Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LV] Latvijos geležinkeliai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Niekas niekur masiškai to nedaro. Vienintelis konkretus pavyzdys yra Estija. Bet jie ką padarė? Likvidavo visas keleivines stotis, išskyrus Talino, Narvos, Tartu, Valgos. Gal dar kokios 2-3 liko. Tai automatiškai didesnių stočių vietoje reikėjo kažko tai keleiviams. Be to Estija perėjo prie aukštų peronų visur. Taip pat dalis stotelių buvo perkelta į kitą vietą kelis šimtus metrų į vieną ar kitą pusę, arčiau keleivių, kas šiaip jau teisinga.
    Tikriausiai po 1991 metų į peronų ir paviljonų atnaujinimą, neskaitant pabetonavimo, padažymo ir palopymo nieko nebuvo investuota. Tai atėjo laikas viską keisti. Latvijoje taip nėra. Dalis peronų atnaujinta, dalis seni.
    Kas dėl išlaikymo, tai nieko ten pigiau nėra, kaip tik brangiau. Pigiausiai yra keisti ten, kur susidėvėję. Stotelė tai ne traukinys, kad kuo didesnė unifikacija, tuo pigiau eksploatuoti. Koks skirtumas, kokia stoginė, koks peronas? Eksploatavimo kaštai nuo to iš esmės nesiskirs.

    Comment


      Parašė Romas Rodyti pranešimą
      Baltic Course 2020.09.18
      Shipping of rail freight in Latvia declined by 45.8% in January-August

      http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=159342
      Kažkaip nelabai pastebėtai praėjo naujiena.

      Kas atsitiko braliukų geležinkeliams? 45% tai ne šiaip smukimas, o visiška katastrofa.
      LTG Cargo atitinkamu laiku mažėjo apie 7%, beje.
      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

      Comment


        Kas atsitiko? Rusijos tranzitinių krovinių beveik neliko.
        Paskutinis taisė Al1; 2020.09.23, 07:38.

        Comment


          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Niekas niekur masiškai to nedaro. Vienintelis konkretus pavyzdys yra Estija. Bet jie ką padarė? Likvidavo visas keleivines stotis, išskyrus Talino, Narvos, Tartu, Valgos. Gal dar kokios 2-3 liko. Tai automatiškai didesnių stočių vietoje reikėjo kažko tai keleiviams. Be to Estija perėjo prie aukštų peronų visur. Taip pat dalis stotelių buvo perkelta į kitą vietą kelis šimtus metrų į vieną ar kitą pusę, arčiau keleivių, kas šiaip jau teisinga.
          Tikriausiai po 1991 metų į peronų ir paviljonų atnaujinimą, neskaitant pabetonavimo, padažymo ir palopymo nieko nebuvo investuota. Tai atėjo laikas viską keisti. Latvijoje taip nėra. Dalis peronų atnaujinta, dalis seni.
          Kas dėl išlaikymo, tai nieko ten pigiau nėra, kaip tik brangiau. Pigiausiai yra keisti ten, kur susidėvėję. Stotelė tai ne traukinys, kad kuo didesnė unifikacija, tuo pigiau eksploatuoti. Koks skirtumas, kokia stoginė, koks peronas? Eksploatavimo kaštai nuo to iš esmės nesiskirs.

          Tokių pavyzdžių Europoje tikrai yra ir ne vienas. Ta pati Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai. Skiriasi unifikavimas, tačiau tikrai yra vieningi šriftai, spalvos, dydžiai, suoliukai ir kiti dalykai (žinoma, su niuansais). Pats gyvenau Prancūzije ir labai dažnai važinėdavau traukiniais. Net šiukšliadėžės yra vieno dizaino, ką jau kalbėti, kad švieslentėse naudojamas vienodas vizualinis identitetas, net tvarkaraščių pakeitimų informaciniai lapeliai spausdinanmi vienodo dydžio ir šrifto. Žinoma, pačios stotys yra pritaikomos pagal aplinkybes, bet vientisumą stengiamasi išlaikyti.
          Nenoriu pasakyti, kad tai yra svarbiau nei išvystytas tinklas, tvarkaraščiai ir prižiūrėta infrastruktūra, bet vizualinis vientisumas yra labai svarbu ir tai neša žinią.
          Svarbu, ir koks šriftas, kokios spalvos, kokia stoginė ir kokie suoliukai, bet čia jau architektūros psichologijos tema. Svarbu, kaip ir kokiuose pastatuose gyvenam ir kaip jie atrodo, kažkodėl suprantam, jog pusė namo dažyta žaliai, pusė raudonai, vienas langas baltas, kitas juodas nėra estetiškai patrauklu, priešingai žavimės išlaikytomis proporcijomis, spalvomis ir formomis ir pan. Juk namas funkciškai gali būti ir kartoninė dėžutė, ir rūmai, bet visgi suprantam skirtumą tarp jų.
          Tai nereiškia, kad reikia viską iš karto keisti, bet reikia sukurti strategiją, stotis vistiek atnaujinti anksčiau ar vėliau reikia, tad galima tą daryti palaipsniui, tačiau jau turint strategiją. Galbūt visur visko keisti ir nereikės, bet visus elementus apjungti į vientisą vaizdą.
          Identitas ir strategija tai tarsi kelias, kryptis, o kai žinai kryptį, lengviau link to ir eiti nei blaškytis.

          Comment


            Parašė voyage Rodyti pranešimą
            Nenoriu pasakyti, kad tai yra svarbiau nei išvystytas tinklas, tvarkaraščiai ir prižiūrėta infrastruktūra, bet vizualinis vientisumas yra labai svarbu ir tai neša žinią.
            Kokią žinią jie neša? - jokios. Žinią neša bilieto kaina, stoties vieta mieste, patogūs traukiniai ir tvarkaraštis.
            Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

            Comment


              Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
              Kokią žinią jie neša? - jokios. Žinią neša bilieto kaina, stoties vieta mieste, patogūs traukiniai ir tvarkaraštis.
              Žinia labai paprasta - daugiau tvarkos arba mažiau tvarkos. Vizualinio apipavidalinimo kuriamas vientisumas ir aiškumas, yra sudedamosios teikiamų paslaugų dalys. Kaip ir internetinis tinklapis su klampia navigacija ir perkrauta nepatrauklia grafika, taip ir transporto paslaugos grafinis apipavidalinimas yra lygiai tokios pat sudedamosios dalys. Kokios asociacijos kils matant surūdijusią ir teptuku nuteptą iškabą.

              Comment


                LDZ infrastruktūrai toli iki LTG infrastruktūros. LT tikrai gerai( kartais net per gerai) viskas prižiūrima, dažoma, šienaujama, o su nauju rebrandingu, tikėtina bus dar geriau..

                Comment


                  Parašė Perfect Rodyti pranešimą
                  Žinia labai paprasta - daugiau tvarkos arba mažiau tvarkos. Vizualinio apipavidalinimo kuriamas vientisumas ir aiškumas, yra sudedamosios teikiamų paslaugų dalys ... Kokios asociacijos kils matant surūdijusią ir teptuku nuteptą iškabą.
                  Kaip yra susiję eilinė netvarka ir vienodas dizainas? - niekaip.
                  Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                  Comment


                    Kartais važinėju traukiniu Kaunas-Vilnius, tai man pasirodė viskas pakankamai standartizuota. Į tokius dalykus kaip šiukšliadėžės dėmesio neatkreipiau ar stoginių dizainas, bet šriftas, lentelės ir pėsčiųjų judėjimo ženklinimas visur gana vienodas.

                    Comment


                      Parašė voyage Rodyti pranešimą


                      Tokių pavyzdžių Europoje tikrai yra ir ne vienas. Ta pati Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai. Skiriasi unifikavimas, tačiau tikrai yra vieningi šriftai, spalvos, dydžiai, suoliukai ir kiti dalykai (žinoma, su niuansais). Pats gyvenau Prancūzije ir labai dažnai važinėdavau traukiniais. Net šiukšliadėžės yra vieno dizaino, ką jau kalbėti, kad švieslentėse naudojamas vienodas vizualinis identitetas, net tvarkaraščių pakeitimų informaciniai lapeliai spausdinanmi vienodo dydžio ir šrifto. Žinoma, pačios stotys yra pritaikomos pagal aplinkybes, bet vientisumą stengiamasi išlaikyti.
                      Nenoriu pasakyti, kad tai yra svarbiau nei išvystytas tinklas, tvarkaraščiai ir prižiūrėta infrastruktūra, bet vizualinis vientisumas yra labai svarbu ir tai neša žinią.
                      Svarbu, ir koks šriftas, kokios spalvos, kokia stoginė ir kokie suoliukai, bet čia jau architektūros psichologijos tema. Svarbu, kaip ir kokiuose pastatuose gyvenam ir kaip jie atrodo, kažkodėl suprantam, jog pusė namo dažyta žaliai, pusė raudonai, vienas langas baltas, kitas juodas nėra estetiškai patrauklu, priešingai žavimės išlaikytomis proporcijomis, spalvomis ir formomis ir pan. Juk namas funkciškai gali būti ir kartoninė dėžutė, ir rūmai, bet visgi suprantam skirtumą tarp jų.
                      Tai nereiškia, kad reikia viską iš karto keisti, bet reikia sukurti strategiją, stotis vistiek atnaujinti anksčiau ar vėliau reikia, tad galima tą daryti palaipsniui, tačiau jau turint strategiją. Galbūt visur visko keisti ir nereikės, bet visus elementus apjungti į vientisą vaizdą.
                      Identitas ir strategija tai tarsi kelias, kryptis, o kai žinai kryptį, lengviau link to ir eiti nei blaškytis.
                      Būtent, kas šriftai, iškabų apipavidalinimas ir pan. unifikuota. Bet ne paviljonai ar peronai, pastatai... Kaip tik nieko gero iš unifikavimo šviestuvų ar paviljonų nėra. Net įrengiant metro linijas, kurios pakankamai smarkiai unifikuotos stotys, kiekviena pagal bendrą projektą pastatyta stotis daroma skirtingo apipavidalinimo - spalvos, dekoras, medžiagos, apšvietimo sprendimai ir t.t.

                      Comment


                        Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                        LDZ infrastruktūrai toli iki LTG infrastruktūros. LT tikrai gerai( kartais net per gerai) viskas prižiūrima, dažoma, šienaujama, o su nauju rebrandingu, tikėtina bus dar geriau..
                        Dėl šienaujama tai klystat. Jau kelinti metai iš eilės ne tik visos pakelės apžėlę taip, kad neįmanoma praeit, bet ir stotyse po bėgiais žaliuoja..

                        Comment


                          Kažkaip neteko matyti, kad užžėlę būtų. Ten, kur naudojama, viskas palei geležinkelius išskusta +herbicidais, kad neaugtų žolė. Šiaip tai Lietuvoje per daug švaistomaant tų pakelių (ne tik geležinkelio) skutimui. Gerą biznį suka visokios švogerių kompanijos, pjaudamos žolę.

                          Comment


                            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                            Kokią žinią jie neša? - jokios. Žinią neša bilieto kaina, stoties vieta mieste, patogūs traukiniai ir tvarkaraštis.
                            Na LT pagrindinė geležinkelio problema yra ta, kad turime geležinkelių Sankt-Peterburgas - Varšuva, Sankt-Peterburgas - Kionigsbergas ir Minskas - Libava atkarpas su atšakom, bet neturime rišlaus geležinkelių tinklo su XXI a. keleiviams vežti pritaikytais maršrutais.
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              Latvijoje stringa naujų 8 vnt. dyzelinių traukinių pirkimas. ES atsisakė skirti 75 proc. lėšų traukinių įsigijimui. Tuo tarpu pirmasis konkurso etapas jau įvyko, iš 5 pasiūlymas pateikusių pretendentų atrinkti Pesa, Stadler Polska, CAF, atmesti Metrovagonmaš ir Kriukovo vagonų gamyklos iš Ukrainos pasiūlymai.

                              https://lz.lv/p/sofinansirovanie-es-...h-poezdov-5107

                              Comment

                              Working...
                              X