Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[DDoncys1]

Dėl labai daug įmonių tai sutinku, jos pjautųsi dėl turistų. Tačiau ar kartais Petrašiūnai-Joniškėlis nėra prastesnės būklės nei Joniškėlis-Biržai? Hm.. ir čia ta Via Blatica... Kitą savaitę planuoju apsilankyti Pasvalyje, tai gal būt ir keletą gyventojų pamėginsiu paklausti, ką jie galvoja apie siauruko atgaivinimą. Jei dauguma bus už, tai bus dar vienas pliusas kovose su valdžia. Beje, Udriau, kažin ar begalima laukti, laukta ir taip ilgai, o laukimas nieko gera neatnešė. (nieko asmeniška, tik šiaip pamąstymas)

[Salvijus]

Mano nuomone, ASG jau būtų apsiėmę, jei būtų galėję. Taip pat gal būtų geriau, jog būtų dvi įmonės, nes ir ruožai tokių atveju gautųsi atskiri. Vis dėl to ruožo Panėvėžys-Joniškėlis restauravimo kaina būtų pakankamai didelė, nes šioje vietoje siaurukas yra perkirstas Via Baltica'os, kurios jis negali kirsti tame pačiame lygmenyje, t.y. turėtų būti viadukas ar tunelis. Tai labai išaugintų restauracijos kaštus. Todėl šios linijos atgaivinimas yra sunkesnis. Būtent dėl šios priežasties aš siūlau atnaujinti atkarpą Joniškėlis-Biržai, O jei būtų atskiras ruožas nuo ASG dalies, tai labiau apsimokėtų kurti atskirą įmone, nes būtų lengviau prižiūrėti ruožą. Tačiau čia tik mano nuomonė.

Na šioje vietoje viaduko statyba gali pasirūpinti Lietuvos kelių direkcija, kuri gauna nemažas pajamas iš LG sunaudojamo kuro mokesčių.

[Al1]

ViaBaltica ne kliūtis. Iki to dar daug darbų reikėtų nuveikti. Visam ruožo atstatymui reikėtų ES lėšų, tai viadukai per ViaBalticą nebūtų didžioji tų lėšų dalis. Nes vien tik esamų tiltų kapitaliniam remontui reikėtų daugiau lėšų nei 2 viadukams.
Ruožą iki Pakruojo atstatyti neišeitų, nebent iki Pakruojo dvaro. Didžiausia kliūtis ten būtų tikriausiai jau suprivatizuota žemė stoties kelyno gale Petrašiūnuose link Pakruojo ir pelkėta teritorija tarp Petrašiūnų karjero bei plento Petrašiūnai - Pakruojis, kur reikėtų nutiesti siaurąjį geležinkelį nauja trasa, nes senoji papuola į karjero teritoriją ir perkirsta plačiojo geležinkelio.
Kas dėl ASG, tai manau, kad viena VŠĮ būtų geriau nei dvi konkuruojančios.

[udrius]

Aš vis tik asmeniškai linkčiau į Petrašiūnai - Joniškelis, nes Pakruojyje yra stiprus traukos centras - dvaras (na gal dar nėra, bet greitai bus). Be to galima galvoti ir apie 600 mm ir apie 750 mm. Jei galvoti apie Pasvalį Biržus, na vėl ta Via baltica... Ir vėl gi gązdina valdžia...

Dar yra vieans bet - daug siaurukų - pjautynės dėl turistų. O Aukštaitijos VŠĮ apart patirties nieko daugiau neturi, net ir technikos... Matysim kaip viskas rutuliosis...

[DDoncys1]

Mano nuomone, ASG jau būtų apsiėmę, jei būtų galėję. Taip pat gal būtų geriau, jog būtų dvi įmonės, nes ir ruožai tokių atveju gautųsi atskiri. Vis dėl to ruožo Panėvėžys-Joniškėlis restauravimo kaina būtų pakankamai didelė, nes šioje vietoje siaurukas yra perkirstas Via Baltica'os, kurios jis negali kirsti tame pačiame lygmenyje, t.y. turėtų būti viadukas ar tunelis. Tai labai išaugintų restauracijos kaštus. Todėl šios linijos atgaivinimas yra sunkesnis. Būtent dėl šios priežasties aš siūlau atnaujinti atkarpą Joniškėlis-Biržai, O jei būtų atskiras ruožas nuo ASG dalies, tai labiau apsimokėtų kurti atskirą įmone, nes būtų lengviau prižiūrėti ruožą. Tačiau čia tik mano nuomonė.

[Al1]

O ASG negalėtų apsiimti? VŠĮ yra, patirtis yra, technika yra. Būtų viena sistema. Nieko kurti nuo nulio nereikia, tik derėtis su LG, savivaldybėmis ir rašyti ES projektą.

[DDoncys1]

Dėl Ruožo Joniškėlis-Biržai, teko pakalbėti su LG generaliniu direktoriumi ir pavaduotojo atsakingo už įmonės turtą. Paklausiau, jei įkūrus VšĮ, kuri apsiimtų šio ruožo priežiūra ir pritaikymu turizmui, Gen. direktoriaus žodžiais šį ruožą perleistų tai įmonei. Nes LG jis visiškai nereikalingas. O pavaduotojas pasakė, jog jį reikėtų išpirkti už protingą kainą. Tačiau, apsiėmus šiuom dalyku eitų gauti ir ES paramą. (tuom irgi spėjau pasidomėti)
Tad, chebryte, kažką mąstom. Jei darom kažką rimtai, tai galiu prisiimti atsakomybę. Kadangi augęs beveik kaime, tai rankų nebijau susitepti

[Al1]

Anksčiau ar vėliau reikėjo tikėtis, kad taip atsitiks... Deja...

[Grillz]

Norėčiau pasidalinti informacija apie Biržuose esančio siauruko likimą.

http://www.siaure.lt/article/articleview/12043/1/249
Trumpai:
Lietuvos Geležinkeliai apsisprendė nebe atstatinėti šito objekto ir skelbia konkursus išparduoti ten esantį turtą. Tačiau už išsaugojimą yra Kultūros paveldo departamentas ir Savivaldybė. Tačiau, avivaldybė vis dar neapsisprendžia ar šį objektą išsaugoti ar paversti pavėjui ar daryti iš geležinkelio - "Dviračių taką" pagal ten esančia sankasa.

[Romas]

7 paskutiniai pranešimai apie koreliaciją tarp partinės priklausomybės ir bėgių pločio iškelti į temą "Politika" (nors turbūt reikėtų kelti į "Šiaip linksma")

[Al1]

Šiauliai. Ties J. Basanavičiaus g. ir Pakruojo g. sankryža ir pervaža. Gubernijos stoties link. Plačiojo geležinkelio vietoje anksčiau ėjo siaurasis.



Ten pat, vaizdas atgal. Geležinkelis ėjo ta juosta tarp gatvės ir tvoros.



Nuo pervažos einu bėgiais Gubernijos stoties pusėn.



Ten pat, vaizdas atgal.



Čia ir buvo Gubernijos siaurojo geležinkelio stotis.



Kažkokio pastato liekanos.



Nuo V. Bielskio g. pusės.



Perono ir stoties pastatų teritorija dabar priklauso kažkokiai statybos firmelei. Prieš kelis metus dar niekeno nebuvo naudojama. Silikatinių plytų pastatas geležinkelio laikų.



Iš prieš kelis metus buvusių trijų perono apšvietimo atramų likusi tik viena.



Pakruojo link.



Pabaiga.

[Al1]

Tilto per Obelę atramos ties Petraičių tvenkiniu.





Narušaičių stoties pastatas.



Tilto per Skalvį atramos.





Mamaičių stoties pastatas.



Už Mamaičių, ties Kairiais būta 14 km stotelės. Maždaug toje vietoje, kur pažymėta. Tarpukaryje ir pokaryje Kairių palei Šiaulių - Radviliškio plento nebuvo. Kaimas buvo šiauriau siaurojo geležinkelio linijos. Tik vėliau Kairiai ėmė augti prie plento.



Toliau iki Ginkūnų maps.lt ortofotonuotraukoje geležinkelio trasa lengvai atsekama. Tačiau vietoje nufotografuoti nėra ką.
Nuo Ginkūnų (kaip nekeista, čia jokios stotelės niekada nebuvo), geležinkelio trasos likučių nėra. Ilgą laiką Šiaulių Pakruojo g. buvo stulpas su ženklu "Duok signalą". Dabar jau to ženklo nebėra, stulpas likęs.

[Al1]

Tęsiu toliau.

Ties Pakruoju, link Šiaulių, prie plačiojo geležinkelio pervažos buvo siaurojo geležinkelio tiltelio atramos. Deja, jų jau nebėra. Ortofotonuotraukoje, darytoje 2012 ar 2013 m. jos dar matosi.



Už Pakruojo, Šiaulių link būta 41 km stotelės. Tiesiant platųjį geležinkelį, ta siaurojo atkarpa su buvusia stotelės vieta, panaudota plačiajam.
Kita stotelė - Poškiečiai. Vėlgi, tiesiant platųjį, siaurojo pylimas tenai sunaikintas.
Ties Poškiečių kaimu išlikusi siaurojo geležinkelio pylimo fragmentas. Stotelė buvo kitur ir ta vieta neišlikusi.



Kita stotis - Šukioniai. Būta karjero ir atšakos į jį. Dabar vietoje karjero tvenkinys.



Šukionių stoties pastatas.





Už Šukionių stoties buvo tiltas per Vėzgę. Plačiojo geležinkelio tiltas kiek piečiau. Siaurojo geležinkelio tilto atramos išlikusios.





Kita stotis - Stačiūnai.





Kelyno vieta. Pakruojo link.



Šiaulių link. Geležinkelis gan staiga suko dešinėn. Medžių ir krūmų juosta dešiniau yra ant geležinkelio pylimo.

[Al1]

Gal ir ne, bet eismas tikriausiai jau nebevyko. Tiksliai nežinau. Nes platusis geležinkelis iš Radviliškio į Pakruojį ir Petrašiūnus atvestas sovietmečio pabaigoje. Keleivių vežimui siaurojo jau tuomet nereikėjo, o kroviniams išvežti atsirado iš karto platusis.

[Salvijus]

Ar tikrai ruožas Petrašiūnai-Pakruojis nuardytas sovietmečiu?
Kiek pamenu dar 1996 m. Pakruojo geležinkelio stotyje mačiau bėgius ir kelyną, o pati autobusų stotis buvo nuo miesto pusės.

[Al1]

Ruožas Petrašiūnai - Pakruojis išardytas dar tarybiniais metais. Tarpinių stotelių nebuvo, nors atstumas gan nemažas.
Geležinkelis didžia dalimi ėjo palei kelią Pakruojis - Petrašiūnai (o gal kelias nutiestas palei geležinkelį?). Pylimas išlikęs 80-90 proc. Kai kur likę pervažų stulpeliai.

Tilto per Šilą ties Pakruojo dvaru liekanos.



Pakruojis. Stotis.







Pakhauzas. Jame veikia baras.









Sandeliai nuo šilumvežio žvelgiant Petrašiūnų link. Artimesnis su geležinkeliu nieko bendro neturi, o ir pastatytas tikriausiai po 1990 m. Tolimesnė dalis - geležinkelio laikų.



Pakruojo stotis iš miesto pusės. Dabar autobusų stotis.







Nuo stoties (ji dešinėje), kažkada būta atšakos link tų tolumoje esančių pramoninių pastatų. Būta ir daugiau atšakų nuo stoties į pramonės objektus.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau. Petrašiūnai, tiltas per Mūšą atšakoje į Linkuvą.



Vaizdas atgal.



Vienintelis išlikęs sudvejintas geležinkelio ir automobilių tiltas Lietuvoje.













Už tilto, Linkuvos link.

[Al1]

Rumuniška technika tvari. Rumunijoje dar iki šiol yra eksploatuojama ne viena 193x pagaminta automotrisė Malaxa. Tiesa, plačios vėžės. Dviejų tipų, vienvagonės ir dvivagonės. Tiesa, jos jau buvo 3 ar 4 kartus modernizuotos, remotorizuotos, bet kėbulas iš esmės nebuvo perdarytas. Tos Lenkijai dar prie socializmo pagamintos automotrisės buvo pagamintos buvusioje Malaxa įmonėje, dabar ji vadinasi FAUR, socialistiniais laikais "Rugpjūčio 23-osios gamykla".

[DDoncys1]

Kol miestelių valdžia Lietuvoj sėkmingai kuria planus naikinti siauruką, Čekai, reguliariems siauruko reisams kuria automotrisę paremtą berods lenkų Mbx2
https://www.youtube.com/watch?v=-4rcJQAed6o .
Beje, biržų tinklapyje pateikiau klausimą apie siauruko linijos pavertimo i dviračių taką. Tiesa, gal truputį ir persistengiau. Mano kalusimas(-ai) atrodė taip:
Jūs pateikėte klausimą:
Kodėl norite panaikinti siauruką? Kokia nauda kad jį panaikinsite? Už kiek planuojate parduoti bėgius metalistams? Ar jūsų algos per mažos, kad ieškote kaip dar pinigų nusukti? Ar jums patinka naikinti savo istoriją? Kodėl elgiatės taip šlykščiai? Kodėl įsikalėte į galvą jog dviračių takas pritrauks daugiau turistų?
Atsakymas atrodė taip:
Kultūros paveldo departamente vyksta svarstymai dėl Lietuvos nekilnojamosios kultūros vertybės - siaurojo geležinkelio - išsaugojimo ir optimaliausio panaudojimo.

[udrius]

Tuo tarpu vietos gyventojai tvarko Paiešmenio stotelę:

http://www.pajiesmeniai.lt/informaci...lio-stoteleje/