Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Iki Rygos per 3,5 valandos niekaip. Atstumas beveik toks pats kaip iki Klaipėdos. 4,5 val - realus variantas. Tuo labiau, kad ir autobusas važiuoja 4,5 val. Autobusas į Taliną iš Vilniaus važiuoja ~ 9 val. Dabar dyzeliniai su daugeliu sustojimų tarpinių iš Rygos iki Valgos važiuoja apie 3 val 20 min., o iš Valgos iki Talino 4 val 45 min. Taigi, išeina 8 val. Latvijoje paliekant sustojimą tik Cėsyse, Valmieroje, taip pat Valgoje ir aišku Tartu, tiesioginis traukinys galbūt važiuotų apie 6,5-7 val. Bet kokiu atveju traukinys iki Rygos laiko požiūriu yra konkurencingas autobusui. O traukinys iki Talino konkurencingesnis gali būti komforto požiūriu. Nes 9 val autobuse jau ne kas, o traukinyje 12-13 val. - nieko tokio.
    Faktas tas , kad liaudį durnina kaip tik gali.
    Neskubėk ir nespėsi.

    Comment


      Pagal naujo Elron'o tvarkaraščio kelionė iš Rygos į Taliną trunka 7 val. 47 min., iš Talino į Rygą tik 6 val. 54 min. dėl expreso traukinio nuo Talino iki Tartu. :-)

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Iki Rygos per 3,5 valandos niekaip. Atstumas beveik toks pats kaip iki Klaipėdos. 4,5 val - realus variantas.
        Remiantis kuo?

        Iš pradžių pasižiūrėkime į geležinkelio techninius faktus

        - Atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra 376km. Vidutinis greitis dabartiniais maršrutais 80,6 km/h. Kelionė trunka 4:40 val.

        - Atstumas nuo Vilniaus iki Rygos yra maždaug 350km

        Taigi, atstumas yra 26km trumpesnis, lyginant su Vilnius-Klaipėda.

        Jeigu traukinys važiuotų tokiu pat vidutiniu 80,6km/h, tai nuo Vilniaus iki Rygos važiuotų apytiksliai 4:20. Tačiau, sutikime, kad vidutinis 80km/h yra gana lėtas ir pastangų nereikalaujantis skaičius.

        Realybėje vidutinis greitis be didesnių problemų galėtų būtų apie 90km/h. Tokiu atveju Vilnius-Ryga vyktų per maždaug 3:55 val.

        Bet pabandykim šitame technologijų amžiuje įgyvendinti neįtikėtiną avantiūrą ir padidinti traukinių vidutinį greitį iki kone neįmanomų 95km/h (beveik šviesos greitis).

        Ką turime? Vilnius-Ryga per maždaug 3:40.

        95km/h vidutinis greitis 120km/h linijoje yra visiškai realus rodiklis, kuriam reiktų šiek tiek patvarkyti esamą infrastruktūrą ir tikriausiai nupirkti traukinių (DMU ar šilumvežių) pasižyminčių gera akseleracija.

        Kitaip tariant 3,5 valandos yra ne "ne niekaip", o visai įmanomas tikslas, su sąlyga, kad to realiai būtų imamasi ir taikomi reikalingi sprendimai.

        Net jeigu 3,5 valandos pasirodytų per didelis iššūkis, tai 4 valandos gali būti pasiektos be jokių problemų net su dabartinaiis riedmenimis ir tai visvien būtų labai konkurncingas greitis, nekalbant apie kitus traukinio pranašumus.
        Paskutinis taisė John; 2013.10.20, 00:16.
        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          Realybėje vidutinis greitis be didesnių problemų galėtų būtų apie 90km/h. Tokiu atveju Vilnius-Ryga vyktų per maždaug 3:55 val.

          Bet pabandykim šitame technologijų amžiuje įgyvendinti neįtikėtiną avantiūrą ir padidinti traukinių vidutinį greitį iki kone neįmanomų 95km/h (beveik šviesos greitis).

          Ką turime? Vilnius-Ryga per maždaug 3:40.
          O tai Rail Baltica per tiek is Vilniaus pro Kauna nenuvaziuos traukinys?

          Nezinau koks planuojamas Kaunas - Ryga laikas, bet neva nuo Lenkijos iki Talino planuojamas stai koks:

          Susisiekimo ministerijos duomenimis, skaičiuojama, jog naudojantis dabartine geležinkelių infrastruktūra, kelionė nuo Vilniaus iki Talino užtrunka apie 13 valandų. „Rail Baltica“ trasa maršrutą nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos iki Talino būtų galima nuvažiuoti per 4 val. 10 minučių.
          http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...ojekto.htm?p=4

          Comment


            Parašė Gator Rodyti pranešimą
            O tai Rail Baltica per tiek is Vilniaus pro Kauna nenuvaziuos traukinys?
            Nelabai supratau. Iš Vilniaus į Rygą/Taliną traukiniai pro Kauną tikrai nevažiuotų.


            Nezinau koks planuojamas Kaunas - Ryga laikas, bet neva nuo Lenkijos iki Talino planuojamas stai koks:

            Susisiekimo ministerijos duomenimis, skaičiuojama, jog naudojantis dabartine geležinkelių infrastruktūra, kelionė nuo Vilniaus iki Talino užtrunka apie 13 valandų. „Rail Baltica“ trasa maršrutą nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos iki Talino būtų galima nuvažiuoti per 4 val. 10 minučių.
            http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...ojekto.htm?p=4
            Čia jie kalba apie Aecom studijoje pateiktą 1-ąjį geležinkelio variantą t.y. 250-300km/h hipotetinį (ir, ko gero, visiškai utopinį) geležinkelį, kurį lygina su dabartine situacija. Tiesiog gana primityvus bandymas daryti projektui teigiamą PR'a

            Kad būtų aiškiau paoperuokim skaičiais.

            4 val. 10 minučių tarp PL/LT sienos ir Talino techniškai būtų įmanoma tik įgyvendinus Aecom studijos 1-ą variantą (t.y. patį brangiausią ir technologiškai pažangaiusią). Trasos ilgis būtų ~700km, kas reiškia, kad norint jį nuvažiuoti per 4:10 būtų reikalingas maždaug 170km/h vidutinis greitis. Tam reiktų minimum 250km/h standarto geležinkelio nuo A iki Z be lėtesnių ruožų. Toks geležinkelis, grubiai imant, kainuotų apie 10mlrd. EUR. Manau, galima drąsiai sakyti, kad šitą variantą galime pamiršti labai ilga. Bent jau vidutinės trukmės perspektyvoje. O visi kiti variantai akivaizdžiai tam netiktų, nes jie paprasčiausiai nepalaikytų tokio greičio. Kitaip tariant, kalbėdami apie tokius skaičius jie iš esmės kalba tik apie 1-ąjį variantą (pro Panevėžį ir pro Estijos Vakarinę pakrantę, tiesiant ištisą naują geležinkelį).

            Kas mane užknisa, kad pateikdami informaciją, tiek laikraščiai, tiek valstybės institucijos (šiuo atveju ministerija), nesugeba jos pateikti aiškiai ir struktūrizuotai. Kažkoks jovalas.

            Kol kas aišku tik tai, kad niekas neaišku:
            - kuris maršrutas bus pasirinktas;
            - kokie bus rgeičiai;
            - kokie bus (jeigu iš viso bus) keleivinių traukinių servisai;
            - kas tiksliai vyksta Latvijoje ir Estijoje.

            Žodžiu, kažkokia makalynė. Tokio dydžio projektai taip neįgyvendinami.

            O jeigu kalbėtume apie kur kas realesnį ir patį pigiausią variantą (Aecom studijos 4-ą variantą), tai jo ilgis būtų (tiksliau, jau ir šiandien yra) 860km. Sutvarkius dar nesutvarkytus ruožus ir visame maršrute įgyvendinus 120km/h standartą, tikriausiai būtų realu pasiekti 90km/h vidutinį greitį. Tai reikštų, kad nuo PL/LT sienos iki talino traukinys važiuotų apie 9:30val. Netgi pasiekus sunkiai įmanomą 100km/h (kas būtų gana komplikuota su 120km/h standarto geležinkeliu, nors techniškai gal ir įmanoma), tokia kelionė visvien truktų 8:40 val.

            Dar vienas niuansas, kad kai kuriose atkarpose tikriausiai būtų galima padidinti greitį bent iki 140km/h, kas galbūt leistų pasiekti ~110km/h vidutinį greitį. Tai reikštų, kad LT//PL siena-Talinas galėtų užtrukti šiek tiek mažiau, nei 8 valandas. Bet tai jau būtų absoliutus maksimumas, kurį bent jau teoriškai būtų galima išspausti iš egzistuojančiu maršrutu einančios Rail Balticos (t.y. 4-ojo Aecom varianto). Tiesa, pats Aecom pateikia 127km/h ir 6:44 val., bet tam reiktų viso ruožo su 160km/h standartu, kas irgi, imho, yra šiek tiek utopija ir ko tikriausiai nebus.

            Variantai:



            Paskutinis taisė John; 2013.10.20, 03:21.
            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              Nelabai supratau. Iš Vilniaus į Rygą/Taliną traukiniai pro Kauną tikrai nevažiuotų.
              Nelabai supratau kodel ne. Juk dabar nera traukinio Vilnius - Ryga, tad kodel nutiesus RB negaletu buti marsruto Vilnius-Kaunas-Ryga? Tai butu vaziavimas RB trasa, nes atsaka iki Vilnius kaip ir itraukta i RB projekta.
              Dabar yra Vilnius-Kaunas-Varsuva net nenutiesus RB, tai kodel toks variantas negaletu buti ir su Ryga jau nutiesus RB?

              O del tu 4:10 minuciu tai graziai tada bando mulkint straipsnyje, nes duodama suprast, kad toks greitis neva bus, nors is tiesu tas variantas nebuvo pasirinktas

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Remiantis kuo?

                Iš pradžių pasižiūrėkime į geležinkelio techninius faktus

                - Atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra 376km. Vidutinis greitis dabartiniais maršrutais 80,6 km/h. Kelionė trunka 4:40 val.

                - Atstumas nuo Vilniaus iki Rygos yra maždaug 350km

                Taigi, atstumas yra 26km trumpesnis, lyginant su Vilnius-Klaipėda.

                Jeigu traukinys važiuotų tokiu pat vidutiniu 80,6km/h, tai nuo Vilniaus iki Rygos važiuotų apytiksliai 4:20. Tačiau, sutikime, kad vidutinis 80km/h yra gana lėtas ir pastangų nereikalaujantis skaičius.

                Realybėje vidutinis greitis be didesnių problemų galėtų būtų apie 90km/h. Tokiu atveju Vilnius-Ryga vyktų per maždaug 3:55 val.

                Bet pabandykim šitame technologijų amžiuje įgyvendinti neįtikėtiną avantiūrą ir padidinti traukinių vidutinį greitį iki kone neįmanomų 95km/h (beveik šviesos greitis).

                Ką turime? Vilnius-Ryga per maždaug 3:40.

                95km/h vidutinis greitis 120km/h linijoje yra visiškai realus rodiklis, kuriam reiktų šiek tiek patvarkyti esamą infrastruktūrą ir tikriausiai nupirkti traukinių (DMU ar šilumvežių) pasižyminčių gera akseleracija.

                Kitaip tariant 3,5 valandos yra ne "ne niekaip", o visai įmanomas tikslas, su sąlyga, kad to realiai būtų imamasi ir taikomi reikalingi sprendimai.

                Net jeigu 3,5 valandos pasirodytų per didelis iššūkis, tai 4 valandos gali būti pasiektos be jokių problemų net su dabartinaiis riedmenimis ir tai visvien būtų labai konkurncingas greitis, nekalbant apie kitus traukinio pranašumus.
                Aš rašiau apie tai, ką turime dabar. Greitis tarp Šiaulių ir Rygos yra mažesnis nei tarp Šiaulių ir Klaipėdos. Todėl kiek trumpesnis maršrutas bus įveiktas per maždaug tą patį laiką, kaip iki Klaipėdos. Kažkiek susitaupytų dėl mažesnio sustojimų skaičiaus.

                Comment


                  http://myep.delfi.lt/news/jau-greita....d?id=63075552

                  manęs nelabai įtikino

                  Comment


                    Mani iškilo klausimas- kokie traukiniai bus naudojami "Rail Baltica" trasoje? Tikiuosi nesinaudos senaisiai traukiniais ir LG užpirks vakarietiškų traukinių.

                    Comment


                      Parašė karolis371 Rodyti pranešimą
                      Mani iškilo klausimas- kokie traukiniai bus naudojami "Rail Baltica" trasoje? Tikiuosi nesinaudos senaisiai traukiniais ir LG užpirks vakarietiškų traukinių.
                      Kol RB bus pastatyta, LG senųjų traukinių (DMU) beveik neliks, o likusieji vistiek negali važinėti 1435. Lokomotyvus su vagonais galima paleisti, bet vistiek ne toliau Lenkijos sienos.
                      Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                      Comment


                        Parašė karolis371 Rodyti pranešimą
                        Mani iškilo klausimas- kokie traukiniai bus naudojami "Rail Baltica" trasoje? Tikiuosi nesinaudos senaisiai traukiniais ir LG užpirks vakarietiškų traukinių.
                        Jei kalbame apie RB1, t.y. 1435 mm iki Kauno, o toliau iki Talino esama modernizuota 1520 mm. tai 1435 mm ruože keleiviai tikriausiai bus vežami Lenkijos geležinkelių vagonais. Galbūt netgi PKP lokomotyvas važiuos iki Kauno. Tik čia problema gali būti su ryšiu, signalizacija ir kalba. Todėl labai tikėtina, kad PKP ar privatininkai iš Lenkijos nevažiuos toliau Šeštokų. Nemanau, kad LG užpirkinėtų keleivinių riedmenų. Nors kas ten žino. Galbūt nupirks kokias dvi dvivagones PESAS maršrutui į Varšuvą. O 1520 mm ruožu kas važinės, tai neaišku. Keleiviams vežti, tikėtina, bus nupirkti nauji dyzeliniai traukiniai, arba bus naudojami atsilaisvinę 630M, jei iki to laiko bus elektrifikuota linija į Baltarusiją. Nors gali būti, kad maršturą nuo Kauno iki Talino aptarnaus ne LG, o, pavyzdžiui, estų GoRail su, pavyzdžiui, naujais Stadleriais.
                        Paskutinis taisė Al1; 2013.10.20, 12:27.

                        Comment


                          Parašė Gator Rodyti pranešimą
                          Nelabai supratau kodel ne. Juk dabar nera traukinio Vilnius - Ryga, tad kodel nutiesus RB negaletu buti marsruto Vilnius-Kaunas-Ryga?
                          Turbūt todėl, kodėl dabar, pavyzdžiui, nėra maršruto Vilnius-Kaunas-Šiauliai-Klaipėda, o tik Vilnius-Šiauliai-Kaipėda. Kaunas tiesiog yra nelabai pakeliui. Pakanka pasižiūrėti į žemėlapį. Užsukant į Kauną, reiktų susukti papildomus ~50km.

                          Tai butu vaziavimas RB trasa, nes atsaka iki Vilnius kaip ir itraukta i RB projekta.
                          Apie kurią Aecom studijoje nurodytą RB tiesimo trasą čia kalbi? Aš pagal nutylėjimą kalbu apie 2-ą arba 4-ą variantus t.y. tuos, kurie faktiškai jau įgyvendinami.

                          Dabar yra Vilnius-Kaunas-Varsuva net nenutiesus RB, tai kodel toks variantas negaletu buti ir su Ryga jau nutiesus RB?
                          Su persėdimais galimi visokie variantai. Aš kalbu apie tiesioginius maršrutus. Maršrutas Kaunas-Ryga galės būti, tačiau jis bus atskiras nuo Vilnius-Ryga.

                          O del tu 4:10 minuciu tai graziai tada bando mulkint straipsnyje, nes duodama suprast, kad toks greitis neva bus, nors is tiesu tas variantas nebuvo pasirinktas
                          Kol kas oficialiai nepasirinktas joks variantas. Nors jau pradėtas įgyvendinti 2-4 (LT/PL siena-Kaunas). Koks bus pasirinktas galutinis variantas, pasak VŽ, žinosime Lapkričio mėnesį:
                          Toliau SPAV bus teikiama derinti Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Galutinį sprendimą lapkričio mėnesį turėtų priimti Vyriausybė kartu su planavimo organizatoriumi – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Planavimo ir projektavimo darbai numatomi iki 2020 m., eksploatacijos pradžia – 2025 m.
                          Nors kalbos apie 4:10 minučių, tai iš esmės tikrai yra mulkinimas, nes neatspindi realios perspektyvos, sprendžiant pagal situaciją, kuri yra dabar.

                          Bet būtų logiška, kad jeigu jau pradėjo įgyvendinti du galimus variantus ir tam išleidžia 1+ mlrd. LTL, tai kitų variantų nesirinks.
                          Paskutinis taisė John; 2013.10.20, 15:53.
                          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                          Comment


                            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                            Aš rašiau apie tai, ką turime dabar. Greitis tarp Šiaulių ir Rygos yra mažesnis nei tarp Šiaulių ir Klaipėdos. Todėl kiek trumpesnis maršrutas bus įveiktas per maždaug tą patį laiką, kaip iki Klaipėdos. Kažkiek susitaupytų dėl mažesnio sustojimų skaičiaus.
                            Aš rašiau apie tai, ką bus galima turėti su kai kuriais nedideliais atnaujinimais ir pagerinimais infrastruktūroje.
                            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Turbūt todėl, kodėl dabar, pavyzdžiui, nėra maršruto Vilnius-Kaunas-Šiauliai-Klaipėda, o tik Vilnius-Šiauliai-Kaipėda. Kaunas tiesiog yra nelabai pakeliui. Pakanka pasižiūrėti į žemėlapį. Užsukant į Kauną, reiktų susukti papildomus ~50km.
                              Papildomi 50km, bet gal didesnis greitis RB trasa tai kompensuotu?

                              Juk net gincai buvo kile su estais del atsakos i Vilniu:
                              http://www.delfi.lt/verslas/transpor...d?id=62323005]
                              Tai kokio velnio del tos atsakos kovojo jei sakai, kad tikrai nebus marsruto (pvz. Vilnius- Ryga-Talinas) ta atsaka? Juk deklaruojama, kad n
                              O ir reklaminiuose filmukuose apie RB kaip tik ta atsaka Kaunas-Vilnius budavo pripiesiama kaip RB dalis.

                              Taip pat cia:

                              Su panašia problema susidurs ir Vilnius. 15min.lt duomenimis, greičiausiai dabartinis geležinkelio kelias Vilnius-Kaunas bus modernizuotas ir pritaikytas greitajai europinei vėžei. Tokiu atveju keliaujant į Rygą, Taliną ar Helsinkį tektų persėsti Kaune.

                              Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas...#ixzz2iH0ob4rE

                              http://www.15min.lt/images/photos/62...51e38884d5.jpg
                              Neatrodo jau taip labai nepakeliui.

                              O del tu variantu tai nesuprantu ka jie ten nuspres, juk jau pradejo statybas nuo Lenkijos sienos ir ten statoma tam letesniam greiciui, tad neimanoma dabar jau butu kazkakip nuspresti pasirinkti ta pirmaji varianta. Taigi jau viskas nuspresta...
                              Tuo labiau, kad kainu skirtumas yra milziniskas, tai negi dabar galetu sugalvoti nuspresti rinktis ta brangiausia varianta ir automatiskai lesos butu gautos is ES? Juk turbut jau nutarta kiek tu lesu bus skirta ir ju uzteks tik tam letesniam variantui, kuris ir yra pradetas.
                              Paskutinis taisė Gator; 2013.10.20, 16:48.

                              Comment


                                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                Papildomi 50km, bet gal didesnis greitis RB trasa tai kompensuotu?
                                Koks greitis? Apie tai jau kalbėjome ir netgi daugmaž paskaičiavime kelionės laikus. Prie kelionės laikų, keliaujant iš Vilniaus į Rygą reiktų pridėti bemaž 40 minučių užsukimui į Kauną. Ar racionalu sustoti Kaune, keliaujant į Rygą iš Vilniaus? Akivaizdu, kad ne.


                                Juk net gincai buvo kile su estais del atsakos i Vilniu:
                                http://www.delfi.lt/verslas/transpor...d?id=62323005]
                                Tai kokio velnio del tos atsakos kovojo jei sakai, kad tikrai nebus marsruto (pvz. Vilnius- Ryga-Talinas) ta atsaka?
                                O ir reklaminiuose filmukuose apie RB kaip tik ta atsaka Kaunas-Vilnius budavo pripiesiama kaip RB dalis.
                                Gator, man susidaro įspūdis, kad vienas iš mūsų kalba apie ratus, o kitas apie batus arba kad kai kurie iš mūsų išvis nelabai supranta apie ką kalba.

                                Yra Aecom studija, kuri labai aiškiai nurodo galimus variantus. Tie variantai, bent jau Lietuvos teritorijoje iš esmės yra du (kiti du aktualūs tik Latvijai ir Estijai). Siūlau apsižiūrėti į lenteles ir žemėlapį bei galbūt užmesti akį į pačią studiją, o ne vadovautis kažkokiais šleivais straipsniais, kur neaišku nei apie ką tiksliai kalbama, nei pateikiamos kokios nors detalės.

                                Aš kalbu apie studijoje nurodytą 2/4 variantą t.y. 120km/h standarto geležinkelį. Tai reiškia, kad iš esmės bus naudojami dabar esantys maršrutai. Ir net nelabai svarbu, ar jie bus 1520mm ar 1435mm.
                                Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                Comment


                                  Taigi tie visi 4 galimi variantai ir eina pro Kauna. O Vilnius bus pajungtas papildoma atsaka Vilnius-Kaunas. Ta atsaka buvo vaizduojama net oficialiuose reklaminiuose RB klipukuose. Del tos atsakos Lietuva netgi nbesutare su Estja kol si pagaliau nusileido. Tai jeigu ta atsaka nevaziuos traukiniai is Vilniaus pro Kauna i Ryga ar Talina kam isvis del tos atsakos buvo kovojama?
                                  Tuo labiau, kad ir straipsnyje aiskiai teigiama, kad i Ryga bus vaziuojama pro Kauna is Vilniaus:
                                  Su panašia problema susidurs ir Vilnius. 15min.lt duomenimis, greičiausiai dabartinis geležinkelio kelias Vilnius-Kaunas bus modernizuotas ir pritaikytas greitajai europinei vėžei. Tokiu atveju keliaujant į Rygą, Taliną ar Helsinkį tektų persėsti Kaune.
                                  Paskutinis taisė Gator; 2013.10.20, 17:33.

                                  Comment


                                    Čia kažkokia loginė klaida paskutiniuose sakiniuose. Jei bus pritaikyta europinei vėžei, tai tada joks persėdimas nereikalingas, nes europiniai riedmenys gali tiesiai iki Talino važuoti europine vėže. O jei teks persėsti Kaune, tai aišku, kad kalbama apie 1520 vėžės modernizavimą tarp Kauno ir Vilniaus " po Rail Baltica vėliava". (LG ir ministerija nusprendė ir taip planuojamą modernizaciją pritaikant 160 km/h greičiui atlikti pasinaudojant šio projekto lėšas, o estai nors ir patys analogiškai elgėsi, bet turbūt šiaušėsi, nes Vilnius-Kaunas atkarpa iškrenta iš pagrindinės trasos Varšuva-Helsinkis).
                                    Tai čia tas nesusikalbėjimas dėl tupų žurnalistų, kurie nesupranta ką rašo. Geriau tada išvis tegul neklaidina, ir toliau rašo apie papų pasididinimus.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                      Taigi tie visi 4 galimi variantai ir eina pro Kauna. O Vilnius bus pajungtas papildoma atsaka Vilnius-Kaunas. Ta atsaka buvo vaizduojama net oficialiuose reklaminiuose RB klipukuose. Del tos atsakos Lietuva netgi nbesutare su Estja kol si pagaliau nusileido. Tai jeigu ta atsaka nevaziuos traukiniai is Vilniaus pro Kauna i Ryga ar Talina kam isvis del tos atsakos buvo kovojama?
                                      Tuo labiau, kad ir straipsnyje aiskiai teigiama, kad i Ryga bus vaziuojama pro Kauna is Vilniaus:
                                      Su panašia problema susidurs ir Vilnius. 15min.lt duomenimis, greičiausiai dabartinis geležinkelio kelias Vilnius-Kaunas bus modernizuotas ir pritaikytas greitajai europinei vėžei. Tokiu atveju keliaujant į Rygą, Taliną ar Helsinkį tektų persėsti Kaune.


                                      Kaip ir parašė Eimantas.

                                      - Jeigu nuo Kauno iki Vilniaus bus nutiesta 1435mm atšaka (kaip suprantu, to planuose nėra), tai tuomet gal ir būtų logiška važiuoti tiesioginiu traukiniu iš Vilniaus į Rygą pro Kauną.

                                      - Jeigu kalbama tik apie esamos 1520mm vėžės modernizavimą (kaip suprantu, būtent apie tai ir kalbama), tai sukti į Kauną ir, juo labiau, ten persėsti nėra prasmės, nes tai būtų elementarus laiko gaišimas. Artimiausias ir greičiausias kelias į Rygos pusę yra pro Kaišiadoris, kur dabartinis geležinkelis nusuka į Šiaulių ir Rygos pusę. Būtent tokiu maršrutu ir važiuotų tiesioginiai traukiniai iš Vilniaus į Rygą. Arba bent jau taip būtų racionaliausia, greičiausia, pigiausia ir patogiausia.


                                      Kaip suprantu, apie jokią 1435mm vėžę iki Vilniaus nekalbama, o tik kalbama apie esamos 1520mm vėžės rekonstravimą ir galbūt pritaikymą 160km/h standartui. Todėl važiaviams iš Vilniaus į Rygą su persėdimu Kaune neatrodo labai logiškas. Nors aišku, apie realius keleivinius maršrutus kol kas turbūt išvis niekas net nediskutuoja (neskaitant mūsų).

                                      Beje, tokio dalyko kaip "greitoji europinė vėžė" nėra. Yra Europinė (aka standartinė) 1435mm vėžė ir yra greitieji geležinkeliai, kuriais vadinami 200km/h standaro modernizuoti arba 250km/h standarto nauji geležinkeliai nepriklausomai nuo vėžės. Kiek aš suprantu, tai Vilnaius kryptimi nei tas, nei tas nėra planuojami.

                                      Bet šito projekto viešinimas ir žurnalistų straipsniai iš tikrųjų nusipelno kokio nors specialaus prizo už sugebėjimą visiškai sumalti faktus ir projektus ir pateiktį realybės neatitinkantį informacijos kratinį.
                                      Paskutinis taisė John; 2013.10.20, 18:10.
                                      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                      Comment


                                        Taciau juk tas kelias pro Kaisiadoris i Ryga jau dabar yra, kodel nevaziuoja traukiniai? Tiksliau klausima performuluoju kitaip - jei dabar pro ten nevaziuoja traukiniai is Vilniaus i Ryga, kodel turetu startuoti po to kai bus nutiesta RB is Kauno i Ryga? Kaip RB nutiesimas pro Kauna paskatins Vilnius- Kaisidorys- Ryga marsruta?
                                        Ka as bandau pasakyti yra tai, kad jei to marsruto kaip dabar ir toliau nebus bent atsiras galimybe vykti pro Kauna, kad ir 40minuciu (kaip rasei) leciau nei galetu buti. Situacija dabar - nera nei ne pro Kauna, nei pro kauna galimybes. Situacija po nutiesimo - galimybes ne pro Kauna toliau nera, bet bent yra galimybe pro Kauna.
                                        Paskutinis taisė Gator; 2013.10.20, 18:34.

                                        Comment


                                          Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                          Taciau juk tas kelias pro Kaisiadoris i Ryga jau dabar yra, kodel nevaziuoja traukiniai? Tiksliau klausima performuluoju kitaip - jei dabar pro ten nevaziuoja traukiniai is Vilniaus i Ryga, kodel turetu startuoti po to kai bus nutiesta RB is Kauno i Ryga? Kaip RB nutiesimas pro Kauna paskatins Vilnius- Kaisidorys- Ryga marsruta?
                                          Tikriausiai tuo, kad iki 120km/h standarto bus rekonstruotas ir geriau keleiviniams servisams pritaikytas visas dabartinis maršrutas, kuris nuo Gaižiūrnų/Jonavos bet kokiu atveju tikriausiai bus Rail Baltica dalis. Dabar yra vietų, kur greitis ribojamas iki mažiau, nei 120km/h. Tokios vietos, kaip suprantu, yra į šiaurę nuo Šiaulių ir dar šen bei ten. Taip pat reiktų, kad visur būtų dvikelis geležinkelis, ko šiandien irgi nėra visuose ruožuose.

                                          Bet kokiu atveju, važiavimas iš Vilniaus į Rygą pro Kauną būtų mažiau racionalus, nei važiavimas tiesesniu ir greitesniu keliu. Važiavimas pro Kauną (net ir su persėdimu) įgautų prasmę, jeigu būtų statomas greitasis (250km/h) geležinkelis pro Panevėžį. Nors to iki galo dar nežinome.

                                          Situacija dabar - nera nei ne pro Kauna, nei pro kauna galimybes.
                                          Galimybė yra ir ne pro Kauną ir pro Kauną. Tiesiog to nėra dėl kitų priežasčių: nepakankamas greitis, abejojama ekonomine nauda ir kt. (t.y. kad ir elementarus koordinacijos trūkumas). O bėgiai yra ir traukiniai jais gali važiuoti (krovininiai ir važoiuoja).

                                          Situacija po nutiesimo - galimybes ne pro Kauna toliau nera, bet bent yra galimybe pro Kauna.
                                          O kodėl nebebus galimybės "ne pro Kauną"? Gal nuardys bėgius?

                                          Ir kas sakė, kad traukiniai apskritai važiuos iš Kauno į Rygą? Visai gali būti, kad tokie traukiniai iš Kauno į Rygą net nevažiuos. Aišku, tai nereiškia, kad jie būtinai važiuos iš Vilniaus. Gali viskas baigtis tuo, kad, kaip ir dabar, nebus išvis jokių keleivinių maršrutų į Latviją, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad traukiniai iš Vilniaus į Rygą važiouotų pro Kauną, jeigu būtų toks servisas.

                                          Man kažkaip sunku pagauti tavo logiką. Ar ta logika apsiriboja "Viskas turi būti pro KAUNĄ!!!111"
                                          Paskutinis taisė John; 2013.10.20, 18:46.
                                          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                          Comment

                                          Working...
                                          X