Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Žurnalas "Geležinkelininkas" 1939m. 18nr.













    [







    Comment


      Darbėnų – šventosios ruožo geležinkelio tiesimas

      atkūrus lietuvos nepriklausomybę ir iš kuršo gubernijos atgavus gabalėlį palangos pajūrio, naujoji lietuvos valstybė gavo nedidelį išėjimą į baltijos jūrą (klaipėdos kraštas tuomet lietuvai nepriklausė. Jis buvo valdomas prancūzų pagal antantės valstybių jiems išduotą mandatą. Tik 1923 m. Klaipėdos kraštas perėjo į lietuvos jurisdikciją).
      šiame iš kuršo gubernijos perduotame plotelyje jūrų laivybos uostų nebuvo, ir vienintelė tam tinkama vieta buvo šventosios upės žiotys. Todėl jau pirmaisiais nepriklausomybės metais lietuvoje imta galvoti apie šventosios upės žiotyse esančio kaimo pavertimą jūrų uostu. 1923 m. Prijungus klaipėdą, šventosios uosto įsteigimas nebeteko pirmapradžio aktualumo, bet sumanymo visiškai neatsisakyta.
      1925-1926 m. šventojoje įrengiamas žvejų uostas. Jam aprūpinti tuomet nutiestas siaurasis geležinkelis. Ypač susirūpinta žvejais 1936 m., kai finansų ministerijos pastangomis šventojoje įrengtos dirbtuvės žvejų kateriams statyti, kai paaiškėjo, kad klaipėdos uostas ilgainiui bus per ankštas lietuvos užsienio jūrų prekybai. Finansų ministerijos sumanymą savotiškai parėmė vidaus reikalų ministerija, 1937 m. Parengusi šventosios kurorto plėtros projektą. Tokia įvykių eiga paskatino 1938 m. Sudaryti tarpžinybinę komisiją šventosios uosto tolesnio vystymo klausimams nagrinėti. Tuomet prieita prie išvados dėl uosto molų projektavimo taip, kad būtų galima plėtoti ne tik žvejybos, bet ir prekybos uostą. Svarstomas projektas buvo peržiūrėtas, papildytas prekybos uosto statybos planu. Jame numatyta nutiesti normalų geležinkelį.
      Geležinkelio tiesybos projektavimo darbai, kai klaipėda priklausė lietuvos valstybei, vyko neskubiai, nes valstybės užjūrio prekybos poreikius visiškai tenkino klaipėdos uostas. šventosios uosto statybos, o taip pat su tuo susijusio geležinkelio tiesimas buvo atliekami darbo talkos būdu. Darbo talka tuomet buvo populiari. 1938 m. Joje dalyvavo daug inteligentų, mksleivių bei darbininkų. Tuometinė spauda ypač pažymėjo tuomet jau garsaus estrados daininko antano šabaniausko indelį talkoje. Vakarais, po darbo, jo dainos gaivindavo pavargusius kelio tiesėjus. Taip neskubant buvo dirbama šventojoje iki klaipėdos krašto praradimo. 1939 m. Netekus klaipėdos, nors laisva zona buvo išsaugota, lietuva faktiškai liko be savojo jūros uosto, todėl šventosios padėtis vėl iš esmės pakito. Labai aktualu pasidarė turėti savo tikrą jūrų uostą.
      Susidarius tokioms aplinkybėms, siaurasis geležinkelis negalėjo patenkinti naujų šventosios poreikių, todėl tapo svarbu skubiai nutiesti normalų geležinkelį. Sudarant normalios vėžės kelio projektą teko žiūrėti, kad jis būtų gerai susietas su pagrindinėmis normaliųjų kelių linijomis ir, išaugus krovinių srautams ateityje, galinę stotį, esančią prie uosto, galima būtų plėsti.
      Iš kelių variantų pasirinktas darbėnų-šventosios 12,5 km kelio ruožo nutiesimas, numatant vėliau jį pratęsti dar 16 km. Nuo darbėnų iki kartenos ( dabartinių kūlupėnų) ir sujungti jį tiesia linija su telšių –kretingos geležinkeliu.
      Geležinkelių valdyba paruošė projektą visam naujam ruožui nuo kartenos (kūlupėnų) iki šventosios, bet tarpukario lietuvoje buvo ūkininkaujama taupiai, tad statybai pasirinktas trumpesnis variantas nuo darbėnų iki šventosios.
      Jis ir buvo įteisintas „darbėnų-šventosios geležinkelio reikalams žemės nusavinimo įstatyme“, leidusiame darbėnų-šventosios geležinkelio reikalams nusavinti žemės „kiek reikia geležinkelio linijai, stotims, sustojimo vietoms, karjerams, vandentiekiams, tiltams, viadukams ir pervažoms“ ir šio įstatymo vykdymą pavedant susisiekimo ministrui.
      Projektas numatė, kad kelio tarp darbėnų ir šventosios stočių aukščio skirtumas bus 18,5 m, o tarp aukščiausio kelio taško ir šventosios stoties - 24,5 m. Kreivo kelio buvo suplanuoti 2 km, likęs buvo tiesiamas tiesus. Ilgiausia tiesioji turėjo 6,1 km ilgio. Numatytasis kelias beveik visas (7 km) ėjo per mišką. Todėl jam nutiesti teko iškirsti 20,6 ha miško juostą. Pagal projektą žemių reikėjo pajudinti 67 000 kub. M. Be to, reikėjo pašalinti dar apie 10 000 kub. M. Durpių. Iš karjerų reikėjo iškasti ir kelio pylime supilti apie 10 000 kub. M. žemės. 15 000 kub. M. žemės teko nukasti iš linijos ir supilti greta, nes vežti į kitas pylimo vietas buvo per brangu. Dirbtinių statinių projekte buvo nedaug. Didžiausi iš jų - du tiltai per šventosios upę ir vienas per darbę.
      Pagal sąmatą buvo numatyta išlaidų už 2 200 000 lt. Iš jų 1,5 milijono lt pagrindinei linijai nutiesti, 700 000 lt – stočių įrengimui ir pastatams. Tarp svarbiausių išlaidų buvo numatyta 161 700 lt išleisti žemės darbams, dirbtiniams pastatams – apie 268 000 lt, o kelio tiesybai ir naujiems bėgiams pirkti – 850 000 lt. Bėgius pagal projektą reikėjo pirkti tuomet laikytus sunkiausiais – 1b tipo. Tikrieji naujo kelio tiesimo darbai pradėti 1939 m. Vasarą, organizuojant 6 savaičių darbo talką, į kurią buvo pakviesti jauni žmonės (gimnazijų abiturientai, važiavę į talką, buvo atleidžiami nuo baigiamųjų egzaminų).
      Iš pradžių visiems darbams vadovavo lietuvos geležinkelių klaipėdos kelio ir statybos ruožo viršininkas stasys žemaitis, tuo metu netekęs šių pareigų (hitlerininkams užgrobus klaipėdos kraštą). 1939 m. Pabaigoje jis išvyko dirbti įkurto vilniaus kelio ir statybos ruožo viršininku. Tada kelio tiesimo darbams vadovavo kelių ir statybos direkcijos referentas inž. Sidzikauskas. Po darbo talkos kelio tiesimo darbai vyko įprasta samdos tvarka.
      1939 m. Pabaigoje darbėnų-šventosios kelio tiesyba stipriai pasistūmėjo pirmyn. Nuo darbėnų pusės 3,5 km ruože visiškai baigti pagrindiniai darbai. Juo jau važinėjo darbo traukiniai. Nuo šventosios pusės buvo supiltas didelis gabalas pylimo ir pastatyti abu tiltai per šventąją. 1939 metais darbų atlikta už 199 825,2 lt .
      1940 m. Susisiekimo ministerijos svarbiausių iš biudžeto finansuojamų darbų sąraše buvo išskirti septyni objektai. Geležinkeliams iš jų priskirtini trys: Kazlų rūdos-šakių-jurbarko geležinkelio tiesyba, darbėnų-šventosios geležinkelio tiesimo užbaigimas ir siaurojo geležinkelio žeimelis-vaškai-joniškėlis tiesyba. Tiems darbams ministerija iš biudžeto gavo 101 729 700 lt dotaciją . Susisiekimo ministerija darbėnų-šventosios kelio įrengimo darbus planavo baigti liepos mėnesį .
      1940 m. Prasidėjęs karas ir svetimų jėgų įsikišimas šiek tiek sutrikdė darbus, bet jų nenutraukė. Metų viduryje darbėnų-šventosios kelio pylimas buvo baigtas, pylimo patalas paklotas per didelį durpyną ir kalną (pastarajame buvo padaryta iškasa – 45 000 kub. M. žemės). šalia geležinkelio baigiami statyti telefono stulpai. Tuomet kelio tiesimo darbuose dirbo apie 600 darbininkų (70 proc. Vyrų ir 30 proc. Moterų). Praėjus keliems mėnesiams, baigiant ruožo tiesimo darbus, žurnalas „tautos ūkis“ apie darbėnų-šventosios geležinkelio tiesimą rašė, kad čia tuomet dirbo beveik 1 000 darbininkų ir visi tiesimo darbai šiame ruože jau buvo baigiami. Ruožas buvo nutiestas, bet prievartinis lietuvos įjungimas į tsrs visą šventosios uosto įrengimo epopėją padarė nebeaktualią. Todėl šventosios uostas liko tik žvejų uostu, traukinių eismas naujai pastatyta šaka, atrodo, viešajam eismui atidarytas nebuvo.
      Po antrojo pasaulinio karo ši linija dar egzistavo apie 15 metų, ir kaip prisimena lietuvos geležinkelių veteranai, po karo gerą dešimtmetį šiuo keliu atvažiuodavo rusų kariuomenės traukinys-šarvuotis, iš kurio buvo šaudoma į baltijos jūroje plukdomus taikinius ties šventąja. Vėliau kaip privažiuojamas kelias tarnavo rusų kariuomenei, gabenant aviacinį benziną iki šventosios. Iš čia benzinu buvo aprūpinamas karinis oro uostas palangoje.
      Darbėnų geležinkelio stoties viršininkas k.galinauskas prisimena, kad iš kretingos garvežys atitempdavo 10 vagonų cisternų sąstatą, kuris toliau 25-30 km/h greičiu judėdavo vagonais į priekį iki pat šventosios uosto. Garvežys vagonus stumdavo, mat čia nebuvo įrengtų jokių apsilenkimo kelių. Apie 1958-1959 metus dėl bėgių ir pabėgių trūkumo ši linija buvo galutinai nuardyta. Bėgiai su pabėgiais buvo pakrauti ant vagonų ir pervežti bei patiesti naujai tuo metu atstatomame alytaus – šeštokų ruože. Taip geležinkelių linija darbėnai-šventoji galutinai išnyko iš lietuvos geležinkelių žemėlapio.
      `
      doc. Dr. Liubomiras viktoras žeimantas

      "brm"
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        cia is magazine? Maniau, kad jis jau nieko neberaso del sveikatos..

        Comment


          Parašė Mazgelis Rodyti pranešimą
          cia is magazine? Maniau, kad jis jau nieko neberaso del sveikatos..
          Taip.

          Porą rugsėjo nuotraukų iš Šventosios. Kopų ir pylimo gatvių sankryža.

          Proskyna link uosto


          Pylimo gatvė vietoj buvusio geležinkelio, vaizdas į priašingą pusę.


          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Ar Šventojoje buvo pastatyta stotis (turiu omenyje ne tik pastatą)?

            Comment


              Druskininkai



              http://www.railbaltic.eu/video/
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Kurie čia metai gali būti? Rodos kažkas apie 1985-1990?

                Comment


                  Parašė disident Rodyti pranešimą
                  Kurie čia metai gali būti? Rodos kažkas apie 1985-1990?
                  vaizdo įraše, 40-tą sekundę matosi atnaujintas baltas pastatas tolumoje — skalbykla „Geidena“. atrodo kad jie pradėjo veikti ~1999 m.
                  tuo pačiu į Druskininkus keleiviniai traukiniai nebevažiuoja nuo 2001 m.

                  galima spręsti, kad vaizdo klipas ~2000 m.

                  Comment


                    Bet vaizdelis liūdnas: priminė man kažkuo kokią Moldovą, Albaniją, o kai kurios vietos ir kokią Tadžikiją... Bėgiai kreivutėliai, surūdiję, traukinys vos pasivelka, visas sugriuvęs, o ir stoties pastatas liūdnokai atrodo.
                    Bet gerai paremontavus, būtų puiki susisiekimo priemonė į Druskininkus. Tik reikėtų išspręsti Baltarusijos sienos kirtimo problemą.

                    Comment


                      Auksiniai kadrai !!

                      Gal dar yra kazko panasaus is nebeveikianciu ruozu? Kad ir Alytus ar Utena ?

                      Comment


                        Parašė WastedYears Rodyti pranešimą
                        Bet vaizdelis liūdnas: priminė man kažkuo kokią Moldovą, Albaniją, o kai kurios vietos ir kokią Tadžikiją... Bėgiai kreivutėliai, surūdiję, traukinys vos pasivelka, visas sugriuvęs, o ir stoties pastatas liūdnokai atrodo.
                        Bet gerai paremontavus, būtų puiki susisiekimo priemonė į Druskininkus. Tik reikėtų išspręsti Baltarusijos sienos kirtimo problemą.
                        Taigi jau seniai išardyta. Dabar reikėtų tiesti naują liniją per Lietuvos teritoriją.

                        Comment


                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Taigi jau seniai išardyta. Dabar reikėtų tiesti naują liniją per Lietuvos teritoriją.
                          Tik klausimas ar tikrai reikėtų. Bent aš nelabai tikėčiau.

                          Comment


                            alytus yra, bet veikiančia linija, super linija, fantastinė linija....

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Taigi jau seniai išardyta. Dabar reikėtų tiesti naują liniją per Lietuvos teritoriją.
                              Žinau, kad nebėra. Turėjau omeny, kad vietoj išardymo, galėjo kai kuriuos ruožus suremontuot, o dalį atkarpos pertiesti nauja trasa, aplenkiant Baltarusiją. Bet jau ko gero niekad to nebus.

                              Comment


                                Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                alytus yra, bet veikiančia linija, super linija, fantastinė linija....
                                Udriau, turi video is Alytaus linijos ?

                                Comment


                                  Parašė Apeivis Rodyti pranešimą
                                  Tik klausimas ar tikrai reikėtų. Bent aš nelabai tikėčiau.
                                  Viskas įmanoma. Tik reikia Malinauskui šią idėją pamesti
                                  Jis greičiau europinius bėgius nuo Vilniaus iki Druskininkų padaryti gali, nei visa Lietuva nuo Šeštokų iki Mackavos.
                                  Paskutinis taisė oranger; 2013.05.22, 00:41.

                                  Comment


                                    Parašė oranger Rodyti pranešimą
                                    Viskas įmanoma. Tik reikia Malinauskui šią idėją pamesti
                                    Jis greičiau europinius bėgius nuo Vilniaus iki Druskininkų padaryti gali, nei visa Lietuva nuo Šeštokų iki Mackavos.
                                    Čia tai tikrai teisybė

                                    Comment


                                      Nieko jis nepadarytų.

                                      Comment


                                        Kaip gaila isardyto ruozo Marcinkonys - Druskininkai, ten tokie liaudies kaimeliai, tokia gamta. Lengviausia paimt ir isardyt, pasielge kaip kenkejai.

                                        Comment


                                          Neuždarytas ruožas bet stotis taip
                                          Panemunėlis


                                          Mano nuotraukas naudoti be mano leidimo DRAUDŽIAMA!!!

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X