Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Romas]

1938 m. Panevėžio - Joniškėlio siaurojo geležinkelio atidarymas

Lietuvos aidas 1938.12.05



Panevėžio - Joniškėlio siaurojo geležinkelio atidarymas
Naujasi geležinkelis - paminklinis jubiliejinių 1938 metų statinys


Nauji kultūros faktai


Iškilmingo geležinkelio atidarymo nuotraukos

Atsiprašau, ne visos nuotraukos - kažkam prieš 73 metus prireikė kažkokio straipsnio kitoje pusėje

Gero skaitymo

[Al1]

Nesaugiausia vieta ant tilto tai lentos šonuose. Jos plonos ir supuvusios. O pabėgiai dar tvirti.

[Kristinėlė]

Keletą dienų teko viešėti Pasvalyje. Pasinaudodama proga ieškojome Pasvalio siaurojo geležinkelio tilto. Bėgių būklė nenustebino: visiškai apleisti ir apaugę žolėmis bei medžiais. Pats tiltas atrodė nesaugiai, nepaisant to ant jo žaidė vaikai. Pakalbinus juos, pasirodo ant šio tilto jie užaugę ir nebijo vaikščioti.
Kelios akimirkos:










Beje, šis tiltas, saugomas objektas:

[Vismantas]

Aplankiau senaji siauruko tilta buvusiame ruože Joniškėlis - Žeimelis. Iš ties vaizdas įspūdingas. Nuotraukose to neperduosi.



http://www.sgk.lt/index.php?key=Gale...=lt&gallery=58

[Romas]

Sukurta nauja tema

Iškelta 33 (!) puslapiai pranešimai apie neveikiančius siauruosius geležinkelius.
Senoje temoje temoje liko 47 puslapiai; kai bus iškelti durpynų geležinkeliai, sumažės keliais puslapiais.


Aišku, kad reikės išskirti temą apie geležinkelius į šiaurę nuo Panevėžio (kai kas juos vadina vakariniu ruožu):
- Gubernijos - Joniškėlio - Biržų,
- Panevėžio - Joniškėlio - Žeimelio - Joniškio
- Petrašiūnų - Linkuvos

---
Poros dienų diskusija kasbūtųjeigubūtų iškelta į atskirą temą "Diskusijos apie turizmą Lietuvoje"
Čia palikti tik pranešimai, kurie bent per kilometrą priartėja prie gelžinkelio

=====

Taisyta 2011.07.22.
Šiaurinio ruožo geležinkeliai atskirti į atskirą temą:
Šiauliai (Gubernija) - Pakruojis - Petrašiūnai - Joniškėlis - Pasvalys - Biržai
Atšaka Petrašiūnai - Linkuva
Panevėžys - Joniškėlis - Vaškai - Žeimelis
1960 m. veikęs 600 mm pločio vėžės ruožas Žeimelis - Joniškis

[c2h5oh]

Kalbant apibendrintai, siūlyčiau užsienio turistui pramogas ir pažintį su tarpukario Lietuva. kaip tik būtų lyginama Lietuva su Danija. Apart paties siauruko, būtų alaus, sūrio, arbatų, naminės duonos degustacija, galimybė pačiam pasigaminti šių produktų ir dar juos parsivežti namo, pačiam pasivažinėti/palenktyniauti rankine drezina ar net valdyti lokomotyvą (stebint profesionalui ir stoties teritorijoje), pristatyti bei degustuoti Lietuvoje gaminamą serbentų ir vyšnių vyną, organizuoti įvairias varžybas, pvz orientacija, bėgimas su kliūtimis, surask traukinyje paslėptą lobį, etc..

Idėja kaip idėja. Atskiri elementai, (nors daugelis ir nemokšiškai, rinkodaros prasme, atlikti) egzistuoja jau dabar. Netgi tas pats ASG rengia visokius ten vyno traukinius ir panašiai.

Tačiau ji anaiptol nėra masinė, ir konkurencija didelė (įvairūs "duonos kepimai" dabar dygsta ant kiekvieno kampo). Taigi tikėtis siauruko infrastruktūros išlaikymo (apie atkūrimo išlaidas net nekalbu) iš tokių pramogų - labai drąsu.

Pats investuotum savo santaupas į tokį projektą?

[Vismantas]

milijonas už pervažą yra žiauriai daug. didžiajame su signalizacija vienkeliame ruože apie 150-200K. gali būti ir mažiau. priklauso kokiu atstumu reikia laidus tampyti. be signalizacijos iki 50K

Paprastose pervažose net dar pigiau. Priklauso nuo kertamo kelio kategorijos.
Ši kaina yra iš LG. Aš taip pat padaryčiau pigiau jei ne vienas "bet". Viabaltika kiek žinau galima kirsti geležinkeliu tik skirtinguose lygiuose. T.y. viadukas. Arba sodinti budėtoja kuris stebės ar nėra kliūčių ant kelio. Tokio kaip siaurukas nėra. Jam reikalavimai keliami kaip LG (plačiajam geležinkeliui).

[aesde]

......... O tvarkyti 1km kelio reikia apie 300000 Lt. (Jei atstatoma ukio būdu). Dar dvi pervažos po 1mil. Lt. Tiltai kur reikia pakeisti visa medine dali. Dabar rekonstruojamas viadukas kainavo apie 700000 Lt, ir tai tik hidroizoliacija, krantines atramos, bėgių išardymas ir atstatymas.
.................

milijonas už pervažą yra žiauriai daug. didžiajame su signalizacija vienkeliame ruože apie 150-200K. gali būti ir mažiau. priklauso kokiu atstumu reikia laidus tampyti. be signalizacijos iki 50K

[Wycka]

Juk yra veikiantis ruožas. Ir ką matom? Džiugu, kad ASG juda, kruta, bet nepasakyčiau, kad Anyksčių stotis lūžta nuo norinčių važinėti. Prigalvojama renginių, bet nėra jų tiek jau daug, ir žmonių juose ne tiek jau daug (žiūriu į sąrašą čia - http://www.siaurukas.eu/lt/sventines_keliones , geriausiais 2009 metais suskaičiuoju 16 kelionių, plius dar vasaros savaitgalio važiavimai prie Rubikių ežero ir nežinomas kiekis užsakomųjų kelionių). Tikėkimės, ASG bent jau einamąsias išlaidas padengia iš veiklos?

Net jeigu paskaičius fantazuotojų fantazijas, tai nieko radikaliai geresnio nei tai, ką dabar daro ASG, nematau (dvaras, stotis, semaforas, upeliukas, ežeriukas). Skirtumas tik toks, kad šiaurinį ruožą reikėtų atstatyti beveik nuo nulio, ir turizmą vystyti ir nuo nulio. O turizmą šiame krašte vystyt irgi galima gerokiai efektyviau, nei užkasant milijonus į geležinkelio sankasą.

Mano požiūriu čia yra dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios problemos. Jeigu siaurukas orientuojasi į intelektualų turistą — iš kur jų paimti? Panevėžys, deja, yra darbininkų miestas (didžiausias LTU miestas be savo universiteto). Galima atsivežti iš kitų miestų, bet tai labai didina pramogos kaštus. O mažiau intelektualiems siauruko pramogos yra sunkiai finansiškai įkandamos. Taip ir gaunasi „žirklės“.

[c2h5oh]

Gerai jau prisijungsiu ir aš prie šios diskusijos.
Kadangi aš labai daug laiko skiriau dėl šio ruožo atgaivinimui tai galiu pasakyti. LR ministerijai tas ruožas ".........". Pinigu jam neskirs. Cituoju vieno iš aukščiausio "valdininko" pasisakymus dėl šio ruožo: Bėgius i metalo lauža, stotis išparduoti, sklypa išdalinti. Per akis Panevėžys - Rubikiai".

Tikrai realistinis padėties įvertinimas.

Juk yra veikiantis ruožas. Ir ką matom? Džiugu, kad ASG juda, kruta, bet nepasakyčiau, kad Anyksčių stotis lūžta nuo norinčių važinėti. Prigalvojama renginių, bet nėra jų tiek jau daug, ir žmonių juose ne tiek jau daug (žiūriu į sąrašą čia - http://www.siaurukas.eu/lt/sventines_keliones , geriausiais 2009 metais suskaičiuoju 16 kelionių, plius dar vasaros savaitgalio važiavimai prie Rubikių ežero ir nežinomas kiekis užsakomųjų kelionių). Tikėkimės, ASG bent jau einamąsias išlaidas padengia iš veiklos?

Net jeigu paskaičius fantazuotojų fantazijas, tai nieko radikaliai geresnio nei tai, ką dabar daro ASG, nematau (dvaras, stotis, semaforas, upeliukas, ežeriukas). Skirtumas tik toks, kad šiaurinį ruožą reikėtų atstatyti beveik nuo nulio, ir turizmą vystyti ir nuo nulio. O turizmą šiame krašte vystyt irgi galima gerokiai efektyviau, nei užkasant milijonus į geležinkelio sankasą.

[Vismantas]

Su kroviniais sunkiau. Galima mediena, nors miškovežiais pigiau ir paprasčiau, dolomitas (Petrošiūnai) ir neaišku kam jis butu vežamas, nes kelininkai veža sunkvežimiais jau į vietą kur dirbama. Traukinio eksplotacija brangesnė nei sunkvežimiu.

PVZ:
Kad traukinys važiuotu reikia: 1 - mašinistas, mašinisto padėjėjas, stoties budėtojas, pakrovimo iškrovimo reguliuotojas. (Neskaitant visų darbuotojų prižiūrinčių kelią).
Sunkvežimis: Sunkvežimio vairuotojas.
Tam kad iškrauti vis tiek reikia perkrovimo į sunkvežimius, nebus taip kad traukinys važiuoja nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo.

Vienintelė ateitis yra turizmas. Bet iki jo ten dar daug reikia pinigų įdėti.

[Salvijus]

Tarkim, kad sudės nemažus pinigus į rekonstrukciją, tačiau jei ruožas nebus taip pat naudojamas ir ūkinėms reikmėms - krovinių ir keleivių vežimui - panašiai kaip Bulgarijoje ar Gruzijoje - jis neturi ateities.
Su keleiviais būtų galima kažką sureguliuoti, bet ką daryti su kroviniais? Vieno iš galimo varianto - cukraus fabriko Panevėžyje neliko.

[Vismantas]

Gerai jau prisijungsiu ir aš prie šios diskusijos.
Kadangi aš labai daug laiko skiriau dėl šio ruožo atgaivinimui tai galiu pasakyti. LR ministerijai tas ruožas ".........". Pinigu jam neskirs. Cituoju vieno iš aukščiausio "valdininko" pasisakymus dėl šio ruožo: Bėgius i metalo lauža, stotis išparduoti, sklypa išdalinti. Per akis Panevėžys - Rubikiai".
Apie tai kad valstybė užsiims šio ruožo atkurimui - mažai vilčių. Privatus į šį ruoža neateis. Nebent "susipykes su pinigais". Šio ruožo išlikę tik bėgiai ir pylimas. Tokio turizmo kaip "Rytiniame ruože" nepadarysi. Stotys su peronais net išparduotos. O tvarkyti 1km kelio reikia apie 300000 Lt. (Jei atstatoma ukio būdu). Dar dvi pervažos po 1mil. Lt. Tiltai kur reikia pakeisti visa medine dali. Dabar rekonstruojamas viadukas kainavo apie 700000 Lt, ir tai tik hidroizoliacija, krantines atramos, bėgių išardymas ir atstatymas.
Kiek mano patirtis rodo tai "MĘS MYLIME SIAURUKĄ" - daugiau tuo ir pasibaigia. Todėl kad mylėti ji lengviau nei jam padėti. Užduokite klausimą. Ka gero padarėte siaurukui ? ,...... . Vat ir atsakymas kodėl "Šiaurinis ruožas nyksta".

[Wycka]

Uždirbti iš siaurojo geležinkelio tiek, kad jis bent padengtų eksploatavimo išlaidas, mano manymu yra absoliučiai neįmanoma. Tai turėtų būti prognozuojama atrakcija, panašiai kaip organizuotas Panevėžio - Anykščių ruožas.

Taip, bet puikiausiai galima uždirbti pasinaudojus siauruku, padarius jį „turizmo vinimi“, tai yra iš renginių, apnakvindinimo, ekskursijų, kitų pramogų.

[ejs]

Aha, viešbutis Joniškėlyje. Turistai ir investuotojai jau dabar seilę varvina.

investuotojai gal ir ne, bet turistai - kodėl ne?
Italijoje važiavau gan senu kelių tinklu. SS kelia su trim skaičiais, SR tipo keliai. Ir buvau maloniai nustebintas kad bet kokioje situacijoje Umbrijoje (o tai švelniai pasakius turistų užmirštas regionas, išskyrus kelis jos miestelius) veikiantį viešbutį, B&B ar kaimo turizmo sodybą gali rasti ne toliau kaip už 10 km.

Paplanuojam: Ignalina, Biržai, Pasvalys/Joniškėlis, Žagarė, Kuldyga, Liepoja/Kolka: kodėl ne?

Kažką užsidirbt iš siauruko (ypač iš šiaurinio ruožo, kurio būklė, švelniai tariant, prastoka) nėra jokių galimybių. Čia reikia kitą klausimą kelt - kiek pinigų į jį galima sukišti vien dėl to, kad tai yra technikos paveldas. Nuo atsakymo į šį klausimą ir priklauso viso šito reikalo ateitis.

Uždirbti iš siaurojo geležinkelio tiek, kad jis bent padengtų eksploatavimo išlaidas, mano manymu yra absoliučiai neįmanoma. Tai turėtų būti prognozuojama atrakcija, panašiai kaip organizuotas Panevėžio - Anykščių ruožas.

[Salvijus]

Būtų įdomu kur pamatyti stoties schemą. Kadangi tądien važiavau iš Rygos, nelabai turėjau laiko sukiotis ir ieškoti nesančių bėgių. Beje, net Google Maps jų nesimato, nors dar bent keturis stoties kelius galima atsekti.

Stoties planai turėtų būt Kultūros paveldo departamente - pats varčiau tą bylą.
Kai kas yra sukelta www.kpd.lt
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ng=lt&MC=21900

[ejs]

Šiek tiek patikslinsiu. Linkuvoje buvo apsisukimo trikampis garvėžiams apsukti. Tas kelias kur eina link tvenkinio tai yra dalis išlikusio trikampio. Nuo jo buvo atšaka ėjusi prie sandėlio.

Būtų įdomu kur pamatyti stoties schemą. Kadangi tądien važiavau iš Rygos, nelabai turėjau laiko sukiotis ir ieškoti nesančių bėgių. Beje, net Google Maps jų nesimato, nors dar bent keturis stoties kelius galima atsekti.

Tas tinkuotas pastatas tai buvusi stotis. Šalia didesnis tai geležinkeliečiu namai.
Grindinys taip pat ten yra. Jis veda nuo Kelio link stoties. Bent tiek matėsi. Kur veda toliau tai jau kol kas man nežinoma.

SGK.LT radau senesnę nuotrauką. Daryta sausesniu metu, matosi grindinys links stoties. Pagal Google Maps, grindinys (brukas) turėtų eiti link dviejų ūkinių pastatų grupės. O mano nuotraukoje, pagal orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, įtarčiau archeologų darbelius.

[ejs]

Keliose nuotraukose matyti, kaip siaurukas eina šalia plento, plento pylimu. Kažkaip panašu, kad čia ir žemės dokumentai nėra sutvarkyti, nes, mano supratimu, turi būti kažkokios apsaugos zonos, atstumai atitinkami. Bet kai šeimininko nėra...

kad kaip tik, geležinkelio pylimas ir tiltas buvo išplatintas keliui.
Beje,tiltas ar brasta per Mūšą, įvertinus kelių tinklą ir galimas rekonstrukcijas, galėjo būti čia.
O žemės dokumentai daug kur nesutvarkyti. Tenka dirbti šioje srityje, žinau.

Gal kam žinoma, kiek LG pasistūmėjo kirsdama medžius ir rūmus Panevėžio - Joniškėlio ruože?

Nuotraukose matosi iškirsti krūmai, sumontuoti nauji tiltų užtvarai. LG kažką čia veikė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pernelyg ciniškas požiūris. Dvarų pilna, bet kiek iš jų galima pasiekti geležinkeliu, nebūtinai siauruoju? Stotį galima išnaudoti ne tik kaip muziejų, bet ir kaip pobūvių salę ar net viešbutį. O semaforai tuo ir įdomūs, kad jų praktiškai Lietuvoje nebelikę.
O dėl valdžios bene juokauji. Valdžia yra tarsi spyna — nei pati valgo, nei kitiems duoda. palikti viską taip yra būtų tolygu prarasti net ir tai, ką šiandien dar turime. Medinė dalis supus, metalinė dalis ir sankasų žvyras/smėlis bus išvogti. Kas liko, apžels krūmais ir žole. Vat toks vaizdas iš tikrųjų skatins turizmą!

Aha, viešbutis Joniškėlyje. Turistai ir investuotojai jau dabar seilę varvina.

Kažką užsidirbt iš siauruko (ypač iš šiaurinio ruožo, kurio būklė, švelniai tariant, prastoka) nėra jokių galimybių. Čia reikia kitą klausimą kelt - kiek pinigų į jį galima sukišti vien dėl to, kad tai yra technikos paveldas. Nuo atsakymo į šį klausimą ir priklauso viso šito reikalo ateitis.

[Vismantas]

Linkuva yra paskutinė ir ko kgero vienintelė ruožo Petrošiūnai - Linkuva stotis. Bendras ruožo ilgis - apie 7 km.
Šiuo metu išlikę 3 stoties kelyno keliai, 3 iešmų kryžmės, 3 arba 4 stoties pastatai, naudojami kitoms reikmėms

Šiek tiek patikslinsiu. Linkuvoje buvo apsisukimo trikampis garvėžiams apsukti. Tas kelias kur eina link tvenkinio tai yra dalis išlikusio trikampio. Nuo jo buvo atšaka ėjusi prie sandėlio.

Tas tinkuotas pastatas tai buvusi stotis. Šalia didesnis tai geležinkeliečiu namai.
Grindinys taip pat ten yra. Jis veda nuo Kelio link stoties. Bent tiek matėsi. Kur veda toliau tai jau kol kas man nežinoma.