Kauno intermodalinis terminalas

[Perfect]

„LTG Infra“ plečia Kauno intermodalinį ir krovos terminalus už 30 mln. Eur
vz.lt

[ifl]

Anot jo, krovinių kiekius, transportuojamus per intermodalinį terminalą Vakarų Europos kryptimi, šiemet planuojama padvigubinti.

Iš kur???

[John]

Iš kur???

Matyt iš ten pat, iš kur ir traukinį Kaunas-Varšuva šiemet paleido

[Gator]

Iš kur???

Matyt nuo kelių transporto dalelę planuoja atsiriekti.

[ejs-ejs]

Iš kur???

Du vagonai per dieną vietoje vieno.

[Gator]

Du vagonai per dieną vietoje vieno.

Kaip čia gaunasi, kad per metus 26.200 TEU perkrovė, o ne 365?

[digital]

Dešimtmetį mini Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai: įspūdingi kroviniai ir ateities perspektyvos

Šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai pradėjo veikti du svarbūs šalies logistikos infrastruktūros centrai – Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai. Abu objektai buvo įsteigti kaip valstybei svarbūs ekonominiai projektai, siekiant skatinti tvarius transporto sprendimus ir optimizuoti krovinių srautus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių regione.

Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT) buvo orientuotas į Rytų–Vakarų krypties srautų aptarnavimą, o Kauno intermodalinis terminalas (KIT) išsiskyrė svarba Šiaurės–Pietų kryptyje. Pastarajam ypač svarbiu tapo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas, atvėręs galimybes krovinius gabenti į Vakarų Europą. Abu terminalai įsteigti įgyvendinant Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją.

Jis priduria, kad terminalų infrastruktūra nuosekliai plėtojama. Pavyzdžiui, pernai Kauno intermodaliniame terminale pradėjo veikti pirmasis mobilus konteinerinis krautuvas – 77 tonas sverianti, beveik 700 tūkst. eurų kainuojanti švediška technika „Konecranes SMV 4628 CC5“. Tai svarbus žingsnis plečiant terminalo pajėgumus ir paslaugų spektrą. Krautuvas pasižymi universalumu, gali kelti iki 46 tonų konteinerius ir puspriekabes. Iki tol mobilūs krautuvai veikė tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Infrastruktūros plėtrai Palemone iki 2027 m. planuojama investuoti 26,5 mln. Eur.

Vilniaus intermodalinis terminalas, esantis šalia Vaidotų geležinkelio stoties, užima 8 hektarų plotą ir yra didžiausias tokio tipo terminalas Lietuvoje. Kauno intertmodalinis terminalo plotas – 5 hektarai.

Per dešimtmetį abu terminalai perkrovė dešimtis tūkstančių konteinerių bei įvairaus tipo krovinių. Šiandien maksimalus Kauno terminalo pajėgumas siekia iki 200 operacijų per dieną, o Vilniaus – iki 170.

Terminaluose perkraunami įvairūs kroviniai – nuo žemės ūkio technikos iki pramoninių įrenginių ar net jachtų.

[digital]

Rytinei Kauno daliai – milijoninės investicijos: taptų karinės technikos krovimo centru

Išskirtinė reikšmė tenka ir Palemone pradedamam 45 mln. eurų vertės karinio mobilumo infrastruktūros plėtros projektui, kuris iš esmės sustiprins šalies galimybes priimti ir efektyviai aptarnauti NATO karinius krovinius.

Svarbi viso regiono gynybos dalis

Anot „LTG Infra“ generalinio direktoriaus V. Žalimo, geležinkeliai atlieka esminį vaidmenį šalies ir apskritai regiono gynyboje.

„Būtent geležinkeliais pervežama didžioji dalis karinių krovinių. Lietuva – ne išimtis. Daugiau nei pusė krovinių gabenama per mūsų infrastruktūrą. Dėl šios priežasties itin svarbu užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų tinkamai paruošta ir funkcionuojanti, jog sąjungininkai galėtų efektyviai judėti mūsų teritorijoje“, – sako jis.

Palemone pradeda 45 mln. eurų karinio mobilumo projektą

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ Palemone pradeda karinio mobilumo infrastruktūros plėtros projektą, kuris sustiprins Lietuvos galimybes priimti ir efektyviai aptarnauti NATO karinius krovinius, pabrėžiama pranešime žiniasklaidai. Sutartys su viešuosius konkursus laimėjusiais partneriais „Gevalda“, „Kauno keliai“ ir „Statybų techninė priežiūra“ jau pasirašytos, o darbus planuojama užbaigti per 16 mėnesių. Bendra projekto vertė, įskaitant projektavimą, ekspertizės paslaugas, rangą, techninę priežiūrą, siekia 45,22 mln. eurų su PVM.

Šis projektas leis gerokai padidinti intermodalinio terminalo krovos ir sandėliavimo galimybes. Tai ypač svarbu priimant ir perkraunant NATO karinius krovinius, atvykstančius europine 1435 mm vėže ir toliau gabenamus 1520 mm vėže į Latviją, Estiją ar Klaipėdos uostą. Kartu bus užtikrintas efektyvesnis Vokietijos brigados dislokavimas ir aptarnavimas Lietuvoje.

„Projektas yra svarbi LTG grupės indėlio į nacionalinį saugumą dalis. Palemone bus sukurta dvejopos – karinės ir civilinės – paskirties infrastruktūra, užtikrinanti karinės technikos krovos galimybes ir gerinanti mobilumą geležinkelių tinkle“, – sako E. Lazauskas.

Projektas suskirstytas į dvi dalis. Vienas svarbiausių projekto elementų – nauja ir sustiprinta krovos aikštelė. Palemone bus įrengta, rekonstruota apie 36 000 m² sustiprintos dangos krovos aikštelė, prilygstanti maždaug penkioms standartinėms futbolo aikštėms. Ji bus pritaikyta išlaikyti iki 100 tonų sveriantį krovinį ir iki 120 tonų sveriančias transporto priemones. Iš viso bus įrengta, rekonstruota ar suremontuota apie 46 000 m² kietųjų dangų.

Taip pat bus pastatyti du 1435 mm geležinkelio vėžės keliai ir vienas 1520 mm geležinkelio vėžės kelias su galinėmis rampomis, sukurta papildoma infrastruktūra priimti ir aptarnauti karinius krovinius, pakloti inžineriniai tinklai bei įdiegtos teritorijos apsaugos sistemos, pastatytos triukšmą, vibracijas ir oro taršą mažinančios priemonės.

Kitoje projekto dalyje bus plečiama europinės 1435 mm vėžės geležinkelio infrastruktūra. Bus statomi trys nauji, ne mažiau nei 750 m naudingo ilgio, geležinkelio keliai, dar trys esami keliai bus pailginti iki tokio pat ilgio.

Iš viso projekto metu bus rekonstruota apie 5,5 km geležinkelio kelių ir įrengta 12 iešmų. Be to, pertvarkant kelyną bus rekonstruoti esami ir klojami nauji inžineriniai tinklai.