Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    2005.05.12 - Nr. 19

    "Kylame iš dugno
    Gintaras Sarafinas

    Šiaučius be batų, kriaučius be kepurės, krepšinio šalis be krepšinio salių, arenų ir sporto rūmų – taip būtų galima apibūdinti dabartinę Lietuvos būklę.

    Apie mūsų futbolo aikštes ir sporto rūmus užsienyje sklido ir tebesklinda legendos. Apgailėtina jų kokybe kartais piktinamasi, kartais iš to šaipomasi, o kartais tiesiog gailimasi mūsų. Patys lietuviai pasiskelbė labiausiai atsilikusiais Europoje sporto rūmų, futbolo aikščių ir apskritai sporto aikštynų srityje.

    Tiesa, pernai, regis, įvyko šioks toks lūžis: Vilniuje buvo pastatyta "Siemens" arena, kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje pradėti rengti projektai naujiems sporto rūmams statyti. Tačiau ..."

    Tęsinys "Veide": http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/4284755bea9a0.1

    Comment


      Parašė farbrom
      Ar čia ne Juozapo bažnyčia, buvusi kažkur prie Bokšto gatvės ir nugriauta XIX a. pab.? Kotai nepanašu, jog tai bažnyčia dabartinės Maironio gatvės vagoje... Taip manau aš.

      cia siaip klasicistine sv. onos baznycios varpine, nugriauta xix a. pabaigoje, kada buvo tiesiama dabartine maironio gatve. vietoj jos rusu architektas pastate nauja neogotikine, nevatai labiau derancia, taciau kuri dabar uzstoja puse bernardinu fasado.

      Comment


        Azartinių lošimų bendrovė „Nesė“ kino teatrą „Pergalę“ pavers moderniu „Pramogų banku“

        http://www.club.lt/index/lt/vilnius/clubs/?id=659

        Comment


          Verslo žinios 2005.05.17
          LEGALIZUOTI ŠEŠĖLIAI
          Rūta Stankevičiūtė

          Šešėlinė ekonomika lėšas legalizuoja investuodama į nekilnojamąjį turtą - tik taip ekspertai gali paaiškinti nekilnojamojo turto kainas, kurios gerokai lenkia ekopnominę logiką ir tikrąją gyventojų perkamąją galią. Spėjama, kad "nešvarūs" pinigai gali sudaryti 25% investicijų į nekilnojamąjį turtą.

          Pasak Stepono Deveikio, korporacijos "Matininkai" Turto vadybos ir investicinių projektų sektoriaus vadovo, jokiais aritmetiniais veiksmais nebeįmanoma logiškai paaiškinti nekilnojamojo turto kainų augimo."Priežasčių yra daug, tas pačias jau antri metai kartoja visi rinkos žinovai, bet dabar jau ima trūkti žodžių - tokios perkamosios galios mūsų šalyje tikrai nėra", – turto vertintojas įsitikinęs, kad ne visi sandoriai pagrįsti deklaruotais pinigais.
          Jam pritaria Saulius Vagonis, "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Anot eksperto, vertinti plačiąja prasme, koks šešėlinio verslo kapitalas srūva į nekilnojamojo turto rinką, pernelyg sudėtinga. Tačiau nedeklaruotų pajamų, už kurias nebuvo sumokėti mokesčiai, investicijas į būstą liudija palyginti dažni atsiskaitymai didokomis grynųjų pinigų sumomis.
          Specialistai spėja, kad šešėlinio verslo atstovai - rimti rinkos dalyviai, o aktyviai pirktipastatus ir žemės sklypus juos skatina itin palankios aplinkybės.
          "Jeigu rinka būtų sekli, negausi sandorių, tokie pinigų plovikai išryškėtų greit, o dabar labai sunku nustatyti, kas tokiu būdu legalizuoja neskaidrias pajamas", - papildo Jonas Ragauskas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius.
          Daugiausia sandorių su šešėlinės ekonomikos kvapeliu, spėja rinkos dalyviai, yra prabangaus būsto ir žemės sklypų rinkose, nes ir nedeklaruotų pinigų šeimininkai vadovaujasi tais pačiais dėsniais – kreipia investicijas į pelningiausią ir potencialiausią sektorių.

          Lagaminai – praeitis
          Nekilnojamojo turto rinkos atstovai VŽ žurnalistams pasakojo, kad grynųjų pinigų pusmaišiais ar lagaminais gana dažnai atsiskaityta dar prieš kelerius metus, tačiau pastaruoju metu, anot jų, nelegalių grynųjų srautai sumažėjo.
          Rimantas Jasiukėnas, statybų bendrovės "Palangos statyba" direktorius, spėja, kad nutiesusieji tvarius kontrabandos koridorius jau geba kokybiškiau legalizuoti uždarbį, pavyzdžiui, per užsienio bankus.
          "Ne kartą klientai yra siūlę atsiskaityti grynaisiais, todėl esu matęs ir maišą, ir lagaminą pinigų. Gražiai atrodo. Paskutinįsyk taip atsiskaityti norėjo vienas pirkėjas prieš dvejus metus", – p. Jasiukėnas spėja, kad nelegalių grynųjų pinigų dvelksmą nekilnojamojo turto atstovai pajus prieš pat euro įvedimą, kai bus bandoma investuoti tokius pinigus į ilgalaikį turtą.
          (...) Nuspėti, kiek į nekilnojamojo turto rinką investuota nešvarių pinigų, anot VŽ kalbintų specialistų, nėra paprasta, bet, remiantis tyrimais ir prielaidomis, spėjama, kad jie sudaro 10–25% visų sandorių.

          Kontrabanda akivaizdi
          Aušra Balčiūnienė, cigarečių gamintojos "Philip Morris Lietuva" atstovė, pasakoja, kad cigarečių kontrabanda kerojasi kasmet vis labiau.
          "Nelegalių pinigų rinkoje turėtų būti labai daug. Apskaičiuoti sudėtinga, nes prekiaujama teisiškai nelegaliais kanalais, bet, mūsų duomenimis ir pažvelgus į ekspertų tyrimus, atrodo, kad čia susiformavęs didžiulis tinklas", - p. Balčiūnienė pabrėžia, kad rinkos turimų bendrovės "AC Nielsen" duomenys rodo, jog Lietuvoje 2004 m. buvo surūkyta apie 2 mlrd. nelegalių cigarečių.
          "Vadinasi, kiekvieną savaitę mūsų valstybės sieną kerta 6 pilnai pakrauti sunkvežimiai", – p. Balčiūnienė skaičiuoja, kad pernai šalies biudžetas negavo papildomai beveik 200 min. Lt pajamų.
          Algirdas Brazauskas, ministras pirmininkas, skaičiuoja, kad Lietuvoje surūkoma kas antra kontrabandinė cigaretė. Be to, padėtis, anot "AC Nielsen" tyrimo, tik blogėja: kontrabandinių cigarečių vartojimas 2002 m. buvo 4%, o 2004 m. jau siekė 21%.
          Laisvosios rinkos instituto duomenimis, "beveik trečdalis suaugusių rūkalių patvirtino, kad kontrabandines cigaretes perka reguliariai arba dažnai".

          Skaičiai pučiasi
          Ekonominės klasės butų miegamuosiuose rajonuose prekyba, tikina ekspertai, yra skaidriausia: ten paklausą ir kainas augina tikrieji pirkėjai, bankų paskolų vartotojai. Teisėsaugos žvilgsnis turėtų krypti, anot jų, prašmatnesnio būsto sandorių link.
          Statistika rodo, kad per metus butų kainos senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose pakilo per 30%. Naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose brango 30-40%.
          Rimas Kirdulis, „Invalda Real Estate“ Prekybos skyriaus vadovas, sako, kad per pirmąjį š. m. ketvirtį komercinio nekilnojamojo turto rinkoje labiausiai brango daugiabučiams statyti sostinėje tinkami žemės sklypai, ypač didmiesčių centruose.
          "Sklypų paklausa rodo, kad statybų dar bus nemažai, o paklausiausias nekilnojamasis turtas – senamiestyje", - p. Kirdulis skaičiuoja, kad Vilniuje labiausiai, iki 20%, brango sklypai, kurių jau parengti detalieji planai. Sklypų, tinkamų daugiaaukštei statybai, kainos Vilniaus centre ir aplink jį jau perkopė 120.000 Lt už arą ir kyla toliau.
          Kaune, pasak jo, daugiabučiams namams statyti tinkamų sklypų ieškoma taip pat aktyviai, ypač Žaliakalnyje ir kituose nuo centro nelabai nutolusiuose rajonuose, kur leidžiama ręsti aukštesnius nei 5 aukštų namus. Sklypų kainos daugiabučiams statyti tinkamose vietose Žaliakalnyje pakilo iki 20%, kituose rajonuose – 10–15%.
          Ekspertai sako, kad prabangų būstą labiausiai perka užsienyje gyvenantys lietuviai, prisideda ir užsieniečių kapitalas.
          „Labiausiai investicijomis Lietuvoje domisi airiai, skandinavai, olandai. Jie ieško stambių objektų, dažniausiai Vilniuje“, – pasakoja p. Kirdulis.
          Pasak p. Vagonio, būstas brango labiausiai ne dėl tų priežasčių, kurias lemtingas būsiant vylėsi daugelis nekilnojamojo turto ekspertų. Prieš metus manyta, primena specialistas, kad turtingi užsienio piliečiai užplūs miniomis, kainų augimas buvo pernelyg siejamas ir su gerėsiančia šalies ekonomine padėtimi.
          "Didžiąją dalį pirkėjų sudaro vietiniai, daugelis perka vedami komercinių tikslų – įsigyti pigiau, o vėliau parduoti brangiau", – pasak "Ober-Haus" specialisto, nuostatos, kad būstas „iki ir po įstojimo į Europos Sąjungą brangs“ arba „įvedus eurą būstas vėl labai brangs“, paremtos optimistiniais gyventojų lūkesčiais dėl ateities bei itin palankių skolinimosi sąlygų.
          Rinkos dalyviai prognozuoja, kad per artimiausius metus kainos liausis kilusios taip sparčiai, o vėliau, pasiekusios tam tikrą racionalų lygį, laikysis.

          Dosnių pirkėjų nepritrūko
          Prašmatniais daugiabučiais prestižinius didmiesčių rajonus kamšančios statybų bendrovės giriasi pelningais sandoriais ir kelia kainas toliau.
          Simonas Gelminauskis, nekilnojamojo turto bendrovės "B.E. Realty", dirbančios su įnoringesniais, turtingesniais pirkėjais, vadovas, džiaugiasi nemenku klientų būriu ir tvirtina, kad šioje srityje pelno galima uždirbti.
          "Turtingų žmonių yra nemažai, o artėjant euro įvedimui, kaip ir kiekvienas nors kiek pasitaupęs, jie stengiasi dalį santaupų investuoti. Tačiau toks turtas perkamas ne tik komerciniais tikslais - ekonominė gerovė didėja, turtingųjų, įgalinčių turėti brangius namus, daugėja", - didėjančiu įmonės paslaugų poreikiu džiaugiasi verslininkas.
          Prabangesnio būsto paklausą nuspėjo ir "Invalda Real Estate", jau pradėjusi siūlyti įsigyti prestižinius apartamentus netradicinės architektūros 23 aukštų komerciniame gyvenamajame komplekse Vilniuje. Objektą planuojama baigti kitąmet pavasarį.
          Pasak Adonės Janulytės, UAB "Sklypas" pardavimo vadovės, bendrovės sprendimas statyti į turtingą ir dideles pajamas gaunantį klientą orientuotą būstą pasiteisino su kaupu - rinka palyginti apytuštė, kainos palankios, pirkėjų ilgai ieškoti nereikia.
          Daugelis statybos bendrovių, anot jos, pasirinko kitą kelią - stato ekonominės ar šiek tiek aukštesnės klasės gyvenamuosius namus, nes šiame sektoriuje investicijos atsiperka greičiau. O dirbant su turtingųjų sluoksniu tenka labiau stengtis. Didžiausios sąnaudos – laikas, nes, pasak p. Janutytės, norėdamas įsigyti išskirtinį sklypą senamiestyje ar kitoje gražioje vietoje turi apsikaustyti kantrybe – paskirčiai pakeisti, visiems dokumentams suderinti gali prireikti 3 metų ir daugiau. Dar bent porą metų trunka statybos.
          "Dėl sudėtingų įstatymų paprasčiausio kelio besidairantys statybininkai pražiopsojo gana pelningą nišą – turtinguosius", - apie ilgalaikes investicijas pasakoja "Sklypo" atstovė.
          Anot jos, balandžio pabaigoje įmonė pradėjo statyti prabangių butų gyvenamąjį namą ant Tauro kalno sostinės senamiestyje, kur 1 m2 kaina siekia 18.000 Lt. Pigiausias iš 40 butų, kurio 1 m2 kaina yra 7.000 Lt, kainuoja beveik 700.000 Lt.
          Dar nepradėjusi statybų ir nereklamavusi "Taurakalnio perlo" projekto įmonė užsakytomis jau buvo pažymėjusi 10 erdvių, modernių butų.
          "Turtingųjų yra, jie gali sau leisti pirkti geriausią, kokybiškiausią būstą. Truksime ilgiau, naudosime brangesnes medžiagas, pasitelksime geriausius subrangovus – užtikrinsime jiems tai, bet ir atlygio dosnesnio paprašysim", – apie 24 mln. Lt projektą pasakoja p. Janulytė.
          Pasiturintiesiems pernai daugiabutį Žvėryne statęs "Sklypas" gailisi paskubėjęs išparduoti butus – tuomet už 1 m2 prašyta apie 5.000 Lt, dabar kaina gerokai ūgtelėjusi. Kitame prestižiniame sostinės rajone, Valakampiuose, pradėjusi statyti du mažaaukštės statybos daugiabučius įmonė netruko jų beveik visų parduoti.



          Vienas iš subtilių užsakomųjų / vedamųjų straipsnių.
          "Rinka apytuštė" - segmente virš 4000 Lt/m2 dirba gal 15 firmų
          Prie ko čia cigarečių kontrabanda straipsnyje apie nekilnojamąjį turtą, suprastum, jei tai panelei R.S. honoraras priklausytų nuo eilučių skaičiaus...

          Comment



            Šilainiuose tarp devynaukščių pakibo milžiniškas tinklas

            Kauno Šilainių miegamajame mikrorajone Baltijos prospekto ir Baltų gatvės keturis devynaukščius daugiabučius namus sujungė milžiniška skulptūra-provokacija "Tinklas". Stogų aukštyje pakabintas tinklas primena kvadratinį voratinklį, nuo jo nuleistos žemės nesiekiančios virvinės kopėčios.

            Šio neįprasto sumanymo autorius - 25 metų skulptorius Tadas Vosylius. Originaliu kūriniu jis siekia pagyvinti Kauno "miegamųjų rajonų" architektūrą, atkreipti dėmesį į šiuolaikinių žmonių bendravimo problemas. "Tinklas" sukurtas iš 8 mm pintos virvės ir 5 mm lyno.

            Pasak jaunojo menininko, šis darbas žiūrovą turėtų priversti dažnai pažvelgti aukštyn, taip pat sudominti savo forma. Kopėčios turėtų sukelti norą lipti aukštyn, bet jų neįmanoma pasiekti. Tai turi sukelti žmonių smalsumą ir neišsipildžiusios svajonės įspūdį.

            "Jau pats pavadinimas "Tinklas" kalba apie tai, kad šis kūrinys susijęs tiek su tinklu, tiek su voratinkliu, tiek su žiniasklaidos komunikaciniu tinklu. XXI amžiuje tai yra pagrindinis informacijos siuntimo ir gavimo šaltinis. Šis meninis objektas gali simbolizuoti žmonių jungimąsi į informacinius tinklus, pavyzdžiui, į internetą. Tai netgi galima būtų įvardinti kaip aktualią problemą, nes dauguma žmonių internete praleidžia valandų valandas, atsisakydami aktyvaus poilsio, laisvalaikio praleidimo gamtoje, bendravimo", - aiškina T. Vosylius.

            Pasak skulptoriaus, jo kūrinys taip pat gali sietis su jo pasivaikščiojimais po Šilainių mikrorajoną, kuriame galima dažnai pasiklysti dėl sudėtingo išplanavimo ir pastatų vienodumo.

            "Kabantys laidai, kuriuos galima pastebėti Šilainių mikrorajone, sukuria įsipynimo, susipainiojimo įspūdį. Būtent šis pastebėjimas ir inspiravo darbo idėją ir jos išpildymą", - pasakoja autorius. O kopėčių motyvas, pasak jo, atspindi pasiklydusio žmogaus norą lipti aukščiau ir apsidairyti. Pačias kopėčias komunikaciniu požiūriu irgi galima interpretuoti kaip simbolį į kitą, virtualų pasaulį.

            Iš Marijampolės kilęs T. Vosylius skulptūrą studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Šiais ir praėjusiais metais jis Kaune ir Druskininkuose surengė pirmąsias savo personalines parodas, jo pavardę buvo galima pamatyti ne vienoje bendroje parodoje.

            www.donatas-mazeika.lt

            Comment


              Komanda išeina į trasą
              VŽ 2005 m. gegužės 18 d. 01:39

              Dvi Vilniaus įmonės, ryšių su visuomene agentūra "Komunikacijos tiltai" bei personalo valdymo bendrovė "Persona Optima", šį pavasarį įmonių vadovams ėmė siūlyti bendrą paslaugą – komandos stiprinimo kursų ir pažintinės ekskursijos derinį.

              Kitoje vietoje, kitu laiku Vilniečiai komandai stiprinti siūlo retro stiliaus ekskursiją po Kauną. Jos maršrutas veda į populiariausias Smetonos laikų Laikinosios sostinės vietas, nuo Rotušės ir Prezidentūros iki prastą šlovę pelniusio senamiesčio "nuodėmių kvartalo". Ekskursijos dalyviams skiriama įvairių užduočių, susijusių su Kauno istorija. Tarkim, jiems reikia išsiaiškinti, kodėl sakoma, jog Kaune stovėjęs tiltas, jungęs Carinę Rusiją ir Prūsiją, buvo lgiausias pasaulyje ir kodėl kelionė juo trukdavo net 13 parų. Aurimas Kamantauskas, "Komunikacijos tiltų" renginių skyriaus vadovas, sako, jog Kaunas pasirinktas todėl, kad "jis apipintas įvairiais stereotipais, tad dalyviai, pažindami kitokį miestą, patiria malonių netikėtumų". Kita vertus, nors šia paslauga domisi ne tik vilniečiai, dauguma potencialių klientų yra Vilniaus įmonės, todėl, ištrūkę iš įprastos aplinkos, darbuotojai galės lengviau atsipalaiduoti, atskleisti savo sugebėjimus.
              Verslo Zinios

              Comment


                kas ten per "nuodemiu kvartalas"?


                Prie ruso man buvo geriau

                Comment


                  Parašė alonso
                  kas ten per "nuodemiu kvartalas"?
                  Nemuno g. - buvusi "Raudonuju zibintu" kvartale

                  Comment


                    Parašė John
                    Uzuot manipuliave tokiu pavadinimu galetu realiai ikurti toki kvartala (ten pat ar kitur) ir paskatinti atitinkamos rusies turizma. Islostu miestas.
                    Cia ne Londonas ir tokie dalykai ant Lietuvos yra draudziami

                    Comment


                      Gal kas iš kauniečių, tą "tinklą" galėtų nufotografuoti?
                      P.

                      Comment


                        Ekonomiški gatvių šviestuvai Kaunui kasmet sutaupys iki milijono litų

                        Įgyvendinęs gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, Kauno miestas per metus sutaupys apie 1 milijoną litų. Šiam projektui 10 mln. litų paskolinusio Pasaulio banko atstovai patenkinti projekto įgyvendinimu ir teigia, jog Kaunas gali būti pavyzdžiu kitiems miestams, ketinantiems modernizuoti gatvių apšvietimą.

                        Trečiadienį su Kauno miesto meru Arvydu Garbaravičiumi susitikęs Pasaulio banko atstovas W. Janas Brzeskis teigė, jog tą patirtį, kurią Kaunas gavo įgyvendinamas gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, miesto savivaldybė galėtų sėkmingai pritaikyti gaudama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą ir bankų kreditus.

                        Pasaulio bankas finansavo 80 proc. projekto sąmatos, likusias lėšas skyrė miesto savivaldybė. Paskolą Kauno miestas turės grąžinti per 15 metų.

                        Projekto metu buvo pakeista 17 tūkst. gatvių šviestuvų, 32 valdymo jungtys, 300 kilometrų kabelinių linijų. Projektas turi būti baigtas iki birželio 30 dienos, dar liko pakeisti 140 šviestuvų, apšviesti kelias gatves.

                        Kauno miesto gatvėse iš viso stovi 24 tūkst. šviestuvų, 3 tūkst. buvo pakeisti dar iki 2000-ųjų, o Pasaulio banko finansuojamas projektas pradėtas įgyvendinti 2001-aisiais.

                        Kaune liko apšviesti dar 300 gatvių įrengiant jose dar 4 tūkst. šviestuvų. Tam reikia maždaug 6 mln. litų. Tęsiant projektą tikimasi gauti finansinę paramą iš Vyriausybės, ES struktūrinių fondų bei Pasaulio banko.

                        Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas teigia, jog iki apšvietimo modernizavimo Kauno mieste švietė vos pusė senų šviestuvų ir už sunaudotą elektros energiją per metus reikėjo mokėti apie 4 mln. litų. Dabar, šviečiant visiems šviestuvams, elektros sąnaudos per metus sieks apie 3,2 mln. litų.

                        Kauno miesto savivaldybė taip pat numato įgyvendinti maždaug 5 mln. litų vertės apšvietimo "prigesinimo" projektą - nakties metu bus mažinama šviestuvų elektros galia ir tokiu būdu taupomos lėšos. Tai leis per metus sutaupyti dar apie 1 mln. litų.
                        delfi.lt
                        www.donatas-mazeika.lt

                        Comment


                          Klaipėdoje ketinama investuoti 150 mln. litų į naują pramogų ir prekybos kompleksą

                          Klaipėdos pietinėje dalyje iškils naujas pramogų ir prekybos kompleksas, į kurį ketinama investuoti apie 150 mln. litų. Projektą vykdantys Šveicarijos investuotojai "Pajūrio investicijų grupė" sako, kad darbų imtis paskatino neišnaudota niša ir auganti statybų rinka uostamiestyje, rašo dienraštis "Verslo žinios".

                          Beveik 6 hektarų plote Klaipėdoje išdygs jūrinės temos prekybos ir paslaugų centras, ne mažiau kaip 16 aukštų viešbutis, žuvų patiekalų restoranas. Be to, šalia numatyta pastatyti biurų pastatą, konferencijų sales. Šioje teritorijoje bus įrengta 1,4 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

                          Šiuo metu derinamas naujojo komplekso detalusis planas. Investuotojai planavo pradėti statyti šiemet, tačiau tebederinama būsima transporto schema.

                          "Klaipėdoje prasidėjo statybų bumas, be to, yra ir neišnaudotų nišų. Norime atvesti naujus operatorius, naujus prekės ženklus ir naujus rinkos dalyvius. Deramasi ir dėl naujo viešbučio operatoriaus atėjimo", - sakė neįvardijami "Pajūrio investicijų grupės" atstovai.

                          Šiuo metu Klaipėdoje projektuojama ir jau statoma keletas naujų prekybos ir paslaugų centrų, šalia jų kursis ir gyvenamieji pastatai.
                          delfi.lt
                          www.donatas-mazeika.lt

                          Comment


                            Geros naujienos!
                            Mano galerija Flickr'yje

                            Comment


                              Parašė vap
                              Gal kas iš kauniečių, tą "tinklą" galėtų nufotografuoti?
                              Mazdaug taip

                              Comment


                                Būsto statybos tempais Kaunas vejasi sostinę
                                Tačiau miesto plėtrą stabdo painios biurokratinės kliūtys ir keičiami įstatymai

                                Daugėja daugiabučių namų

                                Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Kauno apskrityje pastatyti 173 nauji gyvenamieji namai. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (152 namai).

                                Lietuvoje naujų gyvenamųjų namų statyba pirmąjį ketvirtį išaugo 26,1 proc. (577 namai).

                                Daugiausia statybų vyko Vilniaus apskrityje (195 namai).

                                Daugiausia naudingo gyvenamojo ploto šiemet pastatyta Vilniaus apskrityje – 87 tūkst. 550 kv. m, Kauno apskrityje 32 tūkst. 122 kv. m, Klaipėdos apskrityje 12 tūkst. 766 kv. m, Panevėžio apskrityje 5 tūkst. 879 kv. m, Šiaulių apskrityje 4 tūkst. 705 kv. m, Alytaus apskrityje 3 tūkst. 501 kv. m.

                                Planuojami nauji kvartalai


                                Tačiau gyvenamųjų namų statyba Kaune netrukus turėtų įgauti naują pagreitį.

                                Ateinančių metų pavasarį nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Domus Mea“ žada statyti įspūdingą daugiabučių namų kvartalą Žemojoje Fredoje.

                                Kvartalas smarkiai pakeistų centrinės Kauno dalies veidą.

                                Verslininkams reikia susitvarkyti žemės nuosavybės klausimus ir įveikti biurokratines kliūtis.

                                Nugriautos buvusios „Karigės“ baldų gamyklos vietoje Žaliakalnyje iškils modernus 166 – 186 butų gyvenamųjų namų kvartalas. Jį stato bendrovė „YIT Kausta“.

                                Vytauto prospekte, „Sanito“ teritorijoje, taip pat planuojama statyti gyvenamųjų namų kvartalą, kurį valdys bendrovė „Invalda Real Estate“.

                                Bendrovė „Baltic Realty Adviser“ toliau plečia Fredos miestelį. Gyvenamieji namai turėtų iškilti ir privatizuotos „Apželdinimo“ bendrovės teritorijoje.

                                Vaižganto gatvės pradžioje, šalia Sporto halės, rugpjūčio mėnesį bus baigtas modernus trijų aukštų su požeminiais garažais daugiabutis.

                                Kliūtys – biurokratinės

                                Bendrovės „Domus Mea“ direktorius Robertas Jocius įsitikinęs, kad daugiabučių namų statybą labiausiai stabdo biurokratinės kliūtys, dažnai keičiami įstatymai.

                                Projektus labai sunku suderinti su visais valdininkais, gauti miesto tarybos palaiminimą.

                                „Kaune, kaip ir visoje šalyje, žemės nuosavybės klausimai ir kompleksinis teritorijos planavimas – pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria verslininkai ir potencialūs investuotojai. Savivaldybė turėtų visokeriopai remti ir skatinti kompleksiškus projektus“, – teigė R.Jocius.

                                Verslininko mano, jog dideli projektai padėtų išvengti chaotiškų statybų, būtų sutvarkyta miesto aplinka.

                                Nauji būstai brangsta

                                Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, paklausiausi išlieka nedideli, maždaug 50 – 80 kvadratinių metrų ploto butai. Jie išperkami pirmiausia. Tačiau perkami ir prabangūs, didelio ploto butai.

                                Vaižganto gatvėje statomame name pirmiausia buvo nupirkti viršutiniuose aukštuose įrengti prabangūs butai su autonomiškais kiemeliais ir žiemos sodais ant stogo.

                                Kaip ir Vilniuje, Kauno daugiabučiuose brangesni viršutiniuose aukštuose įrengti butai, iš kurių pro langus atsiveria gražūs miesto vaizdai.

                                Prestižinėse Kauno miesto vietose, ypač Žaliakalnyje ir centre, statomų daugiabučių namų kvadratinio metro kaina siekia 3 – 4 tūkstančius litų.

                                Vilniaus senamiestyje ir Užupyje – 6 – 8 tūkst. litų už kvadratinį metrą ir daugiau.

                                Brangiausi būstai šiuo metu yra Neringoje. Čia kai kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 10 – 12 tūkst. litų.
                                Laikinoji Sostine

                                Comment


                                  Klaipėdoje kyla daugiaaukščiai

                                  VIRGINIJA SPURYTĖ

                                  Uostamiestyje netrukus iškils dar keli daugiaaukščiai pastatai.

                                  Tarp buitinės technikos salono „Elektromarkt“ ir Lengvosios atletikos maniežo po kelių mėnesių bus pradėti statyti trys 30 aukštų namai. 21 aukšto pastatas kyla ir prie „Klaipėdos“ viešbučio.

                                  Prie salono „Elektromarkt“ iškilsiančių daugiaaukščių statinių projekto autorius architektas Saulius Stripinis teigė, jog naujieji objektai bus salono tąsa - jie bus statomi prie dabar esančios parduotuvės.

                                  Ketinama statyti tris 30 aukštų statinius. Viename iš jų bus įrengtos biurų patalpos, kiti du bus gyvenamieji namai.

                                  Šių statinių projektas jau pristatytas savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetui. Šis, pateikęs kelias pastabas, projektui pritarė. Sklypo, kuriame iškils daugiaaukščiai, detalusis planas miesto taryboje turėtų būti tvirtinamas birželį.

                                  Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas šioms statyboms neprieštaravo. Jo teigimu, savivaldybė skatina, kad aukštuminiai pastatai būtų statomi toliau nuo senamiesčio.

                                  K.Macijausko žodžiais, šie trys daugiaaukščiai miesto vaizdo nedarkys. Priešingai, jie taps savotišku akcentu ir papuoš uostamiestį.

                                  Daugiaaukščių pastatų statybas palaikė ir miesto vyriausiojo architekto pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas.

                                  „Ir senajame, ir naujajame miesto bendrajame plane numatyta, jog šioje erdvėje aukštuminiai statiniai gali būti“, - tvirtino architektas.

                                  Jo nuomone, kur kas geriau, kai daugiaaukščiai objektai iškyla miesto pakraščiuose, o ne senamiestyje. K.Vaitiekūno teigimu, 30 aukštų statiniai taps puikiais vertikaliais akcentais ir pagyvins miesto vaizdą.

                                  Kol 30 aukštų pastatų projektas dar rengiamas, prie „Klaipėdos“ viešbučio intensyviai vyksta statybos.

                                  Čia iki kitų metų pradžios turėtų iškilti daugiau nei 20 aukštų statinys. Dvidešimtajame pastato aukšte ketinama įrengti kavinę, o 21-ajame - apžvalgos aikštelę.

                                  www.klaipeda.daily.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    "ŽIA valda" į "kabančių sodų" namą investuos per 30 mln. Lt
                                    http://www.miestai.net/content/view/259/41/
                                    Mano galerija Flickr'yje

                                    Comment


                                      "Kabantys sodai", "Babilonas", "Akropolis" - kokie nuostabūs pavadinimai..
                                      www.donatas-mazeika.lt

                                      Comment


                                        Parašė SkeiTeriS
                                        "Kabantys sodai", "Babilonas", "Akropolis" - kokie nuostabūs pavadinimai..
                                        Taip mieli lietuvio sirdziai

                                        Comment


                                          Orientalistomanija kažkokia užėjo, o kur dingo "Rūta", "Papartis"....?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X