Aisku cia jau eismo valdymo problemos, bet viska padaryti nepriekaistingai ne visada gaunasi, nes yra labai daug visokiu aplinkybiu. Beje, idealiausia butu motrise priimineti nors i 9 kelia, tada ji (o tuo paciu ir jai) trukdytu zymiai maziau traukiniu. Mano asmenine nuomone, kai viskas "aprims", motrise is oro uosto pirmu keliu nesinaudos (bent jau piko valandomis)..
Kas del tu laipteliu, tai ir jie man nepatiko, nors tas ju issikisimas labai jau siuolaikiskai atrodo Sustojus traukiniui, ilgai durus neatsidare, tad paspaudziau zalia mygtuka, durys atsidare, bet laipteliu dar nebuvo Paskui durys vel uzsidare, ir atidarytos buvo tik laipeliams islindus.. Siaip tai cia itin rimta problema, nes koks senesnis zmogus ne tik susizalot, bet ir uzsimust gali.. Manau tai bus greitu laiku sutvarkyta.

[Al1]

Susidaro vaizdas, kad LG nenori užsakinėti kokio nors vakarietiško modelio automotrisės adaptacijos 1520 mm vėžei arba užsakyti naują modelį, o pasinaudojo Ukrainai skirtu modeliu. Ten viskas suprantama, nes naudojami ir aukšti, ir žemi peronai...


Tačiau kodėl EJ575 ir yra čekiško traukinio adaptacija mūsiškai vėžei...

Kaina, kaina, kaina. Niekas pigiai nekurs poros motrisiu 1520 mm vezei. Ne viskas taip paprasta. Ne vien tik vezimelio konstrukcijoje ir ratu plotyje problema.

Aisku, galejo pasirinkti cekiska tos pacios "ČKD Vagonka" automotrsie DM12, skirta 1520 mm vezei. Ji gaminta berods Suomijai. Jei jau suomiai perka... Bet viesieji pirkimai, korupcija...

http://www.vagonka.cz/40000.asp?ids=1422

Stai traukinys EJ471 1435 mm vezei. Kuo skiriasi nuo musiskio is pirmo zvilgsnio (neskaitant dazymo schemos)?
Nuotrauka is www.skoda.cz puslapio.

Visi čia kalba apie laiptelių išstumimą-neišstumimą, bet ten yra vienas daug problematiškesnis dalykas. Pačių laiptelių medžiaga padaryta iš rifliuoto plieno. Dabar tai didelės reikšmės neturi, bet kai prasidės žiema, ir ant ju bus stojama su apsnigtais batais, tai paslidusių ir nukritusių žmonių skaičius bus gan didelis. Ką tada LG darys?
Ir iš vis - su šituo maršrutu yra paveluota minimum 1,5 metais. Kai tiltas Naujininkuose buvo siauras arba iš vis uždarytas remontui ir mašinų spustys buvo iš tikro didelės, paklausa būtų daug didesnę nei dabar.

Modernizuotuose ER9M laipteliai su nerudijancio plieno danga. Neperforuota, kaip nemodernizuotuose. Ir nieko, nepaslysta.
Apatinis laiptelis gi ne tambure, o po durimis. O ir tamburas nesildomas. Nemanu, kad su automotrises laipteliais butu problemu del apledejimo.

Pravažiavau su GPS. Maksimalus kreitis link oro uosto buvo 66 km/h, bet tik keliom sekundėm. Ant ~60 pravažiavo truputį ilgiau. Tačiau gryžtant kažkodėl važiavo labai lėtai, maksimalus greitis buvo 54 km/h, o vieną atkarpą ties būsimu aplinkeliu iš vis važiavo ant 15 (ties ta vietą į priekį važiavo tikrai virš 50) ir kelionės trukmė gavosi 10 minučių vietoje 7.

Is Kirtimu keli simtai metru nuo tilto i oro uosta prasideda nuokalne ir greitis ribojamas pradzioje iki 50 km/h, o veliau iki 40 km/h.

[alm]

Kadangi motrise priimama i pirmaji kelia, turi skersai kirsti visa iesmyna, ir bet koks kertantis marsrutas (ar atvykstantis i vilniu traukinys, ar isvykstantis, ar pravaziuojantis) iskarto uzkerta galimybe priimti traukini is Kirtimu. Beje, jei taip vinguriuotu beveik kilometro ilgio krovininis, motrise ilgokai prie ileidziamojo prastovetu.. Aisku cia jau eismo valdymo problemos, bet viska padaryti nepriekaistingai ne visada gaunasi, nes yra labai daug visokiu aplinkybiu. Beje, idealiausia butu motrise priimineti nors i 9 kelia, tada ji (o tuo paciu ir jai) trukdytu zymiai maziau traukiniu. Mano asmenine nuomone, kai viskas "aprims", motrise is oro uosto pirmu keliu nesinaudos (bent jau piko valandomis)..

Mano atveju važiavo iš 7 kelio. Paskui į jį ir grįžo. Bet einant į peroną pakeliui kelio švieslentė bandė mane suklaidinti ir siūlė į oro uostą važiuoti iš 1 kelio už pusantros valandos.

[aesde]

Del laipteliu nemanau kad butu reikeje is naujo sertifikuoti. O nuo Ukrainai skirtu automotrisiu ji siek tiek skiriaisi. Galu gale sertifikavimas yra gamintojo problema. Jei LG iskele toki reikalavima pirkimo kontrakte - kad riedmenys turi buti serifikuoti 1520 mm vezei - tai PESA turejo juo ir pasirupinti bei pateikti gamini jau sertifikuota. Tuo tarpu nei RA2, nei sios automotrises ilgai bandyti nereikejo, nes tokie riedmenys jau naudojami 1520 mm vezes gelezinkeliuose. Tuo tarpu dviaukstis traukinys yra naujo modelio (tiesa, tai yra, kaip jau kazkada minejau 1435 mm vezes modelio adaptacija 1520 mm vezei) gaminys. As nezinau, ar jis sertifikuotas. Jei ir sertifikuotas, tai realiai dar neisbandytas 1520 mm vezes gelezinkeliuose. Setifikacija nelygu isbandymui.

Kokie dar eismo taisykliu ypatumai???

jo, matau, kad traukinukai tamstai patinka, bet giliau tai.....

sertifikacija tai yra bandymų serija, po kurios paprastai yra išduodamas popieriukas, kad produktas atitinka kažkokius tai standartus. sertifikatą gali išduoti tik tam tikros atestuotos laboratorijos.

dabar dėl laiptelių: papildomi laipteliai išlenda iš korpuse, išpjautų skylių - kaip manai ar nereikia patikrinti, ar korpusas neprarado nustatyto standumo? ar laipteliai telpa į nustatytą gabaritą? ar nereikia patikrinti papildomus laiptelius išstumiančių varikliukus, ar jie nesukuria kokio papildomo magnetinio lauko, kuris sukuria kliutis lokomotyvo signalizacijai?
savaime suprantama šiuo atveju yra supaprastinta procedūra, tikrinama tik tam tikri elementai

dėl ypatumų. pasiskaityk TNN ar eismo taisykles ir gal suprasi. jei ne - tai nėra ką čia su tavim diskutuoti

Is Kirtimu keli simtai metru nuo tilto i oro uosta prasideda nuokalne ir greitis ribojamas pradzioje iki 50 km/h, o veliau iki 40 km/h.

iš kur tokia informacija?

[c2h5oh]

Oro uosto pastate reikėtų švieslentės, kuri rodytų, kada sekantis traukinys į Vilnių.

[2Pack]

Baikime varyti dievą į medžius. Vakar važiavau į Oro Uostą ir viskas ok. Na laipteliai gal ir sukelia šiokių tokių nepatogumų, tačiau... reikia džiaugtis, kad išvis toks maršrutas atidarytas. Ir kas čia pasakojo apie didelį atstumą nuo terminalo, tai yra nesamonė. Berlyno Schoenefeldo oro uoste nuo traukinio reikia eiti žymiai ilgiau. Švarus, modernus traukinukas. Bilieto kaina irgi nedidelė, važiuojančių yra. Į Oro uostą nuvažiavo netgi ne per 7, o per 5 min. Atgal važiuojant punktulus buvo, tiesa labai lėtai juda per tiltą Naujininkuose, bet to priežastis jau išvardino LT-1.

[Wycka]

Gal ne pati naujausia informacija, bet yra keletas dar neskelbtų faktų:
Traukiniu iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą – per 7 minutes
Spalio 2 d. iškilmingai atidarytas naujas traukinių maršrutas tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Pirmojo reiso keleivius šiandien pasveikino susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas.
„Naujasis traukinio maršrutas užtikrins patogų susisiekimą su Vilniaus oro uostu, padės keleiviams išvengti spūsčių miesto gatvėse. Jis taps svarbia sostinės viešojo transporto dalimi – numatoma, kad naujuoju maršrutu kasdien važiuos apie 3–4 tūkstančiai žmonių“,- sakė susisiekimo ministras A.Butkevičius.
Geležinkelio jungčiai tarp stoties ir oro uosto panaudota veikianti geležinkelio linija Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai–Stasylos. Stotelės ir jos prieigų oro uoste įrengimo darbai atlikti bendradarbiaujant AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Naujo maršruto diegimo projektas, neįskaitant traukinių vertės, kainavo apie 4 mln. litų.Geležinkelio stotelėje prie oro uosto įrengtas peronas, liftas keleiviams, apšvietimas, atsižvelgta į keleivių su negalia bei ribotos judėsenos žmonių poreikius. Veikia moderni keleivių informavimo sistema. Garsinė ir vaizdinė informacija teikiama ne tik perone, bet ir oro uoste bei geležinkelio stotyje. Stotelę su oro uosto terminalu jungia dengta ir apšviesta galerija. Keleivių saugumui stotelėje ir jos prieigose įrengta vaizdo stebėjimo sistema.
Naujuoju maršrutu kursuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ specialiai įsigytas vieno vagono traukinys – automotrisė, skirta susisiekimui trumpais atstumais. Šiuolaikiškame vagone yra 93 sėdimos vietos, įrengta oro kondicionavimo sistema, traukinio salonas ir išorė stebimi vaizdo stebėjimo kameromis.
Traukiniai kursuos vidutiniškai kas 40 minučių. Pirmasis traukinys iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyks 5 val. ryto, paskutinis traukinys iš oro uosto – po vidurnakčio, 0 val. 48 min. Kasdien maršrutu Vilniaus geležinkelio stotis–Tarptautinis Vilniaus oro uostas–Vilniaus geležinkelio stotis bus atliekama po 27 reisus.
Jau šiandien svarstoma idėja ateityje, aptarus su oro uosto antžeminio aptarnavimo kompanijomis, Vilniaus geležinkelio stotyje sudaryti galimybę atlikti skrydžio registraciją. Tai leistų keleiviams jau stotyje registruoti skrydžiui bagažą ir patogiai vykti į oro uostą.
Šiandien taip pat pristatytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsigytas modernus dviaukštis elektrinis traukinys, kuris netrukus kursuos maršrutu Vilnius–Kaunas. Jau nupirkti du tokie traukiniai – atlikus jų bandymus, pirmasis pradės važinėti lapkričio mėnesį, antrasis – kitų metų sausį. Vėliau numatoma įsigyti dar du tokius traukinius. Šie traukiniai galės važiuoti 160 km/val. greičiu.

[Al1]

jo, matau, kad traukinukai tamstai patinka, bet giliau tai.....

sertifikacija tai yra bandymų serija, po kurios paprastai yra išduodamas popieriukas, kad produktas atitinka kažkokius tai standartus. sertifikatą gali išduoti tik tam tikros atestuotos laboratorijos.

dabar dėl laiptelių: papildomi laipteliai išlenda iš korpuse, išpjautų skylių - kaip manai ar nereikia patikrinti, ar korpusas neprarado nustatyto standumo? ar laipteliai telpa į nustatytą gabaritą? ar nereikia patikrinti papildomus laiptelius išstumiančių varikliukus, ar jie nesukuria kokio papildomo magnetinio lauko, kuris sukuria kliutis lokomotyvo signalizacijai?
savaime suprantama šiuo atveju yra supaprastinta procedūra, tikrinama tik tam tikri elementai

dėl ypatumų. pasiskaityk TNN ar eismo taisykles ir gal suprasi. jei ne - tai nėra ką čia su tavim diskutuoti



iš kur tokia informacija?

Kas yra sertifikacija as zinau. Bet ne kiekvienas bandymas yra sertifikacija ir sertifikacija nebutinai techninis bandymas. Kartais pakanka ir matavimo. Velgi - matavimas nebutinai yra bandymas.


Del korpuso standumo - as tai tikejausi isgirsti. Galima padiskutuoti. Viskas priklaso nuo kebulo konstrukcijos. As manau, kad toje vietoje, kur yra laipteliai (zr. nuotrauka) nera jokiu korpuso siju ar kitu elementu, kuriuos pasalinus, kebulas prarastu standuma. Aisku, as neturiu irodymu. Butu idomu pamatyti, kaip automotrise atrodo is apacios. Ar bent suzinoti apie jos kebulo konstrukcija is kompetetingu asmenu.

Velgi, jei tokia situacija, kuri yra dabar su automotrises laipteliais yra sertifikuotame gaminyje, tai tokia sertifikacija yra tik pinigu svaistymas, biurokratine kliutis ir t.t. Tokia sertifikacija gal ir uztikrina eismo, valdymo sauguma, bet ji neuztikrina keleiviu saugumo. Ko tokia setifikacija verta???





Del greicio. Yra zenklai.

[kaskas]

Ne visi oro uoste sugeba rasti naująją traukinio stotelę

www.DELFI.lt
2008 spalio mėn. 7 d. 08:30 Nusiųsti
Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius
komentarus ir klaidas
Skaityti komentarus (24)
Versija spausdinimui



DELFI (J.Kupreščenko nuotr.)
Ne visi oro uoste nusileidę vilniečiai sugeba rasti naująją stotelę, iš kurios traukiniu per kelias minutes galima nukakti į geležinkelio stotį. Užsieniečiams čia susigaudyti dar sunkiau, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Sostinė".

Kelias į traukinio stotelę – plastiku dengtas tunelis. Tačiau jis prasideda už automobilių stovėjimo aikštelės. Iš oro uosto išeinantys keleiviai ant automatinių durų mato rodykles.
Reklama




Jos nurodo, kad traukinio stotelę, kaip ir čia kursuojančius autobusus, taksi automobilius galima pasiekti einant tiesiai.

Išėjus į lauką matyti tik dvi nuorodos į traukinį. Viena pastatyta prie dengto tunelio pradžios, kita – atremta į autobusų stotelę žymintį stulpą.

Keleivių atvykimo terminalą oro uoste sudaro trys dalys. Tačiau išėjus į lauką pro vienas iš trijų durų, ženklų, parodančių, kur įrengta traukinio stotelė, nėra. Kai lauke tamsu, pamatyti kelias lauke esančias nuorodas – dar kebliau.

[RAW]

Šiandien ir aš išbandžiau PESĄ. Nepatiko po staliukais esančios dėtuvės, kai atsisėdi nėra keliams vietos, turi šonu pasisukti. Iš Vilniaus įlipti aukštis atrodo dar nieko, o iš oro uosto jau aukštoka, ypatingai nepatogu su lagaminais. Ir važiuojant į oro uostą kažkodėl sustojome prieš Naujininkų viaduką jau po šviesoforo kokioms 2 minutėm? Klausimas kilo, kodėl? Beje, važiavo tik vienas apsauginis. O šiaip atrodo viskas neblogai.

[zanaz]

Šiandien ir aš išbandžiau PESĄ. Nepatiko po staliukais esančios dėtuvės, kai atsisėdi nėra keliams vietos, turi šonu pasisukti. Iš Vilniaus įlipti aukštis atrodo dar nieko, o iš oro uosto jau aukštoka, ypatingai nepatogu su lagaminais. Ir važiuojant į oro uostą kažkodėl sustojome prieš Naujininkų viaduką jau po šviesoforo kokioms 2 minutėm? Klausimas kilo, kodėl? Beje, važiavo tik vienas apsauginis. O šiaip atrodo viskas neblogai.

O kelinta val vaziavai ir kiek mazdaug vaziavo ziopliu/skrendanciuju ?

[pankas]

Vakar lydejau svogeri tai tokia statistika:
17.45 i oro uosta atvyko 11 keleiviu, vaziavo 7 minutes, isvyko i stoti 8 keleiviai
o
19.05 i oro uosta atvyko 0, isvyko i stoti 8 keleiviai, vaziavo 7 minutes
1 apsauginis 1 kondukture

[Maxas]

Reiketu panaikinti 1 autobuso marsruta: Stotis - Oro uostas.