Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Šiaip tai lietuvių kalba nuo sovietmečio laikų praktiškai nepakito.
    Sakyčiau, kad pakito ir ne tiek mažai, tiesiog mums gal sunkiau tą pastebėti. Kas pirmiausia šauna į galvą - tokie naujadarai, kaip žiniasklaida, nelietuviškų pavardžių rašymas originalo kalba, kai kurių posakių nykimas (pvz., "visa eilė", iš rusų k. "cielyj riad"). Ilgiau pagalvojus gal dar kažką prisiminčiau.
    Geriausia paklausyti mediatekoje senų "Tarybų Lietuva" kino žurnalų, tai tikrai išgirsi dabar jau nebenaudojamų posakių.

    Comment


      Parašė digital Rodyti pranešimą
      Sakyčiau, kad pakito ir ne tiek mažai, tiesiog mums gal sunkiau tą pastebėti. Kas pirmiausia šauna į galvą - tokie naujadarai, kaip žiniasklaida, nelietuviškų pavardžių rašymas originalo kalba, kai kurių posakių nykimas (pvz., "visa eilė", iš rusų k. "cielyj riad"). Ilgiau pagalvojus gal dar kažką prisiminčiau.
      Geriausia paklausyti mediatekoje senų "Tarybų Lietuva" kino žurnalų, tai tikrai išgirsi dabar jau nebenaudojamų posakių.
      Taip, dabar yra daug naujadarų šiuolaikinėms realijoms apibūdinti, pavardės ir svetimi pavadinimai rašomos originaliai, o ne "Moden Toking" ar "Boni Em", bet pati kalbos struktūra ir sakinių dėliojimas yra realiai tokie patys. Namie yra daug tėvų vaikystės knygų, išleistų apie 1970 ar netgi 1960 metus, ir jas skaitant, skirtumų nuo dabartinės kalbos nesijaučia. Krenta tik į akis "piauti" vietoj "pjauti" ir dar kelios smulkmenos. Tuo tarpu smetoninėje lietuvių kalboje net pats sakinių dėlojimas kitoks, gramatinės konstrukcijos, pvz. "javams kulti spragilai", "pienas gerti sveika" ir panašiai. Visokių pasikeitusių žodžių kiekis irgi nemažas - tamysta, sodnas, ministeris ir t. t.
      Paskutinis taisė Tomizmas; 2022.03.28, 00:12.
      Snowflakes will attack U <3

      Comment


        Taip, grožinę literatūrą skaitant, skirtumų beveik nėra. Bet paklausius senų kino žurnalų, jų yra.

        Comment


          Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos, sovietmečiu buvo iš rusų, tarpukariu – iš lenkų, prie caro – iš rusų, lenkų, vokiečių (be jokios kalbininkų įtakos). Tarpukariu daug kas iš inteligentų dar tik mokėsi, buvo neišmokę pakankamai lietuvių kalbos. Per sovietmetį ji daug stipriau nusistovėjo, įsitvirtino (daug dirbo Algio Ramanausko keikiami kalbininkai), bet gavo sovietinių rusų kalbos įtakos.
          Paskutinis taisė manometras; 2022.03.28, 09:44.
          ПТН ПНХ
          «Русский военный корабль, иди нахуй!»

          Comment


            Parašė manometras Rodyti pranešimą
            Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos, sovietmečiu buvo iš rusų, tarpukariu – iš lenkų, prie caro – iš rusų, lenkų, vokiečių (be jokios kalbininkų įtakos). Tarpukariu daug kas iš inteligentų dar tik mokėsi, buvo neišmokę pakankamai lietuvių kalbos. Per sovietmetį ji daug stipriau nusistovėjo, įsitvirtino (daug dirbo Algio Ramanausko keikiami kalbininkai), bet gavo sovietinių rusų kalbos įtakos.
            Pažodinio vertimo ar apskritai sakinių darybos naujovių įtraukiama iš rusų kalbos tai pat. Tarkim, žodžio "realiai" naudojimas sakinio pradžioje (ar apskritai šio žodžio naudojimas vietoje lietuviškų "iš tikrųjų", "tikrovė", "tikroviškas" ir t.t.). Tai būdinga rusų kalbai, ne, tarkim, anglų kalbai. Tas pats su "adekvatus". Daug kitų atvejų galima atpažinti.

            Comment


              Mane labiausiai siutina "to pasekoje".

              Comment


                Ne visi yra gimę kalbininkais būti.

                Comment


                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                  Mane labiausiai siutina "to pasekoje".
                  Pagrinde, peincipe, rezultate...
                  ПТН ПНХ
                  «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                  Comment


                    Niekas neprespjauna „neturinčio analogų“

                    Comment


                      Parašė manometras Rodyti pranešimą

                      Pagrinde, peincipe, rezultate...
                      "pas mane nėra"

                      Comment


                        Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                        Niekas neprespjauna „neturinčio analogų“
                        Lietuvių kalba neturi analogų pasaulyje.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra
                          100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                          Comment


                            Parašė taccido Rodyti pranešimą
                            Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra
                            Mano mama sakydavo apart, jis reiškia be (ko nors) arba išskyrus (ką nors). Gal lenkų k. yra toks žodis. Arba prancūzų k.
                            ПТН ПНХ
                            «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                            Comment


                              Parašė manometras Rodyti pranešimą

                              Mano mama sakydavo apart, jis reiškia be (ko nors) arba išskyrus (ką nors). Gal lenkų k. yra toks žodis. Arba prancūzų k.
                              Lenkiškas vikižodynas rodo, kad nėra lenkų k. tokio žodžio. Kaip suprantu, čia gali būti iš prancūzų arba anglų. Bet kaip šnekamojoje lietuvių kalboje atsirado toks tolimas skolinys?
                              Akivaizdu, kad dauguma svetimų žodžių ir frazių atėjo iš artimų kalbų, kur buvo kontaktai. Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.
                              100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                              Comment


                                Aukštuomenė kalbėjo prancūziškai, taip galėjo ir LT kalbon patekti (eilinis kalbajobų vykdomo kalbos skurdinimo pavyzdys).
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė taccido Rodyti pranešimą

                                  Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.
                                  "Faina" skamba kaip žydiškas vardas.
                                  Apart - turbūt turi kažką bendro anglų "break apart".

                                  Man štai kitas žodis įdomus. Girdėdavau jį vaikystėje, bet dabar niekur nerandu. Veiksmo vieta Kaunas, Vilijampolė ~1975-85 metai. Žodis skamba panašiai į "schaira". Reikšmės man niekas nepaaiškino, bet supratau kad tai kažkas ką buvo galima "išsinešti" iš darbovietės, pvz. audinio atraižą.


                                  -

                                  Comment


                                    Parašė gerietis Rodyti pranešimą
                                    "Faina" skamba kaip žydiškas vardas.
                                    Apart - turbūt turi kažką bendro anglų "break apart".

                                    Man štai kitas žodis įdomus. Girdėdavau jį vaikystėje, bet dabar niekur nerandu. Veiksmo vieta Kaunas, Vilijampolė ~1975-85 metai. Žodis skamba panašiai į "schaira". Reikšmės man niekas nepaaiškino, bet supratau kad tai kažkas ką buvo galima "išsinešti" iš darbovietės, pvz. audinio atraižą.
                                    Būdvardis „fainas“ į lietuvių kalbą atėjo iš lenkų, o į lenkų iš vokiečių (atitinka ir anglišką fine):
                                    etymologia: niem. feinw dobrym gatunku, delikatny

                                    Pikčiausia, kad nėra jokios informacijos apie „uždraustus“ žodžius (kurie būdavo ir didžiųjų kalbos klaidų sąraše), tiesiog bukai uždraudžiama ir tiek. Nuo kada vartojamas, kaip vartojamas, iš kur atėjo – niekas nesvarbu... Įskaitant ir „apart“. Akivaizdu, kad atitinka anglišką apart ir turbūt prancūzišką analogą. Tik kaip jis atsirado lietuvių kalboj?
                                    Tomas Čia nėra skurdinimas. Skurdinimas yra su žodžiais sekantis ir kitas, kai dingsta reikšmės, bet apart visiškai atitinka prielinksnius be, išskyrus.

                                    gerietis O schaira pagal reikšmę ir skambesį negali būti kažkaip susijusi su rusišku „schvatit'“?
                                    100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                    Comment


                                      Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.

                                      Comment


                                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                        Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.
                                        Taip, net Algis Ramanauskas yra daug kartų piktinęsis, kad „kitas“ ne visada gali reikšti „sekantį“ Ir iš tikrųjų, anglai turi next, vokiečiai nächster, lenkai następny, rusai следующий, o lietuviai atskiro žodžio neturi, tik „kitas“*...

                                        Kita vertus, dabar „kitas“ JAU turi „sekančio“ reikšmę, todėl iš konteksto viskas 99 % atvejų suprantama. Kai autobuse nuskamba „kita stotelė“, nėra abejonių, kad tai artimiausia stotelė, o ne kažkokia kita. Tai kaip ir nėra problemos. Net jeigu legalizuotume „sekantį“, manau, kad „kitas“ oficialioje kalboje (pvz. stotelių pranešimuose) vis tiek išliktų, kadangi tai skambesnis ir trumpesnis žodis.

                                        Net ir realybės šou „Kitas“ (Next) problemų su suvokimu neiškildavo

                                        Mano manymu, yra ne tiek daug atvejų, kada iš tikrųjų prireiktų pavartot žodį „sekantis“, pabrėžiant eilę. Galimi sprendimai:
                                        1) perfrazuojant pavartot žodį „toliau“, „dar viena(s)“ ir pan.
                                        2) *lengviausias variantas: pavartot žodį tolesnis, tolimesnis, artimiausias, ateinantis pagal kontekstą: artimiausias traukinys, tolimesnis pastatas.
                                        3) perspektyvinis variantas: legalizuot „sekantį“.

                                        Beje, yra įdomus Lryto straipsnis apie „sekančio“ uždraudimą.
                                        Paskutinis taisė taccido; 2022.03.28, 23:20.
                                        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                        Comment


                                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                          Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.
                                          Seka tai seka- vienas numeris seka kitą, ne atsitiktinai išdėlioti, o būtent tam tikru eiliškumu. Netgi labiau nei žmonių eilėje tas sekimas pasireiškia matemtinėje sekoje.

                                          "išplaukia" - ar tikrai čia legalus žodis? Man rodos čia dar labiau kalbininkai prieštarautų nei dėl sekančio

                                          Parašė taccido Rodyti pranešimą

                                          Taip, net Algis Ramanauskas yra daug kartų piktinęsis, kad „kitas“ ne visada gali reikšti „sekantį“ :
                                          Tada Sula ir Algis Ramanauskas turi skirtingas pozicijas, nes sula nori sekantį naudoti kitas reikšme:

                                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                          Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje.
                                          O Algis nori, kad tai būtų skirtingų reikšmių žodžiai.
                                          Paskutinis taisė Gator; 2022.03.28, 23:19.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X