Rail Baltica II

[mantasm]

Bus galima uždaryt, jei nebus naudos, kaip Rengės geležinkelį.

ES projektai dažniausiai turi sąlygą, kad turi būti naudojama N metų arba reikia grąžinti pinigus.

[lukass]

Gi geležinkelį eksploatuos bendra įmonė "RB Rail" ar kaip ten, tai ji ir žiūrės, ką po to.

Beje, geležinkeliu važiuos ne tik žmonės, bet ir kroviniai, gal kaip nors išsivers?

[liutass]

RB2 tik keleiviams, berods

[mantasm]

Gi geležinkelį eksploatuos bendra įmonė "RB Rail" ar kaip ten, tai ji ir žiūrės, ką po to.

Beje, geležinkeliu važiuos ne tik žmonės, bet ir kroviniai, gal kaip nors išsivers?

RB Rail nėra privati įmonė ir nuostolius gausim padengt visi kartu. Kaip ir dabar su keleiviniais geležinkeliais.

[andyour]

Kaip ir dabar su keleiviniais geležinkeliais.

Oro bendrovėms valstybė moka taip pat. Žinoma, geriau nemokėti niekam.

[lukass]

RB2 tik keleiviams, berods

Mano anksčiau pateiktoj ataskaitoj (2017 m. ) aprašomas ir krovinių gabenimas.

Be to, puslapyje rail-baltica.lt rašoma:

• Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti

[tomczu]

Žinoma, kad planuojamas krovininis transportas. Kitaip projekte nebūtų Kauno ir Rygos aplinkkelių, atskiros Panevėžio krovininės stoties bei atšakos į Talino uostą.

[liutass]

Ta pacia veze ar bus dvi, viena keleiviams, kita kroviniams?

[tomczu]

Išskyrus mano minėtas atkarpas, vežė bus bendra. Planuojamas maksimalus krovininių traukinių greitis - 120 km/val.

[liutass]

Išskyrus mano minėtas atkarpas, vežė bus bendra. Planuojamas maksimalus krovininių traukinių greitis - 120 km/val.

tada su logistika nebus lengva, nors gal ten tik keli keleiviniai per para vaziuos. Vienu metu atkarpa gales vaziuoti arba tik vienas keleivinis, arba tik vienas krovininis.

[tomczu]

Čia viskas labai priklauso nuo krovininių traukinių skaičiaus ir racionalaus pervežimų laiko planavimo. Bus du keliai ir ERTMS, tad turėtų be problemų pavykti. Daugumoje atkarpų kol kas suplanuotos 8 keleivinių traukinių poros per parą, bet tai dar tikriausiai keisis. Tai nėra didelis skaičius, kitose Europos šalyse pavyksta sutalpinti kur kas daugiau sąstatų. Nemanau, kad su šiuo dalyku bus didelių problemų.

[lukass]

Nežinau iš kur fantazijos, kad keleiviniai ir krovininiai traukiniai "nesiriša", bet net ir dabar vienkeliai sugeba praleisti pakankamus srautus (iš 2018 – 2022 M. VEIKLOS PLANO PROJEKTO. Mėlynam stulpelyje (esamas pajėgumas) pirmas skaičius-krovininiai, antas-keleiviniai. Pilka spalva-maximum):



RB krovininiai srautai (iš anksčiau pateiktos ataskaitos):

[Al1]

Gi geležinkelį eksploatuos bendra įmonė "RB Rail" ar kaip ten, tai ji ir žiūrės, ką po to.

Beje, geležinkeliu važiuos ne tik žmonės, bet ir kroviniai, gal kaip nors išsivers?

Keleivių pervežimai nuo krovinių pagal ES reikalavimus atskirti. Jei LG dar sugeba kažkaip prasukti, formaliai srautai atskirti, bet valstybė neima dividentų ir leidžia jų sąskaita dengti nuostolius, tai RB to tikrai nebus. Nes projektas jungtinis trijų šalių. Daugiausiai nuostolių dėl keleivių pervežimų patirtų Lietuva, nes geležinkelio ilgis ilgiausiais ir traukinių daugiausiai. Latvija patirų mažiau, o Estija mažiausiai.

[Al1]

Oro bendrovėms valstybė moka taip pat. Žinoma, geriau nemokėti niekam.

Žinoma, geriau nemokėtų, bet tai "Lietuvos avialinijų" prichvatizacijos kaina. Tuo labiau, kad lėktuvais skraido valdžia ir turčiai. Jie sau visos valstybės pinigais ir pasiremia aviaciją. Aišku, nukrenta per tai visiems. Bet traukiniais valdžiažmogiai ir "elitas" nevažinės. Ne lygis.

[andyour]

Žinoma, geriau nemokėtų, bet tai "Lietuvos avialinijų" prichvatizacijos kaina. Tuo labiau, kad lėktuvais skraido valdžia ir turčiai. Jie sau visos valstybės pinigais ir pasiremia aviaciją. Aišku, nukrenta per tai visiems. Bet traukiniais valdžiažmogiai ir "elitas" nevažinės. Ne lygis.

Kaip tik traukiniai yra lygis. Čia iš sovietinių laikų toks supratimas, kad traukiniai žemiausiam sluoksniui. Vakarų Europoje tai greičio ir komforto simbolis. Dauguma stočių visiškai centre.

[Al1]

Čia ne iš tarybinių laikų, o paskutinių 20-25 metų tendencija. Ne tik traukiniai, visas VT yra lochams. Lietuva ne Europa. RB netgi Panevėžį aplenks ir stotis bus miesto pakraštyje, kas labai blogai.

[vėkas]

Čia ne iš tarybinių laikų, o paskutinių 20-25 metų tendencija. Ne tik traukiniai, visas VT yra lochams. Lietuva ne Europa. RB netgi Panevėžį aplenks ir stotis bus miesto pakraštyje, kas labai blogai.

Kai geležinkelį tiesė pro Vilnių - stotis taip pat buvo pakraštyje. Kaune berods irgi.

[Al1]

Vilniuje ne pakraštyje, 500 metrų nuo miesto vartų tai ne pakraštys. Kaune kiek toliau. Bet tada realijos buvo kitos. Traukiniai buvo skirti greitam susisiekimui su tolimais kraštais. Tai iki stoties ateiti ar atvažiuoti kilometrą ar kitą, nieko nereiškė. Dabar pasaulis sumažėjo, todėl stotis turi būti patogioje vietoje. Be to dar daugiau pavyzdžių, kai miestai taip ir nedaaugo iki stočių. Beje, Panevėžyje stotis irgi buvo už miesto ir miestas gan prastai priaugo iki stoties. Šiais laikais iki stočių miestai nepriaugs, nes gyventojų mažėja, be to yra kitos transporto rūšys.

[tomczu]

Dėl Panevėžio tai sutinku su Al1. Apie 10 kilometrų nuo centro tai milžiniškas atstumas bet kokiu atveju, o kadangi Panevėžys turi tik apie 90 tūkst. gyventojų, tai iš vis darosi absurdas. Miestas niekada tiek daug nepriaugs, o vienas pagrindinių geležinkelio privalumų bus prarastas. Tikrai blogas ir nelogiškas sprendimas.

[Al1]

Būtų galima nutiesti paleis esamą geležinkelį nuo Panevėžio stoties iki RB atšaką ir leisti traukinius su eismo krypties keitimu. Bet gi tuoj ims springti eksperdai, kad bus gaištamas laikas tų, kurie į Rygą ar Taliną. Nieko, Vokietijoje važiavau greitaisiais ICE, kurie važiuoja iki 220-240 km/h., tai yra stočių, į kurias užvažiuojama ir keičiama važiavimo kryptis. Aišku, stotys tupikinės (t.y. nepravažiuojamos, o galinės), bet gi nesugalvojo dėl greitųjų traukinių statyti atskirų stočių kitame miesto gale...