Infliacija Lietuvoje

[Tomas]

Jei jau oficialiai paskelbta, kad devalvacijos nebus - laikas keistis Lt į €, nes devalvacija tik laiko klausimas

[John]

Jau darosi baisu

Latvijoje infliacija išaugo 13,7 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=15273843

nejau musu laukia tas pats?

[blitz]

Keista, kad būtent maistas taip brangsta. Kokios to priežastys?

[John]

Keista, kad būtent maistas taip brangsta. Kokios to priežastys?

The end of cheap food

Since the spring, wheat prices have doubled and almost every crop under the sun—maize, milk, oilseeds, you name it—is at or near a peak in nominal terms. The Economist's food-price index is higher today than at any time since it was created in 1845 (see chart). Even in real terms, prices have jumped by 75% since 2005. No doubt farmers will meet higher prices with investment and more production, but dearer food is likely to persist for years (see article). That is because “agflation” is underpinned by long-running changes in diet that accompany the growing wealth of emerging economies—the Chinese consumer who ate 20kg (44lb) of meat in 1985 will scoff over 50kg of the stuff this year. That in turn pushes up demand for grain: it takes 8kg of grain to produce one of beef.

But the rise in prices is also the self-inflicted result of America's reckless ethanol subsidies. This year biofuels will take a third of America's (record) maize harvest. That affects food markets directly: fill up an SUV's fuel tank with ethanol and you have used enough maize to feed a person for a year. And it affects them indirectly, as farmers switch to maize from other crops. The 30m tonnes of extra maize going to ethanol this year amounts to half the fall in the world's overall grain stocks.

Reikia kaltinti kiniecius ir amerikiecius, nes vieni per daug eda, o kiti per daug eda ir vazineja SUV'ais
Kas bus, kai kinieciai irgi prades masiskai vazineti SUV'ais ir dar daugiau esti?

[Metropolis]

Apie mažiausių kainų šalį

Keista, kad būtent maistas taip brangsta. Kokios to priežastys?

Labai geras atsakymas į šį klausimą (ir apskritai apie kainas/infliaciją) - J. Čičinsko komentaras:

Kainų kilimas žadina visokį interesą. Ne tik tą, ar mano pajamos augs tiek, kiek kyla kainos, bet ir, pavyzdžiui, tokį – ar būtinai kainos Lietuvoje turi augti sparčiau nei Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse; arba tokį – kodėl kainos nevienodos nevienodai?
Atsakymas į pirmą klausimą tarsi aiškus – Lietuvoje kainos mažesnės nei ES, o esame juk ES „viduje“ (ES vidaus rinkoje), tai mūsiškėms neišvengiamai teks vytis ES kainas, kaip gi kitaip.

O kaip su atlyginimais? Atlyginimai paprastai slenka paskui kainas, bet tik nominaliai, nuvertėjančių pinigų kiekio didėjimu. Tuo tarpu realus atlyginimas gali didėti tik didėjant darbo našumui šalies ūkyje - t.y., per darbo valandą įstengiant pagaminti vis daugiau (tada sukurtų prekių ir paslaugų tiesiog „nėra kur dėti“, kiekvienam jų teks po daugiau – ir pelnu skaičiuojant, ir atlyginimais, ir išmaldomis gaunant).

ES statistika tą parodo su neginčijamu įtikinamumu. 2006 m. bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui ir apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartus, Lietuvoje sudarė 55,7 proc.

Nenuostabu, kad ir pagal darbo našumą buvom atitinkamoje padėtyje – jis (šiuo atveju apskaičiuotas kaip BVP sukuriamas vieno darbuotojo per metus) sudarė 56,5 proc.

Tiesa, kas nors gali pasakyti – palaukite, bet juk Lietuvoje kainos vidutiniškai dukart mažesnės. Jei BVP vienam gyventojui mažesnis dukart, bet ir viskas perpus pigiau, tai gyvenam kaip europiečiai?

Nedarykim tokios klaidos – BVP vienam gyventojui apskaičiuotas jau atsižvelgiant į kainų lygį. BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas tikrais eurais, o ne perkamosios galios standartais, Lietuvoje yra keturis kartus, o ne perpus, mažesnis nei vidutiniškai ES.

Tai atsakymas tiems, kurie apie Lietuvos gerovę sprendžia ne pagal BVP vienam gyventojui, o pagal atlyginimus eurais. Neretas gauna juos airijose keturis kartus didesnius nei Lietuvoje. Bet tiksliai keturis kartus jie ir turi skirtis, jei pažiūrėsime į darbo našumą ir kainų lygį Lietuvoje.

Taigi, dėsningumai ekonomikoje egzistuoja ir neegzistuoti negali. Kitaip ir nebus – gyvenam iš to, ką patys pagaminam ir išmainom pagal vertę į kitus konkrečius daiktus ir paslaugas. Ginčytis gatvėse galime tik paskirstymo klausimais – kam duot daugiau, jei pavyktų daugiau iš ko nors atimti.

Bet Fortūna vis tik leido ir leidžia ekonomistams, verslininkams, visiems su ūkiu susijusiems žmonėms trupučiuką ir pafantazuoti savo veikloje, pasinaudoti iracionaliomis idėjomis, išreikšti pagarbą tradicijoms ir kitaip meniškai, o ne moksliškai pasielgti.

Net tokiose srityse, kaip kainos konkurencinėje rinkoje.

Štai ką sako Eurostato duomenys apie maisto, tabako gaminių ir gėrimų kainas ES 2006 m. Bendras kainų lygis Lietuvoje, kaip jau minėjau, yra 56,4 proc. ES kainų vidurkio. Bet maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje, lyginant su kitomis kainomis pas mus, yra šiek tiek aukštesnės – 64 proc. (Tai, beje, žemiausias rodiklis visoje ES-27; visur kitur maistas santykinai brangesnis).

Maisto prekių grupėje išsiskiria aliejus ir riebalai: jų kainos Lietuvoje beveik prilygsta daugumos ES šalių kainoms – sudaro 91 proc. Iš dalies galima suprasti – importuotas daiktas, patys mažai tegaminam; todėl ir kainuoja maždaug tiek, kiek ir šalyse, kur gaminamas.

Jei taip, tai kodėl pieno sūrių ir kiaušinių kainos taip pat labai didelės, palyginus su visų maisto prekių kainų vidurkiu (64 proc.) – siekia 75 proc. ES vidurkio? Juk esame tų prekių gabūs ir nagingi gamintojai, labai daug jų eksportuojam.

Ir vėl atsakymas tas pats – laisva prekyba su užsieniu. Jei sūrius, pieno miltelius, sviestą galime parduoti ten, kur jų kainos yra 100 proc. ES vidurkio ar net aukštesnės, tai kaip gali tie sūriai pas mus kainuoti 64 proc. savos kainos?

Taip ir tampa aišku, kad kuo laisvesnis importas ir eksportas, tuo mažiau galimybių išsaugoti „lietuviškas“ kainas. Jos neišvengiamai lyginsis, vienodės.

Vien 2003-2006 m, laikotarpiu maisto produktų kainų skirtumas 27 šalių narių ES-oje sumažėjo 16,8 proc. Vyksta ir kainų konvergencija ir nevykti ji negali.

Belieka tik vienas – beje, nelabai tvirtas – kainų skirtumo veiksnys: mokesčiai.

Antai Lietuvoje (kol kas, kol akcizo mokestis nepasiekė privalomo minimalaus lygio) ypatingai pigūs tabako gaminiai: jų kaina yra tik 30 proc. ES vidurkio. Iš ES šalių tik Latvijoje jie dar pigesni – 28 proc. ES vidurkio.

Tuo tarpu alkoholis jau ne iš pigiųjų – jo kaina santykinai didesnė nei visos maisto ir gėrimų grupės prekių: 79 proc. ES vidurkio.

Ir kol mokesčiai bei kai kurios kitos galimybės įtakoti prekių gamybą ir prekybą lieka šalių narių vyriausybių rankose, tokie skirtumai ir toliau domins tiek mėgėją, tiek tyrinėtoją.

Kainos eis savo keliu. Mūsų gyvenimo lygį apsprendžia mūsų galimybės gaminti sau prekes ir teikti paslaugas bei susidoroti su šiukšlėmis ir kitomis atliekomis, kurių (kol kas) daugėja proporcingai mūsų gerovės kilimui.

Bet jei tas gerovės „kompensavimas“ šiukšlėmis ir atliekomis, įskaitant natūralios gamtos naikinimą, pralenks gerovės kilimą, teks galvot iš naujo. Problema tik ta, kad gerovė nustos kilusi ne visiems iš karto.

info: www.balsas.lt

[John]

Lito devalvavimo gandams tramdyti – griežtesnis įstatymas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=15281815

„Mes galime uždrausti vienam ar kitam žmogui šnekėti apie lito devalvavimą, bet mes tikrai neužkimšime burnų užsienio investuotojams ar užsienio analitikams, tarp jų ir vietos analitikams. Nori nenori šios kalbos bus, geriau jau būtų ne užkimšinėti burnas, o daryti konkrečius žingsnius, kurie natūraliai sumažintų norą kalbėti apie šiuos skaudžius dalykus", – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda tvirtina, kad dabar „lito devalvavimo tikimybė yra nulinė".

DELFI

[John]

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą skaičiuojama vidutinė metinė infliacija lapkritį sudarė 5,5 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=15280706

[Tomasl]

Dar vienas totalus briedas.
Nenoriu palikt lietuvos, bet kaip išrautį ta valdžios pūlinį,
UAB soceldemokratai ir kit pašlamiekai.
Biudžetas 7 mlr. didesnis nei praeitų metų, o jie kūr...s jį sugeba padaryti deficitinį, ir deficita išmest vartojimui, tai yra pencininkų papirkimui.Kad tik prie lovio išlikt, ir kad toliau stiprint oligarchija.
Nes pagrindinis darbas ir yra šitų veltėdžių, vogt.

Jug Grybauskaitei buvo pasakyta, drožk atgal i EK nieku tu nesupranti, ir Standrt and poor's ale durniai užsieniniai ir kt.

O dabar lenda i TV ir drožia , nesamones.

Da nedirba jie dėl mūsų , mes jiem tik trugdom....
Bet jai tep toliau tai apynasrį tikrai užkabins visai tautai.




http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=15287194
DELFI - Infliacijos pasekmes žada švelninti išmokomis

[c2h5oh]

Dar vienas totalus briedas.
Nenoriu palikt lietuvos, bet kaip išrautį ta valdžios pūlinį,

2008 rudenį bus galimybė išrauti. Tik baisu, kad "beraudami pūlinį" ketviriems metams negautume kokios bjauresnės "zarazos".

[Sula]

2008 rudenį bus galimybė išrauti. Tik baisu, kad "beraudami pūlinį" ketviriems metams negautume kokios bjauresnės "zarazos".

Kol virš 50% rinkėjų sudarys pensininkai bei liumpenai, tol Lietuvos ateitis neprognozuojama. Kol kas tendencijos - tik blogyn.

[Kema]

Paskutinio sakinio antra dalis tai tokia "iš lempos"

[Domas]

Paskutinio sakinio antra dalis tai tokia "iš lempos"

Mažėti turėtų tik metų pabaigoje.

[Analitikas PlėtRa]

Mažėti turėtų tik metų pabaigoje.

Kai prasidės naujas šildymo sezonas su dar naujesniais įkainiais?.. vargu bau.. sakyčiau, infliacija turėtų visus šiuos metus svyruoti aukštame lygmeny, bent jau pagal dabartines aplinkybes, ir konkrečiau mažėt tiktai kitų metų pradžioje. Pabrėžiu esamom žinomom prielaidom.

[Sula]

Kai prasidės naujas šildymo sezonas su dar naujesniais įkainiais?.. vargu bau.. sakyčiau, infliacija turėtų visus šiuos metus svyruoti aukštame lygmeny, bent jau pagal dabartines aplinkybes, ir konkrečiau mažėt tiktai kitų metų pradžioje. Pabrėžiu esamom žinomom prielaidom.

Nebūtinai. Berods artėja didesnė ar mažesnė pasaulinė ekonominė krizė. Esant visiškoje duobėje, gali būti, atpigs ir energetiniai resursai. Didžiulės jų kainos turi ir teigiamų ir neigiamų faktorių. Teigiamas - akstinas alternatyviems šaltiniams. Dėl to pabrango biodegalų žaliava ir tuo pačiu maistas - tai jau yra negerai. Kadangi nemažai energetinių resursų yra nelaisvų ekonomikų zonose, jų aukštos kainos sąlygoja, kaip nekeista, sumažėjusią gavybos pramonės plėtrą ir resursų žvalgybą.

[Analitikas PlėtRa]

Nebūtinai. Berods artėja didesnė ar mažesnė pasaulinė ekonominė krizė. Esant visiškoje duobėje, gali būti, atpigs ir energetiniai resursai. Didžiulės jų kainos turi ir teigiamų ir neigiamų faktorių. Teigiamas - akstinas alternatyviems šaltiniams. Dėl to pabrango biodegalų žaliava ir tuo pačiu maistas - tai jau yra negerai. Kadangi nemažai energetinių resursų yra nelaisvų ekonomikų zonose, jų aukštos kainos sąlygoja, kaip nekeista, sumažėjusią gavybos pramonės plėtrą ir resursų žvalgybą.

Vargu ar OPEC'as leis mažėti kainai, juk nebesinoti gerai pagyvenus imti gyventi kukliau.. Tas pats galioja ir didžiajam Ivano vamzdžiui.. Ir vargu ar krizė bus tokia gili, kad ims mažėti energetinių išteklių vartojimas. Vienas dalykas, kuris yra pastebėtas - išsivysčiusių šalių žmonės beveik nemažina energijos vartojimo kylant jo kainai, jie susitaiko su aukštesnėm jos kainom ar net mažėjančiom pajamom, kitas - JAV gali patirti trumpą nuosmukį, bet žiauriai augančios besivystančios šalys, visų pirma Kinija ir Indija atsvers mažėjimą JAV. Ką turim? Iš esmės status quo, o pačios naftos gavyba smunka jau ir pats išgavimas brangsta. Uždaras ratas - brangstant naftai, brangsta ir jos išgavimas, nes tam taip pat reikia energijos, o naftai pingant, mažėja pelnai ir galimybes plėsti gavybą..

[a_p]

Vargu ar OPEC'as leis mažėti kainai, juk nebesinoti gerai pagyvenus imti gyventi kukliau.. Tas pats galioja ir didžiajam Ivano vamzdžiui.. Ir vargu ar krizė bus tokia gili, kad ims mažėti energetinių išteklių vartojimas. Vienas dalykas, kuris yra pastebėtas - išsivysčiusių šalių žmonės beveik nemažina energijos vartojimo kylant jo kainai, jie susitaiko su aukštesnėm jos kainom ar net mažėjančiom pajamom, kitas - JAV gali patirti trumpą nuosmukį, bet žiauriai augančios besivystančios šalys, visų pirma Kinija ir Indija atsvers mažėjimą JAV. Ką turim? Iš esmės status quo, o pačios naftos gavyba smunka jau ir pats išgavimas brangsta. Uždaras ratas - brangstant naftai, brangsta ir jos išgavimas, nes tam taip pat reikia energijos, o naftai pingant, mažėja pelnai ir galimybes plėsti gavybą..

Kinu ir indu augimas beveik visiskai priklauso nuo USA ir Europos sveikatos. Todel jei smuks USA tai kartu smuks ir Kinai, nes dauguma firmu ten gyvena daugiausia is eksporto. Butent todel kinijos valdzia sitaip stengiasi, kad USA tu doleriu nepritruktu.

Kas del OPEC, tai tiesa, jie tu doleriu siuo metu turi kaip gutalino. Manau didesne ju problema yra visai kitur- kur tuos doleriu kalnus deti. Todel kainos jie turbut nemazins, net jei pirkimai smuktu ir per puse.

[Analitikas PlėtRa]

Kinu ir indu augimas beveik visiskai priklauso nuo USA ir Europos sveikatos. Todel jei smuks USA tai kartu smuks ir Kinai, nes dauguma firmu ten gyvena daugiausia is eksporto. Butent todel kinijos valdzia sitaip stengiasi, kad USA tu doleriu nepritruktu.

Kas del OPEC, tai tiesa, jie tu doleriu siuo metu turi kaip gutalino. Manau didesne ju problema yra visai kitur- kur tuos doleriu kalnus deti. Todel kainos jie turbut nemazins, net jei pirkimai smuktu ir per puse.

Dėl tos priklausomybės tai čia gali būti visaip.. Klausimas, ar smuks vartojimas realiai, ar smuks, nes bus renkamasi pigesnės prekės?.. O pigesnės prekės atkeliauja būtent iš Kinijos ir Indijos.. Be to, tose šalyse jau įsisuka ir vidaus vartojimas ganėtinai smarkiai, kuris neleis ekonomikoms smarkiai smukti. Sunku čia pasakyti kaip bus, faktas, kad kol kas nelabai gerai viskas atrodo.. Ypač jei žaidi akcijomis - galima pradėt košmarus sapnuot..

[a_p]

Dėl tos priklausomybės tai čia gali būti visaip.. Klausimas, ar smuks vartojimas realiai, ar smuks, nes bus renkamasi pigesnės prekės?.. O pigesnės prekės atkeliauja būtent iš Kinijos ir Indijos.. Be to, tose šalyse jau įsisuka ir vidaus vartojimas ganėtinai smarkiai, kuris neleis ekonomikoms smarkiai smukti. Sunku čia pasakyti kaip bus, faktas, kad kol kas nelabai gerai viskas atrodo.. Ypač jei žaidi akcijomis - galima pradėt košmarus sapnuot..

Manau vartojimas realiai smuks. Va pradejus brangt benzinui tokioje vokietijoje jo pardavimai smuko apie 10%.

Padetis su pigiomis prekemis irgi ganetinai nevienareiksme. Jos jau ir taip is esmes uzemusios didziausia masines rinkos dali, todel nutikus ekonomikos krizei rasti pakankamai daug nauju prikeju is ex vidutinio sluoksnio bus keblu. Ipac kai taip vadinamas "proletariatas" (t.y. dabartiniai pigiausiu prekiu vartotojai) nuo ekonomikos sukretimu nukencia bene labiausiai. Vidurinis sluoksnis (kurio del globalizacijos jau nebedaug like) gali kuri laika gyventi is sukauptu lasiniu, o ir gatveje jie atsidurs ne pirmieji. Jau nekalbant apie turtinguosius.

[John]

Metinė infliacija Lietuvoje - beveik 10 proc.
http://www.balsas.lt/naujiena/183269

Statistikos departamentas praneša, kad 2008 m. sausio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,9 procento.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/...1fd644dccf923e

2008 m. sausio mėn. metinė infliacija (2008 m. sausio mėn., palyginti su 2007 m. sausio mėn.) sudarė 9,9 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia nulėmė 15,9 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,5 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 15,8 procento – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 5,0 procento atpigę drabužiai ir avalynė.

[Analitikas PlėtRa]

Psichologinę ribą pasiekėm, klausimas, kokios bus pasekmės? Latvijoj ir Estijoj vis liūdniau, o mes vis dar laikomės. Drąsi šalis.