Geležinkeliai Lietuvoje

[John]

Politinis faktorius yra ir Rusijoje jis stiprus. Todėl nereikia visko vertinti pagal vakarietiškus verslo standartus. Kas dėl dolerio, tai Rusija jo vis labiau atsikrato tarptautiniuose atsiskaitymuose.

Žinoma, yra ir kiti faktoriai Rusijoje. Tačiau jiems yra ribos. Nemanau, kad Baltarusiški kroviniai eis kitur, jeigu jiems bus geriau per Klaipėdą.

Beje, panašu, kad net Valodiai nepavyko išmušti sandorio su kiniečiais dėl dujų, kurio vertė turėjo būti daugybė milijardų USD. Turint omeny, kad Rusijos situaciuja Vakariniame fronte nėra labai gera, nemanau, kad jie būtų linkę dar labiau šakotis. Tiesiog prasidės finansinės problemos, jeigu nežiūrės, kaip ekonomiškai (o ne ideologiškai) geriau.

[Al1]

Čia tema ne apie Rusijos ekonomiką, bet ji liečia geležinkelius. O ką ten rašo Vakarų žiniasklaida apie dujas, dar nieko nereiškia. Propagandinis karas ir tiek.

[John]

Čia tema ne apie Rusijos ekonomiką, bet ji liečia geležinkelius. O ką ten rašo Vakarų žiniasklaida apie dujas, dar nieko nereiškia. Propagandinis karas ir tiek.

Gazeta.ru nėra Vakarų žiniasklaida.

[Al1]

Rusijoje veikia tiek liberali atvirai provakarietiška žiniasklaida ir prorežiminė. Beje, pirmos daugiau. Gazeta.ru iš pirmosios grupės.

[John]

Rusijoje veikia tiek liberali atvirai provakarietiška žiniasklaida ir prorežiminė. Beje, pirmos daugiau. Gazeta.ru iš pirmosios grupės.

Tai nekaičia fakto, kad Rusija gyvena ne geriausius laikus biznio sandorių srityje. Sandoris su Kinija dėl dujų nepasirašytas - faktas.

[Al1]

Lyg Europa ar JAV gyvena geriausius laikus? Pagal vieną sandėrį vertinti juokinga. Grįžtant prie geležinkelių, Rusija su partneriais iš Muitų sąjungos užsimojusi organizuoti naująjį šilko kelią geležinkeliu iš Azijos į Europą. Kroviniai pasiektų Europą per 10-12 dienų, o ne per mėnesį, kaip dabar jūra. Neseniai pasirašytas BAMo rekonstravimo įstatymas. Taigi, aišku, kad kroviniai gali aplenkti Lietuvą dėl politinių motyvų. Jie arba eis per Baltarusiją, arba į Rusijos Baltijos jūros uostus.

[John]

Lyg Europa ar JAV gyvena geriausius laikus? Pagal vieną sandėrį vertinti juokinga. Grįžtant prie geležinkelių, Rusija su partneriais iš Muitų sąjungos užsimojusi organizuoti naująjį šilko kelią geležinkeliu iš Azijos į Europą. Kroviniai pasiektų Europą per 10-12 dienų, o ne per mėnesį, kaip dabar jūra. Neseniai pasirašytas BAMo rekonstravimo įstatymas. Taigi, aišku, kad kroviniai gali aplenkti Lietuvą dėl politinių motyvų. Jie arba eis per Baltarusiją, arba į Rusijos Baltijos jūros uostus.

Kroviniai eis ten, kur jiems bus pelningiau.

[Al1]

Kroviniai eis ten, kur bus pasakyta. Kroviniai iš Azijos, atgabenti į Europa geležinkeliu, toliau jūra iš viso bus mažai gabenami. Nes dėl perkrovimo bus prarandamas laikas. Kam perkrauti, jei galima užsakovui pristatyti tiesiai geležinkeliu? Taigi, Lietuva iš tiesaus tranzito kelio išpuola vien tik pažiūrėjus į žemėlapį.

[John]

Kroviniai eis ten, kur bus pasakyta. Kroviniai iš Azijos, atgabenti į Europa geležinkeliu, toliau jūra iš viso bus mažai gabenami. Nes dėl perkrovimo bus prarandamas laikas. Kam perkrauti, jei galima užsakovui pristatyti tiesiai geležinkeliu? Taigi, Lietuva iš tiesaus tranzito kelio išpuola vien tik pažiūrėjus į žemėlapį.

Jeigu bus pelningiau per jūrą, eis per jūrą. Jeigu pelningiau ne per jūrą, tai eis ne per jūrą. Paprasta, kaip 2x2.

[Al1]

Laikas - pinigai. Neperkrovus greičiau. Be to dar kartą kartoju, kas Rusijai negalima taikyti vakarų "standartų". Bus politinė valia neleisti per Pabaltijį - neleis. Verslo laisvė nėra absoliutinė, tuo labiau Rusijoje, kas iš esmės yra gerai.

[Eimantas]

Ir dabar nėra tiesus kelias per Šeštokus, bet naujų srautų jau atsirado. O rusiškas tranzitas aktualiausias Kaliningrado kryptimi, bet visai ta kryptimi jie neužrauks. Klaipėdos kryptimi rusiškų krovinių srautas nėra didelis.

[Eimantas]

Jau nekart kartojau, kad Klaipėdoje rusiški kroviniai sudaro nedidelę dalį, dėl to ir uostui ir LG tai labai neatsilieps, svarbiau yra Baltarusija ir vidiniai vežėjai (tokie kaip MN). Taip pat svarbūs ir kiti faktoriai, vagonų apyvartuma ir biurokratizmas (geležies rūdos krova iš Rusijos vis didėja ir didesnių gylių ir dėl gero vagonų apyvartumo, nepaisant Ust Lugos plėtros ir politikos).

[Al1]

Rusiškų krovinių srautas yra pakankamas, kad jo netekus LG, uostas ir valstybė patirtų šimtų milijonų Lt per metus nuostolius. Be to ir dauguma kitų krovinių ne iš Rusijos gali būti nukreipta per Rusijos uostus, jei tik Rusija panorės. Ust Luga dar nepasiekė visų savo pejėgumų.

[Al1]

Tai marginaliniai srautai. Kol kas.

[Eimantas]

Rusiškų krovinių srautas yra pakankamas, kad jo netekus LG, uostas ir valstybė patirtų šimtų milijonų Lt per metus nuostolius. Be to ir dauguma kitų krovinių ne iš Rusijos gali būti nukreipta per Rusijos uostus, jei tik Rusija panorės. Ust Luga dar nepasiekė visų savo pejėgumų.

Čia panašu į kalbas apie tai kaip Pribaltika gyvena tik iš rusiškų krovinių tranzito. Per paskutinį dešimtmetį ar du uosto krova padvigubėjo, todėl ir išmetus tuos 10-13 proc. rusiškų krovinių nieko kardinaliai nepasikeistų. Kokia kita dauguma krovinių? Kita dauguma yra Baltarusijos kroviniai (trečdalis uosto apyvartos), bet jiems Ust Luga taip pat aktuali kaip lietuviškiems kroviniams Talinas.

[Aleksio]

Čia panašu į kalbas apie tai kaip Pribaltika gyvena tik iš rusiškų krovinių tranzito. Per paskutinį dešimtmetį ar du uosto krova padvigubėjo, todėl ir išmetus tuos 10-13 proc. rusiškų krovinių nieko kardinaliai nepasikeistų. Kokia kita dauguma krovinių? Kita dauguma yra Baltarusijos kroviniai (trečdalis uosto apyvartos), bet jiems Ust Luga taip pat aktuali kaip lietuviškiems kroviniams Talinas.

Faktas yra tas, kad geležinkeliuose krovinių sumažėjo. Lokomotyvų poreikis yra ~20-25% mažesnis, nei prieš metus.

[Eimantas]

Tai susiję su rusiškų krovinių tranzitu į Klaipėdą?

[r08n]

Be to ir dauguma kitų krovinių ne iš Rusijos gali būti nukreipta per Rusijos uostus, jei tik Rusija panorės. Ust Luga dar nepasiekė visų savo pejėgumų.

Per Ust Lugą gaunasi nemaža apylanka.

[Al1]

Jei tarifas bus patrauklus, tai papildoma para nieko nereikš.

Čia panašu į kalbas apie tai kaip Pribaltika gyvena tik iš rusiškų krovinių tranzito. Per paskutinį dešimtmetį ar du uosto krova padvigubėjo, todėl ir išmetus tuos 10-13 proc. rusiškų krovinių nieko kardinaliai nepasikeistų. Kokia kita dauguma krovinių? Kita dauguma yra Baltarusijos kroviniai (trečdalis uosto apyvartos), bet jiems Ust Luga taip pat aktuali kaip lietuviškiems kroviniams Talinas.

LG 50 proc. tai jau tikrai gyvena iš Rusijos tranzito - tiek į Kaliningradą, tiek ir į Klaipėdą kartu sudėjus. Kalbant apie Klaipėdos uostą, reikia skaičiuoti ne rusiškus krovinius, o iš Rusijos, į Rusiją ir per Rusiją vežamus krovinius.

[Eimantas]

Už savikainą ar subsidijuos gal, kad apsimokėtų vežti kelis kartus toliau į uostą esantį daug toliau nuo sąsiaurių, žiemą užšąlantį ir su didele tikimybe vagonų prastovų. Be to baltarusiai jau yra BKT dalininkai, todėl tiesiogiai finansiškai suinteresuoti vežti būtent į Klaipėdą, neskaitant privalumų kituose dalykuose.

Kartu nebūtina dėti, nes LG reikšmingas jų tranzitas į Kaliningradą ir srautai ten ir į Klaipėda ženkliai skiriasi. Jei pradės kenkti ar šiaip mažinti ta kryptimi, tai kartu temps žemyn ir Kaliningrado geležinkelius, nes ten praktiškai jokios srautų diversifikacijos nėra kaip pas mus.

Uoste du trečdaliai krovinių Lietuvos, trečdalis Baltarusijos, likusi dalis Rusija ir visai trupiniai kitos šalys. Apie krovinius iš Rusijos jau aptarėm, į Rusiją pagrinde vežamos plataus vartojimo prekės, bet LG čia kažkodėl beveik gauna į vienus vartus nuo autotransporto, o dėl krovinių per Rusiją taikliai pasakyta:

Tai marginaliniai srautai. Kol kas.