Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-LV. Apie latvius be stereotipų

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    LT-LV. Apie latvius be stereotipų

    Bekeliaujant po svetimas šalis ne vienam tenka ir pabendrauti su kaimyninių tautų atstovais. Apie kaimynines tautas paprastai yra susikūrę stereotipų - kuo artimesnė tauta, tuo daugiau.
    Įdomu būtų šioje temoje pasidalinti bendravimo su latviais įspūdžiais.

    Temą sukurti paskatino labai gražus Alvydo Butkaus straipsnis.
    Lietuva ir Latvija: laikas atsisakyti senųjų stereotipų
    Alvydas Butkus, www.DELFI.lt
    2007 lapkričio mėn. 18 d. 00:02

    Čia nebus kalbama apie tai, kaip gražiai draugauja abi mūsų šalys ir tautos, bet atvirkščiai – kalbėsiu apie tuos atvejus, kai tarp mūsų randasi nesusipratimų, kurie, natūralu, yra mūsų solidarumo griovėjai bei papildomas ginklas nedraugams.

    Supratimo sunkumų tarp dviejų tautų gali rastis dėl keleto priežasčių. Iš jų svarbiausios yra keturios:
    kalbos barjeras,
    informacijos stoka,
    tautiniai stereotipai ir
    skirtinga tų pačių istorijos faktų interpretacija.

    Apie kalbos barjerą tarp lietuvių ir latvių nėra ko kalbėti – jo niekada ir nebuvo.
    (...)
    Paradoksalu, bet informacijos trūkumas vis dėlto egzistuoja (...) Esame vieninteliai kaimynai, nematantys vieni kitų televizijos – net žinių santraukų.
    (...)
    Tautiniams stereotipams irgi tenka savas vaidmuo. Tie stereotipai susiformavę per šimtmečius ir nėra vienpusiški. Mes juos vis prisimenam priklausomai nuo situacijos. Kai reikia solidarumo, akcentuojami pozityvieji stereotipai – vienintelės išlikusios baltų tautos su archajiškiausiomis dabartinėmis indoeuropiečių kalbomis ir unikalia etnokultūra, Antrojo pasaulinio karo bei sovietizmo aukos ir t.t.
    (...) Tačiau situacijai pakvipus konkurencija, prisimenami negatyvieji stereotipai.

    (...)
    Eurovizijos balsavimo rezultatų paskelbimas iš Latvijos, palydėtas žodžiu "braliukas", davė daugiau, nei visų metų Latvijos diplomatų darbas, kuriant pozityvų savo šalies įvaizdį Lietuvoje.

    (...)
    Vienas kitas nesantaikos obuoliukas pasitaiko ir interpretuojant mūsų bendros istorijos įvykius. Tiek Latvijos spaudoje, tiek interneto forumuose vis dar paeskaluojamas Palangos istorinės priklausomybės klausimas – pasirodo samprotavimų, kad Palangos pajūris esąs „atiduotas” ar net „dovanotas” Lietuvai 1921 m.


    Mūsų laikų diplomatiniai ginčai ir nesusipratimai
    Garsiai įvardyti nesusipratimai pasirodė praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuva prie Šventosios pradėjo statyti Būtingės naftos terminalą. Būtent tada pasipylė argumentai, kad ten esanti istorinė latvių žemė, kadaise dovanota Lietuvai. Po to sekė jau pagrįsti ekologiniai ir techniniai motyvai, kuriuos savo ruožtu Lietuvos pusė visiškai ignoravo, kontrargumentuodama, kad Latvija paprasčiausiai bijanti Būtingės konkurencijos su Ventspiliu. Pati Lietuva akcentavo terminalo būtinybę, prisimindama blokadą iš Rusijos pusės 1990 m. Istorija parodė, kad teisios buvo abi šalys.
    (...)
    Lietuvos ir Latvijos santykius laikinai aptemdydavę kiaulienos, kiaušinių, sūrelių, pieno, degtukų ir kiti prekybininkų kariukai.
    (...)
    Dviem paskutiniesiems plačiau žinomiems nesusipratimams nėra nė metų. Per NATO samitą Rygoje, kai buvo dirbtinai priverta ES vidinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos, krito į akis latvių pareigūnų argumentų įvairovė ir paviršutiniškumas: kamščiai Latvijos pasienyje su Rusija, blogi Latvijos keliai, NATO samitas (nors mašinos daugiausia laikytos Latgalos pusėje) ir kt.
    (...)
    Antrasis nesusipratimas buvo Lietuvos prezidento išdėstyti „pamokymai“ Latvijai ir Estijai, kaip jos turėtų elgtis su savo nepiliečiais. Interviu radijui „Echo Moskvi“ Lietuvos prezidentas leidęs sau neatsargiai pasakyti, kad Lietuva galėtų būti pavyzdys šiaurės kaimynėms pilietybės klausimu, nutylėjęs, kad buvusiųjų sovietinių migrantų disproporcija Latvijoje ir Lietuvoje yra milžiniška.
    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=15043656


    Beje, šiandien - Latvijos Nepriklausomybės diena.
    Sveikinimai latviams ir visiems, susijusiems su Latvija
    Paskutinis taisė Romas; 2007.11.18, 08:46. Priežastis: Nuoroda

    #2
    Man kartais atrodo, kad LT valdžia, o ypač žiniasklaida, daro viską, kad tik latviai lietuviams nedraugai atrodytų.

    Comment


      #3
      O man latviai patinka. Tikri braliukas. Juk baltai esam, tai draugaukim

      Comment


        #4
        Na visi žinom lietuvių puikų posakį latvių atžvilgiu: "Zirga galva"...Tai va, man vienas istorikas aiškino šio posakio reikšmę, tik nežinau ar vėl juoko forma ar iš tikro. Karo metais, kuomet nebuvo ką valgyti (lygtais tarpukariu), žmonės badavo, latviai pjaudavo arklius ir valgydavo juos. Tuo tarpu lietuviams toks poelgis buvo nesuprantamas (pabandykit lietuviui įpiršti arklieną, nieku gyvu - šventas gyvūnas), tad kažkaip posakis, anot pažįstamo, turi to meto šaknis, o posakis mutavo į "Zirgas galvas". Ir tasai pažįstamas istorikas sakė, jog arklienos valgymas dar (bet labai retai) sutinkamas kai kuriuose Vidžemės kaimuose...
        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
        Dordrechtas/Haarlemas
        Nesebaras/Plovdivas
        Kiolnas

        Comment


          #5
          Parašė tivoli Rodyti pranešimą
          Na visi žinom lietuvių puikų posakį latvių atžvilgiu: "Zirga galva"...Tai va, man vienas istorikas aiškino šio posakio reikšmę, tik nežinau ar vėl juoko forma ar iš tikro. Karo metais, kuomet nebuvo ką valgyti (lygtais tarpukariu), žmonės badavo, latviai pjaudavo arklius ir valgydavo juos. Tuo tarpu lietuviams toks poelgis buvo nesuprantamas (pabandykit lietuviui įpiršti arklieną, nieku gyvu - šventas gyvūnas), tad kažkaip posakis, anot pažįstamo, turi to meto šaknis, o posakis mutavo į "Zirgas galvas". Ir tasai pažįstamas istorikas sakė, jog arklienos valgymas dar (bet labai retai) sutinkamas kai kuriuose Vidžemės kaimuose...
          O aš girdėjau (VBS kanalais) kitokią versiją - kad kažkada seniau latviai lietuvius pravardžiavo "zirgogalvom" dėl Lietuvos herbo. O vėliau lietuviai tą pačią pravardę pritaikė latviams (patys žinot, kad būna - jeigu visus vadinsi "kaziais", tai ilgainiui tau pačiam prilips pravardė "kazys").

          Comment


            #6
            Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
            O aš girdėjau (VBS kanalais) kitokią versiją - kad kažkada seniau latviai lietuvius pravardžiavo "zirgogalvom" dėl Lietuvos herbo. O vėliau lietuviai tą pačią pravardę pritaikė latviams (patys žinot, kad būna - jeigu visus vadinsi "kaziais", tai ilgainiui tau pačiam prilips pravardė "kazys").
            Kazkada klausiau vieno latvio. Jis tik guzciojo peciais ir dievagojosi kad zodziu junginys "zirga galva" jam ne is tolo nieko nesako.

            Zmogus tikrai pakankamai inteligentiskas, todel manau jei kazkas tokio butu, tai tikrai zinotu. Kadangi jis kelis metus buvo bendradarbis, tai nemanau, kad turetu bent maziausia reikala kazka slepti.

            Comment


              #7
              /\
              Tiesa. Aš irgi klausiau vieno latvio su kuriuo mane sieja bendras hobis. Jam 20m, gyvena Rygoje, studijuoja. Kai paklausiau ką tai galėtų reiškti jis lygiai taip pat negalėjo atsakyti į mano klausimą. Vėliau Lietuvoje kažkas mane yra patikinęs, kad tai latviams visiškai nieko nereiškia .

              Comment


                #8
                Puikus interviu "Šiaurės Atėnuose" 2009.11.27

                Su Latvijos universiteto Lituanistikos centro docentu Edmundu Trumpa kalbasi Laura Laurušaitė
                Latvius išgelbės šalti nervai ir vėsi laikysena
                (...)
                man latviai patinka, kad yra flegmatiški ir nespėja sureaguoti į kai kuriuos reiškinius. Mirties akivaizdoje jie elgiasi lyg niekur nieko. Tai juos ir išgelbės. Šitie šalti nervai ir vėsi laikysena, nes latviai nesusigrauš, nesusigriaus iš vidaus. (...) Aš labai žaviuosi šia tauta, nes ji dar ne tokių kataklizmų yra mačiusi per savo istoriją.
                (...)
                Mano pirmas įspūdis atvažiavus į Latviją - latviai emociškai nelabai patrauklūs žmonės, nes su jais negalima nuoširdžiai pasikalbėti, bet po kurio laiko supratau, kad tik mūsų įsivaizdavimas šitą skirtumą paryškina. Mes priskiriam jiems kažkokią etiketę, o tą etiketę nuėmus, jie, pasirodo, lygiai tokie patys kaip mes.
                (...)

                Ir kokie tie lietuviai latvių požiūriu?
                Nestabilūs. (...) lietuviai yra mobilesni, bet jie ir labiau pažeidžiami. manau, kad tokių išpūstų skandalų, kaip dabar dėl pedofilijos, Latvijoje gal tiesiog negalėtų būti (...)

                Koks latvių santykis su rusais - vyksta kažkokios konfrontacijos ar jie tiesiog gyvena paralelius gyvenimus? (...)
                Politinis sluoksnis bando šiuos du gyvenimus sulipdyti, integruoti, priversti išmokti latvių kalbą. Buitiniu lygiu tai dvi tautos, dvi kultūros, kurios viena kita beveik nesidomi.(...) tai dvi bendruomenįės gyvenančios šalia. Bet yra jaunoji karta, kuri šiuos stereotipus pradeda laužyti, pavyzdžiui, bendromis vedybomis.
                Ši realybė kartojasi. Ankstesnių latvių ir vokiečių tautos taip ir liko atskirtos. (...) Hitleriui 1939 m. davus komandą, daugiau kaip 60.000 vokiečių susėdo į laivus ir išplaukė - gal 5 % Latvijos gyventojų, kurie 700 metų pragyveno tarp latvių.

                - Kiek latvių ir lietuvių emigrantų gyvena vienoj ir kitoj šaly?
                - (Latvių Lietuvoje gyvena) 10 kartų mažiau ?

                Paprastas latvis neturėjo priežasčių keltis į Lietuvą. Nebuvo pramonės, žemės ūkis buvo silpnesnis.(...) Vis dėlto, jei kalbam apie buvimą Rytų pusėje, yra ir gana įdomių skirtumų. Lietuviai labai vangiai XIX a. ėmė žemes Baltarusijoje ir Sibire, kai caro vyriausybė siūlė ten kurti savo kaimus, o o latvių nemažai išvažiavo. (...) Dar vienas dalykas - Vidžemėje yra gana daug stačiatikiškų latvių kaimų, kurie dėl gabalo žemės perėjo iš liuteronybės į stačiatikybę.

                - O iš ko lietuvį Latvijoje gali pažinti?
                Lietuviai, atvykstantys į Latviją, dažniausiai pasitiki savo jėgomis ir žiūri į latvius iš aukšto. (...) Mūsiškiai atvažiavo į Rygą, pažiūrėjo - tuščios automobilių aikštelės. Latvijoj tokia tradicija - jie po langais mašinų nestato (...). Bet pirma lietuvio mintis - kad mes geriau gyvenam nei jūs (...).
                Užpraeitam amžiuje latviai kokį tūkstantį kartų gyveno intensyvesnį kultūrinį gyvenimą gyveno, bet tai nesumažino mūsų vertės. Istorinės bangos šitaip kaitaliojasi ir dviejuose induose jos niekada nebanguos vienodai. mes esam baltų tautos, supiltos į du indus, ir banguojame skirtingu dažniu. O lietuvis, pamatęs, kad ekonomiškai ar kultūriškai Latvija silpnesnė, jau pučiasi. Bet užtenka kokios nors katastrofos, invazijos, ligos, kad visos tos mūsų pagyros pavirstų į nieką(...).

                - Ką latviams reiškia Nepriklausomybės diena? Kuo ji skiriasi nuo lietuviškosios?
                (...)Mes paskelbėme nepriklausomybę dar būdami priklausomi nuo vokiečių, t.y., pusiau pogrindžio sąlygomis, latviai paskelbė ją jau žinodami, kad vokiečiai pasitrauks, jie galėjo šventiškai apsirengę eiti į teatrą delegacijomis, pasirašyti ant aptiestų stalų.(...)
                Dar pastebėjau, kad latviai gegužės 4-ąją, kuri yra mūsų Kovo 11-osios analogas, yra nugrūdę į stalčių ir uždarę, gali išvis pamiršt šią datą. Mes Kovo 11-ąją ypač vertinam. Net buvo svarstyta, kuri yra didesnė šventė - Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Tai rodo, kad latviai nėra susidvejinę, stengiasi palaikyti pirminę devyniasdešimties metų tradiciją. (...)
                Lietuviai mėgsta perrašyti istoriją iš naujo ir atrasti naujų dievų. (...) Smetonos laikais buvo Vytauto Lietuva, mūsų laikais vyrauja Mindaugo kultas - vis ištraukiami nauji herojai, palaikantys mūsų dvasią. Latviai neturi ką išsitraukti iš savo saugyklų, jie traukia tą pirmąjį nepriklausomybės laikotarpį. Todėl aš manau, kad latviui Lapkričio 18-oji yra viskas, lietuviui Vasario 16-ąją gali nustelbti ir Mindaugo karūnavimas, ir Vytauto mirtis, ir Kovo 11-oji. Lietuviai truputį daugiau išsibarstę, bet gali sau tą leisti.

                (...) Kas lėmė tuos savitumus - sąlyčiai su skirtingomis tautomis ar būta kokių gilesnių priežasčių?
                Jeigu žiūrėsime genų lygiu ir temperamento požiūriu, tai mes skiriamės ne todėl, kad vokiečiai latvius užkariavo, o mes su lenkais susidraugaviom, veikiau dėl to, kad dalis latvių gyvena ant finougrų substrato. Visa šiaurės Kuržemė, Vidžemė, galima sakyti, yra lyvių teritorija. Dar XIX a.dalyje šiaurės Vidžemės gyveno lyviai ir jie susimaišė, asimiliavosi. Tai iš esmės tie patys finougrai, tik kalba latviškai. Mes esam truputį kitų platumų žmonės.(...)
                XIX a. tuo metu, kai pas mus buvo spaudos draudimas, Latvijoje vyko kitokie, įdomesni procesai. (...) Svarstyta, su kuo eiti - su vokiečiais, kurie mums davė išsilavinimą, išmokė mus rašto, gyvenimo būdo, ar su rusais, kurie pradės priešintis germanizavimui.
                (...)
                Kultūra, jei jos nepuoselėsim, po kelerių metų apaugs žolyte, nes bet kokia kultūrinė veikla yra kova su gamta. Jeigu nėra veiklos, taip ir kultūra ima dirvonuoti.(...)

                - Ar skirtinga religija irgi turėjo įtakos?
                Literonybė vertina žmogaus darbo vaisių, neleidžia visko atiduoti į Dievo rankas. O katalikas krizės akivaizdoje nesiima ryžtingai veikti, daug ką patiki aukštesnėms jėgoms. (...) tačiau nereikia pamiršti, kad Latvija šiuo požiūriu yra nevienalytė - Latgala išliko katalikiška, riba tarp gyvenimo būdų, kultūrų eina Aiviekstės upe.

                - Kitamet baltai švęs nepriklausomybės dvidešimtmetį. Ką įgijom, ką praradom?
                Tai kaip juodbaltė fotografija - tada buvom pilki, dabar tampame pilki. jei nusiristume iki dešimtojo dešimtmečio lygio pagal gyvenimo kokybę, tai būtų lyg ir vienodos pozicijos, bet tada buvo įkalnė, o dabar - nuokalnė. Tada neturėjome nieko, išskyrus tikėjimą, kad viskas eis geryn, juk ir visa valstybė buvo sukurta iš nieko, dvasios pastangomis. Mes nesukiužom tą akimirką, bet padarėm savo valstybę.
                O dabar tą valstybę turim, bet ji byra, o įkalnės nebėra. todėl dvasiškai labai sunku - nebematome, kas buspriekyje, neturime vizijos. gal dabar esame turtingesni, bet tuštuma daug didesnė. tai daug pavojingiau, nes nuo bangos nuslysti lengviau nei laikytis ant jos ir kilti. Kas žino, gal toks sūpavimasis ant bangų išmokys mus plaukti, o kai įveiksmi jūros ligą, ir tos audros nebebus tokios baisios.
                Lietuviai ir latviai turi gerą progą susikibti rankomis, mat šiuo metu esame ant vienos bangos.
                P.S. cituota autoriui leidus
                Paskutinis taisė Romas; 2009.11.27, 20:26.

                Comment


                  #9
                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                  Puikus interviu "Šiaurės Atėnuose" 2009.11.27

                  Su Latvijos universiteto Lituanistikos centro docentu Edmundu Trumpa kalbasi Laura Laurušaitė

                  Ir kokie tie lietuviai latvių požiūriu?
                  Nestabilūs. (...) lietuviai yra mobilesni, bet jie ir labiau pažeidžiami. manau, kad tokių išpūstų skandalų, kaip dabar dėl pedofilijos, Latvijoje gal tiesiog negalėtų būti (...)

                  P.S. cituota autoriui leidus
                  Labai objektyvus palyginimas, su viskuo tenka sutikti, isskyrus pacituota pavyzdi. Panasu skandala latviai turejo pries 5 ar 6 metus, taigi nereikia kalbeti kad "nekiltu".

                  O praktiskai paziurejus, tai tarp latviu ir lietuviu skirtuma labai panasus i skirtumus tarp zemaiciu ir aukstaiciu.

                  Comment


                    #10
                    D.Grybauskaitė: mūsu dargie brāļi latvieši

                    Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje susitiko su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru ir dalyvavo iškilmingame Latvijos parlamento posėdyje Latvijos Nepriklausomybės dienai paminėti.
                    Lietuvos prezidentė į susirinkusiuosius kreipėsi latvių kalba.
                    (...)

                    Prezidentės kalbą latviškai galite stebėti ties 6.38 min.
                    http://www.youtube.com/watch?v=oHTU-...layer_embedded
                    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31847753

                    Kai lietuviai kalba svetimomis kalbomis, gali viską lengviau suprast
                    Mūsų prezidentei neblogai sekėsi vietoj "o" tarti "uo", buvo neignuoruojami minkštumo ženklai (kableliai), beveik visada pasisekė teisingai kirčiuoti (ten kirčiuojamas vien tik pirmas skiemuo), net vietomis išlaužti laužtinę (žemaitišką) priegaidę.
                    Tiesa, su intonacijomis buvo nekaip - buvo sakomi ne sakiniai, o skaitomi atskiri žodžiai.

                    Na, bet dėmesys parodytas.
                    Mums juk irgi smagu, kai estas ar amerikonas laužo liežuvį lietuviškai.
                    Lai dzīvo draudziba.
                    Paskutinis taisė Romas; 2010.05.07, 05:59.

                    Comment


                      #11
                      Parašė Romas Rodyti pranešimą
                      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31847753

                      Kai lietuviai kalba svetimomis kalbomis, gali viską lengviau suprast
                      Mūsų prezidentei neblogai sekėsi vietoj "o" tarti "uo", buvo neignuoruojami minkštumo ženklai (kablleiai), beveik visada pasisekė teisingai kirčiuoti (ten kirčiuojamas vien tik pirmas skiemuo), net vietomis išlaužti laužtinę (žeamitišką) priegaidę.
                      Tiesa, su intonacijomis buvo nekaip - buvo sakomi ne sakiniai, o skaitomi atskiri žodžiai.

                      Na, bet dėmesys parodytas.
                      Mums juk irgi smagu, kai estas ar amerikonas laužo liežuvį lietuviškai.
                      Lai dzīvo draudziba.
                      Kaip tik norėjau komentaro - ar gerai jai pavyko. Nes skambesys nebuvo toks jau latviškas Bet svarbu iš tikro dėmesys.

                      Mane stebina štai kas: kad iki šiol Lietuvoje per kabelines nėra Latvijos TV.

                      Comment


                        #12
                        Kadangi įmonė, kurioje dirbau, turėjo filialą Latvijoje, tai porą metų teko gana glaudžiai bendraut su latviais ir susidariau šiokią tokią nuomonę.
                        a/ mentalitetas, bendravimas yra visiškai kitoks negu lietuvių. Jie labiau uždari, labiau pragmatiški.
                        b/ nežinau, kaip galima rašyti, kad kalbos barjero nėra... Nei velnio nesuprasi ką jie kalba. Tiesa, paėmus kokį raštą galima lėtai skaitant įsikirst, apie ką rašoma. Susikalbėt gali rusiškai arba su jaunimu angliškai.
                        c/ dviejų baltų tautų draugystė yra daugiau lietuvių sugalvotas mitas, nes tikrai neteko man pajust kažko panašaus į "brolišką meilę" (gal čia tik mano atveju - nenoriu pretenduoti į 100 proc. tiesą). Kiek su latviais teko pabendraut apie "baltų tautų draugystę", tai susidarė įspudis, kad nelabai jie ten LT domisi o daugiau sėdi užsidarę savam kieme ir rūpi jiems tik tas, kas jų kieme darosi. Vėl gi, manau, kad viena iš priežasčių to mito, yra faktas, kad neturėjom didesnių konfliktų ir praeities nuoskaudos neslegia mūsų santykių.

                        Comment


                          #13
                          Praeilities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.

                          Comment


                            #14
                            Parašė pauliaK Rodyti pranešimą
                            /\
                            Tiesa. Aš irgi klausiau vieno latvio su kuriuo mane sieja bendras hobis. Jam 20m, gyvena Rygoje, studijuoja. Kai paklausiau ką tai galėtų reiškti jis lygiai taip pat negalėjo atsakyti į mano klausimą. Vėliau Lietuvoje kažkas mane yra patikinęs, kad tai latviams visiškai nieko nereiškia .
                            na mes Jūrmalos akvaparke, pirtyje sedėjom, kalbėjomės lietuviškai ir ten keli latviai kokių 20-22 metų sėdėjo. tai pamatę, kad mes lietuviai, patys pasakė "žirga galva" ir visi pradėjom juoktis beje, žinot kaip latviai mus vadina?
                            Blogas apie mano gyvenimą bei įspūdžius Kinijoje - kiniskai.blogspot.hk

                            Comment


                              #15
                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Praeilities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.
                              Jie tarpukaryje neprieštaravo Vilniaus krašto okupacijai.

                              Comment


                                #16
                                Parašė Chixx Rodyti pranešimą
                                beje, žinot kaip latviai mus vadina?
                                kaip?

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė Chixx Rodyti pranešimą
                                  beje, žinot kaip latviai mus vadina?
                                  Leiši?

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Leiši?
                                    O ką tai reiškia? Kažkas tipo "lepšiai"?

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė oranger Rodyti pranešimą
                                      O ką tai reiškia? Kažkas tipo "lepšiai"?
                                      Latviškai: leitis(vns.), Leiši (dgs.) - lietuvis, lietuviai. Pagal seną lietuvišką lietuvių etnonimą - leitis, leičiai. Leitis - lietuvis, *Leita - Lietuva. Taigi "leitis, leiši" latviai vartojo dar nuo tada, kai taip save vadino lietuviai. Kaip rašo Z. Zinkevičius, kadangi šis etnonimo variantas latvių kalboje įgavo neigiamą atspalvį, tai pakeistas nauju: lietuvietis (dgs. lietuvieši). Beje, juk mes vadiname latvius latviais, o jie save - latviečiais (latvieši); etnonimas "latvis" pavartojamas latvių kalboje nebent poetiškai.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        Praeities nuoskaudų nėra. Bet rimtų konfliktų būta tarpukaryje.
                                        Nebuvo jokių konfliktų su latviais.

                                        Latviai rytinę dalį atgavo, tik kai kaimynai turėjo problemų.
                                        6 valsčius į pietus nuo Daugpilio 1919 m. išvadavo Lenkija. Neretai būna, kad išvaduotojai "užmiršta" išeiti. Tuos 6 valsčius Latvija užėmė 1920 m. liepos mėn, kai bolševikų maršalo Tuchačevskio kariuomenė pradėjo puolimą Vilniaus link.
                                        Lenkijos - Latvijos sienos klausimas buvo "pakibęs" iki ~ 1929 metų.

                                        Teritoriją tarp Obelių, Ilūkstės ir Daugpilio iki pat Dauguvos lietuviai užėmė 1919 m. vasarą vydami bolševikus. Latviai šią teritoriją atsiėmė (tuo metu buvo rašoma - "klastingai užėmė") 1920 m. spalio mėn., kai lietuviai kariavo su lenkais dėl Suvalkų ir Vilniaus.

                                        O tarpusavio pretenzijas iš svajonių srities (lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ar bent Ilūkstės/ Alūkštos srities, latviai - Palangos ir Mažeikių) sėkmingai išsprendė prof. Simpsono arbitražas dėl sienos.

                                        Neteko girdėti apie kažkokius kitus rimtus konfliktus, išskyrus asmenines mažų šalių didelių vyrų ambizijas (tuo garsėjo mūsų premjeras A.Valdemaras ir Latvijos užsienio reiklaų ministeris Z.Meierovics).

                                        Parašė artexs Rodyti pranešimą
                                        Jie tarpukaryje neprieštaravo Vilniaus krašto okupacijai.
                                        Dėl Vilniaus krašto - ne argumentas.
                                        Tuomet dėl šios priežasties reikėtų rimtu konfliktu laikyti santykius su visomis šalimis, kurios tuo pripažino įvykusį faktą, patvirtintą 1923 m. ambasadorių konferencijos.
                                        Daugumai tautų kažkieno teritoriniai nesutarimai visiškai nuoširdžiai "dzin" (ar kam nors iš mūsų rimtai rūpi Kosovo, Kašmyro, Karabacho, Transilvanijos ar Baskų šalies problemos.
                                        Paskutinis taisė Romas; 2010.05.07, 21:24.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X