Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Aš]

Labai džiugi naujiena:

Europos Sąjungoje pats didžiausias eksporto prieaugis per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas Lietuvoje – 31 proc., iki 3,7 mlrd. eurų <...>

Delfi.lt.

[pauliaK]

Nieko sau per ketvirtį paaugti beveik trečdaliu, nesistebiu, kad pirmi mes su tokiu rezultatu, bet nelabai suprantu kaip čia taip, lyg sprogimas koks . Gal yra informacija apie prekes, kurios sudarė didžiąją dalį eksporto ir kurių eksportas labiausiai augo? Įdomu būtų

[Tomasl]

Mažeikų nafta

[Valiukas]

Labai neblogas straipsnis "The Economist", apnuoginantis mūsų valdžios gėdingą neveiksnumą: http://vz.lt/Default2.aspx?ref=topre...4-c338581a8701

Jei tokie neigiami straipsniai nesiliaus, o padėtis iš tiesų blogės taip kaip skelbiama ar netgi blogiau, prognozuoju antrąją emigracijos bangą 2009-2010 m.

[pauliaK]

Kur kas geresnis straipsnelis Verslo žiniose apie tą patį eksporto augimą, pasirodo ir importo augimas nei kiek neatsiliko, o tas reiškia, kad deficitas toliau sėkmingai augo .

Lietuvos eksportas ir importas auga trečdaliu

Statistikos departamento duomenimis šių metų pirmąjį ketvirtį palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos eksporto ir importo tempai didėja. Eksportas pakilo 30.7%, importas – 30.2%.

Lietuvos eksporto ir importo augimo tempus nemaža dalimi lemia prekyba mineraliniais produktais, praneša Lietuvos bankas. Neskaičiuojant mineralinių produktų, bendras prekių eksportas padidėjo 14.3%, o importas – 12.7%.

2008 m. pirmąjį ketvirtį sparčiausiai didėjo tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas, kuris daugiausia susijęs su naftos, gamtinių dujų ir metalų kainų augimu, o vartojimo prekių eksportas ir importas gerokai sumažėjęs - nuo 54.1% iki 18.9%.

[somis]

kaži, tranzitas turbūt nesiskaito eksportu ir importu? nes įspūdis toks, kad kažkas importavo prekes į Lietuvą, ir po to sėkmingai jas išvežė tolyn

[Valiukas]

kaži, tranzitas turbūt nesiskaito eksportu ir importu? nes įspūdis toks, kad kažkas importavo prekes į Lietuvą, ir po to sėkmingai jas išvežė tolyn

Tai vadinama reeksportu.

[DeSadas]

Mazeikiu nafta pradejo dirbt...

[Metropolis]

Lietuvos elektrinė rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sukūrens pirmąją bandomąją siuntą Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pagamintos emulsijos - visiškai naujo produkto, kuris pakeistų mazutą ir būtų gerokai už jį pigesnis.
Projektas bus įgyvendinamas, tęsiant Lietuvos elektrinės, kuri po Ignalinos AE sustabdymo taps vienu pagrindinių energijos šaltinių, modernizavimą.

Papildymas:

2008 m. birželio 10 dieną Mažeikių nafta pasirašė bandomosios partijos kuro tiekimo sutartį su bendrove „Lietuvos elektrinė“. Pagal šią sutartį bus išbandyta 20 tūkst. tonų emulsuoto kuro –visiškai naujo produkto, kurį sukūrė „Mažeikių naftos“ ir britų kompanijos „Quadrise Fuels International“ specialistai. Šis kuras savo struktūra yra panašus į anksčiau „Lietuvos elektrinėje“ jau naudotą orimulsiją ir yra sudarytas iš mazuto arba panašaus naftos perdirbimo likutinio kuro frakcijų (turinčių santykinai didelę klampą) ir vandens. Vanduo šiuo atveju naudojamas, siekiant sumažinti šio emulsuoto kuro klampumą.
„Lietuvos elektrinėje“ ankščiau deginta orimulsija buvo vežama iš Venesuelos. Šiuo metu Venesuela nebeparduoda šio tipo sunkaus kuro. Jo naudojimas yra labai ribotas dėl griežtų gamtosaugos reikalavimų, dėl sunkumų transportuojant ir specifinių sandėliavimo bei laikymo sąlygų.
Naujame „Mažeikių naftos“ bendrovės emulsuotame kure yra mažiau sieros junginių nei orimulsijoje ir jis mažiau terš orą.

Interviu su AB „Mažeikių nafta“ strategijos ir plėtros direktoriumi Edmondu Seghmanu.

Kokia yra emulsuoto kuro gamybos schema?

Mes turime įprastą naftos distiliavimo schemą: atmosferinės naftos distiliavimo įrenginį, bei vakuuminio distiliavimo įrenginį. Iš vakuuminio distiliavimo kolonos apatinės dalies gautas produktas siunčiamas į visbrekingo įrenginį. Visbrekingo proceso metu gautas likutinis produktas yra pagrindinis katilų kuro komponentas. Norint gauti reikiamą katilų kuro klampą, jį reikia praskiesti. Iki šiol jis buvo skiedžiamas su kitais lengvesniais naftos produktų komponentais.
Emulsuoto kuro projekte naftos produktų komponento vietoje naudojamas vanduo. Maišymo procese naudojami emulsikliai. Tokiu būdu pagaminta emulsija naudojama kaip katilų kuras, nes šio emulsuoto kuro kokybė, klampumas ir kitos charakteristikos yra tokios, kad jį galima naudoti kaip katilų kurą.

Ar gamyklai yra naudinga gaminti emulsuotą kurą?

Privalumas yra tas, kad mums nereikia naudoti kitų naftos produktų katilų kuro gamybai. Minėtų komponentų kaina yra daug didesnė už galutinio produkto kainą, todėl įmonei naudinga gaminti emulsuotą kurą. Mes naudosime vandenį. Todėl projektas yra finansiškai efektyvus – tokia jo idėja. Manau, tai vienas iš geriausių „Mažeikių naftos“ projektų, nes mes susigrąžiname apie 30 proc. šviesiųjų naftos produktų komponentų. Iš kiekvieno 100 tonų šio produkto įmonei atlieka 30 tonų komponentų. Vietoje jų naudosime 30 proc. vandens.

Kiek emulsuoto kuro gamykla pajėgi pagaminti per metus?

Emulsuoto kuro projektas turi du etapus: pirmasis – bandomasis, mes pagaminsime tik 20 tūkst. tonų. Pagaminsime vieną partiją ir parduosime ją „Lietuvos elektrinei“. Elektrinė bandomosios emulsuoto kuro partijos panaudojimo metu nustatinės šio kuro eksploatacines savybes, emisijas (susidarančią taršą), kuro tinkamumą energijos gamybai. Pirmas etapas bus įvykdytas šiais metais. 2009-aisiais, kai bus sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, planuojama, kad „Lietuvos elektrinė“ gamins didžiąją dalį Lietuvai reikalingos elektros energijos. Manoma, kad prireiks apie 200 tūkst. tonų emulsuoto kuro per metus.

Kur planuojama gaminti emulsuotą kurą – „Mažeikių naftoje“ ar Elektrėnuose?

Šis procesas vyks „Mažeikių naftoje“. Čia mes visbrekingo likutinį produktą sumaišysime su vandeniu. Šiais metais veiks vienas mobili sumaišymo stotis. Ateityje mes planuojame pastatyti stacionarų įrenginį naftos perdirbimo įmonėje.

Kokios šio produkto perspektyvos?

Ateityje, vis giliau perdirbant naftą ir didinant šviesiųjų naftos produktų išeigą, likutinis produktas bus dar klampesnis, taigi jo panaudojimo problema išliks. Kita vertus, emulsuotas kuras yra pigesnė alternatyva energijos gamybai, taigi viskas priklausys nuo bandomosios partijos panaudojimo rezultatų.

Ar nebus sunku transportuoti emulsuotą kurą?

Bus labai paprasta. „Quadrise Fuel International“ technologai užtikrina, kad šio produkto sandėliavimo trukmė vasarą ir žiemą siekia 6 mėnesius. Mes turime mėginius. Jo sandėliavimo sąlygos geresnės nei katilų kuro. Reikia išlaikyti 800C temperatūrą. Jei temperatūra nukris žemiau 500C, kuras pradės sluoksniuotis, atsiras nuosėdų.

Ar nekils sunkumų transportuojant žiemos metu?

Tai beveik tas pats kaip ir gabenant katilų kurą. Emulsuotas kuras naudojamas ir Kanadoje, kur žiemos šaltesnės.

Ar šį kurą nebūtų pigiau gaminti „Lietuvos elektrinėje“? Jei emulsuotą kurą gamintume elektrinėje, nereikėtų vežti vandens.

Pagrindinė problema yra visbrekingo likučio transportavimas. Esant 410C temperatūrai, produkto stabilumas tėra dvi valandos. Jei jį paliksime šioje ir žemesnėje temperatūroje, per dvi valandas jis sutirštės.

Daugiau: www.mn.lt

[sauls]

www.DELFI.lt
2008 liepos mėn. 1 d.

Reuters/Scanpix
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus „Regitros“ pateiktus pradinius duomenis, 2008 m. birželį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka smuko 16 proc. iki 2 109 vnt. Praeitų metų birželį šalyje buvo įregistruota 2 519 naujų lengvųjų automobilių.

Pagrindinėmis nuosmukio priežastimis galima įvardinti bendrąjį šalies ūkio augimo sulėtėjimą, didėjančius sunkumus statybų bei transporto sektoriuose, sparčiai augančias degalų kainas, o taip pat įvarių ūkio problemų įtakojamą visuomenės ekonominių lūkesčių suprastėjimą.

Birželį asmeninių (M1) automobilių registravimas sumažėjo 13 proc. iki 1 911 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) rinka smuko gerokai sparčiau – net 38 proc. iki 198 vnt.

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje ir vėl užtikrintai pirmavo „Volkswagen“ markė (302 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (179 vnt.), o trečiąją užėmė „Škoda“ (164 vnt.).

Birželį populiariausi asmeninės paskirties (M1) modeliai Lietuvoje buvo „Škoda Octavia“ (122 vnt.), „Nissan Qashqai“ (75 vnt.) bei „Opel Astra“ (66 vnt.). Tarp lengvųjų komercinių (N1) automobilių pirmavo „Volkswagen Caddy“ (22 vnt.).

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso įregistruoti 15 324 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 31 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praeitais metais (11 710 vnt.).

Praeitą mėnesį Lietuvos rinkoje debiutavo kompaktinis visureigis „Ford Kuga“ bei mažas komercinis modelis „Citroen Nemo“.



Na va, stai ir pasimate sausio - vasario men. automobiliu prekybos rezultatai. Nebuvo ko dziaugtis geguze. Toliau gali buti ir linksmiau..

[Analitikas PlėtRa]

Daug linksmiau yra tai, kad valdžia kovodama su infliacija, susiejo minimalų atlyginimą su infliacija. Genialu.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17581014

[LBP]

Jei negali nugalėti priešo - padaryk jį savo draugu

[Aš]

Jei negali nugalėti priešo - padaryk jį savo draugu

Nepamirškim pridėt - © Zimbabvė.

[Mantas]

Daug linksmiau yra tai, kad valdžia kovodama su infliacija, susiejo minimalų atlyginimą su infliacija. Genialu.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17581014

Socialiai gana teisingas žingsnis, kadangi infliacija pirmiausiai ir skaudžiausiai kerta per mažas pajamas gaunančių asmenų gerovę, kita vertus, priimant tokį sprendimą turi būti numatytos ir priemonės, kaip šiam tikslui išdalinti pinigai turėtų būti surenkami iš kitų šaltinių, kad būtų pasiekta pusiausvyra. Vienas iš tokių sprendimų yra indeksuoti administracines nuobaudas, tačiau tai greičiausiai nėra pakankamas įrankis.

[Aš]

Socialiai gana teisingas žingsnis, kadangi infliacija pirmiausiai ir skaudžiausiai kerta per mažas pajamas gaunančių asmenų gerovę <...>

Socialiai šis žingsnis labai trumparegiškas. Būtent tokie - trumparegiai, darau išvadą, žmonės sprendžia Lietuvos ekonomikos klausimus.

Kaip jau davė suprasti AP, vartojimo skatinimas dar labiau didins ir taip opią infliaciją. Tai ar ji tada dar labiau nekirs tiems skurdiesiems? Kirs.

Mūsų įmonės susiduria su brangstančių žaliavų problema, tai mažina jų konkurencingumą ir plėtros, tarkime, kad ir į našumą, ko akivaizdžiai mums labai trūksta, galimybes. Valstybė tokiu momentu dar labiau padidina produkcijos/paslaugų savikainą. Kaip tai atsilieps įmonėms? Neigiamai. Gerai, jei tik mažėjančių pelnų atžvilgiu, o jei etatų mažinimu ar net bankrotu? Socialiai į naudą tai tikrai neišeitų.

Žodžiu, galutinis rezultatas ilgesnėj perspektyvoj bus nenaudingas nei eiliniam vartotojui, nei verslui.

Laikau šį sprendimą arba neapdairumu arba priešrinkiminiu viražu, bet tada dar labiau pykčiau nė dėl nekompetencijos.

Įdomu, ar valstybė turi tam tikrą analitikų-strategų-konsultantų ekonomikos klausimais komandą. Nuolatinę. Mano akimis, tai būtina, šita investicija atsipirktų, dabartiniai sprendimai tą tik patvirtina.

[Analitikas PlėtRa]

Ačiū Aš - labai tingėjau ir neturėjau jėgų parašyti labai panašų komentarą.

Žingsnis absoliučiai trumparegiškas, rinkiminis triukas siekiant išsilaikyti valdžioje, pasmerkiant šalį minimum nuolatinei dviženklei ar artimai tam infliacijai, verslo žlugdymui (visų pirma ir taip vos krutančio smulkiojo) jei ne visiškam ekonomikos pagrindo ir augimo sunaikinimui. Įsuks nesibaigiančią algų-infliacijos spiralę, kol ji pavirs - stagfliacija ir tada ES vidurkių pasivijimas atrodys tik dar labiau nutolęs viražas. Visiška politinė-ekonominė myopia.

Kam ta komanda, Aš? Juk buvimo valdžioje esmė Lietuvoje - kuo daugiau prisivogti ir prisichapinti turto ir pinigų, o ekonomika ir šalies gyvenimas įdomūs tik tiek, kiek padeda laimėti ir kitus rinkimus - ir baigiasi bei prasieda pažadų dalinimais ir kaulų mėtymais nemąstant ilgiau nei viena kadencija, o toliau kaip dievas duos.

Pramone jau dabar smaugia resursų kainos, kurios ir toliau, panašu tik kils, dabar dar smaugs ir indeksuojami atlyginimai, kurie pagrinde inicijuos ne realų atlyginimų kilimą, o vokelių plonėjimą, bet dar didesnes išlaidas tenkančias darbuotojui - dėl "išbalinto" atlyginimo teks mokėti mokesčius valstybei, kuriuos kažkas kažkur "socialiai lygiai" pasidalins, įmes į vartojimą ir dar pūs infliaciją, o realiai žmogaus pajamos neišaugs, nes darbdavys skėsčios rankom, kad aš neturiu galimybių tau kelti algos, nes kaštai auga, o vokelius valdžia atima. Kitaip sakant situacija tokia, kad vienintelis čia išlošiantis veikėjas - valdžia/biurokratinis aparatas, ir gal pensininkam/mokytojam bus kas numesta prieš kitus rinkimus.

Valiukas čia kažkur prognozavo dar vieną emigracijos bangą. Jei šis sprendimas įsigalios ir juodasis scenarijus išsipildys, palaikau tą jo prognozę 100 proc., žmonėms nebus kito kelio.

[Mantas]

Socialiai šis žingsnis labai trumparegiškas. Būtent tokie - trumparegiai, darau išvadą, žmonės sprendžia Lietuvos ekonomikos klausimus.

Kaip jau davė suprasti AP, vartojimo skatinimas dar labiau didins ir taip opią infliaciją. Tai ar ji tada dar labiau nekirs tiems skurdiesiems? Kirs.

Mūsų įmonės susiduria su brangstančių žaliavų problema, tai mažina jų konkurencingumą ir plėtros, tarkime, kad ir į našumą, ko akivaizdžiai mums labai trūksta, galimybes. Valstybė tokiu momentu dar labiau padidina produkcijos/paslaugų savikainą. Kaip tai atsilieps įmonėms? Neigiamai. Gerai, jei tik mažėjančių pelnų atžvilgiu, o jei etatų mažinimu ar net bankrotu? Socialiai į naudą tai tikrai neišeitų.

Žodžiu, galutinis rezultatas ilgesnėj perspektyvoj bus nenaudingas nei eiliniam vartotojui, nei verslui.

Laikau šį sprendimą arba neapdairumu arba priešrinkiminiu viražu, bet tada dar labiau pykčiau nė dėl nekompetencijos.

Įdomu, ar valstybė turi tam tikrą analitikų-strategų-konsultantų ekonomikos klausimais komandą. Nuolatinę. Mano akimis, tai būtina, šita investicija atsipirktų, dabartiniai sprendimai tą tik patvirtina.

Neketinu veltis į diskusijas, nes šiuo klausimu nėra vieno teisingiausio sprendimo, kaip ir atsakymo, kuri ideologija yra geresnė ar teisingesnė: socializmas ar liberalizmas. Sutinku, kad nutarimas priimtas žvelgiant į ateinančius rinkimus ir pernelyg neapgalvotai, kokiomis kitomis priemonėmis bus žabojama infliacija ir gelbstima smulkiojo verslo padėtis, o tų priemonių rezervas dar nėra išnaudojamas.
Nemanau, kad palyginti nemažo įmonių pelningumo, ypač mažo nedarbo sąlygomis ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinis atlyginimas ir minimalus užmokestis vis dar santykinai maži, lyginant su panašios ekonominės būklės valstybėmis, reikėtų viską piešti tik juodomis spalvomis, tik sprendimai turi būti priimami apgalvotai ir numačius visas galimas pasekmes.

[blitz]

Nėra tas žingsnis toks blogas.

Gaunantys minimumą sudaro gerokai mažiau nei pusę Lietuvos gyventojų, o Lietuva yra pakankamai atvira importams šalis. Jei valytojas Vania ir panašūs į jį kitais metais gaus pvz. 12% didesnį atlyginimą, tai tikrai nepadidins naftos ar maisto kainų, nes ir maistą, ir naftą perkame tarptautinėmis kainomis. Lygiai taip pat toks algų pakilimas nepadidins NT, šildymo, elektros, dujų ir tt. kainų. Paslaugų kainos? Kiek paslaugų tie žmonės realiai pirks?

Infliacijos kilimą toks pririšimas skatins minimaliai, o "Algų-infliacijos" spiralė, kokią siūlo Analitikas_Plėtra, šiuo atveju, yra neįmanoma. Ji įmanoma tik visiškai uždaroje ekonomikoje ir pririšus gerokai didesnę dalį algų. Esame maža šalis, neturinti absoliučiai jokio poveikio tarptautinėms kainoms, todėl, jei mūsų mažiausiai uždirbantys gaus keliais litais daugiau, tarptautinėms kainoms tai įtakos visiškai neturės.

Kitas dalykas yra tie vargšai pseudo-verslininkai, kurie dirbdami toje pačioje rinkoje, kaip ir kiti ES verslininkai, nesugeba mokėti vargano 1000 LT atlyginimo. Turbūt nereikia minėti, kad pvz. Anglijoje (teoriškai ta pati rinka) minimumas yra virš 4000 LT? Tokių LT "verslininkų" išnykimas bus tik teigiamas dalykas Lietuvos ekonomikai. Atsiras daugiau darbo jėgos sugebantiems dirbti produktyviai ir pasiūlyti bent jau tokį varganą atlyginimą, o tokių dabar tikrai netrūksta.

[Analitikas PlėtRa]

Pelningumai dideli įmonių buvo todėl, kad į pelną atsidurdavo NT brangimas. Dabar kai atėjom į kitą ciklą, pelningumų kreivė pasikeis, nes į pelną nebeįsiskaičiuos NT vertės prieaugis.

O kaip gerai gali būti tapti importo valstybe ir sužlugdyti esamą, kad ir neefektyvų verslą (Vietoj to, kad padėti jam tapti efektyviu) tai iš viso nesuprantu. Tam kad importuoti, reikia ir kažką sukurti, pagaminti ir parduoti, kad už tą importą sumokėti. ESD ne šiaip sau taip įdėmiai stebimas rodiklis, ne for fun jis yra, o realiai rodo, ar šalis uždirba ar pradirba pinigus. Tai dar gerai, kad šėrė ir tebešeria mus ES fondai.

[blitz]

Pelningumai dideli įmonių buvo todėl, kad į pelną atsidurdavo NT brangimas. Dabar kai atėjom į kitą ciklą, pelningumų kreivė pasikeis, nes į pelną nebeįsiskaičiuos NT vertės prieaugis.

O kaip gerai gali būti tapti importo valstybe ir sužlugdyti esamą, kad ir neefektyvų verslą (Vietoj to, kad padėti jam tapti efektyviu) tai iš viso nesuprantu. Tam kad importuoti, reikia ir kažką sukurti, pagaminti ir parduoti, kad už tą importą sumokėti. ESD ne šiaip sau taip įdėmiai stebimas rodiklis, ne for fun jis yra, o realiai rodo, ar šalis uždirba ar pradirba pinigus. Tai dar gerai, kad šėrė ir tebešeria mus ES fondai.

Visų pirma, tai bedarbystė Lietuvoje yra gana maža, o tai nėra sveika besiplečiančiam verslui, ypač su dabar itin nusekinta ir ribota darbo jėga ir naujos darbo jėgos importo galimybių neegzistavimu. Toks neefektyvaus verslo žlugimas būtų naudingas efektyviojo verslo plėtrai - natūrali atranka.

Kitas dalykas - minimalios algos pririšimas prie infliacijos tikrai nesužlugdytų viso mažojo verslo. Manau sužlugdytų tik labai mažą dalį pačių neefektyviausių firmų. Jei verslas vos sugeba išmokėti minimalias algas dabar, tai bendroje ES rinkoje jam yra nevieta, o jo "vadybininkams", manau, kur kas labiau apsimokėtų eiti dirbti "į stroikes".

Kitas dalykas - Lietuvoje minimali alga yra absurdiškai maža, o kylant kainom ji dar labiau nuvertėja. Dabar esu Lietuvoje jau beveik mėnesį ir matau, kad kainos čia yra absurdiškai didelės. Net neįsivaizduoju, kaip žmonės sugeba išgyventi gaudami minimumą. Mano subjektyvia nuomone, jį reikia nedelsiant didinti, o įgyvendinus pasiūlymą jis pasiliktu toks pat. Tai yra absoliutus minimumas, ką valdžia gali padaryti esant tokiai infliacijai.

Kokiu būdu Lietuva taptų labiau importo šalimi? Infliacijai esant 12%, atlyginimo padidėjimas 12% leistų žmogui pasilikti prie to paties pirkinių krepšelio, kurio reali vertė būtų ta pati.