Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Al1]

/\ Darkytoja?! Na, tai dar viena citata iš straipsnio, rodanti, kad taip nėra.

Tai kaip tik ir įrodo, kad I. Smetonienė neturi tvirtos asmeninės pozicijos, o būdama VLKK vadove, ji keleklūpsčiauja prieš interesų grupę (kurioje nemažai įtakingu politikų ir valdžios atstovų), siekdama asmeninės naudos (neišlėkti iš VLKK vadovo kėdės ar gauti dar geresnę šiltą vietą). Jai ne vieta tokiose atsakingose pareigose.

[Godo]

Jai ne vieta tokiose atsakingose pareigose.

Manau, kad vieta. Taip jau susiklostė, kad pažįstu asmeniškai šią kalbininkę ir manau, kad tikrai pakankamai kompetentinga, intelektuali ir žinanati šiandieninio pasaulio kalbos politikos aktualijas. O toje srityje tikrai daug intrigų ir visuomenės spaudimo. Bet reikia pažiūrėti, kas kokioje stovykloje stovi: vienoje pusėje keletas pensininkų kalbininkų, atsilikusių nuo dabartinių realijų ir "jais prisidengę" kai kurie politikai-tautininkai, kitoje - kiti politikai ir aišku Lenkų rinkimų akcija. Bet šis klausimas ne vien lenkams aktualus, o kitas argumentas - kitų valstybių politika svetimų vardų rašymo klausimu.

[Civis]

Tai kaip tik ir įrodo, kad I. Smetonienė neturi tvirtos asmeninės pozicijos, o būdama VLKK vadove, ji keleklūpsčiauja prieš interesų grupę (kurioje nemažai įtakingu politikų ir valdžios atstovų), siekdama asmeninės naudos (neišlėkti iš VLKK vadovo kėdės ar gauti dar geresnę šiltą vietą). Jai ne vieta tokiose atsakingose pareigose.

Reikia kalbėti ne apie interesų grupę, o apie interesų grupes. Kol kas dabar persvara "tautininkiškojoje" pozicijoje... Be to, svetimų pavardžių rašyba tai grynai politinis reikalas, o kalbos komisijos sprendimai šiuo klausimu nieko nelems be atitinkamo įstatymo išleidimo.

[Al1]

Kitų valstybių politika svetimų vardų rašymo klausimu nėra argumentas. Kalbos komisija būtent ir yra ta valdžios institucija, kuri galėtų inicijuoti tokį įstatymą. Žinoma, VLKK turėtų vadovautis LR Konstitucija, įstatymais ir saugoti bei ginti lietuvių kalbą nuo kitų kalbų įtakos. Todėl vienintelis morališkai ir konstituciškai teisingas sprendimas - asmenvardžių rašymo lietuvių kalba galutinis tvirtas įteisinimas, nesugramatintų asmenvardžių sugramatinimas ir kai kurių kitų jau naudojamų asmenvardžių formų atkūrimas pagal lietuvių kalbos gramatikos reikalavimus.

Akivaizdu, jei VLKK vadovautų kietas kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas ir saugotojas, asmenvardžių rašybos klausimas jau seniai būtų išspręstas sutvarkant tą bardaką ir neapibrėžtumus gramatikoje, kurie yra dabar. Ir nebūtų pagrindo dabartinėms politinėms spekuliacijoms, nes gramatika - ne politikų kompetencija.

Iki ko mes nusiritome, jei jau asmenvardžių rašymą lietuvių kalba bandoma eskaluoti kaip žmogaus teisių pažeidimą... Taip išeina, kad lietuvių kalba su jos gramatika yra kliūtimi saugant žmogaus teises?

[c2h5oh]

Akivaizdu, jei VLKK vadovautų kietas kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas ir saugotojas, asmenvardžių rašybos klausimas jau seniai būtų išspręstas sutvarkant tą bardaką ir neapibrėžtumus gramatikoje, kurie yra dabar. Ir nebūtų pagrindo dabartinėms politinėms spekuliacijoms, nes gramatika - ne politikų kompetencija.

Jokio bardako gramatikoje nėra, asmenvardžių rašymas jau seniai išspręstas. Asmenvardžiai rašomi pagal originalą, o tai atvejais, kai to reikia pagal teksto menines savybes arba skaitytojų protines galimybes (pvz vaikiškose knygose arba "Vakaro žiniose") - galima rašyti pagal apytikslį tarimą. Čia tiktai grupuotė ura-tautininkų, prisidengusi keliais poetais ir kalbininkais, vis kyla į džihadą prie užsienietiškus asmenvardžius. Jie skelbiasi tautos ir kalbos gynėjais, bet realiai kovoja už tai, kad lietuvių kalba turėtų tik tokį vaidmenį, kokį turėjo LTSR (pavardžių darkymas reiškia, kad lietuvių kalba netinkama dokumentams, kur būtinas tikslumas. Taip sovietiniais laikais ir buvo - pagrindinis buvo užrašas rusų kalba).

Bardakas yra kitur - tai užsienietiškos kilmės pavardžių rašymas Lietuvos pasuose. Nes rašymo tvarka įtvirtinta įstatyme - ir dėl to tai grynai politinis reikalas. Ir čia ne vien lenkams aktualu, o ir keičiant pavardę po santuokos su užsieniečiu, ir tokių tėvų vaikams.

[Al1]

Tai ir yra bardakas. Jog vienur leidžiama rašyti vienaip, kitur kitaip. Turi būti viena tvarka - visi asmenvardžiai tik lietuviškai. Žiniasklaidoje - tik lietuviškai, moksliniuose straipsniuose, mokslinėse ar dokumentinėse knygose ar ten, kur reikia tikslumo - skliaustuose originalas. Knygose (grožinėse) ir taip veikėjų vardai rašomi lietuviškai. Autoriaus vardas ir pavardė ant viršelio irgi turi būti rašoma lietuviškai. Antrajame puspalyje visada nurodomas ne tik originalus autoriaus asmenvardis, bet ir knygos pavadinimas, leidykla, leidimo metai (ne visada) ir pan. Niekas neslepiama. Kame problema?

Dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašymo dokumentuose (visų pirma pase) irgi viskas aišku - tik lietuviškai.
Net ir tuo atveju, kai ištekama už užsieniečio, taip pat ir vaikų pavardės. Dar kartą pabrėžiu, kad vienoda pavardė neįrodo giminystės ar šeimyninių ryšių. Tą įrodo tik atitinkami dokumentai - gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas.
Viena problema - užsieniečių pavardžių rašymas dokumentuose. Na, čia reikia rašyti lietuviškai ir originaliai.


Būtent asmenvardžių neperrašymas ir daro lietuvių kalbą netinkamą ir nepilnavertę (kadangi reikia pasitelkti kitas kalbas) dokumentams.

[Mørtã]

Jei vyro pavarde Boersma, kaip turi atrodyti zmonos pavarde?

[Eimantas]

Jei vyro pavarde Boersma, kaip turi atrodyti zmonos pavarde?

Boersmienė

[Mørtã]

As jau bijau paklausti, kaip dukros...

[Al1]

Jei pavardė nelietuviška, tai ištekėjus nebūtina pavardės sudarinėti pagal lietuviškų moterų pavardžių darybos taisykles. Taip pat lietuvių kalbos gramatika numato, kad rusiškos ir lenkiškos moterų pavardės (tos, kurios turi atitinkamose kalbose moterišką giminę) gali būti sudaromos pagal tų kalbų darybos taisykles - galūnėje pridedant raidę a.
Lietuvių kalbos gramatika šioje srityje buvo ir yra gan liberali.
Žinoma, pavardė bus užrašyta pagal tarimą.

[Monteq]

As jau bijau paklausti, kaip dukros...

žmonos pavardė gali būti ir Boersmė, o dukros Boersmytė (man visai padoriai skamba

[Mørtã]

Dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašymo dokumentuose (visų pirma pase) irgi viskas aišku - tik lietuviškai.

Jei pavardė nelietuviška, tai ištekėjus nebūtina pavardės sudarinėti pagal lietuviškų moterų pavardžių darybos taisykles..

Ar neatrodo, kad priestarauji pats sau?

[Monteq]

Jau įsivaizduoju kaip būtų smagu pildyti kokį dokumentą kur figuruoja pilietis Grzegorz Brzęczyszczykiewicz...

[Mørtã]

Jau įsivaizduoju kaip būtų smagu pildyti kokį dokumentą kur figuruoja pilietis Grzegorz Brzęczyszczykiewicz...

Manau toks vardo pavardes parasymas dar sunkesnis:
بارک اوبامہ

[praetor]

O vat čia jau prasideda krypimas į lankas. Nes apie nelotyniškus rašmenis kalbą nėjo.

[Al1]

Ar neatrodo, kad priestarauji pats sau?

Viena yra žodžio daryba, o kita - užrašymas. Nebūtina pridėti priesagos -ienė, ir atitinkamų mergaičių priesagų, jei pavardė nelietuviška ir žmogus nenori. Tai numatyta lietuvių kalbos gramatikoje. Ir ne dabar tai sugalvota, o tarpukariu, jei neklystu. Tačiau moters ar mergaitės pavardė turi būti užrašoma pagal tarimą. Jokio prieštaravimo nėra.

[Mørtã]

O vat čia jau prasideda krypimas į lankas...

Originalus to žmogaus vardas, pavardė - Barak Obama, jo žmonos pavardė - Obamienė, ar ne taip?

[Al1]

O ką, visai neblogai. Obamienė. Puikiai lietuvinasi...

[Mørtã]

...Tačiau moters ar mergaitės pavardė turi būti užrašoma pagal tarimą. Jokio prieštaravimo nėra.

Visi vardai rasomi pagal tarimą, tik skirtingais ženklais, kas turi raides - raidem, kas hieroglifus - hieroglifais.

[c2h5oh]

Tai ir yra bardakas. Jog vienur leidžiama rašyti vienaip, kitur kitaip. Turi būti viena tvarka - visi asmenvardžiai tik lietuviškai.

Bardakas yra galvose žmonių, kurie bando sulietuvinti visą pasaulį.