Ekonomikos naujienos (archyvas)

[andyour]

Aš ir neteigiau, kad negalima išgyventi. Gal tuomet įrengiame darbo koncentracijos stovyklas ir palyginame, kokios lagerių savininkų išlaidos.

Įtariu, kad vis vien sieks kokius 500-700 litų/mėn./galva, norint, kad vergdarbininkiai būtų pakankamai darbingi ir sumanūs. Po to, kai jie išmirs, savininkai susidurs su jaunimo problema, nebent "medžios" miške aborigenus, nes vargu ar nėsčiosios nebus tiesiog išmetamos iš lagerių.

Apskritai miestiečiai nelinkę turėti daugiau kaip dviejų vaikų.

[Sula]

Airiai su anglais irgi stebisi, kaip lietuviai už jų minimumą išgyvena....

Aš ir neteigiau, kad negalima išgyventi. Gal tuomet įrengiame darbo koncentracijos stovyklas ir palyginame, kokios lagerių savininkų išlaidos.

Įtariu, kad vis vien sieks kokius 500-700 litų/mėn./galva, norint, kad vergdarbininkiai būtų pakankamai darbingi ir sumanūs. Po to, kai jie išmirs, savininkai susidurs su jaunimo problema, nebent "medžios" miške aborigenus, nes vargu ar nėsčiosios nebus tiesiog išmetamos iš lagerių.

[Big Cat]

Įrodymas, jog Vyriausybė eina teisinga kryptimi švarindama viešuosius pirkimus

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui – subtilios parlamentarų užuominos

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas kreipėsi į Specialiąją tyrimų tarnybą dėl patiriamo politikų spaudimo. Žydrūnas Plytnikas tikina, kad jam subtiliai grasina tiek Seimo nariai, tiek jų patarėjai. Ūkio ministras pavaldinį gina ir tikina, kad panašaus atsako ir reikėjo tikėtis, kai tarnyba ėmė domėtis šimtamilijoninius „Vilniaus vandenų“, Nacionalinių fizikinių ir technologijų mokslo centro statybų pirkimus. Įtariama, kad politikai dengia kai kuriuos viešuosius pirkimus, idant atsilygintų juos prieš rinkimus remiantiems verslininkams, tačiau surinkti įrodymų tarnybos esą neturi resursų.

[andyour]

Buvau įsikalbėjęs ir su tokiu „degalų“ magnatu. Šakės. Vartojimas krenta, žmonės ir įmonės (nes jos bankrutuoja arba jų veikla spėriai „traukiasi“) degalų nebeperka.

Bet gatvės vistiek mašinų užkištos

[zero]

Įdomu, kur tos šrilankietės gyvena, kuo maitinasi, kuo apsirengia? Suprantu, kad Šri Lankoje 150EUR yra pinigas, bet Lietuvoj .

Airiai su anglais irgi stebisi, kaip lietuviai už jų minimumą išgyvena....

[senasnamas]

Garantuoju, kad atlikus objektyvią apklausą, daugiau nei 80% samdomą darbą dirbančių žmonių teigs, kad jiems mokama per mažai.

Dalis galbūt ir neverti gauti daugiau, bet kad pakanka ir išnaudojamų tai faktas. Neseniai mačiau siūlomą darbą: reikalaujama mokėti ukrainiečių ir kinų kalbas, atlyginimas nesiekia 2000 Lt. Tai arba čia kvailių ieškoma, arba darbdavys nesiorientuoja, kiek galima uždirbti mokant kinų kalbą. Ir tokia tendencija dažna – siūlo vos ne minimalų atlyginimą ir dejuoja, kad neranda darbuotojų. Suprantu, kai įmonė vos galą su galu suduria, bet ar pelnui išaugus skubama juo pasidalinti su tais, kurie prie jo augimo daug prisidėjo, t. y. darbuotojais? Tik aplinkybėms prispaudus. Daugelio darbdavių supratimas toks, kad pelningumo didinimą supranta tik kaip darbuotojų atlyginimų mažinimą. Darbuotojų motyvacijos, lojalumo didinimas jiems per sudėtingos sąvokos. O juk darbuotojas visai kitaip dirba, jei jaučiasi vertinamas ir už darbą tinkamai atlyginamas. Lietuvoje ne pašalpos per didelės, bet atlyginimai per maži. Pašalpos paskirtis užtikrinti egzistenciją (kad nereikėtų mirti badu). Jos tą daugiau mažiau ir atlieka. Bet juk ir mažiausi atlyginimai užtikrina iš esmės tą patį, ką ir pašalpos. Tai natūralu, kad didelė dalis asmenų, pretenduojančių į minimalų atlyginimą, nemato prasmės dirbti. Tada darbdaviai ieško dar pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Versle tokie išsilaiko vien todėl, kad randa pakankamai išnaudojamųjų. Tik nesant galimybių rasti pigios darbo jėgos, susimąsto apie modernizavimą, papildomas investicijas. Šituo turi pasirūpinti valstybė, kad nebūtų einama primityviausiu keliu.
Arba, pvz., yra ligoninėje skyrius: vyr. gydytojas ir 5 gydytojai. Vyr. gydytojo atlyginimas 20 000 Lt, o eilinių gydytojų 2000 Lt. Ar tai normalu? Taip, vyr. gydytojo atlyginimas turi būti aukštesnis, bet tokia diferenciacija nenormali. Apskaičiavus vidurkį atrodo viskas gerai - skyriaus vidutinis atlyginimas 5000 Lt, nuostabu, gerokai viršija vidutinę algą.

Maža žuvis visada bus nelaimingesnė už didelę žuvį. bet mažai žuviai retai kyla klausimas, kodėl kita žuvis yra didelė.

Ką šiuo atveju siūlytum daryti gydytojui, neskaitant emigracijos? Tapti didele žuvimi? Bet skyriuje vadovas būna tik vienas. Turi būti ir pavaldinių. O 2000 Lt. atlyginimas, turint galvoje, kiek trunka medicinos studijos ir kas tai per darbas, yra per žemas. Ypač kai atlyginimų fondas lyg ir leistų mokėti didesnius atlyginimus, bet dėl įtaką turinčių asmenų veiksmų paskirstomas neadekvačiai. 20 000 Lt atlyginimas Lietuvoje yra kosminis, o 2000 Lt vos leidžia sudurti galą su galu.
Kai kalbama apie didėjančią socialinę nelygybę tai ir turima galvoje, kad turtiniai skirtumai nenormalūs ir vis didėja. Bendrai šaliai tai nieko gero nereiškia. Lietuvoje net ekonomikos augimo metais skurdžių padaugėjo. Ar tai reiškia, kad visi skurstantys tinginiai, o gal socialinė sistema tiesiog nesutvarkyta ir neskatina dirbti? Tada ir atsiranda emigracija, kontrabanda ir panašūs dalykai, nes žmogus nemato prasmės dirbti visu etatu už 800 Lt. Toks atlyginimas neužtikrina pragyvenimo.

[Combat]

10 sukurtų darbo vietų netiesiogiai dar sukuria 5 darbo vietas. Taigi jeigu kaime pastatysi ir paleisi kokią lentpjūvę bei joje sukursi 20 darbo vietų, ilgainiui tame kaime ir aplinkinėse vietovėse bus jau 30 naujų darbo vietų.

Entuziazmas didelis, bet fantazijų srityje.
Imkime kad ir lentpjūvę. Iš ko tu ją pasistatysi, kaip įrengimus susipirksi, kaip į rinką įsiskverbsi? Seniesiems „lenpjūvininkams“ jau yra riesta (maždaug sykį per 2mėn su vienu tokiu „liuobiu“, todėl įsikalbam kaip reikiant), skolos velkasi iš vieno per kitus, o čia dar naujas rinkos dalyvis. . . Utopija. Ir taip su kiekvienu verslo segmentu.

Buvau ir aš sumanęs kirpyklą steigti. Dar pavasarį atrodė, kad su rinka viskas normalu. Rudeniop įsišnekėjau su tokiu kirpėju (kirpyklą turi geroje vietoje), nes sėdėjo rankas sudėjęs. Jei anksčiau buvo eilės (motociklą sau leido už 20 000 Lt prieš porą metų), tai dabar vos 800 Lt/mėn išvirpina, o kirpykla yra jo ir patys sau (su žmona) dirba. Žmonių nebėra, vartotojų nebėra. Vilniuje gal tai ne taip jaučiasi, bet tas pats pareina ir ten.

Buvau įsikalbėjęs ir su tokiu „degalų“ magnatu. Šakės. Vartojimas krenta, žmonės ir įmonės (nes jos bankrutuoja arba jų veikla spėriai „traukiasi“) degalų nebeperka.

Negi neakivaizdu, kad jei nubus sisteminių pokyčių ir Vyriausybė „važiuos“ tik ant esamų verslo skatinimų priemonių, šakės bus visai. O tie „barclays“ tik todėl, kad jiems meta pinigus. Nebemes – išvažiuos kitur.

Visos rinkos nišos, kokios tik bebuvo, jau užimtos iš senesnių laikų (kai dar buvo galima kažką pasivogti ar užsienyje uždirbtus pinigus susiinvestuoti čia, Lietuvoje).

ar didesnė pridedamoji darbo vietų vertė yra su jūra susijusioje veikloje. Todėl su retokomis išimtis klesti tik išėjimą prie atviros jūros turinčios valstybės.

Na ir? Krantinių kiek turime, turime, ženkliai daugiau vargiai bebus, o Rusija turi savo uostus, kuriuos proteguoja. Iš jūros čia ne kaži ką ir beišspausi, o kai dar Liepoja išsigilins savo farvaterį, tai Klaipėdai teks dalintis ir tuo, ką dabar turi.

Verčiau išsaugoti jau Lietuvoje esamą verslą ir dėti pastangas pritraukiant daugiau verslo subjektų, bei skatinti vietinį verslumą.

„Vietinis verslumas“ – tu man, o aš – tau. Jis turi lubas. Va jei, pvz., Londone būtų kokie Lietuvos prekybos namai (pagaminau dailylentes ir išvežu jas ten iki kas nupirks), Maskvoje ir kitur, tai būtų gal ir kitas reikalas. Būtų galima imtis kažkokio „išvažiuojamojo“ eksporto.

O dabar aš stebiu tik „ragus“. Paimsi paskolą verslui sukti, bus dar blogiau – gali likti įsiskolinęs visam laikui. Geriau jau bedarbiu, jei imti kaip alternatyvą.

[Combat]

Į bedarbį su čekiu šrilankietės nekeis

Moka 700 ir stebisi, kad neranda darbuotojų

Dar vienas akivaizdus pavyzdys, kodėl nebeverta gaišti savo laiko ir „investuotis“ į darbininkiškas profesijas Lietuvoje. Bet kokiu atveju darbdaviai į Lietuvą tempia azijiečius, o darbo birža tam noriai pritaria.

Verslas, jei jo negalima atlikti vietiniais darbo jėgos resursais (apart specialybių, kurių Lietuvoje nemokinama), turi žlugti. Imigracinio pobūdžio darbo jėgos organizavimas Lietuvoje neturi būti palaikomas.

O dėl tų „ŠriLankiečių“, tai manau, kad jos buvo pirktos iš kažkokio dilerio Maskvoje. Tokių ten – pilna. Kažkokia siuvyklėlė tikrai nesusiorganizuos tokių žmonių iš kažkokios ŠriLankos. Taigi, Lietuvos darbo birža netiesiogiai palaiko prekybą žmonėmis.

[Edvard]

Aš tikiuosi, kad bent 500 Lt vokeliuose gauna. Nežinau kaip Visagine, bet Vilniuje gyvenant vienam dirbti už 700 Lt reikštų badą, arba augančias skolas.

Tai apie kokia ekonomika mes kalbame ir kokia galima turėti, jeigu taip yra?

[Sula]

Nežinau kaip Visagine, bet Vilniuje gyvenant vienam dirbti už 700 Lt reikštų badą, arba augančias skolas.

Na nereikia taip dramatizuoti. Bet... Jei neturi būsto (už paslaugas dar reikia susimokėti), virtuvės - pasigaminti savarankiškai, šiltų rūbų, avalynės, turi susimokėti už transportą. Tai manyčiau, kad situacija sudėtinga, bet dar ne tragiška.
Kita vertus, šrilankiečiams -20C ekstrymas, manyčiau, "išeitų į naudą".

[rat]

Aš tikiuosi, kad bent 500 Lt vokeliuose gauna. Nežinau kaip Visagine, bet Vilniuje gyvenant vienam dirbti už 700 Lt reikštų badą, arba augančias skolas.

[Sula]

Į bedarbį su čekiu šrilankietės nekeis

Moka 700 ir stebisi, kad neranda darbuotojų

Įdomu, kur tos šrilankietės gyvena, kuo maitinasi, kuo apsirengia? Suprantu, kad Šri Lankoje 150EUR yra pinigas, bet Lietuvoj Dar ir bilietai iš/į Šri Lanka pigiausiai po 500 EUR kainuoja.
Manau, tai eilinis lietuvių norėjimas įrodyti "eiles už vartų".

[rat]

Į bedarbį su čekiu šrilankietės nekeis

Tačiau kvalifikuotos svetimšalės, savo gimtinėje už analogišką darbą per mėnesį uždirbdavusios apie 50 EUR, Lietuvoje gauna maždaug 4 kartus daugiau – 200 EUR.

Moka 700 ir stebisi, kad neranda darbuotojų

[Sula]

Kažkas labai taikliai yra pasakęs: „O jeigu netyčia paaiškės, kad mano pavaldinys yra protingesnis už mane?“.

Arba: "nesusitvarkė su užimamomis pareigomis, todėl buvo paaukštintas". Keisčiausia, kad tokia praktika neretai galioja ir visiškai privačiose bendrovėse. Gal dėl to lietuviškose įmonėse darbo našumas 3-4 kartus žemesnis? Turiu pavyzdžių, kai "tinginiai ir nekompetentingi" darbuotojai, išmesti ar išėję patys padaro geroką pažangą visiškai identiško verslo, bet kitaip valdomoje įmonėje. Tai kaip čia tuomet suprasti?

[andyour]

Būtent. Exbaudžiauninkų visuomenėje pasąmonėje vis dar pateisinama atsakomybę patikėti ne pagal gabumus/sumanumą/talentą/išsilavinimą, o pagal giminystės/draugystės ryšius. Kažkas labai taikliai yra pasakęs: „O jeigu netyčia paaiškės, kad mano pavaldinys yra protingesnis už mane?“.

Arba perims verslą, ar "nukombinuos" ką nors.

[Wycka]

Deja, lietuviškame versle užimamos pareigos - dažnai nelygu - atsakomybės lygis.

Būtent. Exbaudžiauninkų visuomenėje pasąmonėje vis dar pateisinama atsakomybę patikėti ne pagal gabumus/sumanumą/talentą/išsilavinimą, o pagal giminystės/draugystės ryšius. Kažkas labai taikliai yra pasakęs: „O jeigu netyčia paaiškės, kad mano pavaldinys yra protingesnis už mane?“.

[Sula]

Atsakomybės kiekis = algos dydis.

Deja, lietuviškame versle užimamos pareigos - dažnai nelygu - atsakomybės lygis.

[Wycka]

Straipsnis specialiai Wyckai :
http://verslas.delfi.lt/business/b-g....d?id=39351925
Kelios esminės mintys:
nekontroliuojama rinka yra žala visuomenės gerovei – pradedant darbuotojų išnaudojimu, baigiant karteliniais susitarimais.

Tai priklauso nuo požiūrio. Maža žuvis visada bus nelaimingesnė už didelę žuvį. bet mažai žuviai retai kyla klausimas, kodėl kita žuvis yra didelė. Garantuoju, kad atlikus objektyvią apklausą, daugiau nei 80% samdomą darbą dirbančių žmonių teigs, kad jiems mokama per mažai. Ir taip ne tik Lietuvoje. Visi iš prigimties nori daugiau turėti ir mažiau dirbti. Kažkuria prasme tinginystė yra pažangos variklis, dėl to šiandien turime transportą, stakles, virykles, kompiuterius, etc.. Teoriškai darbo laikas ir sunkumas turėtų priklausyti nuo intelekto, nors kita vertus intelektualinis darbas irgi vargina, tik ne tiek fiziškai.
Kas dėl kartelių, čia jau jų sukontroliavimas yra valstybės pareiga. Karteliai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą.

rinka negali panaikinti augančios piliečių pajamų diferenciacijos. Taip yra todėl, kad jei rinkos subjektas yra efektyvus, kiekviename kitame žingsnyje jis bus dar efektyvesnis.

O kas tame blogo? Kodėl pajamų diferencijacija yra negerai? Juk natūralu, kad Seimo pirmininkas gauna didesnę algą už eilinį Seimo narį, kaip ir korporacijos vykdantysis direktorius gauna didesnę algą už valytoją. Algos dydis yra proporcingas darbinės atsakomybės kiekiui.

kuo didesnė finansinė diferenciacija, tuo didesnė socialinė įtampa, o kuo didesnė įtampa, tuo nestabilesnė valstybės sistema.

Įtampa ir nestabilumas atsiranda tada, kai asmens padėtį visuomenėje lemia tik jo tėvų padėtis. Taip buvo XVIIIa. Prancūzijoje (luomų valdžia), ir tai iššaukė 1789m. revoliuciją. Kaip ir minėjau, reikėtų sudaryti vienodo starto galimybę. O vėliau... Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.

Tik perlenkia lazdą teigdamas, kad viršininkas turi uždirbti tiek, kiek pavaldinys.

Taip, net labai. Atsakomybės kiekis = algos dydis.

[JlL]

pazistamas dirba barclay'juje, dabar issiunte i indija kazko mokytis ir ispejo, kad indai gali neisileisti ju, nes labai pyksta kad indu padalinys perkeliamas i lietuva. Jei tai tiesa ir sugebame net su indais konkuruot sitam bizni tai gali but tikrai geras variklis musu ekonomikai.

[Wycka]

Tos priemonės išspręs gal 10 – 15proc problemos.
Nors ir su džiugesiu pranešinėji apie investicijas Lietuvoje, bet iš tavo teksto galima daryti išvadą, kad nėra jokios prasmės čia, Lietuvoje, investuoti. Iš tikrųjų taip ir bus. Niekas ir nieko čia be LRV dotacijų rimtai neinvestuos. O tos „rimtos investicijos“ tęsis tol, kol liesis LRV dotacijos.
Bus daug „atostogaujančių“ Lietuvos gyventojų.

10 sukurtų darbo vietų netiesiogiai dar sukuria 5 darbo vietas. Taigi jeigu kaime pastatysi ir paleisi kokią lentpjūvę bei joje sukursi 20 darbo vietų, ilgainiui tame kaime ir aplinkinėse vietovėse bus jau 30 naujų darbo vietų. Dar didesnė pridedamoji darbo vietų vertė yra su jūra susijusioje veikloje. Todėl su retokomis išimtis klesti tik išėjimą prie atviros jūros turinčios valstybės.
Taip, aš net labai džiaugiuosi, kad tokioje nelabai svetingoje aplinkoje visgi atsiranda TUI, ir net gana stambių (pvz Barclays, WU). Belieka tik įsivaizduoti, kiek jų sulauktume dar pagerinę investicinę ir verslo aplinką. Ateitų ne tik dar daugiau investuotojų, bet ir vietiniai imtų drąsiau užsiimti verslu. Valstybei gerokai mažiau reikėtų mokėti bedarbio pašalpų, taigi sutaupytų daug pinigų, o uždirbtų praktiškai tą patį ar net dar daugiau iš papildomai sukurto verslo. Nuolat užimti žmonės turės mažesnę motyvaciją degraduoti. Dar vienas pliusas.
Pripažink, tokie „atostogaujantys“ gyventojai nors ir yra gana skaudus praradimas, bet būtų dar skaudžiau, jeigu taip pat „atostogautų“ ir Lietuvos verslas. Net neverta bandyti sulaikyti išvykstančių „atostogauti“ piliečių — jie jau priėmė sprendimą. Verčiau išsaugoti jau Lietuvoje esamą verslą ir dėti pastangas pritraukiant daugiau verslo subjektų, bei skatinti vietinį verslumą. Jeigu dirbsi turėdamas verslo liudijimą (populiariai patentą) — negalėsi piktintis maža alga, nes uždirbsi lygiai tiek, kiek dirbi. O ir išvykę tautiečiai yra geras potencialas Lietuvos ekonomikai. Ne todėl, kad siunčia pinigus giminaičiams, o todėl, kad sukūrus gerai apmokamas darbo vietas čia ir nerandant vietinėje rinkoje tinkamų darbuotojų, galima kviestis tautiečius emigrantus repatrijuoti. Manau, kad dauguma jų ilgisi Tėvynės, o ir atvykę į Lietuvą jie praktiškai nesukels neigiamos visuomenės reakcijos, kaip pvz imigrantai iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.