Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    nuo siol su siais zodziais tului lietuviui acocijuojasi tik priemone uzpakaliui nusisluostyti..


    Prie ruso man buvo geriau

    Comment


      Tilto į Kuršių neriją Klaipėdos savivaldybė nestatys


      ELTA
      2005 gegužės mėn. 24 d. 15:28

      ELTA
      Uostamiesčio vadovai neigia informaciją apie planus statyti tiltą į Kuršių neriją. Klaipėdos miesto savivaldybės vadovus nustebino Lietuvos nuolatinės misijos prie UNESCO atstovės Inos Marčiulionytės priekaištai, neva uostamiesčio savivaldybė ketina statyti tiltą į Kuršių neriją.

      Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius piktinosi sakydamas, kad I. Marčiulionytė sąmoningai ar ne supainiojo mažiausiai du skirtingus dalykus. Anot mero, parengtuose uostamiesčio bendrojo plano preliminariuose sprendiniuose vieta tiltui per Kuršių marias išties numatyta tuo atveju, jeigu kada nors būtų nutarta tokį tiltą statyti. Tačiau uostamiesčio vadovas pažymėjo, kad negalima punktyrinės linijos dokumento projekte vadinti jau priimtu savivaldybės sprendimu.

      Reklama


      Klaipėdos miesto savivaldybės vadovus stebina ir tai, kad UNESCO atstovaujanti I. Marčiulionytė susipainiojo savivaldybės ir valstybės kompetencijose. Anot mero, Klaipėdos miestas neturi teisės nuspręsti, kada ir kur turi atsirasti valstybinės reikšmės statinys, o juo labiau - pradėti statybų. "Kalbos apie panašius Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus yra akivaizdus melas", - sako R. Taraškevičius.

      Kaip Eltai teigė savivaldybės Gyventojų informavimo tarnybos vadovė Jolanta Braukylienė, 1997 metais Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino bendrąjį uostamiesčio planą, kuriame nebuvo jokių minčių apie tilto per Kuršių marias statybą. Prieš pusantrų metų, pradėjus svarstyti plano korektūrą, nubrėžta punktyrinė linija, reiškianti, kad piečiau Kiaulės nugaros galėtų būti statomas tiltas per marias, jeigu taip kada nors nuspręstų Vyriausybė. Šiuo metu nevyksta netgi jokių diskusijų apie tilto per marias statybos galimybes.

      Uostamiesčio meras sako, jog jo nuomonė ir miesto pozicija dėl tilto statybos vienareikšmiška - Klaipėdos miesto savivaldybė nepritaria tokiam projektui.


      Zodziu, matyti, kad ta Marciulionyte gilia sakni knisa, nors ir nevisai saziningu budu. Matyt tos neva pasigirdusios Unesco "ekspertu" pastabos del aukstuminiu pastatu Vilniaus senamiestyje irgi siek tiek is pirsto lauztos. Idomu, kas per fruktas ta Marciulionyte.

      Comment


        Ta Marciulionyte-sena merga isprogusiomis akimis,naudojimui tikrai nebetinkama.Anksciau buvo taip vadinamos Kulturos viceministre,po to J.E.Adamkus paskyre ambasadore prie musu visu taip mylimos UNESCO.Tikiu,kad cia zaidzia interesai

        Comment


          Kauno Melpomenei nudžius ašaros

          Daugiau nei tris dešimtmečius vienas iš svarbiausių Kauno kultūros židinių ir Laisvės alėjos objektų – Kauno valstybinis dramos teatras – buvo paliktas be rimtesnės fizinės priežiūros, tad galų gale dėl abejotino konstrukcijų stiprumo žiūrovams ir aktoriams ėmė kelti ne tik nepatogumus, bet ir pavojų.

          Dabar teatro mylėtojai bei profesionalai galės lengviau atsikvėpti – Kultūros ministerijai pagal valstybės investicijų programą pažadėjus teatro atnaujinimui 10 mln. litų, iš kurių šiemet jau skyrė 1,5 mln., dramos teatras ruošiasi rekonstrukcijai. Jos projekto architektūrinę dalį parengė architektai Algimantas Kančas ir Gustė Kančaitė, o projekto inžinerinę dalį ruošė, be to, generaline ranga ir statybos priežiūra rūpinsis Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas.



          ORIGINALUS SOCREALIZMO GRYNUOLIS

          1928 metais Laisvės alėjoje iškilęs kompleksas, suprojektuotas architekto Vladimiro Dubeneckio, nebuvo skirtas teatrui – šoninius fligelius sudarė gyvenamieji namai, o sklypo gilumoje iškilo kino teatras “Metropolitain”. Į Laisvės alėją žvelgiančio triaukščio korpuso, pastatyto 1929 metais, pirmajame aukšte įsikūrė manufaktūros parduotuvės ir tuometinės “buržuazijos” pamėgti baras “Palle-Ale” ir kavinė “Aldona”.

          Po sovietinės nacionalizacijos kino teatras “Metropolitain” 1952–1959 metais buvo rekonstruotas, siekiant jį pritaikyti teatro reikmėms (arch. Kazimieras Bučas) – autentiškos išliko tik salės ir fojė erdvės. Tačiau, pasak istorinę charakteristiką ruošusios paminklotvarkos ekspertės Jolitos Kančienės, net ir praradęs tarpukario architektūros subtilumą, pastatas vertingas dėl estetikos. Tai esąs vienas ryškiausių XX amžiaus šeštojo dešimtmečio socrealizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Todėl rengdami rekonstrukcijos projektą architektai laikėsi nuostatos ne tik padaryti pastatą funkcionalų, bet ir išsaugoti jo architektūrinį, dekoratyvinį savitumą.



          PROGA KONRADO KAVINĖS ANTRININKEI

          Teatro patalpas, kol kas išsibarsčiusias po visą kompleksą, architektai perkels į vieną, pagrindinį, pastatą. Taip pat, kaip teigė A.Kančas, numatyta atverti teatrą į Laisvės alėją, paversti jį kultūriniu traukos centru. Lankytojai, tik įėję pro duris, pateks į erdvų vestibiulį, kurio krašte glausis išplėstos rūbinės (anksčiau čia buvę tualetai perkeliami į rūsį) ir laiptinė su liftu į kitus aukštus bei penktame aukšte suprojektuotą Mažąją salę.

          Vestibiulio dešinėje architektai siūlo įrengti kavinę, kurioje bus ir bilietų kasos kartu su knygynėliu. Pasak A.Kančo, naujoji kavinė, žvelgsianti į Laisvės alėją pro įstiklintą įėjimą, savo dvasia galėtų atitikti jau baigiamą užmiršti legendinę Konrado kavinę.

          Fojė, esanti prieš pagrindinę salę, bus išplėsta į viršų. Projekte numatyta tarp kolonų lubose iškirsti angą – tai fojė suteiktų daugiau šviesos ir iškilmingumo. Be to, fojė lubas puoš prabangus šviestuvas, kurį architektai numato išsaugoti.

          ŽIŪROVAI MATYS DAUGIAU

          Patobulinimo neišvengs ir pagrindinė salė. Architektai siekė išsaugoti po 1959 metų rekonstrukcijos pasiektas optimalias jos akustines savybes – pasak A. Kančo, tikriausiai nė vienas teatras Lietuvoje negali pasigirti tokia gera akustika, kurią įtakojo šoniniai bei pailgintas galinis balkonai. Tačiau, kadangi patalpa buvo įrengta žiūrėti kinui, dabartinis matomumas prastas.

          Po rekonstrukcijos žiūrovų kėdžių eilės salėje ir balkone bus išdėstytos didesniu nuolydžiu, o pati scena smuktels žemyn per 1,5 metro, dėl to padidės jos “kriauklės” angos aukštis. Scenoje, kurią architektai numato ir šiek tiek platinti, bus įdiegta nauja įranga – kaip “Statybų pilotui” sakė A.Kančas, tam bus išleista didelė dalis rekonstrukcijai skirtų lėšų.

          TEATRO DVASIĄ BANDYS UŽKONSERVUOTI

          Antras aukštas skirtas teatro administracijai bei aktoriams – virš pirmajame aukšte esančios fojė bus įrengtas poilsio kambarys, čia numatomi grimo kambariai, kostiumų cechas. Tarp administracinių bei poilsio patalpų architektai suprojektavo eksploatuojamą terasą-rūkomąjį su stogeliu.

          Erdvi repeticijų salė po nauju šlaitiniu stogu užims didžiąją dalį trečiojo aukšto, kur taip pat glausis garso įrašų studijos blokas bei grimavimo patalpos. Nedideliame ketvirto aukšto eksploatuojamame segmente esantys viešbučio kambariai virs trimis apartamentais gastroliuojančioms trupėms.

          Kaip pabrėžė A.Kančas, mažiausiai rekonstrukcijos turėtų būti paliesta dabartinė dramos teatro dvasia. Siekdami pagerinti darbo sąlygas aktoriams, suteikti kuo daugiau komforto lankytojams, architektai kartu stengėsi išlaikyti senąjį interjero ir eksterjero stilių. Monumentalus ir teatrališkai dekoratyvus fasadas į Laisvės alėją nepakis, o viduje numatyta išsaugoti charakteringus lubų, balkonų, kolonų, laiptų atitvarų elementus, kad jie taptų pagrindiniais interjero akcentais.

          KOMPLEKSUI TEKS PALŪKĖTI

          Kaip “Statybų pilotui” teigė teatro direktorė Ina Pukelytė, kol kas rekonstruoti ketinama tik pagrindinį pastatą – mažieji kiemeliai bei kiti iš kailių fabriko “paveldėti” pastatai liks tokie, kokie yra dabar (kai kurie varganos būklės). Pasak I. Pukelytės, idėjų rekonstruoti visą kompleksą yra, mąstoma netgi apie “menų fabriko” įkūrimą, tačiau viskas priklauso nuo to, ar Vyriausybė skirs lėšų.

          Dabartinių pažadėtų 10 mln. litų užtektų tik pagrindiniam pastatui pertvarkyti.
          Rekonstrukcija, kuri, kaip teigė I.Pukelytė, prasidės netrukus, konkurso būdu išrinkus generalinį rangovą, truks apie 3 metus. Ją numatoma vykdyti 2 etapais: pirmajame, kuris prasidės jau šį pavasarį, bus įrengta Mažoji salė, o kitą pavasarį, anot teatro vadovės, deja, teks užsidaryti ilgesniam laikui.

          Rūta Leitanaitė
          „Statybų pilotas“
          www.donatas-mazeika.lt

          Comment


            Gražu


            Sustingusi griūvančių namų akimirka - Kinijos pietuose esančio Šendženio statybininkai valo plotą prie kelio į Honkongą. Pagal planą šiame rajone ketinama nugriauti 108 pastatus.
            www.donatas-mazeika.lt

            Comment


              Gal sulauksim ir mes tokiu laiku, kad norint nutiesti kelia, griautume dangoraizius
              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

              Comment


                Kaunas prašys nacionalinės svarbos statuso dar vienam sporto objektui

                Kauno miesto taryba ketvirtadienį nusprendė rekonstruoti "Girstučio" plaukimo baseiną ir kreipsis į Vyriausybę prašydama pripažinti "Girstučio" plaukimo baseiną nacionalinės svarbos objektu.

                Gerą dešimtmetį nebeveikiančio didžiausio Kauno baseino rekonstrukcijai vien savivaldybės lėšų neužteks - nacionalinės svarbos statusas padėtų gauti finansavimą iš kitų šaltinių.

                Kauno miesto savivaldybei priklausančiame "Girstučio" kultūros ir sporto centre numatoma atgaivinti neveikiantį 50 metrų plaukimo baseiną, šalia jo lengvosios atletikos maniežo vietoje įrengti 25 metrų apšilimo baseiną bei vandens pramogų parką.

                Plaukimo baseino rekonstrukcija, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie 13 mln. litų. "Išanalizavus esamą padėtį bei įvertinant informaciją apie aukšto lygio sportinių baseinų poreikį Lietuvoje, yra pagrindas kreiptis į Vyriausybę dėl "Girstučio" baseino rekonstrukcijos pripažinimo nacionalinės svarbos objektu", - rašoma Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Roberto Stanionio aiškinamajame rašte.

                Paraiškas investicinio projekto finansavimui ketinama teikti tiek Valstybės investicijų programai, tiek Ūkio ministerijai, siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą pagal remtinas veiklas.

                Pasak R.Stanionio, įgyvendinus projektą, Lietuvoje atsirastų baseinas, tinkantis ne tik aukšto lygio plaukikams rengti, bet ir įvairioms tarptautinėms varžyboms rengti.

                ELTA primena, jog šalia numatomo rekonstruoti pagrindinio 50 metrų baseino siūloma įrengti 25 metrų apšilimo baseiną, kuris, pagal Tarptautinės plaukimo federacijos taisykles, būtinas rengiant tarptautines varžybas. Ne varžybų metu šis baseinas būtų naudojamas kaip vandens pramogų parko sudėtinė dalis.

                Vandens pramogų parkas ir apšilimo baseinas būtų įrengtas reikalavimų neatitinkančiame lengvosios atletikos manieže. Apskaičiuota, kad baseino ir vandens parko įrangai, baseino vidaus dangai reikėtų apie 2,5 mln. litų, oro šildymo ir vėdinimo įrangai - iki 2 mln. litų. Projektavimo darbai gali siekti iki 400 tūkst. litų. Statybos darbai, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie 4,5 mln. litų.

                Lėšų pagrindinio baseino įrengimui tikimasi gauti iš ES fondų, manoma, kad šį projektą paremtų ir Vyriausybė. Pramogų parko įrengimas bei eksploatacija turėtų būti patikėta privačiam investuotojui. Manoma, jog pelninga vandens parko veikla galėtų iš dalies kompensuoti 50 metrų plaukimo baseino išlaikymą.

                Kauno savivaldybė taip pat yra kreipusis į Vyriausybę dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo Nemuno saloje planuojamiems statyti sporto rūmams, primena ELTA. Tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas taip greitai, kaip tikėjosi Kauno valdžia.

                Premjero potvariu sudaryta darbo grupė pradėjo svarstyti, kurioje vietoje geriau statyti universalią areną Kaune - Nemuno saloje, kaip yra nusprendusi savivaldybė, ar prie IX forto, kaip siūlo verslininkai. Darbo grupė išvadas žada pateikti iki lapkričio 1 dienos.
                ELTA
                www.donatas-mazeika.lt

                Comment


                  na, Vapsys turi galimybe pasitaisyti savo reputacija.


                  Prie ruso man buvo geriau

                  Comment


                    Arba dar pasibloginti.. nors nežinia ar yra dar žemiau kur krist.
                    www.donatas-mazeika.lt

                    Comment


                      “Technopolis” ieško partnerių

                      Trečiadienį, jau antrą kartą šį mėnesį, verslininkus į diskusiją sukvietė “Technopolio” iniciatoriai, siekiantys kuo greičiau išsiaiškinti, ar inovatyvius produktus kuriančios kompanijos susiviliotų galimybe įsikurti mokslo ir technologijų parke.

                      Po pirmojo susitikimo gegužės pradžioje jau ima ryškėti “Technopolio” veiklos kryptys bei išorės kontūrai. Šios viešosios įstaigos ekspertu tapęs buvęs Kauno technologijos universiteto rektorius Kęstutis Kriščiūnas teigė, jog “Technopolis” galėtų visam pasauliui reprezentuoti Kauną kaip šiuolaikinių technologijų centrą.

                      Žiniomis grįstas verslo įmonių ir mokslo institucijų gamybinis kompleksas ateityje galėtų tapti Lietuvos ekonomikos epicentru. Iniciatoriai turi gana ambicingų planų dar vėliau “Technopolį” paversti vienu didžiausių Rytų ir Vidurio Europos intelektualinių produktų bei paslaugų kūrimo centru.

                      Tačiau kol kas viliojančios vizijos tebėra popieriuje, o Kauno verslininkai labiausiai domisi, kada realiai šalia Aleksoto oro uosto galėtų pradėti kilti administraciniai bei gamybiniai pastatai. Jeigu “Technopolio” idėja nebesulauks jokių trukdžių, viešosios įstaigos atstovai žada, jog statybos galėtų prasidėti jau kitąmet. Tačiau per artimiausius mėnesius būtina parengti “Technopolio” galimybių studiją, investicinį ir techninį projektus, poveikio aplinkai tyrimą - šiems darbams gauta 100 tūkst. eurų parama iš PHARE fondo.

                      Be to, iki rudens reikia pateikti ir paraišką ES struktūrinių lėšų paramai gauti. Tikimasi gauti 8 mln. Lt infrastruktūrai įrengti. Vėliau oro uosto kaimynystėje turėtų pradėti kilti modernios architektūros pastatai. Tačiau prieš tai norima įsitikinti, ar atsiras norinčiųjų kartu kurti “Technopolį”.

                      Užvakar susitikime dalyvavę verslininkai neslėpė, kad mokslo ir technologijų miestelio idėja išties atrodo patraukliai, tačiau prisijungti prie projekto reikia ne tik pažadų, bet ir garantijų.

                      “Nesinori investuoti, kai net neaišku, kas bus tavo kaimynai”, - pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo verslo atstovai.

                      Kol kas oficialiai “Technopolis” neturi ir žemės sklypo, nors šie darbai Savivaldybėje sparčiai juda į priekį. Artimiausiame Tarybos posėdyje žadama svarstyti strateginį Kauno planą, kuriame “Technopolis” įtrauktas tarp ypatingos svarbos uždavinių. Šią naujieną verslininkams perdavęs Tarybos narys Algirdas Antanas Avižienis teigė, jog kuriamas projektas gali tapti Kauno ateities veidu, tačiau būtina pasirūpinti specialistais, be kurių visi planai liks tik vizija.

                      Mokslinių paslaugų firmos GTV vadovas Juozas Gecevičius taip pat atkreipė dėmesį, jog vis didesnė ES paramos dalis orientuojama į inovacijų sritį. Vien tik šiais metais tam numatyta skirti 70 mlrd. eurų. Šia parama bus galima pasinaudoti juo greičiau, juo daugiau partnerių jau šiandien sulauks “Technopolis”.

                      Beje, į mokslininkų ir verslininkų planus iki šiol gana įtariai žiūrėjo vietos gyventojai, ne itin pritarę naujojo darinio kaimynystei. “Technopolio” kūrėjai yra pasirengę aleksotiškius pakviesti į savo kompanijas.
                      www.kaunodiena.lt

                      Tikekimes, kad ivykdys si sumanyma.

                      Comment


                        "Kęstutis Kriščiūnas teigė, jog “Technopolis” galėtų visam pasauliui reprezentuoti Kauną kaip šiuolaikinių technologijų centrą"
                        Pirmiausia Kauną reikia PADARYTI siuolaikisku technologiju centru, o tik po to representuoti. Ar ne taip ?
                        O siaip, ar kas suprantat kuo konkreciai bus tas technopolis ? Kuo jie uzsiims ?
                        Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                        Comment


                          Parašė keen
                          "Kęstutis Kriščiūnas teigė, jog “Technopolis” galėtų visam pasauliui reprezentuoti Kauną kaip šiuolaikinių technologijų centrą"
                          Pirmiausia Kauną reikia PADARYTI siuolaikisku technologiju centru, o tik po to representuoti. Ar ne taip ?
                          O siaip, ar kas suprantat kuo konkreciai bus tas technopolis ? Kuo jie uzsiims ?
                          Tai yra galimybė.
                          Pats technopolis sukurs po vienu stogu įmones, kuriančias aukštos pridėtinės vertės technologijas ar prekes, tuo pačiu integruojant gamybą. Elinta to nesulaukė, todėl statys fabriką Kauno LEZ teritorijoje.
                          Plačiau:
                          http://www.technopolis.lt/index.php?path=/lt/work

                          Comment


                            LR „Sostinė“ 2005.05.19

                            Sostinė – senbuvių ir naujakurių mūšio laukas
                            Gyvenamųjų rajonų užstatymo planai kursto vilniečių bei investuotojų konfliktus

                            Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas

                            Konfliktai – užprogramuoti
                            Vilniečiai dar ne kartą protestuos prieš naujų daugiabučių statybas jų būstų pašonėje, o Vilniaus savivaldybei dar nekart teks malšinti tokius gyventojų ir investuotojų konfliktus.
                            Taip prognozuoja Vilniaus teritorijų užstatymo galimybes tyrę architektai.
                            Už žaliųjų erdvių gyvenamuosiuose rajonuose išsaugojimą kovojantiems vilniečiams šios prognozės ne itin palankios.
                            Specialistų teigimu, sostinės užstatymas galėtų būti tris kartus tankesnis nei yra šiuo metu.
                            Tai reiškia, kad net ir užstatytuose rajonuose yra pakankamai vietos naujoms statyboms.
                            Kita vertus, verslininkams sklypų daugiabučių statyboms patariama pasižvalgyti Naujamiestyje ir Šnipiškėse.
                            Miesto architektai tvirtina, kad sovietmečiu suprojektuotų gyvenamųjų rajonų užstatymo galimybės jau beveik išsemtos.

                            Užsipuolė statytojus
                            Pastaruoju metu per sostinę nusirito net kelios vilniečių pasipiktinimo bangos, kurias sukėlė verslininkų planai statyti daugiabučius.Balandžio pabaigoje gyventojų priekaištų sulaukė bendrovė „Sklypo servisas“. Ji ant Tauro kalno suprojektavo ir statys modernų daugiabutį. Tebeverda aistros dėl įmonės „Baltijos ąžuolas“ ketinimų tarp Žirmūnų gatvės 111-ojo ir 113-ojo namų įterpti naują septynių aukštų namą.
                            Aplinkinių daugiabučių gyventojai puolė ardyti statybininkų atvežtas tvoras ir graudeno, jog daugiabutis jiems užstos saulę. Esą dėl to kris jų butų kainos.
                            Lazdynų gyventojai irgi protestavo prieš naujų namų statybas Erfurto gatvėje. Bendrovė šiuos namus statys netoli Šv.Jono Bosko bažnyčios.

                            Skundai – nuolatinis reiškinys
                            Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktorius Justinas Kulakauskas įsitikinęs, kad tokie gyventojų protestai yra natūralus reiškinys, kurio išvengti neįmanoma.
                            „Bet kokios naujos statybos sukelia neigiamą žmonių reakciją. Per daugelį metų prie savo būsto aplinkos pripratę senbuviai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, piktinasi.
                            Su tuo susidūrė visos valdžios.
                            Pavyzdžiui, kai Justiniškėse buvo įrengiami požeminiai garažai, vilniečiai taip pat piktinosi ir nurimo tik gavę vietų savo automobiliams.
                            Dėl gyventojų protestų kadaise savivaldybė atsisakė planų statyti daugiabutį ties Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankirta.
                            Visą laiką tenka įrodinėti, kad naujas statinys nepakenks gyvenimo sąlygoms“, – prisiminė J.Kulakauskas.

                            Prognozuoja vidinę plėtrą
                            „Vilniaus plano“ vadovo J.Kulakausko teigimu, artimiausiais metais didžioji dalis statybų sostinėje vyks būtent užstatant laisvus plotus prie anksčiau pastatytų namų.
                            „Statyboms ypač svarbi infrastruktūra. Vilniaus savivaldybė nėra tokia turtinga, kad planuotų naujų rajonų plėtrą miesto pakraščiuose. Ten tektų investuoti į naują vandentiekį, elektros tinklus, kitas komunikacijas, tiesti gatves.Būsto paklausa dabar labai didelė. Dėl to tenka naujus namus statyti ten, kur infrastruktūra jau sukurta“, – aiškino J.Kulakauskas.

                            Vejasi Vakarų Europą
                            Architektai sostinės gyvenamųjų rajonų papildomo užstatymo galimybes vertina žvelgdami iš dviejų pozicijų.
                            Pasak J.Kulakausko, Vilnius teritorijų užstatymo tankumu gerokai atsilieka nuo Europos miestų.
                            Vilniaus savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus projekto vadovas Mindaugas Pakalnis Vilnių palygino su Viena (Austrija).
                            „Šių miestų plotas panašus, tačiau Vienoje gyvena 1,5 mln. žmonių. Manau, kad Vilnius galėtų būti užstatytas tris kartus tankiau“, – tvirtino M.Pakalnis.
                            M.Pakalnio teigimu, dėl to nė kiek nenukentėtų Vilniaus – žalio miesto įvaizdis.
                            „Viena garsėja kaip viena labiausiai apželdintų Europos sostinių. Tuo tarpu Vilniuje žalių plotų gana daug, tačiau jų būklė apgailėtina. Į vadinamąsias žaliąsias sostinės teritorijas kartais darosi baugu įžengti“, – aiškino savivaldybės atstovas.
                            Teks keisti požiūrį
                            Kita vertus, architektai mato ir gyvenamųjų sostinės rajonų plėtros galimybių ribas.
                            „Sovietmečiu statytų gyvenamųjų rajonų užstatymas atitinka europinius standartus. Daugelyje vietų beveik pasiektas optimalus užstatymo tankis.
                            Šių rajonų plėtrą reikia vertinti atsargiai, nereikėtų užstatyti daugiabučiais kiekvieno laisvesnio ploto.
                            Gyvenamieji rajonai buvo plėtojami kompleksiškai, tokios strategijos derėtų laikytis ir šiuo metu“, – sakė M.Pakalnis.
                            Architekto teigimu, mažiausias užstatymo tankis dabar yra Naujamiestyje bei Šnipiškėse. Būtent šiuose rajonuose numatoma intensyviausia plėtra.

                            Turtinių teisių negina
                            Su Europos Sąjungos valstybėse galiojančiais statybų reglamentais susipažinę specialistai pastebėjo, kad Lietuvoje kol kas teisės aktais nereguliuojama, kiek naujos statybos turi įtakos šalia esančio turto vertei.
                            Statytojai naujus namus turėtų projektuoti taip, kad kaimynams neužstotų saulės.
                            Bet vilniečiai niekam negalėtų pasiskųsti, jei šalia iškilęs daugiabutis užstotų vaizdingą panoramą ir dėl to sumažėtų buto vertė.
                            „Mūsų šalyje reikia tik išlaikyti sanitarines normas. Tuo tarpu Vakarų Europoje rūpinamasi ir turtinėmis teisėmis“, – sakė savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus projekto vadovas M.Pakalnis.
                            Pretenzijų dėl nuvertėjusių butų ateityje gali pasipilti ir Vilniuje.
                            „Žmonės mums skambina ir skundžiasi, kad dėl šalia pradėtų statybų krinta jų būstų vertė.
                            Tačiau nesu girdėjęs, kad kam nors būtų pavykę laimėti bylą dėl tokiu būdu patirtų nuostolių. Teisės aktai dar pernelyg netobuli“, – sakė Lietuvos vartotojų asociacijos viceprezidentas Stanislovas Juodvalkis.

                            Comment


                              „Lietuvos rytas“, „Būstas“ 2005.05.23
                              korespondentas

                              Naujakurių palydovai – dvokas, ginčai, triukšmas
                              Daugiausia nesutarimų naujuose daugiabučiuose kyla dėl vidaus apdailos darbų


                              Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas


                              Išeities kol kas nesuranda
                              Įkurtuvių laikotarpis naujuose daugiabučiuose dažnokai tampa mėnesius trunkančių ginčų maratonu. Naujakuriai pyksta ant statybininkų dėl broko, namą stačiusios bendrovės kritikuoja pirkėjus, kurie samdosi nemokšas meistrus, naujų kaimynų pažintis irgi dažnai prasideda barniais.
                              Vienas siūlymų, kaip išvengti naujakurystės sumaišties, – pardavinėti tik visiškai įrengtus butus. Bet specialistai pažeria daugybę argumentų, kad ir tai nepadės.
                              Naujakurystės problemų neišvengia net prestižinius butus įsigiję pirkėjai.
                              Bendrovė „Ranga IV“, pastačiusi daugiabutį sostinės Konstitucijos prospekte, sulaukė žinomo pramogų verslo atstovo Jogailos Morkūno skundo: „Yra problema, kurią gali išspręsti tik jūsų bendrovė arba jūsų bendrovės samdyti namą statę subrangovai.
                              Klaikus kvapas dėl pernelyg gerai veikiančios kanalizacijos sistemos!!! Kaimynams, gyvenantiems virš mūsų buto, nuleidus vandenį, didelis slėgis sugeba išsiurbti net iš mūsų įrengto dušo trapo vandenį. O tada labai labai smirda! Būsime dėkingi, jei padėtumėte šią problemą išspręsti palankiai“.
                              J.Morkūnas, nusipirkęs butą, atsisakė, kad apdailą atliktų daugiabutį stačiusios bendrovės darbininkai. Jis pasamdė kitus darbininkus.
                              Daugiaaukščiame name pirkusi prabangų butą vilnietė Rūta irgi reiškė pretenzijas pastato statytojams. Mat netrukus po įkurtuvių į jos svetainę per lubas ėmė skverbtis vanduo.

                              Pakenkia reputacijai
                              Tiek į J.Morkūno, tiek į vilnietės Rūtos pretenzijas atsiliepę statybininkai išsiaiškino, kur reikėtų ieškoti tikrųjų broko kaltininkų.
                              Pasirodė, kad J.Morkūno samdyti darbininkai neišmanė, kokią reikėtų įrengti santechniką daugiaaukščiame name. Tokių pastatų specifiką žinantys specialistai netruko ištaisyti padarytą broką.
                              Dėl to, kad į vilnietės Rūtos butą skverbėsi vanduo, kalti buvo ne namo statytojai. Paaiškėjo, jog viršuje gyvenantis kaimynas irgi pasamdė savo statybininkus apdailai atlikti. O šie dirbdami pažeidė terasos hidroizoliaciją.
                              „Butus nusipirkę žmonės suranda meistrų, kurie apdailą atlieka pigiau nei namą stačiusios bendrovės darbininkai. Tačiau iš pašalės atėję darbininkai gana dažnai pridaro klaidų. O juos pasamdę butų šeimininkai kažkodėl nesusimąsto, kas kaltas dėl broko.
                              Jie reikalauja, kad atsakomybę prisiimtų namo statytojai“, – kalbėjo bendrovės „Ranga IV“ rinkodaros direktorė Dita Purlienė.
                              Jos manymu, samdyti pavieniai darbininkai kenkia daugiabučių statytojų reputacijai. Mat išryškėjus brokui pirmiausia yra minimas namą stačiusios bendrovės pavadinimas. O šiai reikia įrodinėti, jog dėl nesklandumų kalta ne ji, o butų šeimininkų samdyti meistrai.

                              Ginčai nusirita į teismus
                              Prieš metus priimtos Statinių atidavimo naudoti reglamento pataisos įpareigoja statybininkus butus valstybinei komisijai atiduoti tik su visa apdaila.
                              „Toks teisės aktas yra suprantamas ir sveikintinas. Būtų mažiau nesusipratimų, jeigu ir butų statybos, ir apdailos darbus atliktų tos pačios bendrovės darbuotojai. Tuomet kilus kokiems nors nesklandumams bent jau būtų aišku, kas turi prisiimti atsakomybę. O kai namą stato viena įmonė, o butus įrengti samdomi kitos įmonės meistrai, be ginčų retai kada apsieinama“, – kalbėjo bendrovės „Ranga IV“ atstovė D.Purlienė.
                              Advokatas Rolandas Galvėnas yra girdėjęs apie ne vieną teismus pasiekusį ginčą tarp butus pirkusių gyventojų ir statybininkų.
                              „Paprastai situacija būna standartinė. Viena įmonė stato pastatą, kita atlieka vidaus apdailą.
                              Kai išryškėja brokas, nė viena pusė nenori prisiimti atsakomybės. Žinau, kad panašus ginčas jau yra pasiekęs Aukščiausiąjį teismą“, – pasakojo advokatas.
                              Bendrovės „Eika“ rinkodaros direktorė Viktorija Danilevičienė irgi sutiko, kad būtų mažiau nesusipratimų, jei apdailą atliktų patys namų statytojai.
                              „Tačiau tokiu atveju butai pabrangtų apie 30 procentų. Galima spėti, kad dalies pirkėjų netektume. Kita vertus, tie, kurie perka mūsų statytus butus, pageidauja individualių interjero sprendimų.
                              Mums sunku nuspėti kiekvieno pirkėjo poreikį, tad atliktume standartinę būsto apdailą. Vėlgi galima spėti, kad būtų nemažai priekaištaujančių dėl smulkmenų“, – įsitikinusi V.Danilevičienė.
                              Pastatų statytojai dažnai būna priversti tvarkyti bendro naudojimo patalpas, taisyti liftus, kuriuos sugadina gyventojų pasamdyti pavieniai meistrai.
                              „Ir mūsų pastatytuose daugiabučiuose pavieniai meistrai yra pridarę nemažai žalos. Nudaužomas koridorių sienų tinkas, netgi sugadinamos butų šildymo sistemos. O apie tai, kad kaldami ir gręždami sienas pavieniai meistrai drumsčia butus įsirengusių kaimynų ramybę, jau neverta net kalbėti“, – pasakojo D.Purlienė.

                              Įmonės lengviau susitaria
                              Kad kiltų mažiau ginčų ieškant broko kaltininkų, daugiabučių statytojai norėtų, jog atlikti apdailą būtų leista tik oficialiai registruotoms bendrovėms.
                              „Oficialiai registruotos bendrovės tarpusavyje lengviau išsiaiškina, dėl kieno kaltės atsirado vienas ar kitas defektas.
                              Su pavieniais meistrais susitarti beveik neįmanoma. Jie vargu ar kada nors pripažins savo kaltę, o padarę broką, po dienos gali nutraukti veiklą“, – sakė D.Purlienė.
                              Jai pritarė ir advokatas R.Galvėnas. Teisininko teigimu, oficialiai registruotą įmonę prisiimti garantinius įsipareigojimus verčia įstatymai. Tuo tarpu privatūs asmenys atsakomybės išvengti gali bet kada nutraukę veiklą.
                              „Nors privatūs meistrai pasirašo sutartis su būsto šeimininkais, pareikalauti iš jų atsakomybės beveik neįmanoma“, – teigė R.Galvėnas.

                              Standartinių nepageidauja
                              Statybininkai tvirtina, kad visą butų apdailą įpareigojančiuose atlikti teisės aktuose yra spragų, kurias reikėtų nedelsiant lopyti.
                              Viena tokių – nėra apibrėžta, kas yra visa buto apdaila. D.Purlienė tvirtino, kad apibrėžimo buvo klausta ne vienos institucijos – Aplinkos ministerijos, Valstybinio higienos centro, Lietuvos statybininkų asociacijos.
                              „Niekas negalėjo pasakyti, kokie yra visos apdailos standartai. Lygiai taip pat nėra ir dalinės apdailos apibrėžimo.
                              Todėl čia palikta daug vietos improvizuoti“, – sakė D.Purlienė.
                              Įmonės „Eika“ atstovė V.Danilevičienė abejojo, ar nustačius visos apdailos kriterijus problema bus išspręsta.
                              „Pirma turėtų keistis pačių pirkėjų suvokimas. Antai Skandinavijoje butų apdaila yra standartinė. Gyventojai, norintys individualaus interjero, statosi individualius namus“, – pasakojo V.Danilevičienė.

                              Gali skirtingai suprasti
                              Statybininkai yra nusistatę vadinamuosius protingus kriterijus, kuriuos įvykdžius galima teigti, kad butas jau užbaigtas įrengti.
                              Pirmasis toks kriterijus – visi paviršiai neturi dulkėti. Antra – turi būti naudojamos tik higieniškos ir sertifikuotos medžiagos.
                              Be to, būste turi būti sumontuoti visi santechnikos prietaisai, atlikta saugi elektros instaliacija. Jei būste paliekami atviri betoniniai paviršiai, jie turi būti impregnuoti, kad nekeltų pavojaus sveikatai.
                              Tačiau tokius kriterijus nusistatę statybininkai nerimauja, ar jie tiks valstybinės komisijos, priimančios pastatus naudoti, narių skoniui.
                              V.Danilevičienė tvirtino, kad jau buvo susidūrusi su skirtingu valstybinių komisijų supratimu apie visą būsto apdailą. Jos teigimu, Vilniuje apdaila yra vertinama vienaip, Klaipėdoje – kitaip.
                              „Valstybinė komisija turėtų žiūrėti, ar apdailos medžiagos sertifikuotos. Reikalauti, kad būtų klojamas parketas, o ne linoleumas, nėra jokio pagrindo“, – sakė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys.
                              Jis teisės aktuose, reikalaujančiuose butus atiduoti naudoti tik su visa apdaila, irgi mato nemažai spragų. A.Kuisio nuomone, tam, kad būtų aiškus visos apdailos suvokimas, pirma turėjo būti nustatyti dalinės apdailos kriterijai.
                              A.Kuisys juokavo, kad kai kurios statybų bendrovės, atiduodančios daugiabučius valstybinei komisijai, turės vadinamuosius budinčius kilimus ar kitokius aksesuarus. Vos tik daugiabutis bus atiduotas, šios apdailos medžiagos keliaus į kitą tos pačios bendrovės statytą namą, ketinamą rodyti komisijai.
                              „Greitai bus kaip sovietmečiu. Tada butuose buvo suklojamas linoleumas, sumontuojama neskoninga santechnika. Kai tik butus įsigydavo šeimininkai, tokia apdaila keliaudavo į šiukšlių konteinerius. Dabar gali būti panašiai.
                              Tačiau tai nenaudinga nei statybininkams, nei gyventojams“, – dėstė A.Kuisys.

                              Comment


                                LR „Sostinė“ 2005.05.26
                                Prekybos milžinai dygsta lyg grybai po lietaus
                                Per artimiausius dvejus metus duris atvers bent keturios didžiulės parduotuvės

                                Vilius Mackonis, „Sostinės“ korespondentas


                                Rinkoje – nauji vardai
                                Vilniuje – prekybos centrų statybos bumas.
                                Verslininkai įsitikinę, kad sostinės gyventojams per mažai „Akropolio“ su „Ermitažu“, „Banginio“, „Europos“, Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės ir „Domus galerijos“.
                                Naujieji milžiniškų prekybos centrų projektai iš popieriaus lakštų perkeliami į sostinės sklypus. Vilniečius ir miesto svečius apsipirkti vilios nauji vardai – „Ozas“, „Gedimino 9“, „Panorama“, „Vilniaus vartai“.
                                Visuose juose prekybos plotai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių kvadratinių metrų.
                                Per artimiausius dvejus metus prekybos plotai išaugs daugiau nei ketvirtadaliu. Atidaromi nauji komerciniai centrai kartu turės beveik 80 tūkst. kvadratinių metrų prekybai skirto ploto.
                                Į Vilnių ruošiasi įžengti ir užsienio prekybininkai.
                                Vokietijos mažmeninės drabužių prekybos tinklas „Peek & Cloppenburg“ sostinėje ieško pastato savo universalinei parduotuvei, galimybių dirbti šalyje neatmeta „Stockmann“ bei „H &M“.
                                Savivaldybės strategai ir verslininkai vienbalsiai sako, kad ateityje prekybos centrų dar padaugės. Europą besivejančiame Vilniuje komerciniai plotai gali išaugti net keturis kartus.

                                Konkurencijos nesibaimina
                                Vilniaus pramogų parke netoli „Siemens“ arenos ties Ozo ir Geležinio Vilko gatvių sankirta kompanija „Rubicon group“ ketina statyti 60 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos ir pramogų centrą „Ozas“.
                                „Ozas“ įsikurs toje pačioje gatvėje kaip ir „Akropolis“. Prekybos milžinus skirs vos keli kilometrai.
                                Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ duris turėtų atverti 2007 metais.
                                Šiame milžiniškame pramogų ir prekybos centre prekybininkai užims 30 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Pavyzdžiui, „Europos“ mados ir stiliaus centre prekybai skirta 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto.
                                Planuojama, kad prekybos centre įsikurs apie 150 parduotuvių.
                                Statytojai jau pradėjo rezervuoti prekybos vietas.
                                Pirmiausia planuoja skirti plotus prekybos tinklams, kurių parduotuvės užims bent po 1000 kvadratinių metrų plotą, rudenį laukiama ir mažesnių užsakovų.
                                Be to, čia veiks boulingas, kazino, diskoteka, sporto baras, kavinės, restoranai.
                                „Oze“ vilniečių lauks ir atskiras 3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto Šeimos pramogų centras.
                                Nepaisant šio projekto dydžio, „Vilniaus Akropolio“ direktoriaus Mindaugo Marcinkevičiaus nuomone, šis objektas konkurencijos „Akropoliui“ nesudarys: „Gretimi prekybos centrai vienas kitą papildys ir tikrai nesumažins žmonių traukos“.

                                Nugriovė pieno kombinatą
                                Iki 2007-ųjų pabaigos Vilniuje duris turėtų atverti iš viso keturi dideli komerciniai objektai.
                                Jau šiemet bendrovė „Ranga IV“ virš Geležinio Vilko gatvės tunelio baigs statyti parduotuvių pasažą, kuriame prekybai bus skirta beveik 10 tūkstančių kvadratinių metrų ploto.
                                Buvusiuose savivaldybės rūmuose Gedimino prospekte 2006 metais planuojama atidaryti 15 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą „Gedimino 9“.
                                Buvusio Vilniaus pieno kombinato teritorijoje 2007 metais bus atidarytas prekybos ir pramogų centras „Panorama“.
                                Apie 180 milijonų litų vertės objektą statanti bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ čia ketina įkurdinti pramogų, maitinimo įstaigas, prekybos paviljonus.
                                Čia savo universalinę parduotuvę planuoja atidaryti ir „Stockmann“ tinklas.
                                Bendrovės „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ generalinis direktorius Andrejus Trofimovas patvirtino, kad deramasi su tinklo atstovais.

                                Vilioja aplinkkelis
                                Prieš porą metų apie prekybos objektą Vilniaus centre prabilo ir bendrovė „Eika“. Gedimino prospekto, V.Kudirkos, Dainavos gatvių sankirtoje priešais Lukiškių aikštę įmonė ketino statyti iki 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą.
                                „Projekto neatsisakėme, tiesiog šiuo metu jam įgyvendinti sąlygos yra nepalankios.
                                Dėl rekonstruojamo Gedimino prospekto sumažėjo žmonių srautai, mūsų netenkina per mažas žemės sklypas. Be to, dar neišspręsta stovėjimo aikštelių problema“, – teigė „Eikos“ rinkodaros direktorė Viktorija Danilevičienė.
                                Plėstis ketina ir „VP Market“ prekybos centrų tinklas. Naujas centras išdygs prie planuojamo pietinio aplinkkelio, buvusios gamyklos „Velga“ teritorijoje.

                                Nubraižė plėtros schemą
                                Savivaldybės specialistai prieš porą metų sukūrė prekybos centrų plėtros Vilniuje schemą.
                                „Šis dokumentas reglamentavo komercinių objektų kūrimą, kuris iki tol vyko labai chaotiškai.
                                Vienintelis tikslas buvo užkariauti centrą, o tai sukėlė transporto problemų“, – sakė schemą kūręs savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus projekto vadovas Artūras Smaliukas.
                                Savivaldybė nutarė didiesiems prekybos centrams numatyti vietas priemiesčiuose, šalia magistralinių kelių.
                                Specialistų teigimu, Pilaitėje, Saulėtekio alėjoje, Grigiškėse, Ukmergės plento gale, prie Santariškių dar galėtų įsikurti po keletą prekybos milžinų.
                                „Sudarant minėtą schemą, vienam vilniečiui teko po pusę kvadratinio metro prekybos ploto. Šis rodiklis ateityje galėtų pasiekti 2 kvadratinius metrus žmogui“, – sakė A.Smaliukas.
                                Pasak jo, plėtra daugiausia vyktų priemiesčiuose. Gyvenamuosiuose rajonuose specialistai regi galimybes statyti nebent mažas parduotuves arba prekybos centrus, kurių plotas neviršija 5000 kvadratinių metrų.

                                Įtakos turi gyventojų pajamos
                                Savivaldybės atstovų išvadoms pritarė ir sostinės verslininkai.
                                Bendrovės „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ vadovas A.Trofimovas tikino, kad Vilnius pagal prekybos centrų plotus kol kas atsilieka nuo Europos miestų. Verslininko teigimu, spartesnę prekybos objektų plėtrą stabdo lėtai auganti gyventojų perkamoji galia.
                                Su tuo sutiko ir bendrovės „Vilniaus Akropolis“ vadovas M.Marcinkevičius.
                                „Prekybos plotais Europą pasivysime negreitai, nes jų plėtra proporcinga pirkėjų pajamoms“, – sakė M.Marcinkevičius.
                                Verslininko manymu, trukdžių sukelia ir netobuli įstatymai.
                                „Įstatymai nėra palankūs investuotojams. Nemažai investicijų, kurios galėtų nusėsti Vilniuje, praplaukia pro šalį. Mes taip pat dairomės į užsienį. Gal konkurencija tarp miestų padės pakeisti sustabarėjusį valdžios požiūrį“, – svarstė M.Marcinkevičius.
                                Dabar Vilniuje veikiantys prekybos centrai sudaro daugiau nei 300 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, pagal šį rodiklį Vilnius varžosi su Talinu (Estija) ir nusileidžia Varšuvai (Lenkija).

                                Comment


                                  Vilniaus viešbučiuose - apgultis
                                  http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6781235

                                  Pilnam straipsnyje parašyta, kad turistai neranda vietų viešbučiuose, vietų apsistoti tenka ieškoti ir užmiestyje. O pvz. "Radisson SAS Astorija" visi kambariai rezervuoti iki pat rudens. Vilnius sutraukia 70% visos šalies turistų.

                                  Jeigu nebūtų tokių svyravymų, kai vasarą viskas užimta, o žiemą viešbučiai apytuščiai, tai manau būtų viešbučių statybos bumas.

                                  Comment


                                    @Edd
                                    Nu tai visur tos pacios problemos kad ziema beveik nera klientu...
                                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                    Comment


                                      Parašė ArTuRAs
                                      @Edd
                                      Nu tai visur tos pacios problemos kad ziema beveik nera klientu...
                                      Ne visur, kokioj nors Palangoj - tas atsispindi ryskiausiai, nes ji yra vasaros kurortinis miestas. Didesniuose Lietuvos miestuose, skirtumas tarp ziemos ir vasaros yra mazesnis. O didesniuose uzsienio miestuose skirtumas dar mazesnis, o kai kur turbut ir jo is viso nera arba netgi yra atvirksciai - ziema daugiau turistu is uzsienio nei vasara. Cia priklauso nuo pacio miesto, kurioje jis srityje yra svarbesnis - verslo ar poilsinio/pazintinio turizmo ar dar kazko.

                                      Comment


                                        Nu tai ziema turbut verslas ir tegelbsti viesbucius, nes Lietuvoj ziema turistui as nzn ka veikt reikia
                                        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                        Comment


                                          žiemą turistų antplūdžio Vilnius sulaukia per naujus metus, o šiaip tai koncertai, konferencijos, įv. verslo reikalai ir pan. sutraukia kiek daugiau žmonių žiemos metu, nes tokių turistų, kurie atvažiuoja apžiūrėti miesto, architektūros, 'pašvęsti' ir pan. žiemą tikrai mažiau. Nors savivaldybė turi planų lyginti turistų skaičiaus skirtumą tarp žiemos ir vasaros nemanau, kad jiems pavyks. Turistų žiemą padaugės, bet manau, kad vasaros turistų skaičius taip pat didės ne ką mažiau, todėl skirtumas išliks.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X