Antrasis pasaulinis karas

[Valiukas]

turiu saltini

Kokį?

[groundzer]

kadangi tema sudėtinga, siūlau čia susilaikyti nuo emocionalių ir politizuotų pasisakymų. Būtų puiku, jeigu šioje temoje daugiau rinktumėme dokumentiką, nuorodas.

Pritariu tau 100 proc. [sp]. Aš kurdamas šią temą ir turėjau tikslą sukaupti kuo daugiau medžiagos apie šį karą, bei pasidalinti ja su kitais. Tad malonu, kad nelikote abejingi šiai diskusijai.

[_Bead_]

Kokį?

"Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu" - knyga.
"Hitleris" biografine knyga.
Tiksliai nepamenu ir bijau sumeluot, kazka rode ir siame dokumentiniame filme:
"The.Soviet.Story"

[Mørtã]

Siulau pasiziureti dar viena filma:
Stalingrad (1993) by Joseph Vilsmaier

[groundzer]

Siulau pasiziureti dar viena filma:
Stalingrad (1993) by Joseph Vilsmaier

Labai geras, tikroviškas ir vertas dėmesio filmas. Jame ne mūšiai svarbiausia, o Vermachto karių patirtas košmaras ir išgyvenimas šaltame ir atšiauriame Rusijos klimate.

[trilobitas]

Musulmonai SS dalinio kareiviai

Azijiečiai

Juodaodžiai

[oranger]

Rusija ir Ukraina. Vokiečių nuotraukos.

Rusijos čia nėra, visos foto darytos Ukrainos miesto Charkivas apilynkėse. Visur figūruoja Gospromo pastatas ir kita tarpūkario Charkivo architektūra, kaimo vaizdai irgi iš Ukrainos.

[Sula]

paskaitykit V.Rezuna - ir nebus apie ką diskutuot.

Nieko gero - propagandinės knygutės "išvirkščiai".

[Sula]

Atvaizdas




Kas čia per cirkas? Ritualinis kario palaikų deginimas ?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Būtų įdomu padiskutuoti ar prisiminti kokios tai priežastys. Mano manymu, svarbiausios iš jų (kare su TSRS) buvo dvi:
1) nepakankamai pasinaudota vietinių gyventojų parama III-ajam reichui, ypač Baltijos valstybėse ir Kaukaze.
2) neužsitikrinta visiška Japonijos parama Tolimųjų Rytų fronte (jos dėmesys nuo 1941m. gruodžio 7d. sutelktas į Ramųjį vandenyną, ir yra tikimybė, kad JAV nebūtų taip aktyviai įsikišusi į WWII, jei ne Perl Harboro užpuolimas).
Žinoma, problemų buvo ir paties reicho viduje, taip pat nesugebėta susitarti su D. Britanija dėl paliaubų, nepakankamai rimtai pažiūrėta į Šiaurės Afriką ir nesugebėta perimti Sueco kanalo kontrolės, etc..

3) Karas su TSRS pradėtas per vėlai ir neįvertinant rusiškos žiemos faktoriaus. 1812 m. ant to paties grėblio buvo užlipęs Napoleonas.

Su britais vokiečiai galėjo susitvarkyti nebent tada, kai visas jų ekspedicinis korpusas karštligiškai bandė pabėgt iš Prancūzijos. Bet vien aviacija to padaryt nepavyko, nes RAF dantukus irgi turėjo, ir gana aštrius. O po to, kai britai pasitraukė už Lamanšo, juos pult reikalas buvo jau daugiau mažiau beviltiškas, nes akivaizų pranašumą vokiečiai turėjo tik sausumoje.

[Miningan]

Yra ir keletas lietuviškų knygų kur aprašoma karo pradžia Lietuvoje ir kas tuo metu dėjosi toliau. Tai Lietuvos kariuomenės karininko Juozo Tumo knyga "Kelias į Červenę", ir Lietuvos kariuomenės karininko Juozo Petruičio knyga - "Kaip jie mus sušaudė"
Abi knygos laibai įdomios ir nuoseklios, vertos sukurti filmą, jas galima lyginti su Juozo Lukšos Daumanto knyga - "Partizanai"... Toliau trumpas J.Tumo knygos - "Kelias į Červenę" aprašymas. Červenė nedidelis miestas į pietryčius nuo Minsko. Červenės žudynėse sušaudyta apie 5000 žmonių, tarp jų buvo apie 600 lietuvių...

Apie Červenės žudynes Lietuvos spaudoje pirmą kart užsiminta tik prieš pora metų, išvardijant kai kuriuos ten sušaudytus žmones. Iki tol Červenės tema buvo uždrausta. Vėliau apie žudynes šen bei ten buvo rašyta ir plačiau, bet gana miglotai. Išsamaus liudijimo, kaip lietuviai politiniai kaliniai pateko į Červenę ir kaip juos ten šaudė, Lietuvoje dar neturime. Memuarus apie tuos šiurpius įvykius parašė keli mirčiai pasmerktieji, išsigelbėję per stebuklą. Tai profesorius Ignas Končius, Juozas Petruitis ir Lietuvos kariuomenės karininkas Juozas Tumas. Jo atsiminimai ypač nuoseklūs, parašyti aiškia, gražia kalba. Pateikiamas ryškus autoriaus kelionės į Červenę iš Mažeikių per Kauno ir Minsko kalėjimus pasakojimas, aprašomas kone stebukilngas išsigelbėjimas ir sugrįžimas. J.Tumo atiminimai, pavadinti "Bolševikų kalėjimuose ir Červenės žudynėse" buvo skelbti išeivijoje 1957 metais, Lietuvos kariuomenės veteranų žurnale "Karys". Kadangi "Kario" 1957 metų komplektą Lietuvoje turi tik viena (Universiteto mokslinė biblioteka, plačioji visuomenė negali perskaityti J.Tumo atsiminimų. Tuo tarpu jie vertingi ne vien kaip svarbus istorinis liudijimas, bet ir kaip pavyzdys, kad drąsa ir sumanumas (be abejo, ir šiek tiek laimės) žmogų kartais gelbsti visiškai beviltiškoje situacijoje.
Baigiantis karui J.Tumas pasitraukė į Vakarus, gyveno Čikagoje. Šiuo metu jis jau yra miręs.

[rat]

Neatsimenu, gal dėjau prie dokumentikos. Ken Burns "The War". Šešių ar septynių dalių dokumentinis filmas anglų kalba apie JAV kareivius WWII, apie JAV socialinį-ekonominį gyvenimą per karą (iš viso 900 minučių ilgio). Amazon.com kainuoja 73$.

Tarp kitko, įdomu, jei kas nors sukurtų filmą apie Joną Semašką ir lietuvių atsitraukimą iš Stalingrado. Aišku niekas nekurs, nes kai kas pasiustų

[groundzer]

http://www.trimaran.com/d-day/

Labai puiki ir įdomi svetainė. Joje galite vizualiai pasivaikščioti ir apžiūrėti įžymias Normandijos vietas, kuriose buvo atidarytas antrasis frontas. (D-Day)

[groundzer]

Šioks toks straipsnelis apie generolą Ernstą Friedrichą Paulusą



Ernst Friedrich Paulus (1890 m. rugsėjo 23 d. – 1957 m. sausio 1 d.). Vokietijos karininkas nuo 1910 iki 1943 m. Antrojo pasaulinio karo metu jam buvo suteiktas generolo feldmaršalo laipsnis.

Labiausiai žinomas kaip 6-osios Vermachto armijos vadas, organizavęs puolimą Stalingrado kryptimi. Stalingrado mūšis baigėsi pražūtingai hitlerinei Vokietijai - sovietams laimėjus feldmaršalas su visa kariuomene pasidavė į nelaisvę 1943 m. sausio 31 d.

Biografija

Ernst Friedrich Paulus gimė Vokietijoje, Kazelio valsčiuje, Breitenau Melzungeno miestelyje, kuklaus tarnautojo šeimoje. Jo tėvas dirbo Heseno apskrities žemės ūkio valdybos inspektoriumi. Šeima gyveno tėvo paveldėtame name. Mirė 1957 m. Dresdene, Rytų Vokietijoje, kur dirbo policijos inspektoriumi.

Šeima

Šeimos sudėtis: žmona Elena Konstancija Paulus, duktė Olga-Konstancija, sūnūs Frydrichas ir Ernstas. Žmona gimusi Bukarešte (g. 1889 m. balandžio 25 d.), kilusi iš kilmingos rumunų šeimos. Dukra - Olga fon Kutcšenbach gimė (g. 1914 m. sausio 5 d.) Sūnus Ernstas Aleksanderis (g. 1918 m. balandžio 11 d.) Antrasis sūnus dvynys Frydrichas Efremas buvo tankistas. Žuvo būdamas kapitonu, 1944 m. vasario 29 d. Italijos fronte.

Feldmaršalo brolis (g. 1897 m. sausio 3 d.) dalyvavo I pasauliniame kare, leitenantas. Po karo dvidešimt metų dirbo kūno kultūros mokytoju Gizene, Vetclare. 1935 metais buvo „Hitlerio jaunimo“ organizacijos sporto mokytojas Berlyne. Nacionalistų partijos narys.

Feldmaršalo sesuo Kornelija Paulus (g. 1899 m. balandžio 26 d.) 1926–1936 metais tarnavo Štutgarde penktosios karinės apygardos valdyboje. Nuo 1936 metų dirbo Berlyne, administracijos ir ūkio valdybos inžinerijos - technikos inspekcijoje.

Karjera

1909 m. Kazelyje baigė klasikinę kaizerio Vilhelmo gimnaziją ir pradėjo studijuoti Marburgo universiteto Teisės fakultete. Bet tai nebuvo jo pašaukimas ir po dviejų semestrų išėjo iš universiteto. Negalėdamas kitaip realizuoti savo potraukio karinei tarnybai, eiliniu savanoriu įstojo į 111-ąjį pėstininkų pulką.

Nuo 1910 m. rudens iki 1911 m. vasaros mokėsi Engerso prie Reino karo mokykloje, kurią baigęs gavo leitenanto laipsnį. 1911–1940 m. – pėstininkų leitenantas, būrio vadas, po to – pėstininkų pulko bataliono adjutantas. Vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą, – vyresnysis leitenantas, kuopos vadas, Vakarų ir Balkanų frontuose kovojusio pulko adjutantas. Baigiantis karui jam suteiktas kapitono laipsnis.

1927–1930 m. vadovavo pėstininkų kuopai. 1930–1934 m. Generalinio štabo akademijoje dėstė karo istoriją ir taktiką. Dėstytojaudamas tapo majoru, o po to – pulkininku leitenantu. 1934–1935 m. vėl tarnavo koviniame padalinyje, vadovavo tryliktosios pėstininkų divizijos motožvalgybos batalionui. Gavo pulkininko laipsnis.

1935–1939 m. vadovavo šešioliktojo tankų korpuso štabui. 1939 m. tapo generolu majoru. Tais pačiais metais buvo paskirtas dešimtosios armijos štabo viršininku (vėliau, kad suklaidintų priešą, tą armiją pavadino šeštąja, F. Paulus tapo šeštosios armijos štabo viršininku). Vadovavo Vermachto šeštajai armijai Stalingrado mūšyje. 1940 m. tapo generolu leitenantu.

1943 m. sausio 31 d. pasidavė į nelaisvę. Hitleris tikėjosi, kad Paulus nusižudys (kiekvienam karininkui buvo duotas pistoletas ar vaistai, kad gresiant nelaisvei nusižudytų). Prieš pat pasidavimą buvo paaukštintas į feldmaršalus. Patekęs į nelaisvę ten rašė savo dienoraštį, dalyvavo Niurnbergo teisme. Nelaisvėje dar tikėjo Vokietijos pergale, savo fiureriu. Praradęs tikėjimą Vokietijos pergale ir pasitikėjimą savo fiureriu įstojo į Vokiečių karininkų sąjungą. 1953 m. paleistas iš nelaisvės grįžęs į tėvynę dirbo VDR.




Generolas Paulusas šalia hitlerio


Paulusas pietų Rusijoje

Nelaisvė

Į nelaisvę buvo paimtas 1943 m. sausio 31 d. su visa savo kariuomene. Buvo nuolat kalbinamas generolų įstoti į nelaisvėje įkurtą "Vokiečių karininkų sąjungą", kuri buvo už taikią Vokietiją ir jos kapituliaciją. "Vokiečių karininkų sąjunga" norėjo nuversti Hitlerį ir jo visą nacistinę valdžią. Pats į sąjungą įstojo 1944 m. rugpjūčio 8 d. Didelis paskatinimas įstoti į sąjungą buvo pasikėsinimas į Hitlerį. Feldmaršalas tapo svarbiu nacių režimo kritiku. Prieš nacistinę valdžią jis pasisakydavo ir per radiją. Paulus buvo prieš Vokietijos padalijimą - Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją, nes manė, jog atstatyti šalį galima tik būnant vieningiems ir šalies ekonomiką į dvi dalis padalyti yra katastrofiška (pats norėjo iš nelaisvės būti perkeltas į Rytų Vokietiją).

Taip pat dalyvavo Niurnbergo teisme, kuriame atskleidė daug kitų karo nusikaltėlių savo paliudijime. Nelaisvėje mokėsi rusų kalbos, kol pagaliau pradėjo rašyti laiškus rusiškai, vienas iš jų buvo naujųjų sveikinimas Stalinui. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo dažniau išleidžiamas pasižmonėti į teatrą, į muziejus ir kitokias kultūrines vietas. Iš nelaisvės jį paleido beveik vėliausiai iš visų belaisvių t. y., 1953 metais.


Paulusas nelaisvėje


Generolas Paulusas senatvėje.

Šaltiniai:
http://www.antraspasaulinis.net
http://lt.wikipedia.org

[Romas]

/\ Nežinau ar šis veikėjas vertas tiek vietos.
Jo veiksmai (ar neveikimas) daug kur aprašytas.

Iš knygų galėčiau parekomenduoti Paul Karel knygų ciklą apie Rytų ir Vakarų frontą (nežinau ar jos išleistos lietuviškai).

[groundzer]

/\ Nežinau ar šis veikėjas vertas tiek vietos.
Jo veiksmai (ar neveikimas) daug kur aprašytas.

Iš knygų galėčiau parekomenduoti Paul Karel knygų ciklą apie Rytų ir Vakarų frontą (nežinau ar jos išleistos lietuviškai).

Manau tikrai vertas, juk vien jo laipsnis ko vertas. Be to jo talentas, tikrai turėjo įtakos kariuomenės vadovavimui.

[Romas]

/\ Jis tą laipsnį turėjo gal porą dienų.

[Romas]

Lodzė. Išgirdus šio miesto vardą jau šį savaitgalį suvirpės tikrų Lietuvos patriotų širdys...
Tikėkimės, kad alus bus šaltas ir nuplaus visas emocijas

Vokiečiai užėmę 1939 m. Lenkiją, tik dalį paliko kaip okupuotą ir pavadinę Generalgubernija, o likusią dalį aneksavo, prijungdami ne tik iki I pasaulinio karo Vokietijos imperijai priklausiusias žemes - Brombergą / Bydgoszcz, Poseną / Poznań, bet ir Suvalkus, Balstogę ir mūsų Marcinkonis su Druskininkais.
Lodzę tuo metu vokiečių okupantai buvo pavadinę Litzmastadt
O taip Lodzė / Licmanštadtas atrodė apie 1940 - 1943 m.






http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=23&t=49269

[groundzer]

/\ Jis tą laipsnį turėjo gal porą dienų.

Matyt busi nusistatęs prieš nacius

[Romas]

Nacių mylėtojams rekomenduojama paskaityti Zenono Blyno karo metų dienoraštį (buvo toks šiek tiek fašistuojantis veikėjas).