Šiandien Alytaus miesto savivaldybėje buvo sušauktas saugaus eismo komisijos posėdis, kurio vienas pagrindinių klausimų – Naujosios gatvės antrosios juostos eismo saugumas.

Pirmoji avarija, naująją juostą atidarius, įvyko neprabėgus nė paros. „Tai, kas yra dabar, tikrai negalime vadinti saugiu eismu“, - mūsų portalui patvirtino komisijos narys, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas Gražvydas Čepulis. Policininko teigimu, naujoji eismo juosta buvo paleista tinkamai nesudėliojus ženklų, nesužymėjus įvažiavimo, perėjų linijų.

Alytausgidas.lt portalui G. Čepulis patvirtino, kad nesant tinkamų ženklų, linijų, eismą Naujojoje g. šiomis dienomis tenka reguliuoti ir patiems kelių policininkams. Keblumų kelia ne tik nebaigti kelininkų darbai, susiduriama ir su vairuotojų nesupratingumu, ydingais pėsčiųjų įpročiais – ėjimu ten, kur perėjų jau nebelikę, važiavimu pagal savo tvarką, vadovavimusi ne kelių eismo taisyklėmis, o ... gestų kalbą.

Ar antroji eismo juosta Naujojoje gatvėje buvo atidaryta nelegaliai? Saugaus eismo komisijos narys nedrįsta tai įvardinti „nelegaliu“ atidarymu. Tačiau situaciją, susidariusią naujoje eismo juostoje ir ypač sankryžose su kitomis gatvėmis, pavadino kritiška.

Kaip po posėdžio sakė Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus viršininkas Gražvydas Čepulis, Naujosios g. antrosios eismo juostos darbų rengovei, bendrovei „Kelda“ iškelti reikalavimai dėl kelio ženklų sudėjimo, kelio dangos ženklinimo.

Reikalavimai sutvarkyti eismo krypčių, saugumo žymėjimus Naujosios - Žuvinto g., Naujosios - Tvirtovės - Rūtų g. sankryžose, Naujosios - Jazminų - Vilties g. žiede, turi būti įgyvendinti iki artimiausio pirmadienio.

Kelio ženklinimo darbus atliks „Keldos“ subrangovas „Biseris“. Nespėjant rangovams, sutvarkyti šviesoforus apsiėmė Alytaus įmonė „Ordo“, prižiūrinti ir kitus miesto gatvių šviesoforus.

Anot G. Čepulio, daugiausia problemų - Naujosios - Žuvinto g. sankyžoje. Ten budi kelių policijos ekipažas.

Alytaus miesto Dainavos mikrorajonas – pats seniausias rajonas, kuriame užaugo ir auga ne viena alytiškių karta. Šiame rajone jaučiamas sporto aikštelių trūkumas, Dainavos pagrindinės mokyklos sporto aikštynas susidėvėjęs, reikalaujantis naujų kapitalinių investicijų ir remonto.

Vadovaujantis Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginiu planu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-19 sprendimu Nr. 149, Alytuje planuojama gerinti laisvalaikio organizavimą ir kūno kultūros infrastruktūrą, kooperuotomis lėšomis atnaujinti ir modernizuoti sveikatingumo sporto bazes, pritaikyti jas įvairioms sporto paslaugoms teikti gyvenamoje vietoje.

2011 m. vasario 4 d. Lietuvos futbolo federacijos vadovas Liutauras Varanavičius ir VšĮ Alytaus apskrities futbolo klubo prezidentas Andrius Stasiukynas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Dainavos pagrindinės mokyklos futbolo aikštyno įrengimo. Iki spalio 31-osios mokyklos stadiono žolę pakeis profesionali dirbtinė aikštės danga, kainuojanti per 500,0 tūkst. litų, kurią alytiškiams padovanos UEFA ir Lietuvos futbolo federacija (LFF). Remiant Alytaus miesto savivaldybei, futbolo bendruomenei, privačiam verslui, mokyklos stadione artimiausiu metu atsiras dirbtinės dangos aikštė, kita kokybiškoms jaunimo treniruotėms reikalinga įranga ir technika.

Planuojamas sporto aikštynas bus daug kokybiškesnis ir didesnis, išmatavimai atitinkantys futbolo taisyklių reikalavimus 105 x 68 m. Bus atvertos naujos erdvės aplink pagrindinės mokyklos teritoriją ir aikštyną.

Šiuo metu per skylėtą tvorą į sporto aikštyną vakarais renkasi ne sveikos gyvensenos mėgėjai, teršiantys aplinką, sukeliantys problemų aplinkiniams namų gyventojams. Pašalinus senus medžius ir krūmus (21 želdinys), planuojama pasodinti kokybiškus želdinius pagal nustatytą miesto teritorijų apželdinimo planą. Šio mikrorajono gyvūnų mylėtojams teks paieškoti jiems skirtų pasivaikščiojimų zonų.

Sutvarkius prieigas aplink Dainavos pagrindinės mokyklos teritoriją, patvirtinus sporto aikštyno suplanuotą teritoriją, pagerės mikrorajono vaikų, moksleivių, bendruomenės sąlygos aktyviai leisti laisvalaikį, užsiimti kūno kultūra ir sportu ne tik mokymo proceso metu, bet popamokiniu ir savaitgalių metu.

Alytuje yra ne tik vienas iš geriausių futbolo varžybų stadionų, bet bus sudarytos geros sąlygos įvairaus amžiaus gyventojų grupėms, talentingiems jauniems sportininkams ir didelio meistriškumo sportininkams vykdyti treniruotes ant naujai įrengto dirbtinės dangos futbolo aikštyno.

Vakar Alytaus pramonininkai ir verslininkai svarstė Ūkio ministerijos pasiūlymą vietoj Pramonės parko, kuriamo Pramonės rajone, įsteigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Jau net parengtas šių naujų zonų įstatymo projektas, dėl LEZ įsteigimo artimiausiame posėdyje sprendimą turi priimti miesto savivaldybės taryba.

Pasigesta PVM lengvatų

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ - Klaipėdoje ir Kaune, kuriose atitinkamai įsikūrusios apie dvidešimt ir apie dešimt įmonių. Šešis iš aštuonių šalies pramonės parkų, kaip numatyta įstatymo projekte, norima paversti LEZ. Pastarąja turėtų tapti ir Alytaus pramonės parkas, kuriam priskirta per 50 hektarų teritorija Pramonės rajone.

Ūkio ministerija miesto savivaldybės dar prašo apsispręsti dėl LEZ steigimo Pramonės parko teritorijoje, nors įstatymo projektas dėl Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ jau parengtas.

Vakar vykusiame šio klausimo svarstyme su miesto pramonininkais ir verslininkais savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė sakė, kad LEZ veikiančios įmonės turi nekilnojamojo turto ir pelno mokesčių lengvatų.

Tačiau lengvatos numatytos ir besikuriančioms įmonėms Pramonės parke.

Bendrovei į vieną hektarą investavus ne mažiau kaip pustrečio milijono litų, savivaldybė įsipareigoja iki dviejų mokestinių laikotarpių - dvejų metų - atleisti nuo sklypo, į kurį investavo, žemės nuomos mokesčio.

Mokestinės lengvatos taikomos nuo leidimo statyboms išdavimo.

Įmonė, investavusi į naujos gamyklos statybą ir įrengimą ne mažiau kaip pustrečio milijono litų į hektarą, kitus tris mokestinius laikotarpius, trejus metus, atleidžiama nuo sklypo, į kurį investavo, žemės nuomos ir sukurto naujo nekilnojamojo turto mokesčių. Dar penkis mokestinius laikotarpius, penkerius metus, įmonei šie mokesčiai mažinami 50 procentų.

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentės Dalios Matukienės pastebėjimu, dabartinėse LEZ už hektarą iš karto reikia sumokėti 350 tūkst. eurų, ir tai įmonėms, ypač smulkioms, yra dideli pinigai.

Pramonininkų konfederacijos Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Antanas Andrulionis iškėlė klausimą dėl PVM LEZ veikiančioms įmonėms: „Jei nėra šiam mokesčiui lengvatų, apie kokią LEZ gali būti kalba.” Pasirodo, apie šio mokesčio lengvatas LEZ teritorijose veikiančioms įmonėms net nediskutuojama.

Atvirkščiai, įsikūrus šiai zonai, įmonėms tektų mokėti infrastruktūros ir kitus tikslinius mokesčius, tai matyti iš pateiktos informacijos apie Klaipėdos ir Kauno LEZ.

Savivaldybė prarastų įtaką

Svarbiausia, kaip tvirtino ne vienas susitikimo dalyvis, įsteigus Alytuje LEZ vietoj Pramonės parko, savivaldybė prarastų įtaką ją valdant ir nustatant mokesčius čia veikiančioms įmonėms.

LEZ valdytojui parinkti būtų skelbiamas tarptautinis konkursas, ir jis diktuotų verslo sąlygas čia veikiančioms įmonėms, neatmestina, kad jos galėtų būti grėsmingos dabar Alytuje veikiančioms bendrovėms. „Valdytojas tikrai siektų pelno. Aš nesuprantu, kodėl mes Pramonės parke turėtume kurti laisvąją ekonominę zoną, jeigu jame jau maždaug pusė jo ploto išdalyta norinčioms kurtis įmonėms”, - svarstė miesto tarybos narys Juozas Skestenis.

Pasak miesto mero Felikso Džiauto, Ūkio ministerijos duotas labai trumpas laikas - vienas mėnuo - apsispręsti dėl LEZ steigimo, o šios zonos steigimo tikslai nežinomi. „Gal laisvajai ekonomikos zonai Alytuje galėtų būti ieškoma kitos teritorijos?” - retoriškai klausė meras.

Tik kam ieškoti, jei Alytaus, kaip ir kituose šalies pramonės parkuose, investuoti europiniai milijonai infrastruktūrai sukurti. Pavyzdžiui, šiame Alytaus parke iki rudens turėtų būti galutinai įrengta infrastruktūra - nutiestos inžinerinės komunikacijos, keliai. Pastarieji darbai atsieis 21 mln. litų, didžioji dalis lėšų - europinės.

648 tūkst. litų gauta europinės paramos parko rinkodarai arba populiarinimui leidžiant reklaminius leidinius, dalyvaujant parodose.

Šiuo metu sutartis dėl įsikūrimo Alytaus pramonės parke jau yra pasirašiusios keturios įmonės. Tikimasi, kad per artimiausius metus jame nebeliks laisvų plotų.

Miesto vadovai dėl LEZ kūrimo Alytuje artimiausiu metu diskusijos turi susitikti su Ūkio ministerijos atstovais.

Alma Mosteikaitė,

"Alytaus naujienos"

2011 rugpjūčio mėn. 11 d. 10:45


Pramonės parkas Alytaus Pramonės rajone kuriamas nuo 2009-ųjų spalio pabaigos. Šiuo metu jame įrengta inžinerinė infrastruktūra - nutiestos inžinerinės komunikacijos, keliai, įvažos į parko sklypus. Pramoninio parko projekto vykdymas oficialiai užtruks iki ateinančių metų spalio pabaigos, nes rengiamas elektros privedimo prie kiekvieno sklypo techninis projektas. Jau atsiradusiems investuotojams šią paslaugą atliks bendrovė „Lesto”.


Pramonės parke įmonės kurtis gali ir dabar. Žemės nuomos ar investicijų sutartys jau pasirašytos su keturiomis bendrovėmis. Tačiau pastaruoju metu Alytaus miesto savivaldybę pasiekė Ūkio ministerijos siūlymas jo vietoje įsteigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

Kilo idėja išnaudoti laisvą žemę

Alytaus mieste pastaruoju metu smulkioms ir vidutinėms įmonėms kurtis sutvarkyta buvusio mėsos kombinato teritorija. Čia įsteigta viešoji įstaiga „Verslo kaimelis”, kurioje veikia apie 50 įmonių.

Šiais metais įkurta viešoji įstaiga Kepyklos gatvės prekybos ir paslaugų miestelis, kol kas vienijanti 7 įmones.

Kaip sako Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotoja Dalia Matukienė, šios įstaigos įsteigtos išspręsti užimamų teritorijų sutvarkymo klausimus. Pavyzdžiui, buvusio namų statybos kombinato teritorijoje nėra čia veikiančių įmonių vienijančios įstaigos, teritorijos tvarkymo darbai kol kas juda sunkiai.

„Kol Alytuje nebuvo kuriamas Pramonės parkas, besikuriančioms įmonėms savivaldybė neturėjo galimybės pasiūlyti sklypų. Svarstant miesto strateginės plėtros planus, Pramonės rajone surastas laisvas žemės plotas, kilo idėja jame įkurti Pramonės parką”, - prisiminė D.Matukienė.

Gauta 19 mln. 500 tūkst. litų europinė parama

Miesto savivaldybės administracija parengė projektą „Alytaus pramonės parkas” ir pateikė jį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Gavus 19 mln. 500 tūkst. litų europinę paramą, beveik pusantro milijono litų prisidėjus savivaldybei, parko projektas pradėtas vykdyti 2009-ųjų spalio pabaigoje.

Šiuo metu atliktus infrastruktūros įrengimo darbus priima speciali komisija. Parke nutiestos inžinerinės komunikacijos, keliai, įvažos, privažiavimo gatvė su inžineriniais tinklais prie parko Pievų gatve. Atsiradus konkrečiam investuotojui, turinčiam statybos leidimą, pagal jo poreikius bus atliekama prijungimo prie elektros tinklų paslauga.

Šiauriniame Pramonės rajone kuriamo parko teritorijoje yra apie 45 hektarai valstybei ir savivaldybei priklausančios žemės. Čia esančių 22 žemės sklypų dydis gali būti keičiamas atsižvelgiant į investuotojų pageidavimus.

Į parko zoną patenka dar apie 10 hektarų privačios žemės, kurią būsimi investuotojai gali įsigyti.

Šiuo metu Pramonės parke dėl savivaldybės numatytų žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto lengvatų jau pareiškė norą kurtis - pasirašė žemės nuomos ar investicijų sutartis - keturios įmonės.

Jonavoje registruota, bet buveinę į Alytų numačiusi perkelti bendrovė „Premium Oil” pusantro hektaro žemės sklype numato įrengti kokoso aliejaus gamyklą. Sostinės bendrovės „Viltlit” 1,6 hektaro plote - žvėrienos, jautienos ir avienos perdirbimo įmonę. Alytaus viešoji įstaiga Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras 2,4 hektaro sklype - modernių namų kūrimo klasterio centrą, Kauno bendrovė „Juice&water group” šešių hektarų žemės sklype - sulčių ir kitų gaiviųjų gėrimų gamyklą.

Savivaldybės vadovų pastebėjimu, per artimiausius metus parke neturėtų likti laisvų žemės sklypų.

Laukiama ministerijos atstovų vizito

Pastaruoju metu miesto savivaldybę, verslo, pramonės įmones vienijančias organizacijas pasiekė Ūkio ministerijos siūlymas Alytaus pramonės parką, kaip ir dar šešis šalyje kuriamus pramonės parkus iš aštuonių, paversti LEZ.

„Jei mūsų Pramonės parkas taptų šia zona, joje galėtų kurtis tik labai stambios kompanijos. Vien žemės mokesčiai už hektarą būtų keturis kartus didesni nei numato savivaldybė. Už 99 metams nuomojamos žemės hektarą iš karto tektų sumokėti 350 tūkstančių eurų. Infrastruktūros mokestis per metus būtų 950 eurų. Tokie mokesčiai smulkiems ir vidutiniams verslininkams yra nepakeliami. Numatomas atleidimas nuo pelno mokesčio laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančioms įmonėms nebūtų privalumas, nes pirmuosius penkerius metus investuojama į gamyklos įrengimą, technologijų įsigijimą, ir paprastai pelno neturima”, - mintimis dalijosi D.Matukienė.

LEZ pradėjus valdyti specialiai įmonei, savivaldybė prarastų turėtos Pramonės parko žemės kontrolę, investicijų paieškos galimybę siūlant mokesčių lengvatas.

Rytoj į miesto savivaldybėje rengiamus verslo pusryčius turėtų atvykti Ūkio ministerijos atstovai diskusijos dėl LEZ. Pasak D.Matukienės, verslininkams ir pramonininkams labai svarbu, kad baigiamas įrengti Pramonės parkas neišnyktų, - jame galėtų kurtis smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, taip mažėtų mieste nedarbas.