Lietuvos paveldas, vertas UNESCO

[John]

Kalbant apie UNESCO, ten turėtų patekti tik Pasaulyje unikalūs objektai. Tarkim Lietuvos širdis yra tik viena visam Pasauly ir ji yra ten kur Kauno Žalgiris.

Reiktų įrašyti Kauno Sporto Halę ir gal netgi patį Sabonį, kaip unikalius Lietuviškos kultūros bei mentaliteto reiškinius ar vietas, kur tie reiškiniai vyksta.

[suoliuojantis]

Beje Vilniaus senamiestis i UNESCO pateko visų pirma ne dėl architektūrinių savybių, o kaip unikalus vakarų ir rytų krikščionybės susipynimo taškas.

[suoliuojantis]

Va kaip UNESCO vertina Vilniu:

Vilnius forms part of the extensive network of medieval and early modem trading towns that stretch from Ireland to Russia. It is of especial importance in that it is situated in the pivotal trading area of the Baltic states. The only comparable towns in this region are Tallinn (Estonia) and Cracow (Poland). However. Tallinn is signiticantly different, in that it is a seaport. and also because of its important role in the Hanseatic League.
It thus followed a different historical and cultural trajectory from Vilnius. which is manifest in its present-day form. Cracow has more similarities with Vilnius, but its history and urban fabric demonstrate significant differences, due to its divergent historical and cultural evolution.


O va kaip Talina:

Over 220 towns in northern and eastern Europe were associated in some way with the powerful medieval group of trading towns known as the Hanseatic League. Of these, only two are comparable in their completeness and their authenticity with Tallinn according to the distinguished Norwegian medieval historian who assisted ICOMOS when Visby was inscribed on the World Heritage List in 1995 - Visby itself and Bruges (Belgium).
In addition to Visby, there are seven other Hanseatic towns on the World Heritage List - Goslar, Ltibeck, and Quedlinburg (Germany), Vilnius (Lithuania), Bergen (Norway), Krakow (Poland), and Novgorod (Russia). Each of these may, however, be considered to have qualified for inscription on the basis of criteria additional to their qualities as medieval trading towns of the Hanseatic League.

[suoliuojantis]

Čia UNESCO sprendimas dėl Vilniaus:

That this property be inscribed on the World Heritage List on the basis of criteria ii and iv:
Criterion ii Vilnius is an outstanding example of a medieval foundation which exercised a profound
influence on architectural and cultural developments in a wide area of eastern Europe over several
centuries.
Criterion iv In the townscape and the rich diversity of buildings that it preserves, Vihtius is an
exceptional illustration of a central European town which evolved organically over a period of five
cemuries.
ICOMOS, October 1994


O čia sprendimas dėl Talino:

That this property be inscribed on the World Heritage List on the basis of criteria ii and iv:

Tallinn is an outstanding and exceptionally complete and well preserved example of a
medieval northern European trading city that retains the salient features of this unique form Of
economic and social community to a remarkable degree.

[suoliuojantis]

o čia apie Rygą:

As a Hanseatic city, Riga does not compare in terms of completeness and authenticity with Ltibeck
(Germany) or Visby (Sweden), which are already inscribed on the World Heritage List, or with Tallinn (Estonia), nominated for 1997. If it is evaluated for its importance in European
architectural history as an assemblage of Art NouveauLJugendstil buildings, however, it is
impossible to cite any city to compare with Riga. There are outstanding examples of buildings in this style in a number of cities, such as Barcelona, Brussels, Glasgow, Helsinki, Moscow, Paris, Prague, and Vienna. However, these are all single works of art.
It is relevant in this context to note that the Final Report of the 7th Plenary Meeting of the UNESCO International Joint Cultural Study and Action Project to Preserve and Restore World Art Nou-veau/Jugendstil Architectural Heritage, held in Turin (Italy) on 4-9 October 1994, includes “the central part of the town” of Riga in its second list of “buildings for consideration to be included into the World Heritage List.” It should be noted in particular that Riga is the only ensemble on either of the Project’s lists, all the remainder being individual buildings.
Riga also has a remarkable heritage of fine wooden buildings of the 19th century.


Recommendation
That this property be inscribed on the World Heritage List on the basis of criteria i and ii:
The historic centre of Riga, while retaining its medieval and later urban fabric relatively intact,
is of outstanding universal value by virtue of the quality and the quantity of its Art Nouveau/Jugendstil architecture, which is unparalleled anywhere in the world, and its 19th century
architecture in wood

[oranger]

Reiktų įrašyti Kauno Sporto Halę ir gal netgi patį Sabonį, kaip unikalius Lietuviškos kultūros bei mentaliteto reiškinius ar vietas, kur tie reiškiniai vyksta.

Manau, kad vien Sabonio neužtenka. reikia įrašyti į UNESCO visą startinį penketą: Sabonis, Chomičius, Jovaiša Sergejus, Brazys, Čivilis.
Ir dar būtina įrašyti Mačiulio laidą "Krepšinio pasaulyje".

[music]

Rygos - taip. Bet Talino? Kažkodėl įtariu, kad Kaunas tarpukario architektūra tikrai lenkia Taliną.

Pažiūrėk mano anksčiau įkeltą 1939 metų Talino video ir klausimų manau daugiau nekils:

[Edd]

Klausimų nekyla, t.y. nuomonės nekeičiu. Beje, jei neklystu dabar jau 2010, kai kuriuos pastatus atpažinau, bet tikrai ne viskas ką matai tame video išliko.

[music]

Klausimų nekyla, t.y. nuomonės nekeičiu. Beje, jei neklystu dabar jau 2010, kai kuriuos pastatus atpažinau, bet tikrai ne viskas ką matai tame video išliko.

Kaune tie pastatai išsibarstę, pavieniai, o ten ištisos gatvės. Nemažai tarpukario Talino pastatų painiojami su sovietiniais. Kelis pastatus Talino centre kaip tik ir buvau palaikęs sovietiniais kol nepamačiau šito video.. Nemažai jų rekonstruoti..

1925 mieste gyveno 120 000 gyv. prieš Kauno 92 000, 1939 m. abu miestai turėjo ~150 000 gyv. ir reikia turėti omeny, kad Estija visada lenkė Lietuvą; statybos ir architektūra- ne išimtis, tad nemanau, kad verte ir kiekybe neprilygsta Kaunui.





Tai tiek. Daugiau šia tema nerašysiu, laukiam kol kas nors suskaičiuos abiejų miestų išlikusius tarpukario pastatus ar sukurs temą apie Talino tarpukario pastatus su nuotraukomis

[Edd]

1925 mieste gyveno 120 000 gyv. prieš Kauno 92 000, 1939 m. abu miestai turėjo ~150 000 gyv. ir reikia turėti omeny, kad Estija visada lenkė Lietuvą; statybos ir architektūra- ne išimtis, tad nemanau, kad verte ir kiekybe neprilygsta Kaunui.

Nepamirškim, kad Kaunui tapus laikinąja sostine buvo didžiulis poreikis statyboms. O beje ir tavo pateikti skaičiai rodo, jog nuo 1925 iki 1939 Kaune buvo didesnis gyventojų prieaugis nei Taline, t.y. jis per trumpą laiką pasivijo Taliną.

[index]

Bet tai būtent tas ir yra, kad Talino tarpukario architektūra yra gana kukli ir nepastebima (Kitaip nei senoji Talino architektūra), kai Kaune ji formuoja visą miesto vaizdą. Tokių didelių ir pompastiškų tarpukario pastatų kaip karo muziejus, prisikėlimo bažnyčia, klinikos, Taline nelabai yra (išskyrus vieną muziejų, kurio nuotraukos aš dabar nerandu ).

[music]

Nepamirškim, kad Kaunui tapus laikinąja sostine buvo didžiulis poreikis statyboms. O beje ir tavo pateikti skaičiai rodo, jog nuo 1925 iki 1939 Kaune buvo didesnis gyventojų prieaugis nei Taline, t.y. jis per trumpą laiką pasivijo Taliną.

Manau ne mažesnis statybų poreikis buvo Talinui tapus Estijos sostine prieš tai buvus tik paprastu užvažiuojamu cargradu.
Anyway, tiesiog nematau vilties įtikinti UNESCO Kauno išskirtinumu pasauliniame kontekste kai net mažieji kaimynai turi aibę šios stilistikos pastatų, nekalbant apie didžiąsias valstybes.
Nebent įrodytume, kad Kauno tarpukario architektūra- savitas racionalizmo, funkcionalizmo ir tautinio romantizmo mišinys, išskirtinis stilius.. Deja jis buvo paplitęs tik mažoje tarpukario Lietuvoje ne kaip Vilniaus barokas XVIII amžiuje didžiuliame regione, tad... Gal ir savitas, bet labai lokalus eklektiškas stilius, kuriam, tiesą sakant, trūko iki gryno, sauso tarptautinio stiliaus (net iki provincialaus kresų Vilniaus).

[c2h5oh]

Nebent įrodytume, kad Kauno tarpukario architektūra- savitas racionalizmo, funkcionalizmo ir tautinio romantizmo mišinys, išskirtinis stilius.

Reikia nepamiršti, kad Unesco registruoja paveldą pasauliniu mastu. T.y. objektas turi išsiskirti pasaulyje.

Jeigu aprašydami objektą pradedate nuo "Vienintelis Lietuvoje" arba "Didžiausias Lietuvoje" - tai ženklas, kad objektas tikriausiai netinka.

[music]

Reikia nepamiršti, kad Unesco registruoja paveldą pasauliniu mastu. T.y. objektas turi išsiskirti pasaulyje.

Jeigu aprašydami objektą pradedate nuo "Vienintelis Lietuvoje" arba "Didžiausias Lietuvoje" - tai ženklas, kad objektas tikriausiai netinka.

Deja jis buvo paplitęs tik mažoje tarpukario Lietuvoje ne kaip Vilniaus barokas XVIII amžiuje didžiuliame regione, tad..

[bebop]

O kaip dėl Kryžių kalno? Kryždirbystė jau įrašyta į UNESCO, ar jau dėl to jis nebegali tapti dar vienu UNESCO paveldu? Gana išskirtinis objektas.

[Kootvela]

O kaip dėl Kryžių kalno? Kryždirbystė jau įrašyta į UNESCO, ar jau dėl to jis nebegali tapti dar vienu UNESCO paveldu? Gana išskirtinis objektas.

Bet dabar ten vykdomi archeologiniai kasinėjimai, tiesiami kabeliai. Mama buvo su drauge prieš porą savaičių, tai pakraupo nuo vaizdo. Koplyčia, kurioje meldėsi popiežius neseniai pripažinta kultūros vertybe ir reiks restauruoti, reikia tik dokumentus sutvarkyti (per Tv sakė truks apie 5 mėnesius) ir dar ten berods ketinama naują bažnyčią statyti. Man kaip UNESCO kandidate perdaug kasinejimų ir naujinimų...Nors šiaip šios vietos įtraukimą į UNESCO palaikau pilnai, tai unikalus objektas.

Man dar labai imponuoja buvusi Nemuno gynybinė pilių sistema, tik turbūt tai nebus unikalus dalykas to metu pasaulyje.

[Eimantas]

Ten visą piliakalnį reikia perkasti norint ištirti, bet kryžiais apkarstytas, tai nelabai pavyktų.

[geriantis]

Ten visą piliakalnį reikia perkasti norint ištirti, bet kryžiais apkarstytas, tai nelabai pavyktų.

o ten tikrai piliakalnis?? lyg kažkas minėjo, kad ten alkakalnis, ant kurio buvo tik aukuras

[Taut.]

Manau UNESCO yra vertas šis pastatas Vilniuje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Į Lietuvos paveldo registrą įrašytas už tai, kad jame prieš pirmąjį pasaulinį karą porą mėnesių kambarį nuomavosi žymioji literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, plačiau žinoma Žemaitės pseudonimu.

[index]

/\ Provokuoji?

Jau Lietuvos mastais ji nėra jau kažkas tokio, tiek kad labai išaukštinta. Iš ties tai gana žemas lygis jos... O pasaulyje tai nei ji kaip rašytoja, nei namas niekuo neypatingi. Tiek gerokai svarbesnių žmonių galima Lietuvoj rasti, tiek daug įdomesnių pastatų.