Geopolitika

[Lettered]

Va čia aš suabejočiau. Manau, kad Kinija su savo mokymosi kultu pralenks vakarus žymiai greičiau. Joje yra didelis noras mokytis. Vakaruose atvirkščiai, jaunimas tingi mokytis. Kinams yra nesuvokiamas dalykas, kaip galima pirkti kokius nors kursinius darbus, kas tokioje Lietuvoje yra laikoma normaliu dalyku.
Vakariečių dauguma ar bent jau labai didelis procentas baigę mokyklas lieka pusiau beraščiais. Labai mažas procentas toliau rimtai mokosi ir stumia savo šalių progresą. Tiesa, tas mažas procentas kol kas moksliniuose tyrimuose pasiekia daugiau, nei masė kinų pačioje Kinijoje. Tačiau pažiūrėkime, kiek kinų mokosi pačiuose prestižiškiausiuose vakarų universitetuose!
Lietuvos aukštojo mokslo sistema apskritai juokinga. Kai dar dirbau, negalėdavau atsistebėti tuo, kaip atėjęs į firmą jaunas darbuotojas su aukštuoju išsilavinimu gali nežinoti pačių elementariausių dalykų! Labai mažas procentas išeina iš universitetų su tikromis žiniomis, bet tai tik savo pačių dėka, jokiu būdu tai nėra universitetų nuopelnas.
Beje, galiu iš praktikos pasakyti, kad sovietmečiu iš aukštosios mokyklos išeidavo nepalyginamai geriau paruoštas specialistas nei dabar.

Vakaruose ir Lietuvoje jaunimas nėra tinginiai, dauguma dirba dar studijuodami, vėliau dirba per kelis darbus ir pan. Prasigyvenę kinai turtinguose rytinės pakrantės miestuose tikrai nėra darbštesni už vakariečius. Ir šiaip kas liečia jų pramonę, įprasta pirkti arba kopijuoti vakarietiškas technologijas, o ne savo kurti. Dėl universitetų, tai tiesiog jų yra labai daug, daug socialinių specialybių ir pan., todėl susidaro toks įspūdis dėl prastos kokybės. Sovietmečiu buvusios profesinės mokyklos dabar yra aukštosios, kurios ruošia nebe suvirintojus, o ekonomistus arba teisininkus. Beto sovietmečiu jaunimas labai norėjo mokytis, kad į armiją nereiktų eiti.

[Tomas]

Nereikia Lietuvos švietimo problemų mechaniškai perkelti visiems "Vakarams". Tamsta jau pradedate skambėti kaip eilinis Putino ruporas.

[J.U.]

Čia taip alkani tiesos mėsos egzpertai aprašė ar Čekuolis papasakojo? Prestižiškiausiusiusiusiuse universite-ta-ti-tu-ta! Ai ai ai...

Nereikia šaipytis, geriau įsigilinkite. Kinija dar nuo Mao laikų (!) negailėjo pinigų siūsti gabų jaunimą mokytis visokiuose harvarduose. Todėl kinai dabar jau turi puikų vadovaujančių darbuotojų sluoksnį ir rezultatus matome. Žinoma, yra ir tokių, kurie nemato ir galvoja kad vakarai tebėra pasaulio bamba. Vakarai paprasčiausiai tebėra paskendę savo "gerovės valstybių" iliuzijose.
Žiūrime giliau. Kas šiandien milžiniškas investicijas daro Afrikoje? Nesvarbu, kokia ta šalis būtų, gali būti kad ir didžiausia diktatūra. Kinams tai nesvarbu, jie žiūri pragmatiškai ir eina pirmyn. Afrikoje supirkti didžiuliai žemių plotai, supirktos iškasenų verslovės. Manote ten dirba afrikiečiai? Ne, ten dirba kinai, tik visa tai nėra afišuojama. Kas bus toliau, galima tik spėlioti.
Trumpai:
http://www.businessinsider.com/map-c...-africa-2012-8

[digital]

Kinams yra nesuvokiamas dalykas, kaip galima pirkti kokius nors kursinius darbus, kas tokioje Lietuvoje yra laikoma normaliu dalyku.

O Suomijoje ar JAV irgi laikoma normaliu dalyku?

Nereikia Lietuvos švietimo problemų mechaniškai perkelti visiems "Vakarams".

Būtent.

[luknas]

V. Putino smegenys, arba Kas per vienas yra A. Duginas

Straipsnis apie eurazijanizmo ideologiją, kuri gali plačiai pasklisti rytuose ir centrineje Europoje.

Tiesa ta, kad V. Putino teiginiai apie tai, kad Rusija negali būti vertinama pagal vakarietiškas normas, rodo, jog naujasis V. Putino konservatizmas taip pat netelpa į vakarietišką konservatizmo apibrėžimą. Iš tiesų šiuos naujuosius konservatorius vienija opozicija liberalizmui. Vakaruose konservatoriai baiminasi didžiulio valstybės aparato ir į pirmąją vietą iškelia individą, o Rusijos konservatoriai pasisako už valstybės galią ir individą regi kaip tarnaujantį valstybei. Įkvėpimo jie semiasi iš ilgalaikės Rusijos imperinio konservatizmo, o ypač eurazijanizmo, tradicijos. Ši srovė savo pačia esme yra autoritarinė, tradicionalistinė, antiamerikietiška ir antieuropietiška, ji vertina religiją ir viešą paklusnumą. Ir, kas svarbiausia šiandienos aktualijomis, ji yra ekspansionistinė.

Kaip ir klasikinė trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio eurazijanizmo ideologija, A. Dugino ideologija yra antivakarietiška, antiliberali, totalitarinė, ideokratinė ir socialiai tradicionalistinė. Jos nacionalizmas nėra nukreiptas į slavus (nors rusai ir turi specialią misiją juos suvienyti ir jiems vadovauti), tačiau taip pat savo žvilgsnį kreipia ir į kitas Eurazijos tautas. Ši ideologiją racionalizmą laiko Vakarų produktu, todėl skatina mistinį, dvasinį, emocinį ir mesianistinį pasaulio suvokimą.

Tačiau A. Dugino naujasis eurazijanizmas smarkiai skiriasi nuo prieš tai buvusios eurazijanizmo minties. Visų pirma A. Duginas Euraziją suvokia kaip gerokai platesnę teritoriją, nei kad anksčiau suvokė jo pirmtakai. Pavyzdžiui, P. Savickis manė, kad Rusijos–Eurazijos valstybė turi tęstis nuo Didžiosios Kinijos sienos rytuose iki Karpatų kalnų vakaruose, o A. Dugino nuomone, Eurazijos valstybė turi apimti visas buvusias sovietines valstybes, socialistų bloko šalis ir galbūt net įvesti protektoratą visoms ES narėms. Rytuose į Eurazijos valstybę A. Duginas siūlo inkorporuoti Mandžiūriją, Ksinjangą, Tibetą ir Mongoliją. Jis netgi siūlo ekspansiją vykdyti į pietvakarius Indijos vandenyno link.

Tam, kad į Euraziją įtrauktų Europą, A. Duginas turėjo perkurti priešą. Klasikinėje eurazijanizmo mintyje kaip priešas buvo įvardijama romanų ir germanų dominuojama Europa. A. Dugino versijoje priešu tampa JAV. „JAV yra chimeriška, antiorganinė, transplantuota kultūra, kuri neturi sakralinių valstybingumo tradicijų ir kultūrinės dirvos, tačiau vis dėlto bando kitiems žemynams primesti savo antietninį, antitradicionalistinį, „babilonišką“ modelį“, – rašo A. Duginas. Klasikiniai eurazijanizmo minties šalininkai, priešingai nei A. Duginas, simpatizavo JAV ir netgi laikė jas sektinu modeliu, ypač girdami jų ekonominį nacionalizmą, Monro doktriną ir neprisijungimą prie Tautų lygos.

Kitas esminis skirtumas yra A. Dugino požiūris į fašizmą ir nacistinę Vokietiją. Netgi prieš Antrąjį pasaulinį karą eurazijanizmo šalininkai oponavo fašizmui ir pasisakė prieš rasinį antisemitizmą. A. Duginas gyrė Izraelio valstybę už jos ištikimybę konservatizmo principams, tačiau taip pat kalbėjo apie sąsajas tarp sionistų ir nacizmo bei aiškino, jog žydai savo valstybę gavo tik dėl Holokausto. Jis taip pat dalina žydus į „gerus“ ir „blogus“. Gerieji yra ortodoksai ir gyvena Izraelyje, o blogieji gyvena už Izraelio ribų ir bando asimiliuotis. Savaime suprantama, kad tai yra tokios pažiūros, kurias jis šiandien vengia pristatyti viešumoje.

[John]

Kaip Japonija pradėjo darbštumu pokario metais, o užbaigė dominavimu intelektualiniais produktais (tai yra daugiausia patentų per metus registruojanti šalis pasaulyje šiai dienai), taip atsitiks ir Kinijoj. Bet tam Kinijai dar reikia apie 30 metų. JAV ir Europa per tą laiką vietoje nestovės juk ... O kad Europos infrastruktūros lygį pasiekti, Kinijai užims dar daugiau laiko.

Pasiekti aukštą fizinės infrastruktūros lygį kaip tik užims mažiau laiko. Jau dabar didelė dalis fizinės Kinijos infrastruktūros (visų pirma tokie dalykai, kaip transportas) yra pasaulinio lygio. Ilgiau užtruks visuomenės socialinė branda (t.y. mentaliteto pokyčiai). Bėda gali tapti tai, kad kinai tiesiog pripratę prie nuolatinio augimo ir nelabai įsivaizduoja, kas būna, kai ekonomika ima smukti. Kažkada taip nutiks ir tai bus rimtas išbandymas Kinijos sistemos stabilumui.

Taigi liūdnų perspektyvų nepieščiau. Įtariu vidutinei klasei Kinijoje susiformavus, reiks dar griauti ir iš naujo statyti kažką vietoj tų milijoninių šeškinių, kuriose jau ir po dešimt metų nelabai kas norės gyventi. Europoje ar JAV juk toks beprotiškas urbanizmas kaip Kinijoje nevyksta - o konvertuoti tuos miestus betoninius vaiduoklius bus dideli kaštai ateityje ...

Kaip būna su daugiamilijoninėmis Šeškinėmis, galima pasižiūrėti Sigapūre, kur 50 metų veikia efektyvi housingo sistema, pritaikyta didelio tankio apgyvendinimui. Aišku, daug reiškia tai vykdančių žmonių kompetencija, bet Singapūro namų ūkių sistema yra, ko gero, pati efektyviausia pasaulyje, kuriai net iš tolo neprilygsta jokia Europos šalis. Kinijai tereikia padaryti copy/paste, ką jie tikriausiai labai sėkmingai ir padarys. Žmonių apgyvendinimas "komunalkėje", šiaip, yra privalumas žiūrint iš kaštų perspektyvos.

O kaip su demokratizacija - ar Kinijoje jinai tikrai eis ramiai ir koja kojon su ekonominiu ir vidutinės klasės augimu, kaip kad dabar daug ko prognozuojama? Ar nebus Kinijoje didesnių perturbacijų, kai valdantis autoritarinis režimas bus nebesuderinamas su individualėjančia ir daugiau teisių reikalaujančia vidutine mase? Todėl labai tikėtina, kad vien dėl infrastruktūros ir saugumo (nuosavybės teisės apsaugos ir kitų teisių) faktorių, kaip geidė visi tik šiek tiek prakutę barbariškų ar periferinių kraštų gyventojai gyventi Europoje ir JAV, taip dar ilgai ir geis. Aišku, tam darau prielaidą, tiek JAV, tiek socialiai įklimpusioje Europoje nebus mini-revoliucijų bankrutavus Vyriausybėms, nebeišsimokančioms socialinių pašalpų ...

Vienas dalykas, kurio daug kas neįvertina, tai Kinijos valdymo aparato efektyvumas ir kadrų atrinkimas. Kaip vienas dėdė kažkurioje TED kalboje apibūdino, tai labai efektyvi HR mašina. Galutinis rezultatas toks, kad Kinijoje į aukštus valdžios postus patenka tokie žmonės, kurie to nusipelno pagal savo merit'ą ir kompetenciją, o ne pagal tai, kaip rinkimų dieną runkeliams užplaukė prabalsuoti, kokioje nors X Europos šalyje. Nors socialinio tvarumo Kinijoje trūksta, bet pats valdžios aparatas yra nepalyginamai efektyvesnis ir labiau kompetentingas negu bet kurioje Vakarų valstybėje, dėl ko tikriausiai būtų galima daryti prielaidas, kad ten esantys dėdės išmąstys, ką ir kaip reikia daryti, ką, beje, jau ne kartą sėkmingai įrodė (kad ir 2008 krizės metu).

[Gator]

Kinams yra nesuvokiamas dalykas, kaip galima pirkti kokius nors kursinius darbus, kas tokioje Lietuvoje yra laikoma normaliu dalyku.

Suabejočiau šiuo teiginiu žinant, kad kinams vos ne garbės reikalas ką nors apgauti, pasukčiauti ir taip toliau. Šiuo klausimu jie lenkia ir lietuvius ir rusus.

[tajus]

Citata:
Parašė J.U. Rodyti pranešimą
Kinams yra nesuvokiamas dalykas, kaip galima pirkti kokius nors kursinius darbus, kas tokioje Lietuvoje yra laikoma normaliu dalyku.

Suabejočiau šiuo teiginiu žinant, kad kinams vos ne garbės reikalas ką nors apgauti, pasukčiauti ir taip toliau. Šiuo klausimu jie lenkia ir lietuvius ir rusus.

Kai studijavau Anglijoje, tai kiniečiai studentai pagal, tai kiek buvo pagauti plagijuojantys darbus, tai buvo vieni dažniausiai pagaunamų. Juos lenkė tik studentai iš Nigerijos, Kenijos ir pan. Afrikos valstybių.

[Sula]

Noriu įkišti trigrašį dėl tariamo kinų darbštumo. Kadangi tenka dirbti beveik kasdien su kinų partneriais, tai stebina jų "neoficialių" švenčių gausa. Gaunasi vos ne mėnesis švenčių. Kita vertus, organizuotumas ir biurokratinė tvarka pas juos visa galva geresni nei pas rusus. Pastarieji yra aukštai iškėlę kartelę visiems, išskyrus patys save, ypač maskviečiai.

[J.U.]

Na, Kinija dabar gyvena pereinamąjį periodą. Mano pastabos dėl Kinijos mokyklų buvo apie pačią jaunąją kartą, pagrinde mokyklinukus. Manau, rezultatas bus matyti neužilgo.

[andyour]

/\ sakot, darbo nacija auga? Esmė ta, kad žmogus stengiasi tiek kiek jį verčia gyvenimas. Jei europoje tingi, vadinasi gyvenimas jiems leidžia tingėti-pramogauti, o kinus matyt verčia sunkiai dirbti...

[Lettered]

Na, Kinija dabar gyvena pereinamąjį periodą. Mano pastabos dėl Kinijos mokyklų buvo apie pačią jaunąją kartą, pagrinde mokyklinukus. Manau, rezultatas bus matyti neužilgo.

Kai prasigyvens, tai irgi taps tokie patys kaip vakariečiai. Jau ir dabar tas vyksta turtingesniuose regionuose, kopijuojamos ne tik vakarietiškos technologijos pramonėje ir versle, bet ir pats vakarietiškas gyvenimo būdas. Labai įdomu, kiek ta nauja karta bus darbšti.

[andyour]

/\ Lietuviai vis dar darbštūs Dėl to, kad po TSRS deficito išbadėję, gali galvą UK daržovių laukuose paguldyti, kad tik nusipirktų audi ar bmw
Kinų darbštumas išliks daug ilgiau, nes jie prasčiau nei TSRS gyveno. Tuo labiau, kad ten NT labai brangus, lyginant su jų pajamomis.

[Sula]

Atvaizdas

Čia Gruzija. Parašyta gruziniškai ბიგ მაკი - Big Mac, ant plakato

[Lettered]

Čia Gruzija. Parašyta gruziniškai ბიგ მაკი - Big Mac, ant plakato

Bet kokiu atveju, Kinijos vakarietiškėjimo tendencijas gana aiškios:

Obesity in China, particularly among children, has become a growing health concern that will not only seriously affect the health of future generations but also place a heavy economic burden on the country. In 1982, only 7 percent of the population was obese, now, according to the World Health Organization, more than 38 percent of Chinese above the age of 15 are overweight.

[John]

/\ sakot, darbo nacija auga? Esmė ta, kad žmogus stengiasi tiek kiek jį verčia gyvenimas. Jei europoje tingi, vadinasi gyvenimas jiems leidžia tingėti-pramogauti, o kinus matyt verčia sunkiai dirbti...

Tai pernelyg politiškai korektiška pozicija. Požiūrį į darbą lemia ne tik poreikis. Imk kokią Afriką. Ar net tą pačią Indiją. Poreikio ten n kartų daugiau, nei Kinijoje, bet dirbti dažno ir su pagaliu nenuvarysi. Taip kad tai tikrai ne vien "poreikio" diktuojamas fenomenas, bet ir kultūros, kuri formuoja žmonių požiūrį į gyvenimą apskritai.

[andyour]

Tai pernelyg politiškai korektiška pozicija. Požiūrį į darbą lemia ne tik poreikis. Imk kokią Afriką. Ar net tą pačią Indiją. Poreikio ten n kartų daugiau, nei Kinijoje, bet dirbti dažno ir su pagaliu nenuvarysi. Taip kad tai tikrai ne vien "poreikio" diktuojamas fenomenas, bet ir kultūros, kuri formuoja žmonių požiūrį į gyvenimą apskritai.

Esmė, kad Afrikoje nelabai ir moka dirbti.

Darbo rezultatas yra pinigai, absoliučiai daugumai. Vieniems jų trūksta būtinoms išlaidoms, pvz. maistui, būstui ir kt., likę nori dar daugiau - materialistai. Girdėjau, kad Kinijoje moterų trūkumas, gal dar tam... Mėgstančių keliauti neturėtų būti daug.

[John]

Esmė, kad Afrikoje nelabai ir moka dirbti.

Darbo rezultatas yra pinigai, absoliučiai daugumai. Vieniems jų trūksta būtinoms išlaidoms, pvz. maistui, būstui ir kt., likę nori dar daugiau - materialistai. Girdėjau, kad Kinijoje moterų trūkumas, gal dar tam... Mėgstančių keliauti neturėtų būti daug.

Esmės nekeičia. Jei dirbti nenori, tai ir nemoki. Jei nori - išmoksi.

Vėlgi, reikia žiūrėti į kultūras ir tai, kas jose labiausiai sureikšminama. Kinijoje visada ir visur sureikšminamas šeimos atžalų išsilavinimas. Tam paprastai skiriama didžioji dalis šeimos santaupų, kurios kaupiamos dar iki vaikui gimstant. Tai labai įsigalėjęs požiūris, kurį tikriausiai galima trackinti iki pat Konfucijaus laikų. Sistema gana paprasta, aiški ir efektyvi: vaikai gauna išsilavinimą -> gerą darbą - > uždirbqa daug pinigų -> gali sumokėti už savo vaikų išsilavinimą ir remti savo tėvus senatvėje. Labai didele dalimi Kinijoje viskas taip ir veikia praktikoje, nepriklausomai, ar taikisyme tai migrantui darbininkui, dirbančiam už US$500 per mėmesį, ar self-made milijonieriui, važinėjančiam (tiksliau, vežiojamam) Audi A8.

Rezultatas tas, kad norint to siekti, reikia pinigų. O garantuotai gauti pinigų galima tik dirbant. Kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau garantuotų pinigų. Tuo daugiau garantijų, kad vaikai gaus adekvatų išsilavinimą, gerą darbą, daug pinigų ir vėliau išlaikys savo tėvus bei savo pačių vaikus. Kas svarbiausia, tai veikia ir tai buvo viena priežasčių, kodėl Kinijai pavyko taip efektyviai auginti savo ekonomiką paskutinius 35 metus. Nes buvo ir tebėra masė dirbti pasirengusių žmonių, kurie neturi iliuzijų, kad geras gyvenimas nusileis iš dangaus. Tai labai stipri, nors ir paprasta, vertybėmis grįsta sistema, kuri tiesiog veikia.

Dabar pabandykim įsivaizduoti, kaip yra dažnoje sub-Sagaran Afrikos šalyje? Kokios ten funkcionuojančios socialinių vertybių sistemos, kuriomis remiantis, valstybė gali augti ir vystytis? Turbūt, kad jokių. Nebent kuo didesnio kiekio vaikų prisidarymas, nes nieko geresnio nesugebėjo išmastyti. O ir nebuvo kam (nebuvo nei Konfucijaus, nei Europietiško tipo politikos ideologų, filosofų ir t.t.). Dėl to ir liko primityvus socialinės raidos suvokimas (arba jo visiškas nebuvimas). Na dar radosi papildoma "ideologija" - dėl visko kaltinti buvusias Vakarų kolonijones jėgas, dėl kurių toks šūdinas gyvenimas Afrikoje. Iš esmės viskas.

Indijos atveju viskas būtų kažkur per vidurį ir kur kas labiau maišyta, nes ir pati šalis yra tikras kultūrinis katilas.

Tas labai gerai iliustruojama tame pačiame Londone, kur yra puiki galimybė stebėti daugelio kultūrų atstovų požiūrį į gyvenimą. Kaip elgiasi kinų, Afrikos šalių ir Indojos imigrantai. Kuris iš jų tikriausiai dirbs ilgas valandas be poilsio dienų? Kuris bandys gauti ką nors "nachaliavai"?

Neigti kultūros įtaką darbo etikai būtų kvaila ir visiškai klaidinga.

[andyour]

Esmės nekeičia. Jei dirbti nenori, tai ir nemoki. Jei nori - išmoksi.

Neišmoksi, jei esi vidury savanos su pagaliu rankose.
O kad UK jie nori gauti visko nachaliavu, tai dėl to, kad jų tokia, mūsų atžvilgiu, žema moralė, negėda būti nepasiturinčiais, nedideli poreikiai. Jeigu jiems patiems labai gerai, tai ir jų vaikams taip bus, jie taip mano...

Vėlgi, reikia žiūrėti į kultūras ir tai, kas jose labiausiai sureikšminama. Kinijoje visada ir visur sureikšminamas šeimos atžalų išsilavinimas. Tam paprastai skiriama didžioji dalis šeimos santaupų, kurios kaupiamos dar iki vaikui gimstant. Tai labai įsigalėjęs požiūris, kurį tikriausiai galima trackinti iki pat Konfucijaus laikų. Sistema gana paprasta, aiški ir efektyvi: vaikai gauna išsilavinimą -> gerą darbą - > uždirbqa daug pinigų -> gali sumokėti už savo vaikų išsilavinimą ir remti savo tėvus senatvėje.

Tai tą ir sakiau, ne iš gero gyvenimo... Vakaruose niekas neremia savo tėvų, jie patys pasirūpina. O vaikai patys susimoka už mokslus, ima paskolas mokslams, dirba studijuodami.

[John]

Andyour, kažką tu nelabai į tą pusę kalbi. Net nežinau, kaip pakomentuoti.