Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-LV. Apie latvius be stereotipų

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    A. Bėrzinis: Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai

    Latvijos ir tarptautinei bendruomenei turi būti paaiškinta, kodėl kovo 16 dieną šalyje pagerbiamas vadinamųjų legionierių, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos pusėje, atminimas, tačiau priežasčių kritikuoti šiuos minėjimus nėra, antradienį pareiškė šalies prezidentas Andris Bėrzinis.
    http://www.bernardinai.lt/straipsnis...eprociai/77863

    Būtų tas legionas Vermachto, tai niekas nieko nesakytų, bet SS.. Turi už ko kabintis dabar ruseliai.

    Comment


      Nors ir ne apie lietuvių ir latvių santykius, bet tai aktualu ir mums, lietuviams.

      Gyventojų skaičius 21-aisiais nepriklausomybės metais pagal pačius optimistiškiausius apskaičiavimus (2011 metų gyventojų surašymo duomenys) sumažėjo daugiau nei 600 tūkstančių. Įvyko reikšmingos socialinės permainos, sąmoningai kuriant aštrų visuomenės susisluoksniavimą.

      Ideologinio vakuumo ir aiškių valstybinių tikslų trūkumo sąlygomis gyventojai palinko į vartotojiškumą ir Latvijoje susidarė stipri vartotojų visuomenė.

      Vienareikšmiškai aišku, kad tautai ir valstybei toks raidos kelias reiškia pražūtį per artimiausius dešimtmečius (nežiūrint į tai, kad pavieniai ekonominiai rodikliai galėtų ir pasitaisyti).

      Be to, toks liūdnas likimas gresia ne tik Latvijos valstybei ir latvių tautai – jei neįvyks reikšmingų pokyčių mūsų pasaulėžiūroje ir vertybių sistemoje, pražūtis numatyta visai Europai ir Vakarų civilizacijai.
      Latvijos organizacijos: nuo atviros visuomenės modelio laikas atsigręžti tautinio idealizmo link

      Straipsnis iš delfi.lv. Vertimas į lietuvių kalbą čia:

      http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=95&t=8267

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Nors ir ne apie lietuvių ir latvių santykius, bet tai aktualu ir mums, lietuviams.



        Latvijos organizacijos: nuo atviros visuomenės modelio laikas atsigręžti tautinio idealizmo link

        Straipsnis iš delfi.lv. Vertimas į lietuvių kalbą čia:

        http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=95&t=8267
        Labai geras straipsnis, panašiai ir Mikalda rašo savo knygoje
        Skrydis- lyg amžinybės blyksnis

        Comment


          Audronius Ažubalis Latvijoje paragino kurti bendrą kultūrinę bei informacinę erdvę

          http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...-erdve-748954/
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
            Audronius Ažubalis Latvijoje paragino kurti bendrą kultūrinę bei informacinę erdvę

            http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...-erdve-748954/
            Net keista, kad iki šiol nėra bendro Baltijos šalių TV kanalo.

            Comment


              Parašė oranger Rodyti pranešimą
              Net keista, kad iki šiol nėra bendro Baltijos šalių TV kanalo.
              Užtat yra bendras visų trijų Baltijos šalių
              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Užtat yra bendras visų trijų Baltijos šalių
                Pervyj Baltijskij?

                Comment


                  Parašė oranger Rodyti pranešimą
                  Pervyj Baltijskij?
                  Yra ir visų trijų šalių valstybinėmis kalbomis transliuojančių, pvz. Viasat Sport Baltic
                  Flickr

                  Comment


                    Tam tikra prasme ir "Hustler" galima pavadinti bendru Baltijos šalių kanalu

                    Aš kalbu apie bendrą info ir kultūros televiziją, a la INFO TV ir LTV2 mišinį.

                    Comment


                      Parašė oranger Rodyti pranešimą
                      Tam tikra prasme ir "Hustler" galima pavadinti bendru Baltijos šalių kanalu
                      Na čia jau rinka diktuoja kokio turinio kanalų reikia, bet esmė, kad tokių yra
                      Flickr

                      Comment


                        Lietuvos žinios, 2012.11.14
                        Audrius Musteikis

                        Latviai ir lietuviai: mušami vienu botagu

                        Mes - baltai, mes - broliai... Mes, lietuviai, vis kartojame jau iki koktumo nuvalkiotą žodį "braliukai" - gal iš tiesų pasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamą savo pranašumą.

                        O žiūrėdami šiaurėn, į kitą kaimyną, latviai sako: estas - idealus latvis. Ir kai įpyksta, pavyzdžiui, dėl kiauliško mūsų poilsiautojų elgesio Kuržemės pajūriuose, drebia žiauriai: lietuvis - nepavykęs lenkas. Kokie mes jų akimis? Kokie jie savo pačių akimis?

                        Į tai atsakyti gali jauna latvių etnologė Ilzė Buoldanė (Ilze Boldāne), neseniai apgynusi daktaro disertaciją. Ji tyrinėjo latvių etninius stereotipus XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje.

                        - Kaip apibūdintumėt latvius remdamasi tyrinėjimų medžiaga? Kokios teigiamos ir neigiamos jų savybės?
                        - Tyrimas rodo, kad latvių apibūdinimas išsirutulioja iš tris tapatybės vaizdinius - žemdirbių tauta, dainuojanti tauta, našlaičių tauta - nusakančių požymių: uždarumas, sėslumas (šaknų, namų pojūtis), ribų nustatymas, nuorodų "būk geras pats, tai ir kiti bus tau geri" bei "nebūk pirmas ir nelik paskutinis" paisymas, prisitaikymas, sutikimas su socialine hierarchija, posakio "lankstosi prieš visus vėjus" teisingumo pripažinimas, taikingumas, agresijos stygius ir mandagumas, taip pat - pavydas, priekabumas, nepaslaugumas ir taip toliau.
                        (...)

                        - Mes, latviai ir lietuviai, esame baltai, tačiau latviai ir estai atrodo netgi artimesni vieni kitiems nei mūsų tautos. Kodėl? Jūs ir jie - labiau šiauriečiai? Kokie jie jūsų požiūriu?- Estai atrodo artimesni, nes latvius ir estus sieja tie patys "700 vergystės metų". Lietuvos istorija kitokia. Latvių ir estų pasaulio suvokimas panašesnis. Liuteronybė irgi vienija, nors nei estų, nei latvių savivertei religija nėra išskirtinės svarbos dalykas. Čia išimtis būtų latvių etnografinė grupė latgaliečiai: katalikybė - reikšminga jų egzistencijos dalis.
                        (...)

                        - Latviai lietuvius palygina su rusais, kartais netgi su čigonais. Turimas galvoje šiek tiek karštesnis temperamentas?
                        - Bent jau mano respondentai taip nelygino. Galbūt jei tyrimai būtų apėmę platesnį Lietuvos ir Latvijos pasienio ruožą, lyginimų įvairovė būtų didesnė. (...). Savo ruožtu respondentai lietuvius dažnai siejo su lenkais - dėl katalikybės. Taip pat jie minėjo, kad šių abiejų tautų atstovai tarpukario Latvijoje parsisamdydavo į didelius čionykščius ūkius sezoniniais darbininkais. Respondentai pabrėžė, kad lietuviai aktyvesni, kryptingiau siekiantys tikslo, verslesni ir agresyvesni už latvius.

                        http://www.lzinios.lt/Mokslas/Latvia...i-vienu-botagu

                        Comment


                          Mažas latgvius liečiantis gabaliukas interviu su V.Savukynu apie jo neseniai išleistą knygą „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje"

                          Lrytas.lt 2013.01.25
                          - Koks buvo požiūris į protestantus, gyvenančius užsienyje – Latvijoje?
                          - Tautosakoje labai aiškiai matyti – burtininkai, neigiami personažai yra konfesiškai svetimi: vokiečiai, latviai. Rygoje galima aitvarą nusipirkti, kuris neša turtus iš kaimyno. Bet nekalbama, kad tokių dalykų būtų Varšuvoje ar Krokuvoje. Dainose matome, kad lietuvei yra laimė nutekėti į Varšuvą arba Krokuvą.
                          Bet jeigu ji, neduok Dieve, nuteka į Rygą arba – dar blogiau – į Maskoliją, ten ji verkia ir išverkia akeles. Lygiai taip pat lietuvių jaunikaičiai žiūri į Varšuvą ir į Krokuvą – iš ten pasiimti žmoną yra šaunumo požymis. Jeigu pasiimama iš Rygos – santykiai šeimoje žymiai blogesni.

                          Su latviais broliais mes tapome tiktai nuo XIX a. antrosios pusės. Pirmiausia latviai pradėjo į mus žiūrėti kaip į brolius. Lietuvos istorija jiems buvo reikalinga, nes jie neturėjo tokių savo kunigaikščių, kaip mes viduramžiais. Todėl jie į Lietuvos istoriją žiūrėjo kaip šiek tiek į savo. O XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje ir lietuviai pradėjo žiūrėti į latvius kaip į brolius.

                          - Latviai mūsų „braliukais“ tapo tiktai, kai tautos tapatybės pagrindu tapo kalba?
                          - Taip, tai akivaizdu. Iki tol jie buvo liuteronai – svetimieji, ir nieko bendro su jais nebuvo. Kaip ir tarp didžiosios Lietuvos lietuvių katalikų ir Mažosios Lietuvos lietuvių liuteronų buvo neperžengiamas mūras. Sąmonėje sujungti Mažąją Lietuvą su didžiąja nebuvo paprasta.


                          http://www.lrytas.lt/sroves/istorija...kencia.htm?p=3

                          Comment


                            Komentarai tai kaip iš pastato Antonijas iela (latviškas Latvių g. variantas).
                            You might surprise yourself.

                            Miestai.net FB

                            Comment


                              Tame video paminėta, kad Latvijos BVP krizės metu sumažėjo 25 procentais.

                              Comment


                                Apie latvius linksmai:



                                Studijoje buvo vienas latvis.

                                Comment


                                  Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                  Tame video paminėta, kad Latvijos BVP krizės metu sumažėjo 25 procentais.
                                  28%, jei tiksliai.

                                  http://www.quandl.com/IMF-Internatio...nal-GDP-Latvia
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Jei teisingai suprantu, Lietuvos ir Latvijos jūrų sienos sutartis nepasirašyta ir ta linkme nieko nėra daroma.
                                    beg, borrow and steal

                                    Comment


                                      Parašė Budulis Rodyti pranešimą
                                      Jei teisingai suprantu, Lietuvos ir Latvijos jūrų sienos sutartis nepasirašyta ir ta linkme nieko nėra daroma.
                                      Taip, nėra sutariama dėl pasienio ruožo, kuriame kaip spėjama yra nemaži naftos ištekliai. Latviai žinoma galėtų būti solidarūs, juk mes irgi norim turėti daugiau jūros
                                      Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                                      Comment


                                        Latvis renka parašus dėl Palangos grąžinimo Latvijai

                                        http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68403638
                                        Nu blemba, turi 500 km pajūrio, dar Palangos nori

                                        Comment


                                          Parašė Elis Rodyti pranešimą
                                          http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68403638
                                          Nu blemba, turi 500 km pajūrio, dar Palangos nori
                                          Ahh, kaip miela
                                          Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X