Tai, kaip Palanga gražėja pastaraisiais metais, kurorto vadovas įvardija ne savo ar politinės komandos, o kiekvieno palangiškio ir šventojiškio nuopelnu.

Metų pabaigoje sąmoningai ar ne, bet visi atsižvelgiame į praeitį: peržiūrime, ką pavyko nuveikti, pasvarstome, ar visus išsikeltus tikslus įgyvendinome. Ne išimtis - ir politikai ar vadovai. Šįkart praėjusių metų patirtimi dalijasi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

...

- Kaip apskritai įvertintumėte 2015-uosius? Kokie darbai ar rūpesčiai išsiskyrė labiausiai iš visų?

- Nors būta visko, tačiau iš esmės, manau, Palangai tai – sėkmingi metai. Gerai vykdėme suplanuotą biudžeto planą, įgyvendinome ne vieną svarbų projektą, iš kurių didžiausias, be abejo, – Koncertų salės statyba. Tačiau pasidžiaugti galima ir kitais nuveiktais darbais: baigtas tvarkyti Birutės parkas, įrengtas modernus kempingas Nemirsetoje, rekonstruoti Savivaldybės administracijos pastatas, miesto stadionas, sėkmingai vyksta vilos „Anapilis“ restauracija, Jūratės gatvės aikštę papuošė muzikinis fontanas. Džiugina ir gegužę automobiliams atvertas naujasis aplinkkelis, atsinaujinęs Gintaro muziejus.

Gyventojų patogumui mieste įrengta nemažai naujų automobilių stovėjimo vietų, remontuotos bei rekonstruotos gatvės, atnaujintos vaikų žaidimų aikštelės, apšviestos pėsčiųjų perėjos, tvarkyta daugiabučių namų aplinka, modernizuota ir Socialinių paslaugų tarnyba.

Palanga 2015 m. apdovanota itin garbingu įvertinimu – Europos Garbės vėliava.

Be abejo, ne viskas ėjosi lyg sviestu patepta. Ne paslaptis – kaip ir visoje šalyje, taip ir Palangoje nepavyko išvengti nesklandumų, susijusių su kai kurių daugiabučių namų renovacija. Dėl tam tikrų priežasčių nepavyko išjudinti ir biokuro katilinės statybos darbų, tačiau jau po Naujųjų metų jie bus atnaujinti.

- Kokius tris besibaigiančių metų įvykius išskirtumėt? Kodėl? Kuo tai reikšminga Palangai, jos gyventojams, o gal – asmeniškai pačiam?

- Vienas reikšmingiausių metų įvykių Palangai – modernios koncertų salės statyba. Tokio lygio kultūros objekto, galinčio priimti svečius ne tik vasarą, bet ir visus metus, ne tik mūsų miestas, bet ir visa Vakarų Lietuva laukė jau seniai. Šiandien drąsiai galime pasakyti – Palangoje yra moderni koncertų salė, neturinti analogų šalyje.

Kitas labai reikšmingas įvykis miestui – Palangos aplinkkelis. Tai pirmasis Lietuvoje įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės projektas, o jo įgyvendinimo kaina – 35,79 mln. eurų.

...

Įvairiaspalviai palangiškių ir kurorto mylėtojų komentarai interneto platybėse apie muzikuojančio fontano „brolį dvynį“ pasirodė vos jam įsižiebus. Vieni dekoracija paprasčiausiai gėrėjosi ir džiaugėsi, kiti sakė, jog įrenginys primena bananą, dar kitų fantazija skriejo toliau.

Neseniai redakciją pasiekė palangiškių grupės pastebėjimas, esą fontano vietoje išdygusi dekoracija vandens čiurkšlių nė neprimena, ji asocijuojasi su... vyrišku pasididžiavimu. Miesto puošėjų konkursą antrąjį kartą iš eilės laimėjusios vilniečių bendrovės „Adam Decolight” direktorius Nerijus Chmieliauskas tikina tokią nuomonę išgirdęs pirmąsyk.

„Net nežinau, ką į tai atsakyti. Greičiausiai, tai – pačių kritikų neribotos fantazijos ar neišsipildžiusių lūkesčių padarinys“, -- sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip kalbėti galima nebent iš pavydo, ir sieja šiuos pasisakymus su konkursą pralaimėjusiaisiais.

N.Chmieliauskas patikino, kad tokia fontano imitacija, kokia yra šiuo metu, nuo pat pradžių buvo pateikta Palangos miesto savivaldybės darbo grupei, planuojančiai miesto puošybos elementus. Tačiau puošėjų įmonės vadovas neatmeta, kad kitais metais ši dekoracija gali šiek tiek keistis.

„Pagal konkurso sąlygas esame įsipareigoję dalį miesto dekoracijos elementų keisti, kitą dalį palikti tokią pat. Jeigu teisingai atsimenu, fontano dekoracija yra tarp nuolatinių. Tačiau, jeigu palangiškiai pageidaus, galėsime ją kažkiek pakeisti“, -- sakydamas, kad pokyčiai įmanomi tik kitų metų pabaigoje, kalbėjo UAB „Adam Decolight” direktorius.

Anot N.Chmieliausko, fontano dekoraciją, kaip ir kitas Palangą Kalėdų bei Naujųjų metų laikotarpiu puošiančias nuolatines puošmenas, galima papildyti spalvine gama, vandens čiurkšlių imitacijų elementais. Taip pat puošėjai pasirengę padaryti šį dirbtinį fontaną labiau artimą natūraliajam – pridėti muzikos elementų.

...

Vakar vykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje buvo apkalbėtas ir pasmerktas Neringos ir Palangos siekis drastiškai didinti vietines rinkliavas. Žinia, Palangos valdžia svarsto ateinantį sezoną iš poilsiautojų rinkti 5 eurus per parą sieksiantį įvažiavimo į kurortą mokestį. Tačiau tokie planai papiktino kaimynines savivaldybes.

...

Kretingos meras Juozas Mažeika pastebėjo, jog kurortų savivaldybių svarstomos rinkliavos yra drastiškas ir netinkamas būdas spręsti problemas, nes jomis atribojamas pajūris.

"Išeina taip, jog tie, kurie gyvena pajūryje, turi dovaną juo grožėtis, o visi kiti privalo už tai sumokėti. Mūsų nuomone, teisę į pajūrį turi visi Lietuvos gyventojai", - sakė J. Mažeika.

"Kiekvienam lietuviui smagu, kai du kaimynai pešasi. Vizijos mūsų vienodos, o kai reikia priimti sprendimus - suskylame. Žinoma, mes negalime pretenduoti į savivaldos autonomiškumo teisę, kuri įtvirtinta net Konstitucijoje, tačiau Palangos ir Neringos rinkliavų precedentas gali tapti plintančia "bacila". Lygiai taip pat galime pastatyti užkardą į Rusnės salą", - replikavo V. Grubliauskas.

...

Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas tikino, jog siekis apmokestinti ir uždaryti Palangos kurortą būtų utopija.

"Per mano gyvenimą Palangoje nuo 1973-iųjų tai - jau trečias kurorto "uždarymas". Pirmasis buvo dėl to, kad Vidaus reikalų skyrius nesugebėjo suvaldyti nusikaltėlių gaujų siautėjimo Palangoje. Antrasis - apmokestintas įvažiavimas siekiant papildyti biudžetą. Trečiojo įgyvendinimas - neįmanomas, nes užkardų prie 20 įvažiavimų į Palangą nepastatysime, nes įrengti juos šiuolaikinėmis priemonėmis - per brangu. Be to, reikia daryti išimtis aplinkinių kaimų gyventojams, o tai išpučia projekto kaštus. Palanga - ne Jūrmala, kuri turi 3 įvažiavimus, ir ne Neringa, kur atvykimas ribotas", - svarstė Palangos savivaldybės atstovas.

...

Po kelerius metus užtrukusios rekonstrukcijos šeštadienį Palangoje atidaryta vasaros estrada.

„Nuo šiol Palanga jau nebus tik vasaros laukiantis kurortas. Šis nuostabios architektūros pastatas su moderniausiomis Lietuvoje akustinėmis technologijomis sutrauks muzikos mylėtojus iš Lietuvos bei kaimyninių šalių ir šaltuoju metų laiku, nes nuo šiol kurortas gali pasiūlyti koncertinę garso įrangą pačiam išrankiausiam atlikėjui ir klausytojui“, – naujos koncertų salės atidaryme sakė premjeras A.Butkevičius, cituojamas Vyriausybės pranešime.

Modernioje daugiafunkcėje Palangos koncertų salėje renginiai galės vykti visus metus, pranešė projektą administravusi Lietuvos verslo paramos agentūra.

Į prisukamą muzikinę dėžutę primenantį pastatą investuota beveik 3 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Visa rekonstrukcijos vertė – 8,7 mln. eurų.

Palangos centre, buvusios vasaros estrados vietoje, pastatytas penkiolikos metrų aukščio pastatas, kurio bendras plotas užims apie 4,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Koncertų salėje tilps 2200 žiūrovų, o transformavus sėdimas vietas, kad arčiau scenos liktų aikštelė stovimoms vietoms, bus galima sutalpinti ir 3000 pramogautojų.

Estrada bus pritaikyta ne tik populiariosios muzikos ir kameriniams koncertams, bet ir kitai kompleksinei veiklai: šviečiamiesiems, laisvalaikio ir pramogų renginiams, konferencijoms, kolektyvų repeticijoms, televizijos projektams – planuojama įrengti studiją, kamerų aikšteles ir kitą reikalingą instaliaciją. Dalyvių ir lankytojų patogumui Palangos koncertų salės pastate bus įrengtos dar dvi mažesnės salės.

Kurorto valdžia šiuo metu ieško, kas galėtų tapti rekonstruotos vasaros estrados koncesininku.

Palangos vasaros estrados rekonstrukcija pradėta 2013 metais, vėliau ketinama statyti kitus korpusus, kuriuose įsikurs meno mokykla ir kultūros centras.

Jau ne kartą tiek vietos, tiek visos šalies žiniasklaida informavo: gruodžio 12-ąją Palangoje duris atvers naujoji Koncertų salė. Deja, eiliniai palangiškiai blaškėsi po įvairias institucijas ieškodami atsakymo – kaip į tą šventę pakliūti. Paaiškėjo, kad norinčiųjų yra tiek daug, jog vienos dienos renginio nepakaks.

Vasaros estrados vietoje išdygęs modernus ir daugiafunkcinis pramogų kompleksas (taip dažnai įvardijama naujoji Koncertų salė) vienu metu gali priimti 2200 svečių. Palangos miesto savivaldybės administracija iš anksto planavo, kad norinčiųjų patekti į šventinį salės atidarymą gali būti daugiau. Buvo svarstomi įvairūs kvietimų dalybų variantai. Mat Savivaldybė laikėsi nuostatos – salė yra pirmiausiai palangiškių, ir šio objekto atidarymo šventė miestiečiams turi būti dovana.

„Apsvarstėme įvairius variantus, kaip būtų galima pakviesti kuo gausesnį būrį palangiškių ir šventojiškių, kaip pasverti, kuri gyventojų dalis norėtų dalyvauti renginyje. Nuspręsta, kad pirmiausiai to ir reikia – sužinoti, kiek yra norinčiųjų. Tad administracija išsiuntinėjo visoms organizacijoms, įstaigoms užklausas. Paaiškėjo, kad norinčiųjų yra daugiau nei 4500“, - pasakoja Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Tada, kaip patikino kurorto vadovas, ir buvo nuspręsta – būtina šventę švęsti ne vieną, o dvi dienas. Tuo labiau kad pirmąją salės atidarymo dieną renginyje yra pakviesti dalyvauti per 300 kviestinių svečių. Tai asmenys, kurie kažką nuveikė, jog naujoji Koncertų salė Palangoje taip greitai iškiltų, miestų-partnerių (iš Ukrainos, Vokietijos, Latvijos) vadovai, Palangos miesto garbės piliečiai, įvairių pramogų ir kultūros šakų atstovai (potencialūs salės naudotojai ateityje pakviesti tam, jog įsitikintų naujosios salės galimybėmis).

...

Ketvirtadienį posėdžiaujanti Palangos miesto savivaldybės taryba atidėjo sprendimą dėl didesnio vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, renkamo iš poilsiautojų, apsistojančių viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose.

Siūlymas šią rinkliavą didinti nuo 30 centų iki 1 euro už naktį atidėtas, prie jo taryba planuoja grįžti gruodį.

Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė ketvirtadienį BNS teigė, kad šis klausimas atidėtas dėl „procedūrinių dalykų“.

„Šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, bus sprendžiamas kitame posėdyje. Sprendimas bus priimtas gruodžio vidury“, - sakė ji.

Jos manymu, greičiausiai didesnis „pagalvės“ mokestis įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Gruodį taryba taip pat turėtų apsispręsti dėl įvažiavimo į kurortą apmokestinimo 5 eurais.

„Bus teikiamas sprendimo projektas, kad sprendimas dėl įvažiavimo mokesčio įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos“, - sakė Ž.Žulkuvienė.

Įvažiavimas į Palangą iki šiol nekainuoja. „Pagalvės“ mokestį kurortas renka nuo 2012-ųjų.

Palanga mažiausiai metams atidėjo sprendimą nuo kitų metų penkiais eurais apmokestinti įvažiavimą į Palangą, tačiau triskart didina vadinamąjį pagalvės mokestį, pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“.

Dabar šis mokestis siekia 30 euro centų, o nuo gruodžio 1 -osios bus padidintas iki 1 euro. Šį klausimą Palangos taryba svarstys ketvirtadienį.

„Įvažiavimo mokesčio kitąmet nebus, nes tam dar nesame pasirengę. „Pagalvės mokestis" didinamas dėl to, kad jis Palangoje šiuo metu - mažiausias visoje Lietuvoje. Daugiau surinksime pinigų iš poilsiautojų, daugiau bus investuojama į kurorto infrastruktūrą, jo reklamą“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangoje bus tvarkoma Grafų Tiškevičių alėja - šiuo metu rengiamas tos alėjos techninis projektas, o realūs darbai prasidės pavasarį, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.

„Turbūt įdomiausi bus atstatyti prieš šimtmetį alėjos pradžioje stovėję mediniai puošnūs vartai. Bus pakeistas alėjos grindinys, įrengti senoviniai šviestuvai, pastatyti suoliukai su galbūt ant jų sėdinčiomis bronzinėmis grafaičių skulptūromis, įrengtas fontanėlis. Tai bus naujas traukos taškas, papildantis jau sutvarkytą erdvę prie kurhauzo ir Palangos koncertų salės“, – dienraščiui sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Manoma, kad alėjos sutvarkymas gali kainuoti arti 400 tūkst. eurų.

Tikru Palangos perlu tapęs Birutės parkas bus toliau gražinamas – į jo tvarkybą planuojama investuoti dar apie 1,2 mln. eurų.

Pa­lan­gos me­ri­jo­je šiuo me­tu ren­gia­ma par­aiš­ka gau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nių fon­dų par­amą. Ją ga­vus par­ko lan­ky­to­jai at­ei­ty­je ga­lės iš­vys­ti at­kur­tus gra­fų Tiš­ke­vi­čių lai­kus me­nan­čius ob­jek­tus.

Pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti prie se­no­jo tven­ki­nio XX am­žiaus pra­džio­je bu­vu­sią le­dai­nę, pa­vė­si­nę, re­kons­truo­ti sar­go na­me­lį, su­tvar­ky­ti lur­dą bei Bi­ru­tės kal­ną.

Šie par­ko tvar­ky­bos po­tė­piai bū­tų pa­sku­ti­niai, nes oa­zė gra­ži­na­ma jau ne­be pir­mus me­tus, in­ves­tuo­ta per 2 mln. eu­rų.

...

Palangos valdžia negavo nė vieno pasiūlymo tapti 8,7 mln. eurų vertės rekonstruotos vasaros estrados koncesininku.

Savivaldybės administracija pranešė, kad koncesijos konkursas nutrauktas, pranešė „Valstybės žiniose“.

Koncesininko paieškas savivaldybė paskelbė rugsėjį. Jis turėjo 7 metus valdyti ir prižiūrėti objektą, už tai savivaldybei sumokėdamas daugiau nei 1,8 mln. eurų..............

Iš seno ir kuklaus pastato modernia, tarsi baltąja gulbe virtusios Koncertų salės atidarymo šventė vyks gruodžio 12-ąją. Neabejojama, kad ne tik šis, bet ir kiti Koncertų salėje vyksiantys renginiai į Palangą pritrauks gausybę žmonių. Modernų tiek išore, tiek vidumi pastatą septyneriems metams planuojama perduoti koncesininkui.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Alfredas Reivytis sakė, kad rekonstruotas koncertų salės pastatas atitinka visus reikalavimus, o iki atidarymo šventės liko viena užduotis – suderinti naujai sumontuotą įrangą. „Koncertų salę tinkama eksploatuoti komisija pripažino paskutiniosiomis rugsėjo dienomis. Taip pat išbandytas ir išorinis pastato apšvietimas. O šiuo metu vyksta įvairios įrangos derinimas: norime, kad atidarymo šventei viskas būtų tinkamai parengta, – sakė A. Reivytis. – Nors gali atrodyti, kad įrangos derinimas – menkniekis, iš tiesų taip nėra – šie darbai gali kiek užtrukti. Tačiau iki numatytos Koncertų salės atidarymo dienos – gruodžio 12-osios – visi darbai bus baigti“.

Senoji Vasaros estrada buvo nugriauta 2013-ųjų pabaigoje, o naujasis modernus pastatas iškilo maždaug per pusantrų metų.

„Dabartinė Koncertų salė virš žemės yra iškilusi daugiau nei 14 metrų, o po žeme statinis įgilintas 6 metrus. Pastato bendras plotas sudaro apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Vien tik žiūrovų salėje yra įrengta 2200 sėdimų vietų, o pastato fasadą apšviesti galima keliolika skirtingų apšvietimo variantų“, – naujosios salės privalumus vardijo A. Reivytis.

Neabejojama, jog naujoji Koncertų salė netruks tapti dar vienas traukos centru, kadangi renginiai čia vyks ne tik vasarą, bet ir visus metus. Tiesa, dar nežinoma, kas šiame objekte dirbs – miesto Savivaldybė yra paskelbusi koncesininko konkursą. Pasiūlymus konkurso dalyviai turi pateikti iki lapkričio 3 dienos, tada ir paaiškės, kam atiteks teisė organizuoti renginius Palangos koncertų salėje.

Planuojama, kad koncesininkas Koncertų salėje per metus surengs mažiausiai 24 renginius (ypač ne sezono metu). Palanga pasiliko teisę į 12 renginių per metus, kurių kiekvieno maksimali trukmė – 3 dienos.