Latvijoje ir Estijoje rusų mokyklose pereinama prie mokymo valstybine kalba – ar ir Lietuva planuoja reformą?
Latvijoje ir Estijoje šiemet vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba. Latvių žurnalistė Erika Staškeviča interviu LRT.lt pažymėjo, kad vaikų tėvai jau seniai suprato, jog valstybinę kalbą mokėti būtina. „Estijos rusai jau subrendę reformoms“, – jai antrino estų pedagogas Andrejus Kuzičkinas.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Latvijoje gyvena 463 000 rusų tautybės žmonių (24,49 proc.).
„Jau seniai tarp tėvų vyrauja konceptualus supratimas, kad būtina mokėti valstybinę kalbą, kad tai yra bilietas į tolesnį mokslą, karjerą ir patogų gyvenimą gimtojoje šalyje. Tačiau nerimą kelia, pavyzdžiui, mokytojų pasirengimas – jų nepakanka visose Latvijos mokyklose, o reikalavimas mokyti valstybine kalba šį trūkumą dar labiau padidino, nes kai kuriems nepavyko susitvarkyti ir teko išeiti iš darbo“, – LRT.lt sakė žurnalistė.
Anot jos, Rygoje yra 101 mokykla, iš kurių 51 veikė pagal tautinių mažumų programą, įskaitant rusų, lietuvių, estų, lenkų ir ukrainiečių kalbas. Tačiau tik 17 mokyklų pereis prie latvių kalbos – likusios jau dirbo pagal programas valstybine kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Latvijoje gyvena 463 000 rusų tautybės žmonių (24,49 proc.).
„Jau seniai tarp tėvų vyrauja konceptualus supratimas, kad būtina mokėti valstybinę kalbą, kad tai yra bilietas į tolesnį mokslą, karjerą ir patogų gyvenimą gimtojoje šalyje. Tačiau nerimą kelia, pavyzdžiui, mokytojų pasirengimas – jų nepakanka visose Latvijos mokyklose, o reikalavimas mokyti valstybine kalba šį trūkumą dar labiau padidino, nes kai kuriems nepavyko susitvarkyti ir teko išeiti iš darbo“, – LRT.lt sakė žurnalistė.
Anot jos, Rygoje yra 101 mokykla, iš kurių 51 veikė pagal tautinių mažumų programą, įskaitant rusų, lietuvių, estų, lenkų ir ukrainiečių kalbas. Tačiau tik 17 mokyklų pereis prie latvių kalbos – likusios jau dirbo pagal programas valstybine kalba.
Estija šiais metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Remiantis 2023 m. skaičiavimais, Estijoje gyvena 306 000 rusų, arba 22,46 proc. visų gyventojų. Šiuo metu Estijoje yra apie 70 mokyklų, kuriose visiškai arba iš dalies mokoma rusų kalba.
Remiantis 2023 m. skaičiavimais, Estijoje gyvena 306 000 rusų, arba 22,46 proc. visų gyventojų. Šiuo metu Estijoje yra apie 70 mokyklų, kuriose visiškai arba iš dalies mokoma rusų kalba.
2021 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 141 000 rusų tautybės žmonių (5,02 proc. gyventojų). Šiuo metu šalyje veikia 26 mokyklos, kuriose dėstoma rusų kalba.
LRT.lt pasiteiravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar Lietuvoje neplanuojama reformuoti rusakalbių mokyklų. Ministerija patikino, kad tokia reforma neplanuojama.
„Reforma neplanuojama. Negalime su viena tautine mažuma elgtis kitaip nei su visomis kitomis, pavyzdžiui, lenkais, vokiečiais, baltarusiais. Visiems turi būti vienodos sąlygos“, – komentavo Švietimo ministerija.
Teisininkas patikslino, kad jei Lietuvoje būtų didelė rusakalbių bendruomenė kaip Latvijoje ar Estijoje, požiūris tikriausiai būtų kitoks.
„Tačiau pas mus rusakalbiai sudaro apie 5–6 proc. gyventojų, yra didelė lenkų bendruomenė, o Lenkija yra mūsų strateginė sąjungininkė. Sprendimas spausti ar likviduoti vien rusiškas mokyklas prieštarautų Konstitucijai. Spausti lenkiškas mokyklas reikštų nesutarimus su strateginiu partneriu. Bet man atrodo, kad Lietuva nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią, kartais daugiau ar mažiau vingiuotą, kartais su į aklavietes vedančiais sprendimais, bet vis dėlto einame tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę link per tautines mokyklas, o ne per sulietuvinimą“, – pabrėžė A. Radčenko.
Jis pažymėjo, kad Latvijoje lenkiškos mokyklos išsaugotos remiantis tarptautine Latvijos ir Lenkijos sutartimi. „Iš esmės taip būtų galima išspręsti šį klausimą ir mūsų šalyje, bet vis dėlto manau, kad mūsų politinio elito filosofija yra kiek kitokia“, – sakė teisininkas.
LRT.lt pasiteiravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar Lietuvoje neplanuojama reformuoti rusakalbių mokyklų. Ministerija patikino, kad tokia reforma neplanuojama.
„Reforma neplanuojama. Negalime su viena tautine mažuma elgtis kitaip nei su visomis kitomis, pavyzdžiui, lenkais, vokiečiais, baltarusiais. Visiems turi būti vienodos sąlygos“, – komentavo Švietimo ministerija.
Teisininkas patikslino, kad jei Lietuvoje būtų didelė rusakalbių bendruomenė kaip Latvijoje ar Estijoje, požiūris tikriausiai būtų kitoks.
„Tačiau pas mus rusakalbiai sudaro apie 5–6 proc. gyventojų, yra didelė lenkų bendruomenė, o Lenkija yra mūsų strateginė sąjungininkė. Sprendimas spausti ar likviduoti vien rusiškas mokyklas prieštarautų Konstitucijai. Spausti lenkiškas mokyklas reikštų nesutarimus su strateginiu partneriu. Bet man atrodo, kad Lietuva nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią, kartais daugiau ar mažiau vingiuotą, kartais su į aklavietes vedančiais sprendimais, bet vis dėlto einame tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę link per tautines mokyklas, o ne per sulietuvinimą“, – pabrėžė A. Radčenko.
Jis pažymėjo, kad Latvijoje lenkiškos mokyklos išsaugotos remiantis tarptautine Latvijos ir Lenkijos sutartimi. „Iš esmės taip būtų galima išspręsti šį klausimą ir mūsų šalyje, bet vis dėlto manau, kad mūsų politinio elito filosofija yra kiek kitokia“, – sakė teisininkas.
Comment