Geležinkeliai, uostai ir politika

[Perfect]

Visos reformos lydimos gražiais žodžiais ir "tikėjimu", kad bus tik geriau. Realybėje gi beveik viso baigėsi arba įmonių žlugimu, arba prichvatizacija, arba prichvatizacija ir žlugimu. Nykstančioje Lietuvoje kaip tik valstybė turi telkti savo rankose kuo daugiau įmonių, esamas tą pačia ar panašią veiklą vykdomas stambinti, o ne skaidyti. Deja, kaip ir sakiau kai vyko Dailydkos nušalinimas, kad bus pirmiausiai perdalinamas LG lovys tarp partijų, einama liberastiniu keliu - taip ir vyksta. Sekantis žingsnis bus privatizacija. Aišku, ne už metų, ne už dviejų, bet kitas seimas jau tą gali pradėti spręsti.

Tai, kad LG palikti tokią kokia buvo būtų buvusi dar didesnė klaida, kuri jau ir taip kainuos. Ir bet koks reformos atidėliojimas dar būtų kainavęs jeigu LG nebūtų buvusi pertvarkyta pagal ES teisinį reglamentą.

[Perfect]

Aš ne apie LG monopolį rašiau.

1. LG veikdama kaip vienetas turi daugiau galimybių ir išteklių gauti paramai bei ją įsisavinti. Jokios konkurencijos tarp holdingo įmonių dėl ES paramos nėra. O išskaidžius ir atsiroms įmonės siekiant paramos, bus konkurencija jei vienu metu bus teikiamos ir infrastruktūrinės ir, tarkim, krovinių vežimui skirtos paraiškos ES lėšoms gauti.

LG iki šiol veikė kaip vienas juridinis asmuo su keliais padaliniais. Po reformos bus taip, kad vienas juridinis asmuo valdys dar tris juridinius asmenis. Tai ir bus holdingas. Iki šiol nei keleivių vežimo, nei krovinių vežimo direkcijos neveikė kaip atskiri juridiniai asmenys.

2. Vėlgi, kaip vientas LG yra pajėgesnė ir turi daugiau galimybių gauti didelius projektus. Dabar gi kaip atskiros įmonės, neturės tokių galimybių. Ypač kokia keleivių vežimo įmonė, kuri iš viso sėdės tikroje skylėje...

Didieji LG projektai yra susiję su infrastruktūra, tuose projektuose keleivių ir krovinių vežimo direkcijų dalyvavimas nėra nei būtinas, nei kažką lemiantis.

3. Kodėl valstybė turės imti dividentus, jei iki šiol jų praktiškai neėmė. Kodėl ji turėtų skirti keleivių vežimui? O gal kitais metodais įmonės viduje tų pinigų perskirstyti negalima? Veikdamas kaip holdingas, vargu ar jis atskirai išmokės dividentus valstybei, tikriausiai dividentus mokės holdingas, o ne atskiros įmonės. Lygiai taip pat kaip dabar VLRD jokių dividentų valstybei nemoka. Čia reikia žiūrėti teisinę bazę, kas liečia holdingą ir dividentų išmokėjimą.

Todėl, kad taip galės legaliai dotuoti keleivių vežimo paslaugą ir bus aišku kiek ši paslauga iš tiesų kainuoja. Bus sunkiau "pakišti" nepagrįstas sąnaudas, tuo pačiu padidės skaidrumas. Tikriausiai visi suvokia, kad keleivių vežimas yra nuostolingas, tačiau kiek jis realiai nuostolingas prie buvusios tvarkos sunku buvo pasakyti, nes esant bendrai apskaitai lengviau manipuliuoti skaičiais.

4. Kodėl tarpusavyje turi konkuruoti tos pačios įmonės struktūriniai padariniai ar jie turi konkuruoti su kitomis įmonėmis dėl darbų?Ar vienoje gamykloje koks nors liejimo cechas konkuruoja su, tarkim, štampavimo cechu tarpusavyje, o įmonės savininkai dar atskirai cechams užkuria konkurencijos ugnį konkuruoti su kitomis įmonėmis? Tai visiška nesąmonė. Kaip tik jokios vidinės konkurencijos ar vidinių padalinių konkuravimo su kitomis įmonėmis neturi ir negali būti ir nėra pas normalų šeimininką. Aišku, vidinė trintis yra, tam tikri atskirų padalinių savanaudiški interesai išlenda, bet tai gero šeimininko užduotis ir yra taip valdyti, kad tokios neigiamos vidinės konkurencijos nebūtų.
Realiai ir dabar finansiniai srautai yra išskirti ir galima matyti, kur tie pinigai eina. Atskyrus į atskiras įmones atsiras reali galimybė tampyti paklodę į savo pusę, priešingai, vienoje įmonėje tą tampymą galima nugesinti ir lengvai, o jau atskiros įmonės galiausia gali prieiti prie to, kad jų interesai bus visiškai priešingi, o holdingo galios bus ribotos operatyviai ir paprastai išspręsti prieštaravimus ir konfliktą. Formaliai gali prieiti iki teismų ir t.t., kas nėra gerai, ko bet koks privatus verslas vengia viduje ir sprendžia administraciniais komandiniais metodais atsiradusiais problemas.

Todėl, kad gal būt tos pačios kokybės paslaugą galima nupirkti pigiau. Tam, kad žinotum ar tavo padalinys dirba efektyviai, reikia pasitikrini kainas rinkoje. Jeigu tą pačią paslaugą kažkas gali pasiūlyti pigiau, vadinasi padalinys dirba neefektyviai. Didesni kaštai automatiškai persikelia ir į pačios įmonės teikiamų paslaugų kainą. LG nors ir monopolininkė vietos rinkoje, bet regione ji konkuruoja su kitais vežėjais. Konkurencija čia būtų ne tarp atskirų padalinių, bet su išoriniais paslaugų teikėjais. Tarkim LG reikia susiremontuoti kokį viaduką. LG infrastruktūros skyrius pateikią sąmatą X sumai, tuo tarpu kokia nors kelių tiesimo įmonė sako, mes galime padaryti už mažesnę kainą. Automobilių gamintojai juk negamina automobilių nuo a iki z, nemaža dalis detalių yra pagaminta subkontraktininkų. Nes elementairiai, tiek daug kompetencijų efektyviai suvaldyti yra per sudėtinga.

5. ES teisės aktai nereikalauja suskaidymo ir klausimas seniai išspręstas atskyris finansinius srautus. Visos šalys, kurios pradėjo nuo suskaidymo priėjo prie dalinės privatizacijos/ Ir iš esmės nieko gero ES su savo buka liberastine politika nepasiekė. Tik valstybinės geležinkelių kompanijos buvo išdraskytos, dalinai privatizuotos, o krovinių pervežimai vis tiek neišaugo, vis tiek geležinkeliai Vakarų Europoje veža apie 10 proc. krovinių, kaip ir iki reformos. Keleivių pervežime irgi nieko gero neįvyko, automobilizacija kaip buvo aukšta, taip ir liko.

Bet tai juk LG ir sako, kad renkasi dalinį veiklų atskyrimą, tokį kokį leidžia ES teisė, ir kaip pavyzdį pasirinko DB modelį. ES teisė kaip tik ir siekia efektyvumo. Geležinkeliai yra didelės monopolijos ir ne visos šalys yra pajėgios užtikrinti efektyvią jų kontrolę. O kai nėra užtikrinama efektyvi kontrolė, kenčia tų pačių šalių ekonomika ir finansai.

[Al1]

Tai, kad LG palikti tokią kokia buvo būtų buvusi dar didesnė klaida, kuri jau ir taip kainuos. Ir bet koks reformos atidėliojimas dar būtų kainavęs jeigu LG nebūtų buvusi pertvarkyta pagal ES teisinį reglamentą.

Svarbu reforma dėl reformos? Kad procesas eitų, o baltarankiai dykaduoniai ofisų planktonai ministerijoje ir kitur turėtų ką veikti. LG jau seniausiai veikia pagal ES reikalavimus, kurie numato arba veiklų dalinį atskyrimą ir atskirą finansinę apskaitą vienoje įmonėje, arba holdingą, arba iš viso atskiras įmones. Kame problema?

[Aleksio]

Tarkim LG reikia susiremontuoti kokį viaduką. LG infrastruktūros skyrius pateikią sąmatą X sumai, tuo tarpu kokia nors kelių tiesimo įmonė sako, mes galime padaryti už mažesnę kainą.

Seniai taip yra - LG padaliniai atlieka tik smulkų infrastruktūros remontą. Stambius kontraktus pasiima pašalinės kontoros.

[Al1]

LG iki šiol veikė kaip vienas juridinis asmuo su keliais padaliniais. Po reformos bus taip, kad vienas juridinis asmuo valdys dar tris juridinius asmenis. Tai ir bus holdingas. Iki šiol nei keleivių vežimo, nei krovinių vežimo direkcijos neveikė kaip atskiri juridiniai asmenys.

Ir kuo viena įmonė blogai? Dabar kiekviena įmonė bus atskira ir finansiškai nepriklausoma nuo kitų. Ir, nepatikėsi, turės savus interesus pertraukti į save tiek tam tikras lėšas, kurias administruos holdingas ir perskirsto atskiroms įmonėms, taip pat kitus ne finansinius resursus, tiek ir paveikti holdingo sprendimus, ir kt. Dar daugiau, tų įmonių interesai gali būti (o garantuotai ir bus) visiškai priešingi ir priešiški kitų hodingo įmonių atžvilgiu ir besikertantys su kitų holdingo įmonių interesais. Taip, pavyzdžiui, infrastuktrūrinė įmonė, norėdama uždirbti, prioritetus teiks krovinių pervežimui ir su tuo susijusiai infrastruktūrai, o ne keleivių pervežimui, iš kurio ji negalės uždirbti. Iš esmės visos holdingo įmonės norės uždribti kitų sąskaita. Kraštine, aišku, liks keleivių pervežimo įmonė.
Atskiros įmonės dar ir dividentus tiesiogiai valstybei mokės. Aišku, jei jie bus ir mokės tos įmonės, kurios dirbs pelningai. Keleivių vežimas bus nuostolingas ir dotuojamas ir jau aiškiai sakoma, kad jį pjaus, nes dotuos tik jei bus dividentai iš krovinių ir infrastruktūros. O jei nebus, valstybė nesuras lėšų.

Didieji LG projektai yra susiję su infrastruktūra, tuose projektuose keleivių ir krovinių vežimo direkcijų dalyvavimas nėra nei būtinas, nei kažką lemiantis.

Infrastruktūra jokio pelno neneša. Pelną neša tik krovinių pervežimas. Taip kad infrastruktūros būsimi potencialūs pelnai bus vežimu užsiimančių įmonių sąskaita - tiek krovinių, tiek ir keleivių, nes keleiviniai traukiniai irgi mokės už naudojimąsi infrastruktūra.
LG nesinaudojo, bet kitos ES šalių geležinkelių vežėjai aktyviai naudojaso ES lėšomis ne tik infrastruktūrai, bet ir riedmenims, traukiniams pirkti, atnaujinti ir t.t. Įdomu, ką galės keleivių vežimu užsiimanti įmonė be valstybės paramos ar holdingo paramos. O ką reiškia holdingo parama? Tai reiškia, kad holdingas gali ir nesutikti. Arba, jei sutiks, tai kuo tai skirtųsi, jei būtų daroma vienos neišskaidytos įmonės atveju? O valstybė iš viso gali nusiplauti, sakydama, kad jūs ir taip nuostolingi ir daugiau investuoti mes nenorime, nei duodame dotacijų.
Dabar pradėta bus elektrifikacija. O gal krovinius ir keleivius vežančioms įmonėms ji nafig nereikalinga. Gal jiems pasirodys, kad vežti su šilumvežiais ir dyz. traukiniais pigiau. Beje, Lenkijoje dauguma privačių krovininių kompanijų taip ir daro. Jos veža šilumvežiais elektrifikuotomis linijomis, nes taip bukai pigiau.
Galiausiai ES projektuose dabar LG dalyvauja kaip vienetas, o paskui dalyvaus smulkesnė infrastruktūrinė įmonė, ar vežančios įmonės, jų kapitalas ir finansinės galimybės atitinkamai bus mažesnės, tai reiškia, kad ir didelius projektus vykdyti jos nepajėgs. Dar daugiau, turės derinti tarpusavyje, nes, kaip minėjau, vežančių įmonių intereso elektrifikacijai gali ir nebūti visiškai jokio ar netgi bus priešiškas nusiteikimas elektrifikacijai. Elektrifikaciją aš imu kaip pavyzdį.

Todėl, kad taip galės legaliai dotuoti keleivių vežimo paslaugą ir bus aišku kiek ši paslauga iš tiesų kainuoja. Bus sunkiau "pakišti" nepagrįstas sąnaudas, tuo pačiu padidės skaidrumas. Tikriausiai visi suvokia, kad keleivių vežimas yra nuostolingas, tačiau kiek jis realiai nuostolingas prie buvusios tvarkos sunku buvo pasakyti, nes esant bendrai apskaitai lengviau manipuliuoti skaičiais.

Dabar finasinė apskaita yra atskirta pagal ES normas. Kame problemos? Kas trukdo dotuoti? Kaip buvo kliedima iki ES reikalavimų priėmimo (po įstojimo į ES, o gal ir prieš, jau nepamenu) atskirti veiklas vienos įmonės viduje ir vesti atskirą apskaitą? Irgi buvo kliedima, kad neskaidru, todėl, atseit, nemokėsime kompensacijų. Ir ką? Kur dotacijos? Kas trukdė visus tuos metus įvesti dar didesnį skaidrumą neskaidant įmonės? Kas trukdė labiau kontroliuoti LG iš ministerijos ir valstybės pusės? Geriau jau keleivių vežimas neskaidrus, bet toks, nei kad skaidrus ir 50 proc. ar dar mažiau maršrutų nei iki atskyrimo. Apie tai juk ir kalbama tiesiu tekstu - dotuosime, kiek bus dividentų. O jei jų nebus? O jei bus, bet tiesiog valstybė nuspręs juos pasiimti ir pravalgyti? O tokia pagunda tikrai atsiras. Aišku, ne iš karto, bet po metų kitų ar vėl ištikus kokiai krizei. Beje, kuri gali būti, jei ES sumažins finansavimą nuo 2020.

Todėl, kad gal būt tos pačios kokybės paslaugą galima nupirkti pigiau. Tam, kad žinotum ar tavo padalinys dirba efektyviai, reikia pasitikrini kainas rinkoje. Jeigu tą pačią paslaugą kažkas gali pasiūlyti pigiau, vadinasi padalinys dirba neefektyviai. Didesni kaštai automatiškai persikelia ir į pačios įmonės teikiamų paslaugų kainą. LG nors ir monopolininkė vietos rinkoje, bet regione ji konkuruoja su kitais vežėjais. Konkurencija čia būtų ne tarp atskirų padalinių, bet su išoriniais paslaugų teikėjais. Tarkim LG reikia susiremontuoti kokį viaduką. LG infrastruktūros skyrius pateikią sąmatą X sumai, tuo tarpu kokia nors kelių tiesimo įmonė sako, mes galime padaryti už mažesnę kainą. Automobilių gamintojai juk negamina automobilių nuo a iki z, nemaža dalis detalių yra pagaminta subkontraktininkų. Nes elementairiai, tiek daug kompetencijų efektyviai suvaldyti yra per sudėtinga.

Tai yra nesąmonė, to joks normalus privatus savininkas nedaro. Pasitikrinti kainas galima ir kitais metodais, o ne žalinga vidine konkurencija. Pakaks tų LLRI ir liberalų pezalų. Konkurencija yra žalinga ir bet koks verslas stengiasi konkurencijos išvengti su išore (iki konkurentų nupirkimo, teismų, papirkimo, sužlugdymo, kartėlinių susitarimų ir .t.t.), o tuo labiau jos neprileisti viduje.
Kai kuriais atvejais, aišku, pigiau pirkti kai ką rinkoje nei pačiam gaminti. Bet tik kai kuriais atvejais. Tuo labiau pagrdininė veikla turi būti koncentruot vienoje įmonėje, o ne perleidžiama išorei. Tarkim, infrastruktūros priežiūra yra pagrindinė LG veikla. Deja, kaip skelbia LG naujienos, paskelbtas konkursas pirkti priežiūros paslaugas visam geležinkelių tinklui 2 metus. Įdomu, kas Lietuvoje gali jas tiekti? Kokia įmonė? Iki šiol viską LG darė pati. Iš užsienio. Ir kas tokie? Latviai? Estai? Jie turi resursus? Jie turi techniką? Jie turi žmonių? Aš apie šalis su 1435 mm vėže net nekalbu - jie neturi nei specialistų 1520 mm vėžei, nei technikos... Ir kas galiausiai gausis? Laimės kokia "Ragai ir kanopos", kuri perims LG specialistus ir nupirks LG techniką ar ją išsinuomos, ir krausis pelną sau į kišenė. Iš esmės tai sudaromos prielaidos pelnytis visokioms kišeninėms ir švogerių firmoms kur kas didesniais mastais nei iki šiol, kai pelnėsi tokios firmelės iš kanceliarinių prekių tiekimo, maitinimo, žolės pjovimo, detalių tiekimo ir pan.

Bet tai juk LG ir sako, kad renkasi dalinį veiklų atskyrimą, tokį kokį leidžia ES teisė, ir kaip pavyzdį pasirinko DB modelį. ES teisė kaip tik ir siekia efektyvumo. Geležinkeliai yra didelės monopolijos ir ne visos šalys yra pajėgios užtikrinti efektyvią jų kontrolę. O kai nėra užtikrinama efektyvi kontrolė, kenčia tų pačių šalių ekonomika ir finansai.

Dalinis veiklų atskyrimas yra tai, ką turime iki šiol. Atskiros įmonės tai pilnas atskyrimas, bet išsaugant vieną aukščiau esančia instituciją - holdingo sudarymas. Efektyvios kontrolės ir skaidrumo gali nebūti ir išskyrus geležinkelius į visiškai atskiras įmonės. Čia jau aplamai valstybės politikos, politinės valios ir valstybėje vyraujančios ideologijos problemos.

[Perfect]

Seniai taip yra - LG padaliniai atlieka tik smulkų infrastruktūros remontą. Stambius kontraktus pasiima pašalinės kontoros.

Tai kodėl buvo rašoma, kad bus pilnai atsisakyta vidinių pirkimų? Dalykas, tas, kad iki šiol viešieji pirkimai privaloma tvarka buvo daromi tik ten, kur buvo ES finansavimas. Nuo šiol LG pirks paslaugas per viešuosius pirkimus ir tais atvejais, kai bus naudojami tik įmonės pinigai.

[Al1]

Todėl, kad reikia otkatų, reikia naujų švogerių firmelių ir pan. Juk sakiau, kad Dailydkos "nuvertimas" tebuvo tik klaninis-partinis lovio perdalinimas. Liberalai pinigus ne mažiau mėgsta nei socdemai...

[Al1]

Z. Vaišvilos spaudos konferencija vasario 14 d. Seime dėl numatomo geležinkelių suskaidymo. Tiesiai šviesiai ir per daug nesirenkant žodžių.

[Lettered]

Todėl, kad reikia otkatų, reikia naujų švogerių firmelių ir pan. Juk sakiau, kad Dailydkos "nuvertimas" tebuvo tik klaninis-partinis lovio perdalinimas. Liberalai pinigus ne mažiau mėgsta nei socdemai...

Otkatai ir švogerių firmelės buvo prie Dailydkos, LG viena didžiausių Lietuvos įmonių, bet viešai nevykdydavo nei vieno pirkimo ir nei vieno darbuotojo neįdarbindavo per atrankas. Čia tipo jums normalu pirkti paslaugas iš savo giminaičių arba visą savo giminę įdarbinti? Prie ko čia apskritai liberalai? Prie jų Dailydkos niekas net nejudino. Labiausiai pinigus tai tamsta mėgstat, kad tokius vagimus ginat.

[Aleksio]

Otkatai ir švogerių firmelės buvo prie Dailydkos, LG viena didžiausių Lietuvos įmonių, bet viešai nevykdydavo nei vieno pirkimo ir nei vieno darbuotojo neįdarbindavo per atrankas.

O kuom yra blogai jeigu koks nors šaltkalvis atveda į darbą savo draugą dirbti šaltkaviu arba tekintoju? Arba VGTU absolventas tampa vidutinės grandies vadovu kokiame nors LG padalinyje?

[jpou]

Arba kuo blogai jei savo mistress idarbini GelSaugoj?

[Al1]

Otkatai ir švogerių firmelės buvo prie Dailydkos, LG viena didžiausių Lietuvos įmonių, bet viešai nevykdydavo nei vieno pirkimo ir nei vieno darbuotojo neįdarbindavo per atrankas. Čia tipo jums normalu pirkti paslaugas iš savo giminaičių arba visą savo giminę įdarbinti? Prie ko čia apskritai liberalai? Prie jų Dailydkos niekas net nejudino. Labiausiai pinigus tai tamsta mėgstat, kad tokius vagimus ginat.

Tai yra iš dalies melas, ką tu čia parašei. Pirkimai iki absurdo - tušinukai ar pieštukai - buvo vykdomi per viešųjų pirkimų procedūrą. Nueik į LG puslapį ir rasi archyvus. Kas dėl įdarbinimo, tai buvo ir konkursai ir be konkursų. Ir pakaks čia tų nesąmonių, kad konkursas yra geriausia priemonė. Skaidrumo konkursų metu taip pat nėra. Dabar irgi be konkursų įdarbino daugybę savų geltonsnapių managerių ten, kur reikia specialistų su tam tikra specializacija vadovų pozicijose. Liberalai prie to, kad tai jų ideologija visa tai paremta - čia aš ne apie partinę priklaudomybę, nes gali būti ir socdemas ar konservas, bet liberalas iki kaulų smegenų. Vagys dabar sulindo į LG. Vaišvila tiesiai šviesiai juos išvadino. Tegul dabar teisiasi, jei juos apšmeižė. Beveik garantuoju, kad jokių teismų dėl to nebus, tai vadinasi taip ir yra.

[Romas]

Lietuva dėl konflikto su Gudija dėl Astravo elektrinės gali prarasti nemažai krovinių į Klaipėdos uostą. Juos keltina perimti ne Rusija, o Latvija
Prezidentas A.Lukašenko planuoja vizitą Latvijoje.
Po Paskutinio Lukašenkos pranešimo jau virš savaitės apie tai rašo Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos žiniaskalida,
Lietuviška spauda apie tai rašyė tik anglų ir rusų leidiniuse, o lietuviškai mūsiškiai tik šiandien kažką pradėjo rašyti.

Baltnews.lt 2018.09.13
Транзит в Балтии: почему Литва отдает 95% грузов
Baltijos tranzitas: Kodėl Lietuva atiduoda 95% krovinių
http://baltnews.lt/authors/20180913/1018360049.html

Baltnews.lt 2018.09.19
Если Литва не идет к Белоруссии, Белоруссия идет к Латвии
Jei Lietuva neina pas Baltarusiją, Baltarusija eina pas Latviją
http://baltnews.lv/riga_news/2018091...ia-BelAES.html

Belorusskij partizan 2018.09.23
Литва или Латвия: кого шантажирует Лукашенко?
Lietuva ar Latvija: Ką šantažuoja Lukašenko

https://belaruspartisan.by/economic/439061/

Lietuvoje Lukašenkos grasinimai nė motais, atseit viskas gerai, t.y. tokie grasinimai tik 'vsio chorošo prekrasnaja markiza"

Kol "geriausias minstras" Masiulis ieško menamų 200 mln EUR už informacijos pardavimą iš Registrų centro "blogiečiams verslininkams" (didžiausios informacinės firmos apyvarta tik 5 mln. EUR), kai po nosimi gali dingti apie trečdalį uosto ir geležinkelių krovinių.

BNS 2018.09.27
Masiulis: Baltarusijai neapsimoka krovinius nukreipti į Latviją

„Nesmagu, kad mūsų kaimynai (Latvija – BNS) naudojasi padėtimi dėl Astravo elektrinės... Mes vylėmės, kad galbūt jie mus tam klausime parems, bet matome, kad taip nėra“, – pareiškė buvęs energetikos ministras ketvirtadienį Seime, atsakydamas į Biudžeto ir finansų komiteto nario liberalo Kęstučio Glavecko nuogąstavimus dėl baltarusiškų krovinių „nusukimo į Latviją“.

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=79174015

Gudai šiandien įdėjo Masiulio nuotrauką iš 2011 metų su Klaipėdos uostu. (jis tuomet dirbo "Klaipėdos naftoje")
Dabartiniame kontekste tokią nuotrauką galima suprasti dviprasmiškai - pvz., kaip ministras nurodo, kaip reikės uždarinėti uostą.

Belsat 2018.09
Литовцы ответили на упрек Лукашенко
Lietuviai atsakė į Lukašenkos priekaištus

https://belsat.eu/ru/news/litovtsy-o...ek-lukashenko/

Masiulis ir jo argumentai neturėtų kelti teigiamų emocijų gudams - jie dar atsimena, kad Masiulis anksčiau buvo energetikos ministras ir pasisakė prieš Astravo AE. Google paieška jau pirmame paieškos [Masiulis, Baltarusija] puslapyje išmeta tokius rezultatus

[Milwaukee]

Tai ka turi pasakyt Masiulis tavo manymu? Duokit laida mums i Lietuva? Aciu jums uz Astrava? Masiulis laikosi nustatyto kursa, jis techninis zmogus. Ne jis formuoja poltika, ne jis gali issprest sia problema, ne jam ir metyk akmenukus. Tikiuos bent tiek supranti?

Dabar jau Baltarusijos prezidentas susitikęs su Latvijos ministru pirmininku, turėdamas omenyje Lietuvą, pabrėžė: „Esu dėkingas, kad nesilaikote šio nesuprantamo kelio link Baltarusijos dėl elektrinės".

Read more: https://sputniknews.lt/columnists/20...ekonomika.html

[R.D.]

Nu jo, Romai, užpjovei. Gal tada reikėjo ir kokį Krymą pripažinti Rusijai, nes žinai, nukentėjo verslas, kai rusai įvedė kontrasakcijas....

[Milwaukee]

Dar siulau vietoj John Deer pradeti pirkti MTZ traktorius, sektumem Venesuelos pedomis.

[Milwaukee]

Siaip gazas stipriausiai buvo spaudziamas 2016m, kuomet dar tik prasidejo statybos. Buvo daug skambiu Grybauskaites pareiskimu, sakyciau net labai astriu. Nepaisant visko pries kelis menesius buvo pasirasytos sios sutartys. Po ju tarsi itin astriu pareiskimu is LT puses nebelabai ir buvo girdet.


2018-05-07 15:19:00 BNS inf
„Lietuvos geležinkeliai“ šiemet pasirašė ilgalaikes krovinių vežimo sutartis su didžiausia pasaulyje kalio trąšų gamintoja ir tiekėja Baltarusijos „Belaruskalij“, didžiausia azotinių trąšų gamintoja „Grodno-Azot“.

Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...-7-proc-862724

[Romas]

Dar siulau vietoj John Deer pradeti pirkti MTZ traktorius, sektumem Venesuelos pedomis.

MTZ blogi, o Klaipėdos uostui ir Lietuvos geležinkeliams Soligorsko kalio trąšos ir gudų perdirbta nafta pats geriausias balzamas sielai ir piniginei.
Lietuvos geležinkeliai ir uostas bent 6-8 metus sėdi ant baltarusikškos "adatos".

Kolegos, nereikia ekstrapoliuoti ir įdėti į lūpas to, kas nebuvo sakyta.

Nebuvo vertinimo gerai ar blogai. Tiesiog taip yra.
Pasakius A(stravo boikotas) logiška kažkada sulaukti iš kitos pusės pasakant B (boikotas Klaipėdai).
Tai yra mūsų sąmoningas pasirinkimas, už kurį gali tekti susimokėti.

Ir nereikia visą savaitę slėpti galvos smėlyje apsimetant kad nieko neatsitiko

Palaukime, kuo pasibaigs šita istorija - tai rimtas santykių su Baltarusija gadinimas, ar tik dar vienas Lukašenkos pabangavimas.

[deep'as]

Masiulio laikysena rami ir pasitikinti, butent tokia kokios reikia. O siaip tai nelabai aisku kas tokio cia ivyko kad Lukasenka taip psichuoja?

[Galys]

MTZ blogi, o Klaipėdos uostui ir Lietuvos geležinkeliams Soligorsko kalio trąšos ir gudų perdirbta nafta pats geriausias balzamas sielai ir piniginei.
Lietuvos geležinkeliai ir uostas bent 6-8 metus sėdi ant baltarusikškos "adatos".

Kolegos, nereikia ekstrapoliuoti ir įdėti į lūpas to, kas nebuvo sakyta.

Nebuvo vertinimo gerai ar blogai. Tiesiog taip yra.
Pasakius A(stravo boikotas) logiška kažkada sulaukti iš kitos pusės pasakant B (boikotas Klaipėdai).
Tai yra mūsų sąmoningas pasirinkimas, už kurį gali tekti susimokėti.

Ir nereikia visą savaitę slėpti galvos smėlyje apsimetant kad nieko neatsitiko

Palaukime, kuo pasibaigs šita istorija - tai rimtas santykių su Baltarusija gadinimas, ar tik dar vienas Lukašenkos pabangavimas.

O ar patys baltarusiai nevaldo kažkokių krovos įmonių Klaipėdos uoste?