Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Informacija prarandama ar taip ar kitaip, ar, užuot išradinėjus dviratį, nepasinaudojus fonetine forma?:
    International Phonetic Alphabet
    http://en.wikipedia.org/wiki/Interna...netic_Alphabet
    Išlaikant originalo rašybą, informacija neprarandama.

    Nes tarp rašybos ir tarimo ryšys netiesioginis (lietuviams tai neakivaizdu, nes mūsų rašybai tik 100 metų. Bet ir tai - Vilniuje tartis kitokia nei Šiauliuose, Alytuj vėl kitokia, o Ignalinoj irgi kitokia).

    Comment


      Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
      Išlaikant originalo rašybą, informacija neprarandama.
      Drįsčiau nesutikti. Fonetinė prarandama.
      O ir dėl originalumo neaišku. Lotyniški rašmenys vis gi nėra pasaulinė abėcėlė.

      Pvz.: Iesus Christus, nors ir neaišku, ar lotynišką formą galima laikyti "originalu", nes perimta iš graikų, angliškai - Jesus Christ, lietuviškai - Jėzus Kristus, čekiškai - Ježiš Kristus ir t.t.
      Kaip tarti, kaip žinoti ar tai apie vieną ir tą patį asmenį?

      Comment


        Parašė Sula Rodyti pranešimą
        Drįsčiau nesutikti. Fonetinė prarandama.
        O ir dėl originalumo neaišku. Lotyniški rašmenys vis gi nėra pasaulinė abėcėlė.

        Pvz.: Iesus Christus, nors ir neaišku, ar lotynišką formą galima laikyti "originalu", nes perimta iš graikų, angliškai - Jesus Christ, lietuviškai - Jėzus Kristus, čekiškai - Ježiš Kristus ir t.t.
        Kaip tarti, kaip žinoti ar tai apie vieną ir tą patį asmenį?
        Vienaip ar kitaip vis tiek kažką prarandame. Pvz. paimkim pavardę Bilewicz. Pase rašo šitam žmogui Bilevič. Ir jau turim kitokį nei originalo skambesį. Teisingiau būtų rašyti Bilievič arba Bilėvič. Kita vertus lietuviškas kietas "l" pas lenkus tariamas minkštai ir šituo atveju iš vis negalim taisyklingai užrašyti fonetiškai.

        Comment


          Parašė Sula Rodyti pranešimą
          Drįsčiau nesutikti. Fonetinė prarandama.
          O ir dėl originalumo neaišku. Lotyniški rašmenys vis gi nėra pasaulinė abėcėlė.

          Pvz.: Iesus Christus, nors ir neaišku, ar lotynišką formą galima laikyti "originalu", nes perimta iš graikų, angliškai - Jesus Christ, lietuviškai - Jėzus Kristus, čekiškai - Ježiš Kristus ir t.t.
          Kaip tarti, kaip žinoti ar tai apie vieną ir tą patį asmenį?
          Jėzus yra personažas, kaip Robinzonas Kruzas arba Šerlokas Holmsas, tad jo vardą visi ir persidaro pagal save. Tuo tarpu dabar realiai gyvenantys asmenys turi vieną vardą ir vieną pavardę.

          p.s. Jeigu jis iš tikro gyveno, tai jo vardas greičiausiai buvo Jehošua bar Jehozef.
          Post in English - fight censorship!

          Comment


            Parašė index Rodyti pranešimą
            tai jo vardas greičiausiai buvo Jehošua bar Jehozef.
            O - būtent. Rašom pagal tarimą!
            Vienok, gramatikoje kažkodėl išskirta "personažų" ir "tikrų žmonių" vardų rašyba. Aš už tai, kad būtų rašomas tarimas. Sviestu košės nepagadinsi

            Comment


              Parašė Sula Rodyti pranešimą
              O - būtent. Rašom pagal tarimą!
              Vienok, gramatikoje kažkodėl išskirta "personažų" ir "tikrų žmonių" vardų rašyba. Aš už tai, kad būtų rašomas tarimas. Sviestu košės nepagadinsi
              יהושע בר יוסף Va čia va tikras Jėzaus vardas, kurį jis galėtų įsirašyti Romos imperijos pase

              Esmė ta, kad personažas jausmų neturi, ir jam nekils problemų dėl iškraipyto jo vardo (O ir pasaulinė praktika tokia susikloščiusi). Tuo tarpu realiam žmogui dėl iškraipytos pavardės gali kilti daugybė problemų (Pavyzdžiui, kai vyro ir žmonos pavardės tampa beveik nepanašiomis).
              Paskutinis taisė index; 2010.05.10, 12:24.
              Post in English - fight censorship!

              Comment


                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                Drįsčiau nesutikti. Fonetinė prarandama.
                Kadangi rašyba nelygu (!!!) tarimui, tai fonetinė informacija neprarandama - nes jos ten tiesiog nėra.

                Aš už tai, kad būtų rašomas tarimas.
                O iš kur žinoti, koks tas teisingas tarimas?

                1) Paimkim tą pačią anglų kalbą - rašyba ta pati, o tarimas gali skirtis Anglijoj (literatūrine kalba ir tarmėse), JAV, Australijoj, Pietų Afrikoj, Jamaikoj... Vieno teisingo tarimo tiesiog nėra.

                2) Tada yra kalbos, kurios yra panašios (ir pavardės panašios), o tariamos skirtingai (pvz vokiečių ir olandų, ispanų ir portugalų). Ieškant "teisingo" tarimo, privalėsi išsiaiškinti žmogaus tautybę. Ir taip pat nepamirštant 1 punkto (tarties skirtumų tarp skirtingų šalių, kalbančių ta pačia kalba).

                3) daugiakalbės šalys, kuriose žmonės ir kalbos yra susimaišę. Pvz koks nors belgas Jean-Luc van der Huizingen - ir žinok žmogau, olandiškai ar prancūziškai čia dabar tarti. O kaip teisingai tarti amerikiečio "Shimkus" pavardę? Šaimkas?

                Teisingo tarimo paieškos kiekvienai pavardei - didžiulis darbas. Ir jis beprasmis.

                Comment


                  Parašė Franas Rodyti pranešimą
                  Yra lietuviška? Būtų įdomu daugiau sužinoti
                  Kompiuterio klaviatūroje nėra tokių ženklų, kuriais galėčiau perteikti tą schemą. Iš tiesų grynai tokios schemos nėra, tačiau kažkas panašaus yra žodžių tarties transkribavimas.
                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                  O - būtent. Rašom pagal tarimą!
                  Vienok, gramatikoje kažkodėl išskirta "personažų" ir "tikrų žmonių" vardų rašyba. Aš už tai, kad būtų rašomas tarimas. Sviestu košės nepagadinsi
                  Jei iki dabar lietuvių kalba būtų vystyta rašymo pagal tartį pagrindu, tai mūsų kalba būtų panašesnė į žemaičių tarmės, latvių, rusų, lotynų ir lenkų kalbų kratinį. Taigi teoriškai pagal tartį rašyti negalima, bet praktiškai kartais tai taikoma.
                  Paskutinis taisė Ametistas; 2010.05.10, 14:54.
                  www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                  Comment


                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą

                    Teisingo tarimo paieškos kiekvienai pavardei - didžiulis darbas. Ir jis beprasmis.
                    Su viskuo sutinku, betgi reikia kažkaip ištarti tam tikrose situacijose. Pvz.: "Regitroje": "Pone Francoise Athenais de Rochechouart, prašome atsiimti jūsų techninį pasą ir numerius!"

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Su viskuo sutinku, betgi reikia kažkaip ištarti tam tikrose situacijose. Pvz.: "Regitroje": "Pone Francoise Athenais de Rochechouart, prašome atsiimti jūsų techninį pasą ir numerius!"
                      Na, ir ištarsi kaip nors. Nematau problemos. Tačiau būtent ištarsi, taigi tuščiai paleisi į orą, o ne įrašysi oficialiame dokumente, primesdamas žmogui iš esmės naują vardą ir pavardę...

                      Visame pasaulyje tokios pat problemos su svetimvardžių tarimu. Nevertėtų lietuviams vaidinti pasaulio bambos

                      Comment


                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Su viskuo sutinku, betgi reikia kažkaip ištarti tam tikrose situacijose. Pvz.: "Regitroje": "Pone Francoise Athenais de Rochechouart, prašome atsiimti jūsų techninį pasą ir numerius!"


                        Pvz oro uostuose tokie atvejai pasitaiko nuolat - lietuviai bando perskaityt užsieniečių pavardes, užsieniečiai slebizavoja lietuviškas. Lyg ir nieko tokio, kažkaip išsisprendžia ir susišneka.

                        Comment


                          Šioje temoje turbūt tiks straipsnis apie lietuviškas pavardes svetur

                          Aistė Griškonytė, www.DELFI.lt
                          2010 rugpjūčio mėn. 6 d. 00:02
                          Sotesnis gyvenimas mainais į lietuvišką vardą
                          Kol Lietuvoje nerimsta diskusijos, ar leisti nelietuviškus lotyniškos kilmės asmenvardžius rašyti originaliai, ar visgi juos lietuvinti, emigravusių lietuvių vardų ir pavardžių transformacija niekam ne motais. Taip į Jungtinę Karalystę ar Airiją laimės ieškoti išvykęs Antanas tampa Antony ar Tony, Nijolė – Nicole, o lietuvaitę Rūtą užsieniečiai be jokių ceremonijų „perkrikštija“ į Ruth.

                          Dar kurioziškesnė situacija su lietuviškomis pavardėmis. Daugelio jų užsieniečiai paprasčiausiai neištaria, o skirtingos tos pačios šeimos narių – tėvo, motinos ir dukters – pavardžių galūnės apskritai yra mistinis dalykas.

                          Tad jeigu užsienyje norite ne tik kloti viešbučio lovas ar fabrike fasuoti vištų šlauneles, gali tekti pamiršti raides č, š, ž, ė ar balses su nosinėmis ir pasivadinti „žmonių kalba“.
                          (...)

                          „Paimkite bet kokią ilgesnę indišką pavardę ir pabandykite ją ištarti eiliniam gatvėje sutiktam lietuviui, o tada paprašykite ją pakartoti. Pakliūsite į lygiai tokią pačią situaciją, kaip ir airiai, bandydami pasakyti lietuviškas pavardes“, – lygino A. Teišerskis.
                          Jis taip pat siūlė Lietuvoje eilinį kartą neišradinėti dviračio dėl pavardžių lietuvinimo.

                          „Tikrai nematau didelio poreikio tokioms diskusijoms – jei žmogaus gimtojoje kalboje pavardė užrašyta lotyniška abėcėle, tai pavardė ir turi būti perrašoma lotyniškais rašmenimis. Aišku, paliekant tokius ženklus, kurie yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Niekur užsienyje neimami diakritiniai ženklai, kurie yra vienoje kalboje, bet neegzistuoja kitoje. Tokiu atveju paimamas lotynų raidyno atitikmuo ir niekam dėl to nekyla problemų“, – kalbėjo A. Teišerskis.
                          (...)

                          Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės nuomone, svetur išvykę lietuviai savo noru, o ne per prievartą keičia vardus ir pavardes, tad ir diskutuoti apie šią problemą nebėra ko.
                          „Nei jie paklausys, kad tėvo ar mamos pavardę reikia saugoti kaip giminės paveldą, nei jiems rūpi lietuvių kalba“, – apgailestavo ji.

                          Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona įsitikinęs, kad vienokių ar kitokių rašmenų vartojimas yra susitarimo dalykas ir kalbai kaip reiškiniui didelio poveikio nedaro, tačiau šio reiškinio įtakos paneigti visgi negalima.
                          „Vienos ar kitos raidelės pakeitimas poveikio lietuvių kalbai greičiausiai neturės jokio, tačiau tradicijų, kultūrinės savivokos, paveldo saugojimo prasme tai svarbu“, – kalbėjo A. Smetona.
                          Jis siūlė prisiminti rašto draudimo metus, kuomet lietuviai labai ryžtingai pasipriešino mėginimams vietoj lotyniškų rašmenų įpiršti kirilicą. Tai – kultūrinis imperializmas, kuriam tauta iš tiesų turi teisę ir privalo priešintis.

                          http://www.delfi.lt/news/daily/emigr....d?id=35184869

                          Comment


                            Aš manau - mūsų kiemas, kaip norim, taip šluojam. Turim savo kalba ir ją turime tausoti ir saugoti, ir nesileisti keisti jos rašybos bet kam paprašius, net pasuose. Plius Lietuvoje ne tiek jau daug yra tautinių mažumų, o ir procentas jų nėra toks didelis, kad galima būtų daryti kažkokias išimtys. Lenku 6 % Rusų beveik 5 %. Jeigu nors viena grupė sudarytu daugiau nei 15-20%. Tada, galbūt, taip galima kažka keisti, o dabar nemanau, kad yra reikalas.
                            Kairiarankių klubas - Left.lt

                            Comment


                              Aš už tai, kad jie rašytų kaip nori. Vis tik yra Lietuvos piliečiai, o Lietuvos valstybės pareiga yra suteikti savo piliečiams lygias teises. Tokie draudimai tik skatina jų neapykantą Lietuvai dėl ko ir atsiranda visokios "lenko kortos" ir dėl ko tie žmonės balsuoja už visokius Tomaševskius. Jei jie užsirašys savo pase Kszystof Lawrinowicz vietoj Kšystof Lavrinovič man tai nesukels nei vienos problemos, o gerai integruota ir gyvenimu patenkinta lenkiakalbių mažuma turėtų būti (deja nėra) Lietuvos valstybės prioritetas.
                              You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                              Comment


                                Man lenkų kalbos užrašai visiškai netrukdo. Kodėl nepadaryti gero žingsnio gerų santykių link, leisti rašyti taip, kaip jie nori?
                                Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
                                Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

                                Comment


                                  Parašė arsiakas Rodyti pranešimą
                                  Kiekviena valstybė savo oficialiuose dokumentuose naudoja SAVO abecelę, o ne visas lotyniškas abelecės raides, kokios egzistuoja. Nesiruošiu klausyti per telefoną, kai man koks lenkas diktuos savo pavardę su hieroglifais ć, ł, ń, ó, ź, ż ir t.t. Aš nesuprantu šių raidžių, tai kaip man jas užrašyti? Aš, pavyzdžiui, nereikalauju į užsienį nuvažiavęs, kad mano pavardę rašytų su Ū raide, t.y. taikausi prie visų.
                                  Prie ko čia lenkiškos, daniškos ir turkiškos raidės?
                                  Kalba eina tik dėl tų lotyniškų raidžių, kurių nėra lietuviškoje abecelėje: Q, W, X.

                                  Comment


                                    Parašė oranger Rodyti pranešimą
                                    Prie ko čia lenkiškos, daniškos ir turkiškos raidės?
                                    Kalba eina tik dėl tų lotyniškų raidžių, kurių nėra lietuviškoje abecelėje: Q, W, X.
                                    Tai visos tos ć, ł, ń, ó, ź, ż irgi yra iš esmės lotyniškos, kaip ir mūsų ę, ž, ė, į, ą, ų, ū.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Tai visos tos ć, ł, ń, ó, ź, ż irgi yra iš esmės lotyniškos, kaip ir mūsų ę, ž, ė, į, ą, ų, ū.
                                      Bet niekas nesiūlo jas naudoti Lietuvoje.

                                      Comment


                                        Labai juokinga klausyti tokių argumentų kaip "valstybiniuose dokumentuose turi būti naudojama tik valstybinė kalba" ir etc. Mielieji, atsiverskit naujo pavyzdžio paso paskutinį puslapį ir paskaitinėkit, kas ten parašyta. Pavyzdžiui, yra tokia frazė, kaip "Ten paszport zawiera 32 strony". Ši frazė ten ramiai įrašyta prieš daug metų ir niekam nekyla jokių problemų - lietuvių kalba dėl to neišnyko.

                                        Jei lietuvoje yra dalis žmonių, kurie nori arba kuriems reikia į pasą įsirašyti kitokias raides tai kodėl to neleisti, jei yra visos techninės galimybės (ant kiekvienos klaviatūros yra ir W, ir X ir Q).

                                        Man tai atrodo, kad šita problema yra grynai politinė, čia atsiskleidžia lietuvių provincialumas, uždarumas, nepakantumas kitokiems ir daug kitokių mūsų ydų.

                                        Iliustracijai pateiksiu pavyzdį apie vieną nuotykį, kurį teko patirti kai Lietuvoje viešėjo viena kolegė iš Vokietijos (jos pavardėje buvo W raidė). Taip jau nutiko, kad ji labai apsinuodijo ir teko kviesti greitąją pagalbą Vilniaus mieste. Greitosios pagalbos medikė, užuot suteikusi kažkokią pagalbą, išsitraukė šūsnį popierių, kuriuos reikėjo užpildyti. Kai jai padavėme vokietės pasą, ji tik sviedė jį į šalį ir liepė mums patiems pildyti tuos dokumentus, nes ji neva nieko nesuprantanti. Įrašėmė vardą ir pavardę, bet kai toji medikė pamatė ten "W" raidę, ji pradėjo dar labiau isterikuoti ir šaukti ant visų mūsų, kad mes nemokame lietuvių kalbos, kad tokios raidės lietuvių kalboje nėra, kad ji ten dirba 30 metų ir geriau žino, kaip pildyti dokumentus, kad mums reikia atgal į mokyklą ir t.t. Tai buvo kažkas neįtikėtino. Teko pildyti tą popierių iš naujo, ir vietoj "W" įrašyti VV. Nesiplėsiu apie tai, kaip vokietė buvo vos ne už rankos nutempta į greitąją ir viena nuvežta į kažkokią Žirmūnų infekcinę ligoninę, kuri atrodo nepasikeitusi nuo 1960 metų, kaip gydytojai išpūtė akis pamatę Europos sveikatos kortelę, ir kaip galiausiai nuskambėjo viską apibendrinanti frazė "jei važiuoji į Lietuvą, tai išmok ir kalbėt lietuviškai". Ir visa tai vyko Vilniuje, tuo metu Europos kultūros sostinėje...

                                        Paklauskit savęs, ar "gindami lietuvių kalbą" neatrodote kaip toji medikė?
                                        BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                                        Comment


                                          Gerbiamieji, būkime nuoseklūs - reikalaukime, kad Lietuva išstotų iš tautinių mažumų konvencijos.

                                          Kol galioja Lietuvos parašas, tai reiškia tik tiek, kad Lietuva nesilaiko savo pačių pasirašytų tarptautinių sutarčių ir konvencijų, t.y., eilinis valstietiškas gudravimas

                                          Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija
                                          Publikavimas: Valstybės žinios, 2000-03-08, Nr. 20-497
                                          Statusas: Įsigalioja 2000-07-01 >>
                                          1995-02-01 Priėmė - Tarptautinius dokumentus pasirašiusios šalys

                                          3 straipsnis
                                          1. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje

                                          10 straipsnis
                                          1. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą.
                                          2. Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis.

                                          11 straipsnis
                                          1. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.

                                          2. Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją.

                                          3. Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis

                                          http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai...c_l?p_id=96635

                                          Comment

                                          Working...
                                          X