Geriausia buto vieta Vilniuje

[tajus2]

Kalbu ne apie suaugusius, o apie pačius vaikus. Tėvams žinoma, kad geriau, nes gali vietoj to žiūrėti serialus ar kepti mėsą su savo Kamado grilium užuot užsiėmę su vaikais. Bet ar patiems vaikams taip patinka? Augti 7 metus garde, o po to didžiąją gyvenimo dalį skirti važinėjimams boltu ir, galų gale, kamščių "aplnekinėjimui" tėvų dovanota mašina, yra biškiuką šūdinas vaiko gyvenimas, if you ask me.

Keistas supratimas, kad tėvams laisvas laikas reikalingas tam, kad serialus žiūrėti. Galima pagalvoti, kad jei gyveni bute, tai nereikia nei valgyt gaminti, nei skalbti, galu gale visus apsipirkimus barboroje ar drabužiams internetu gali pasidaryti, kol vaikai teritorijoje žaidžia ir visa tai padaryti galima ramiai.

O kas patinka 0-7 metų vaikams? Na, visu pirma neperdegę ir ramūs tėvai neblogai būtų, o kavinės ir kino teatrai tai man rodos mažiau svarbu.

[John]

Keistas supratimas, kad tėvams laisvas laikas reikalingas tam, kad serialus žiūrėti. Galima pagalvoti, kad jei gyveni bute, tai nereikia nei valgyt gaminti, nei skalbti, galu gale visus apsipirkimus barboroje ar drabužiams internetu gali pasidaryti, kol vaikai teritorijoje žaidžia ir visa tai padaryti galima ramiai.

O kas patinka 0-7 metų vaikams? Na, visu pirma neperdegę ir ramūs tėvai neblogai būtų, o kavinės ir kino teatrai tai man rodos mažiau svarbu.

Uhu, neperdegę, didelę gyvenimo dalį ieškodami vis naujų būdų kaip "įveikti kamščius" ir skaičiuodami kiek kartų "su baku benzino" nuvažiuoja į darbą ir į darželį kitam miesto gale. Neperdegimas much.

[John]

Klausimas kur ten tas augimas „garde“ kai dienotvarkė iš principo yra lova-darželis-pavalgyt-pasaka-lova. Kad paaugliams nekažką tai faktas. Nors žiūrint kokių pomėgių turi.

O tai kai sulaukia 8 ar kad ir 10 metų, nebegyvena tėvų name ir išsikelia kažkur kitur, kur jiems geriau? Ar visgi sėdi tame pačiame garde iki 18, 20 ar net daugiau metų ir zulina priperstas Boltų sėdynes, norėdami kur nors nusigauti? Nes nėra net šaligatvio, kuriuo galėtų nueiti iki artimiausio sporto klubo, kirpyklos ar parduotuvės.

[PoDV]

Iki kokių gal 4-5 metų nelabai gali ir vertint savo supamos aplinkos tai ir visiškas š sueina mažam vaikui.
6-16 m. labai pasijaučia ar tau tinka aplinka kurioje esi, aplinka gali pradėt erzint, o prisirišimas prie tėvų kartais gali tapt vargu. Pats gali pajusti, kad kažkas yra off ir nesijauti gerai, nors gali būt paprašytas "susitūpėti", tiek psich. tiek bendrai gyvenamos aplinkos klimate. Ne visi tėvai gal net aplamai žino kas yra ramus logiškai sudėtliotas gyvenimas, daug ką priima kaip duotybę, matomai paveldėtą iš savo šeimos, per sovietmečius, carus visus.
17+ m. jei viskas gerai su sveikata sprendi pats kur tau geriau būti. Galiu tik sėmės palinkėt.

[mantasm]

O tai kai sulaukia 8 ar kad ir 10 metų, nebegyvena tėvų name ir išsikelia kažkur kitur, kur jiems geriau? Ar visgi sėdi tame pačiame garde iki 18, 20 ar net daugiau metų ir zulina priperstas Boltų sėdynes, norėdami kur nors nusigauti? Nes nėra net šaligatvio, kuriuo galėtų nueiti iki artimiausio sporto klubo, kirpyklos ar parduotuvės.

Sakyčiau liūdnasis periodas nuo kokių 14-15. Nors esmė yra išsikraustyt iš tėvų, nesvarbu kiek patinkančioj vietoj jie gyvena. Ir psichologiškai sakyčiau tam geresnė riba 16 metų, o ne šiuolaikinės visuomenės tumiama 18-19 minimali riba kai jau galima ant savo šiknos gyvent. Bet čia jau kita tema.

Dėl šaligatvių ir kirpyklų sakyčiau 10 metų senumo bėdos. Nuo tada priemiesčiuose nutiko tiek šaligatvizacija, tiek visokio plauko vietinių paslaugų atsirado.

Šiaip aišku geriausia yra nuosavas namas Markučiuose ar Antakalnio teisingoj pusėj tiek su ramiu kiemu, tiek arti centro. Bet viskas atsiremia į finansus ir balanso ieškojimą. Jei pasirinkimas yra kotedžas priemiesčiuose su nuosavais kambariais vaikams arba vaikams dalintis vienu kambariu kai tėvai miega ant išskleidžiamos sofos svetainėj-virtuvėj, bet už tai arčiau centro... Nu tai gal priemiesčiai ne taip ir blogai Čia nesigilinant į atvejus kai tėvams centras buvęs nebuvęs tiek dėl darbo, tiek dėl pomėgių.

[Stadionas]

Šiaip aišku geriausia yra nuosavas namas Markučiuose ar Antakalnio teisingoj pusėj tiek su ramiu kiemu, tiek arti centro. Bet viskas atsiremia į finansus ir balanso ieškojimą. Jei pasirinkimas yra kotedžas priemiesčiuose su nuosavais kambariais vaikams arba vaikams dalintis vienu kambariu kai tėvai miega ant išskleidžiamos sofos svetainėj-virtuvėj, bet už tai arčiau centro... Nu tai gal priemiesčiai ne taip ir blogai Čia nesigilinant į atvejus kai tėvams centras buvęs nebuvęs tiek dėl darbo, tiek dėl pomėgių.

čia jau tiesiog lempa norint savo mintį pagrįsti, teisingesnis palyginimas matyt būtų 60kv butas Justiniškėse vs. 80-100kv Kalnėnų kotedžas.

[mantasm]

čia jau tiesiog lempa norint savo mintį pagrįsti, teisingesnis palyginimas matyt būtų 60kv būtas Justiniškėse vs. 80-100kv Kalnėnų kotedžas.

Su tokiu palyginimu net intrigos nebelieka ką rinktis. Nebent tėvai dirba Justiniškėse ar kažkur šalia, tada gal ir variantas.

[gerietis]

Bet ar patiems vaikams taip patinka? Augti 7 metus garde, o po to didžiąją gyvenimo dalį skirti važinėjimams boltu ir, galų gale, kamščių "aplnekinėjimui" tėvų dovanota mašina, yra biškiuką šūdinas vaiko gyvenimas, if you ask me.

Žinoma, vaikams labiau patinka iš daugiabučio kiemo nukeliauti iki upės ir paslydus panerti po ledu.

[Sula]

Žinoma, vaikams labiau patinka iš daugiabučio kiemo nukeliauti iki upės ir paslydus panerti po ledu.

Baisybes kažkokias piešiate. Nors pas mus su kiemo draugais buvo toks atvejis ir daug kitokių. Tiesa, tai visai kiti laikai.
IMHO svarbu, ar prie kotedžų arti yra geras darželis ir mokykla.

[Stadionas]

Žinoma, vaikams labiau patinka iš daugiabučio kiemo nukeliauti iki upės ir paslydus panerti po ledu.

tai taip, o užmesti lengviau tvirkint vaikus "just saying"

[Red Neck]

Sakyčiau liūdnasis periodas nuo kokių 14-15. Nors esmė yra išsikraustyt iš tėvų, nesvarbu kiek patinkančioj vietoj jie gyvena. Ir psichologiškai sakyčiau tam geresnė riba 16 metų, o ne šiuolaikinės visuomenės tumiama 18-19 minimali riba kai jau galima ant savo šiknos gyvent. Bet čia jau kita tema.

Dėl šaligatvių ir kirpyklų sakyčiau 10 metų senumo bėdos. Nuo tada priemiesčiuose nutiko tiek šaligatvizacija, tiek visokio plauko vietinių paslaugų atsirado.

Šiaip aišku geriausia yra nuosavas namas Markučiuose ar Antakalnio teisingoj pusėj tiek su ramiu kiemu, tiek arti centro. Bet viskas atsiremia į finansus ir balanso ieškojimą. Jei pasirinkimas yra kotedžas priemiesčiuose su nuosavais kambariais vaikams arba vaikams dalintis vienu kambariu kai tėvai miega ant išskleidžiamos sofos svetainėj-virtuvėj, bet už tai arčiau centro... Nu tai gal priemiesčiai ne taip ir blogai Čia nesigilinant į atvejus kai tėvams centras buvęs nebuvęs tiek dėl darbo, tiek dėl pomėgių.

Jeigu jau kalbam apie daugeliui nepasiekiamus dalykus, tokius kaip nuosavas namas Antakalnyje, tai teko gyvent Helsinkio priemiesčiuose. 20 min su metro ir tu jau centre. Taip gyvena visa Vakarų Europa. Tiek pat skamba fantastiškai, kaip namas Antakalnyje.

[Knope]

Žinok kokiuose Pašilaičiuose ar Pilaitėje tas pats.

Prašyčiau. Infra abiejuose jūsų paminėtuose rajonuose yra tiršta: pasivaikščiojimo ir dviračių takai, parkeliai, sporto aikštynai, mokyklos ir darželiai, prekybos centro įvairaus kalibro. Pilaitėje - bažnyčia. Po kelių metų bus ir Pašiluose. Nėra ko lyginti.

[Knope]

Pašilaičiai ir Pilaitė (ypač Pilaitė) yra blogai, bet tai nėra to paties lygio blogis, kaip visi tie Pavilniai/Kalnėnai ir panašios vietos toje pusėje su naujais namais, kur nėra nei paslaugų, nei kokios nors normalesnės infrastruktūros. Kadangi paskutiniu metui teko net kelis kartus visose tose lokacijose normaliai pasivaikščioti ir prasiminti dviračiu, tai Pavilniai/Kalnėnai lengvai "laimi" šitą šūdiniausio urbanistinio darinio ir blogiausios vietos gyventi kontestą, bent jau mano akyse. Kažkos labai niūri, sunki ir nemaloni atmosfera ir liūdni žmonių veidai. Prisideda dar tai, kad visi tie nauji kvartaliukai ir projektukai rodo, kad žmonės ten realiai keliasi gyventi savo noru, kas yra tiesiog labai sad. Dažnu atveju tai yra didžiausias ir svarbiausias jų gyvenime finasinis sprendimas ir dažnas galvoja, kad padarė gerą sprendimą bei įvardija pačias absurdiškiausias priežastis, kaip kad "gera vieta" arba "pavyks išvengti kamščių" (no shit, esu tokį girdėjęs), kas rodo, kad kai kurie žmonės priima tokius sprendimus neturėdami net menkiausio supratimo apie tai, kas yra būstas, miestas, ir kuo reiktų vadovautis ir ką įvertinti darant tokius sprendimus, nuo kurių vėliau priklausys jų gyvenimo kokybė ir aplinka.

Pašilaičiai/Pilaitė turi krūvą problemų, bet ten, vis dėl to, yra miestui būdingi atributai, kaip transporto infrastruktūra, šaligatviai, paslaugos ir t.t.

Visuose rajonuose yra visokių vietų, bet man irgi, atsidūrus Pavilnyje buvo ištikusi klaustrofobija ir galvojimas, Viešpatie, ką čia veikti, kur eiti. Atskirtis. Dėl Pašilų ir Pilaitės - nėra tai blogai. Yra problemų, bet "blogai" nėra. Nu, pvz, Pašiluose (ne Perkūnkiemyje): infra tiršta, želdynų gausėja, viešos erdvės tvarkomos, takai, dviračių takai, atnaujinti aikštynai, mokykos, darželiai, iki centro su greituoju man - 10-15 MIN, iki stotelės - 2 min. Po kelių metų stovės bažnyčia su bendruomenės centru, Pilaitėje - jau yra, su košernu kunigu. Tikrai daug gerų dalykų yra. Tai yra miestas.

[Skeptikas]

Jeigu jau kalbam apie daugeliui nepasiekiamus dalykus, tokius kaip nuosavas namas Antakalnyje, tai teko gyvent Helsinkio priemiesčiuose. 20 min su metro ir tu jau centre. Taip gyvena visa Vakarų Europa. Tiek pat skamba fantastiškai, kaip namas Antakalnyje.

Tame pačiame Helsinkyje tai realu dėl gerai išvystyto bėginio transporto. Koks Malmi rajonas (teko paviešėti) nors 10 km nuo centro, bet traukiniu vos 18 min. yra suformuotas normalus pacentris prie traukinio stotelės, tad yra praktiškai visos reikiamos paslaugos, parduotuvės, kavinės, barai, bažnyčios, kino teatras, didelė biblioteka, parkai, sporto aikštynai ir t.t. Drįsčiau sakyti, kad daugeliu aspektų ten geresnė gyvenimo kokybė nei absoliučioje daugumoje Antakalnio individualių namų.

[Red Neck]

Visiškai geresnė. Netgi, sakyčiau, geresnė nei kokiame Paupyje, tame, kur prie Puškinovkos lūšnų.

[andyour]

Šiaip aišku geriausia yra nuosavas namas Markučiuose ar Antakalnio teisingoj pusėj tiek su ramiu kiemu, tiek arti centro.

Kažin ar svarbu kur yra geriausiai, jei ten negali nusipirkti dėl ribotos pasiūlos. Nebent neturi kriterijų ir tinka viskas išeilės.

[mantasm]

Kažin ar svarbu kur yra geriausiai, jei ten negali nusipirkti dėl ribotos pasiūlos. Nebent neturi kriterijų ir tinka viskas išeilės.

Visada riboja biudžetas, pasiūla ir t.t. Plius yra n+k asmeninių aplinkybių kaip darbovietės, gyvenimo fazė ir pomėgiai, ploto poreikis vaikams, tėvų gyvenamoji vieta jei dažnai lankosi vieni pas kitus ir t.t. Tai sumoj galima sakyt, kad diskusijos apie objektyviai geriausią vietą išvis beprasmės.

[mantasm]

Žmogus yra nuostabi būtybė, kuri evoliucijos yra apginkluota ne tik refleksais, t.y. kai palietus kažką degančio mes atitraukiame pirštus net nespėję to suvokti, bet ir adaptacija, kai žmogus įpranta, kad kažkokio garso nereikia bijoti. Taip, bijoti, nes ta pati evoliucija žmogų apginklavo reaguoti į pavojingus garsus, nes tie pavojingi garsai milijonus metų reiškė grėsmę. Dėl to žmogus, gyvenantis šalia oro uosto ilgą laiką, bus įpratęs visiškai ignoruoti lėktuvo garsus, panašiai kaip žmonės, gyvenantys šalia triukšmingos gatvės. Bet jei šalia to žmogaus, gyvenančio šalia oro uosto, pravažiuos motociklas be duslintuvu - tai jo ramybę sujauks daug labiau, nei tūkstantis lėktuvų.

Kažkaiptais moksliniai tyrimai rodo, kad gyvenimas triukšmingoje aplinkoje toliau kenkia net ir po labai ilgo laiko. Bet gal šiais laikais „priemium“ yra drožtis sveikatą

[John]

Žmogus yra nuostabi būtybė, kuri evoliucijos yra apginkluota ne tik refleksais, t.y. kai palietus kažką degančio mes atitraukiame pirštus net nespėję to suvokti, bet ir adaptacija, kai žmogus įpranta, kad kažkokio garso nereikia bijoti. Taip, bijoti, nes ta pati evoliucija žmogų apginklavo reaguoti į pavojingus garsus, nes tie pavojingi garsai milijonus metų reiškė grėsmę. Dėl to žmogus, gyvenantis šalia oro uosto ilgą laiką, bus įpratęs visiškai ignoruoti lėktuvo garsus, panašiai kaip žmonės, gyvenantys šalia triukšmingos gatvės. Bet jei šalia to žmogaus, gyvenančio šalia oro uosto, pravažiuos motociklas be duslintuvu - tai jo ramybę sujauks daug labiau, nei tūkstantis lėktuvų.

Yra toks posakis: šuo ir kariamas pripranta (ar kažkaip panašiai). Tikra tiesa, kad prie daug ko galima priprasti. Tiesiog kai renkiesi premium segmentą už premium kainą, "galima priprasti" nėra vienas iš kriterijų ir automatiškai tokius pasirinkimus eliminuoja.

[Eidvis]

Tai reikėtų paaiškinti tiems, kurie renkasi "premium segmentą" pvz senamiestyje, kuriame triukšmo yra daugiausiai. Ir tai yra toks triukšmas, prie kurio daug sunkiau pripasti, nei prie lėktuvų.