Gimstamumas/ mirtingumas Lietuvoje

[index]

Netgi toje pačioje Lietuvoje palyginus su sovietų laikais yra praktiškai rojus, o girtuokliai ir benamiai gaudami labdarą valgo vos ne geriau nei dirbantys žmonės tada.

Ar reikia priminti tuščias parduotuvių lentynas kur mėsos skyriuje tebūdavo karvių uodegų, tešmenų ir kiaulių galvų, o žmonės į Maskvą važiuodavo parsivežti tokių prabangos prekių kaip tualetinis popierius, žalieji žirneliai ir mandarinai? O tokios kavos normalios tai išvis nelabai kas paragaudavo. Gamindavosi surogatus iš gilių ir miežių...

Jei žiūrėsim į dar ankstesnius laikus kai tą vaidmenį atliko bažnyčia tai ji dažnai tiesiogiai turėjo baudžiauninkų už kurių pagamintą produkciją buvo statomos milžiniškos katedros išpuoštos auksu, o vidutinė gyvenimo trukmė dažnai nesiekė 30 metų. Ir čia ne tik laikas reikšmę turi. "Ištvirkusioje egoistiškoje" Romoje žmonės gyveno geriau nei viduramžiais kaip buvo aukštinamas pasiaukojimas ir dorovė.

[Al1]

Netgi toje pačioje Lietuvoje palyginus su sovietų laikais yra praktiškai rojus, o girtuokliai ir benamiai gaudami labdarą valgo vos ne geriau nei dirbantys žmonės tada.

Ar reikia priminti tuščias parduotuvių lentynas kur mėsos skyriuje tebūdavo karvių uodegų, tešmenų ir kiaulių galvų, o žmonės į Maskvą važiuodavo parsivežti tokių prabangos prekių kaip tualetinis popierius, žalieji žirneliai ir mandarinai? O tokios kavos normalios tai išvis nelabai kas paragaudavo. Gamindavosi surogatus iš gilių ir miežių...

Jei žiūrėsim į dar ankstesnius laikus kai tą vaidmenį atliko bažnyčia tai ji dažnai tiesiogiai turėjo baudžiauninkų už kurių pagamintą produkciją buvo statomos milžiniškos katedros išpuoštos auksu, o vidutinė gyvenimo trukmė dažnai nesiekė 30 metų. Ir čia ne tik laikas reikšmę turi. "Ištvirkusioje egoistiškoje" Romoje žmonės gyveno geriau nei viduramžiais kaip buvo aukštinamas pasiaukojimas ir dorovė.

Tik jau nereikia nusišnekėti apie labdarą girtuokliams. Ją gauna tik nedaugelis ir nevalgo jie ten nieko ypatingo - sriubas ir košes. Ko tikrai netrūko tarybiniais laikais.

Žmonių gerovė matuojama ne tuo, kas yra parduotuvės lentynose. Kas iš to, jei lentynos lūžta, o pinigų nėra, nes nėra normaliai apmokamo darbo ar darbo iš viso, pensijos menkos.

Roma per daug išaukšinama. Kas Romoje gerai gyveno? "Elitas", už kuriuos arė vergai, "elitas", kurio gerovė buvo palaikoma plėšiant kitus kraštus. Viduramžiais paprastai liaudžiai niekas iš esmės nepasikeitė.
Bažnyčiai feodalizmas seniai praeitas etapas.

[andyour]

Roma per daug išaukšinama. Kas Romoje gerai gyveno? "Elitas", už kuriuos arė vergai, "elitas", kurio gerovė buvo palaikoma plėšiant kitus kraštus.

Įdomu, kaip priplėštas auksas ir ginklai pakeldavo valstybės gerovę O šiais laikai irgi yra šiuolaikiniai vergai, tai pietryčių azija.

[index]

Tik jau nereikia nusišnekėti apie labdarą girtuokliams. Ją gauna tik nedaugelis ir nevalgo jie ten nieko ypatingo - sriubas ir košes. Ko tikrai netrūko tarybiniais laikais.

Gauna ne tik sriubas ir košes, bet ir dar daug ko, netgi šilto maisto (Iš privačių labdarių).

Žmonių gerovė matuojama ne tuo, kas yra parduotuvės lentynose. Kas iš to, jei lentynos lūžta, o pinigų nėra, nes nėra normaliai apmokamo darbo ar darbo iš viso, pensijos menkos.

Ar jeigu žmonės neturėtu tų pinigų parduotyvės jų tiek būtų. Badauja visi lietuviai neturintys darbo, bet kažkodėl prie prekybos centrų po darbo reikia paieškoti stovėjimo vietos, o perka pilnais vežimais. Sovietmečių užtekdavo "sietkos".

Roma per daug išaukšinama. Kas Romoje gerai gyveno? "Elitas", už kuriuos arė vergai, "elitas", kurio gerovė buvo palaikoma plėšiant kitus kraštus. Viduramžiais paprastai liaudžiai niekas iš esmės nepasikeitė.
Bažnyčiai feodalizmas seniai praeitas etapas.

Tai va, kad ne. Piliečiai Romos imperijoje turėjo tokias pačias teises kaip visi, savo žemę dirbo ir pardavinėjo už kiek norėjo ir kaip norėjo (Išskyrus kelis išskirtinius atvejus hiperinfliacijų metu), miestiečiai turėjo verslus, į teatrą nueidavo, pirtis. Aišku buvo ir vergų. Tačiau viduramžiais vergais buvo visi, išskyrus kilminguosius ir dvasininkus (miestiečiai ir tai ne iš karto laisvais tapo). Dar galim prisiminti, kad sugriuvus pirtims žmonės viduramžias praustis nustojo ir skaityti pamiršo...

Tai, kad ne visai. Pati bažnyčia vis dar valdoma absoliutinės monarchijos, o ir monarchistams pakankamai simbolizuoja. Kitas dalykas, kad to feodalizmo nelabai belikę (Nors stačiatikiai vis dar turi dogmą dėl "caro", tik dabar juo laikomas prezudentas ), o ir pati bažnyčia bent vakaruose lėtai miršta.

[Al1]

Gauna ne tik sriubas ir košes, bet ir dar daug ko, netgi šilto maisto (Iš privačių labdarių).

O sriuba ir košė ne šiltas maistas? Bet nėra kuo čia didžiuotis. Tarybiniais laikais visi turėjo pakankamai pajamų ir labdaros nereikėjo.

Ar jeigu žmonės neturėtu tų pinigų parduotyvės jų tiek būtų. Badauja visi lietuviai neturintys darbo, bet kažkodėl prie prekybos centrų po darbo reikia paieškoti stovėjimo vietos, o perka pilnais vežimais. Sovietmečių užtekdavo "sietkos".

Perka dauf ne visi, o kas turi. Gal tu ir nepastebi, bet daug žmonių, ypač vyresnių, kurie perka nedaug ir prasčiausius produktus.
Tarybiniais laikais pirko mažiau, bet kažkodėl neprivalgiusių nebuvo. Mažiau storašiknių buvo. Tai irgi gerai.

Tai va, kad ne. Piliečiai Romos imperijoje turėjo tokias pačias teises kaip visi, savo žemę dirbo ir pardavinėjo už kiek norėjo ir kaip norėjo (Išskyrus kelis išskirtinius atvejus hiperinfliacijų metu), miestiečiai turėjo verslus, į teatrą nueidavo, pirtis. Aišku buvo ir vergų. Tačiau viduramžiais vergais buvo visi, išskyrus kilminguosius ir dvasininkus (miestiečiai ir tai ne iš karto laisvais tapo). Dar galim prisiminti, kad sugriuvus pirtims žmonės viduramžias praustis nustojo ir skaityti pamiršo...

Tik nereikia pasakų. Piliečiai sudarė mažumą gyventojų, o kiti buvo vergai ir nedidelė dalis laisvųjų miestiečių, amatininkų,r kaimiečių.

Tai, kad ne visai. Pati bažnyčia vis dar valdoma absoliutinės monarchijos, o ir monarchistams pakankamai simbolizuoja. Kitas dalykas, kad to feodalizmo nelabai belikę (Nors stačiatikiai vis dar turi dogmą dėl "caro", tik dabar juo laikomas prezudentas ), o ir pati bažnyčia bent vakaruose lėtai miršta.

Deja, popiežius ne monarchas.

Visgi nukrypome nuo temos.

[Tomizmas]

Nekas

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė ES

[andyour]

/\
Dabar paverkime visi kartu:

[Wycka]

Nekas

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė ES

Tuščias, net geltonas straipsnis. Nepateikiami Latvijos ir Estijos statistiniai duomenys, o aš įtariu, kad ten situacija su gyventojų mažėjimu dar prastesnė.

[Eikantas X]

Iš esmės, nerimauti dėl situacijos aišku vertėtų, tačiau delfis akivaizdžiai perdėtai mėgaujasi tokia tematika, nes populiaru (žr komentarų skaičių). Po kokios savaitės žiūrėk ir vėl aukščiausioj vietoj kabės koks nors panašus straipsnis, isteriškai klykiantis apie emigraciją, po poros savaičių ir vėl. ir t.t.

Kažkada kai skaitinėjau Slavojų Žižeką, man įsiminė jo pavydaus vyro analogija - net jei žmona iš tikro buvo neištikima, nereiškia, kad vyro įtarinėjimai buvo teisūs, nes visvien tai savaime egzistuojanti paranojiška konstrukcija jo psichikoje. Gal čia tiktų ir delfiui, lrytui, respublikai ir pan. Nesakau, kad reikia apsimesti, kad viskas gerai, bet atkreipus dėmesį į tam tikros tematikos straipsnių dažnumą ir sinchroniškumą, gal reiktų pamąstyti, kur baigiasi pilietiškas žurnalistų rūpestis informuoti visuomenę ir prasideda veik patologiškas mėgavimasis blogom naujienom.

[Lettered]

Tuščias, net geltonas straipsnis. Nepateikiami Latvijos ir Estijos statistiniai duomenys, o aš įtariu, kad ten situacija su gyventojų mažėjimu dar prastesnė.

Kodėl geltonas? Labai konstruktyvus straipsnis su daug statistinės informacijos. Na, kad kokie latviai mus lenkia irgi manau menka paguoda...

[MikasRidikas]

Kodėl geltonas? Labai konstruktyvus straipsnis su daug statistinės informacijos. Na, kad kokie latviai mus lenkia irgi manau menka paguoda...

Apie kokį konstruktyvumą galima kalbėti, jei jau pats straipsnio pavadinimas melagingas?

[Wycka]

Gimstamumo mažėjimas ekonominį nuosmukį pasiveja po dvejų metų

Anot mokslininkų, gimstamumas glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais. Ekonomikos pakilimas skatina gimstamumo didėjimą, o jos nuosmukiai – mažėjimą. Tačiau gimstamumo pokyčiai, kaip rodo tyrimai, seka ekonomikos ciklo svyravimus su vėlavimu. Dar daugiau – ekonomikos ir gimstamumo ryšys nėra tiesmukas.
Kaip teigiama Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“, ekonomikos nuosmukiai nevienodai veikia gimstamumą skirtingo išsivystymo šalyse. Išsivysčiusiose industrinėse, poindustrinėse šalyse, kuriose gimstamumas jau yra žemas, kai šeimos turi galimybę kontroliuoti vaikų skaičių ir jų gimimo laiką, gimstamumas jautriau reaguoja į ekonomikos raidos ciklus.
Anot straipsnio autorių, Vlados Stankūnienės, Aušros Maslauskaitės, Marės Baublytės, krizių metu didėjantis ekonominis ir užimtumo neapibrėžtumas, mažėjančios pajamos verčia poras permąstyti, kada ir kiek vaikų susilaukti. Atsakydamos į klausimą „kada?“ poros atideda sprendimą „geresniems laikams“. Tai lemia gimstamumo mažėjimą, tikėtina, laikiną ir, tikėtina, lengvesnį gimstamumo atsigavimą pokriziniu laikotarpiu. Svaresnių demografinių pasekmių turi porų atsakymas į klausimą „kiek vaikų susilaukti?“ Noras turėti mažiau vaikų lemia ilgalaikį gimstamumo smukimą.
(...)
Vis dėlto ekonominės krizės smagratis nevienodai užkabina įvairių gyventojų grupių sprendimus susilaukti vaikų. Kaip rodo tyrimai, išsilavinusios ir profesinės karjeros siekiančios moterys krizės metu linkusios atidėti gimdymus, o žemesnio išsilavinimo ir dar praradusios darbą moterys dažnai būtent krizės metu pradeda lauktis kūdikio.
Jaunesnes moteris krizė verčia iš esmės persvarstyti vaikų susilaukimo scenarijus, nes šios dar gali atidėti gimdymus ir tai daro. Jei ekonominė krizė labiau didina vyrų nedarbą, bendras gimstamumo lygis krinta greičiau, jei moterų – lėčiau arba net didėja.
(...)

[music]

Gimstamumo mažėjimas ekonominį nuosmukį pasiveja po dvejų metų

Anot mokslininkų, gimstamumas glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais. Ekonomikos pakilimas skatina gimstamumo didėjimą, o jos nuosmukiai – mažėjimą. Tačiau gimstamumo pokyčiai, kaip rodo tyrimai, seka ekonomikos ciklo svyravimus su vėlavimu. Dar daugiau – ekonomikos ir gimstamumo ryšys nėra tiesmukas.
Kaip teigiama Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“, ekonomikos nuosmukiai nevienodai veikia gimstamumą skirtingo išsivystymo šalyse. Išsivysčiusiose industrinėse, poindustrinėse šalyse, kuriose gimstamumas jau yra žemas, kai šeimos turi galimybę kontroliuoti vaikų skaičių ir jų gimimo laiką, gimstamumas jautriau reaguoja į ekonomikos raidos ciklus.
Anot straipsnio autorių, Vlados Stankūnienės, Aušros Maslauskaitės, Marės Baublytės, krizių metu didėjantis ekonominis ir užimtumo neapibrėžtumas, mažėjančios pajamos verčia poras permąstyti, kada ir kiek vaikų susilaukti. Atsakydamos į klausimą „kada?“ poros atideda sprendimą „geresniems laikams“. Tai lemia gimstamumo mažėjimą, tikėtina, laikiną ir, tikėtina, lengvesnį gimstamumo atsigavimą pokriziniu laikotarpiu. Svaresnių demografinių pasekmių turi porų atsakymas į klausimą „kiek vaikų susilaukti?“ Noras turėti mažiau vaikų lemia ilgalaikį gimstamumo smukimą.
(...)
Vis dėlto ekonominės krizės smagratis nevienodai užkabina įvairių gyventojų grupių sprendimus susilaukti vaikų. Kaip rodo tyrimai, išsilavinusios ir profesinės karjeros siekiančios moterys krizės metu linkusios atidėti gimdymus, o žemesnio išsilavinimo ir dar praradusios darbą moterys dažnai būtent krizės metu pradeda lauktis kūdikio.
Jaunesnes moteris krizė verčia iš esmės persvarstyti vaikų susilaukimo scenarijus, nes šios dar gali atidėti gimdymus ir tai daro. Jei ekonominė krizė labiau didina vyrų nedarbą, bendras gimstamumo lygis krinta greičiau, jei moterų – lėčiau arba net didėja.
(...)

Daugiausiai žmonių absoliučia išraiška Lietuvoje gimė 1985- 1992 metais, tad šiuo metu tie, vis dar dažniausiai bevaikiai jauni žmonės (18- 26 metai) netrukus užsimanys vaikučių. Bent moterys skuba tokius reikaliukus susitvarkyti iki 30-ies metų, o po kelių metų norės ir dar vieno vaiko ("paskutinė proga"), tad to koeficiento sumažėjimo gali ir nebūti, o kaip tik atvirkščiai

Tiesa, kai 1985- 1992 metų laidos žmonių vaikai bus galutinai išgimdyti (iki ~2030 metų) ir nebeliks kam bent dalinai kompensuoti visuomenės senėjimo ir natūralaus gyventojų mažėjimo, laukia labai nekokie laikai

Tiesa, puštūnai visada pasiruošę draugiškai mums padėti

[Sula]

Kodėl geltonas? Labai konstruktyvus straipsnis su daug statistinės informacijos. Na, kad kokie latviai mus lenkia irgi manau menka paguoda...

Kaip suprasti sakinius:

"Gimstamumo lygis 20-to amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo vienas žemiausių Europoje, tačiau šiuo metu artimas ES šalių vidurkiui."

"Mirtingumo lygis bei visuomenės sveikata mūsų šalyje, anot demografų, yra išimtis iš žmonijos patirties mažinant mirtingumą. Mat teigiami gyvenimo pokyčių modernumo linkme nepadeda pratęsti žmonių gyvenimo trukmės."

Protingų žodžių kratinys. Kodėl nepaaiškinama, kuo "vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (gimimo metu)" skiriasi nuo "vidutinė (reali) gyvenimo trukmė" arba vidutinio mirties amžiaus, kitais žodžiais? Kartais net tas žodis "tikėtina" praleidžiamas.

[Bartas1]

Ūkio našta tenka paskutiniams socializmo vaikams

Šiuo metu Lietuvos demografinė padėtis yra kaip niekad palanki ekonomikos plėtrai: kone du iš trijų Lietuvos gyventojų yra darbingo amžiaus, o likęs vienas gyventojas priklauso vienai iš gana negausių pensininkų ar vaikų grupių. Tokią Lietuvos gyventojų situaciją statistikai vadina demografiniu langu – tai laikas, kai pensininkų skaičius dar nebūna smarkiai išaugęs, o vaikų skaičius, dėl prastėjančių gimstamumo rodiklių, jau būna sumažėjęs. Šis langas Lietuvoje užsivers jau per keletą ateinančių metų – net jei darytume prielaidą, kad jauni žmonės daugiau iš Lietuvos neemigruos, per artimiausią dešimtmetį 20-24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės visu trečdaliu, o 25-29 metų žmonių bus apie 5 proc. mažiau nei yra šiuo metu.

Šiuo metu Lietuva turi unikalią galimybę drastiškai pagerinti savo demografinę padėtį, tačiau tam reikia paskatinti gausų būrį ”socialistinių vaikų” kartos gyventojų auginti daugiau vaikų sudarant palankesnes finansines ir kitas sąlygas vaikus auginančioms bei dirbančioms šeimoms. Laiko liko ne tiek daug: vėliausiai po dešimties metų ”socialistinių vaikų” karta pasens ir užleis vaikų auginimo estafetę ”permainų kartos” gyventojams, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Norėdami užauginti tokį patį vaikų skaičių ir bent kiek kompensuoti už negimusius ”socialistinių vaikų” kartos vaikus, ”permainų kartos” atstovai turės stengtis kone dvigubai smarkiau, tad skatinimo priemonės šiuo atveju gali ir nebepadėti.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/uki...54.html?page=3

[andyour]

/\ ”permainų kartos” bus linkusios į materializmą, gyvens užsienyje ne šeimininį gyvenimą, bet svarbiausia, gyvens būstuose įsigytuose už paskolas. Vadinasi maksimum 2 vaikų susilauks, o dauguma po vieną.

[Silber418]

Gimstamumas Europoje:

[Eidvis]

Sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2,922 mln. gyventojų, per metus, išaugus imigracijai ir padidėjus gimstamumui, jų sumažėjo 21.600 arba 0,7%, išankstinius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Palyginti, per 2013 m. gyventojų sumažėjo 28.400.

Gyventojų skaičius Lietuvoje krinta nuo 1992 m., tačiau pastaruosius 4 metus metinis pokytis vis mažesnis. Pernai padidėjo gimstamumas ir imigracija, sumažėjo mirtingumas ir emigracija.

2014 m. gimė 31.300 kūdikių, tai 1.400 arba 4,7% daugiau nei 2013 m. Per metus mirė 40.200 žmonių, tai 1.300 arba 3,1% mažiau negu 2013 m. Natūrali gyventojų kaita išliko neigiama – mirė 8.900 daugiau žmonių negu gimė kūdikių. 2013 m. natūrali gyevntojų kaita siekė -11.600.

2014 m. iš Lietuvos emigravo 38.500 gyventojų, imigravo – 25.900. Palyginti su 2013 m., emigrantų skaičius sumažėjo 347 žmonėmis arba 0,9%, o imigrantų skaičius padidėjo 3.800 arba 17,5%. Neto tarptautinė migracija išliko neigiama – emigravo 12.600 žmonių daugiau negu imigravo, tačiau ji buvo mažesnė, nei (2013 m. – 16,8 tūkst.).

Mieste gyventojų per metus sumažėjo 0,6% arba 11.600, kaime – 1% arba 10.000. Iš viso 2015 m. pradžioje mieste gyveno 1,963 mln. arba 67,2% gyventojų, kaime – 0,959 mln. arba 32,8%.
vz.lt

[Aleksas666]

Atvaizdas


Sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2,922 mln. gyventojų, per metus, išaugus imigracijai ir padidėjus gimstamumui, jų sumažėjo 21.600 arba 0,7%, išankstinius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Palyginti, per 2013 m. gyventojų sumažėjo 28.400.

Gyventojų skaičius Lietuvoje krinta nuo 1992 m., tačiau pastaruosius 4 metus metinis pokytis vis mažesnis. Pernai padidėjo gimstamumas ir imigracija, sumažėjo mirtingumas ir emigracija.

2014 m. gimė 31.300 kūdikių, tai 1.400 arba 4,7% daugiau nei 2013 m. Per metus mirė 40.200 žmonių, tai 1.300 arba 3,1% mažiau negu 2013 m. Natūrali gyventojų kaita išliko neigiama – mirė 8.900 daugiau žmonių negu gimė kūdikių. 2013 m. natūrali gyevntojų kaita siekė -11.600.

2014 m. iš Lietuvos emigravo 38.500 gyventojų, imigravo – 25.900. Palyginti su 2013 m., emigrantų skaičius sumažėjo 347 žmonėmis arba 0,9%, o imigrantų skaičius padidėjo 3.800 arba 17,5%. Neto tarptautinė migracija išliko neigiama – emigravo 12.600 žmonių daugiau negu imigravo, tačiau ji buvo mažesnė, nei (2013 m. – 16,8 tūkst.).

Mieste gyventojų per metus sumažėjo 0,6% arba 11.600, kaime – 1% arba 10.000. Iš viso 2015 m. pradžioje mieste gyveno 1,963 mln. arba 67,2% gyventojų, kaime – 0,959 mln. arba 32,8%.
vz.lt

Kaži kada mes peržengsim šitą mažėjimo ribą, noriu tikėt, kad 2015 bus tie metai.

[pauliaK]

2015-iems gal ir drasoka to tikėtis, ypač kalbant apie gimstamumą, bet džiugu, kad visi skaičiai po truputį taisosi.