Švietimas Lietuvoje

[Eikantas X]

Susikurt Patreono accountą reikia tai profesorei. Tie baltų kalbų tyrinėtojai kurie laukia medžiagos iš jos ir šiaip idėjos palaikytojai, sumestų po kelis dolerius per mėnesį, jau gautųs kažkokia suma. O jei dar paduotų į youtubę kokių video, gal dar daugiau surinktų.

https://www.patreon.com/lingthusiasm
https://www.patreon.com/user?u=584038

[senasnamas]

Pasikeitus delfi redaktorei gal padaugės Radžvilo straipsnių bei interviu

V. Radžvilas: panašūs dalykai buvo sovietmečiu

Prie naujų Lietuvos ir pasaulio realijų nebuvo pritaikytos studijų programos, institute įsigalėjo leftistinės nuostatos. Tai vakarietiškas marksizmas – tariama atsvara sovietiniam komunizmui.

Reikėtų aiškiai pripažinti, kad skundas dėl neva nekokybiškų mano paskaitų atsirado tik todėl, kad aš, nenusižengdamas akademiniams reikalavimams, dėsčiau požiūrį, kad mes galime būti visavertė tauta ir suvereni valstybė. O jis, žinoma, kertasi su į krizę patekusios Europos Sąjungos (ES) vadovybės nuostata, kad tautos ir nacionalinės valstybės – atgyvena. Todėl institute siekiama rengti neutralius specialistus arba ekspertus, neturinčius tautinės savimonės politologus, kurie būtų pasiruošę aptarnauti bet kokią valdžią, bet kokią santvarką, bet kokį naują šeimininką.

Kuo, pavyzdžiui, skiriasi Lietuvos požiūris į savo valstybę strategijoje „Lietuva 2030“ nuo panašios Latvijos ir Estijos strategijos? Latviai ir estai sako, kad jų valstybių tikslas – užtikrinti jų tautų egzistavimą šimtmečiams. O lietuviškoje strategijoje kalbama apie globalią Lietuvą, kitaip tariant – apie jos išnykimą. Remiantis tokia filosofija, ugdomi ir mūsų instituto studentai. Mano paskaitos tam tikrai trukdo.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76211337

[J.U.]

Kadangi pinigu kiekis nera begalinis, universitetai negali uztikrinti finansavima kiekvienam mokslininkui iki gyvenimo galo. As suprantu, kad kiekvienam jo sritis yra pati svarbiausia ir reikalingiausia. Galiausiai, jei ta kursiu kalbotyra yra tokia svarbi sritis - reiskia turetu buti labai lengva gauti finansavima ne is universiteto. Bet jei to finansavimo nera - tai gal sita sritis nera tokia jau vertinga?

Jei as sakykim uzsiemiau telegrafo liniju tyrimais, bet telegrafai isnyko - ar mane irgi turetu universitetas islaikyti iki as nuspresiu iseiti i pensija?

Turime gerą klasikinį pavyzdį. Einšteinas pragyveno iš algos patentų biure, o laisvalaikiu kūrė jam įdomią tikimybių teoriją

[digital]

Pamenu Pedigree rašė, kad medikai mokosi žymiai daugiau už mokytojus, o Lietuvoje pedagogais tampa tik kitur neįstoję. http://m.technologijos.lt/cat/1/article/S-64809 būna ir kitaip (Suomijoje):

Mokytojais tapti gali tik geriausi
Tapti mokytoju šioje šalyje nėra paprasta – privaloma turėti mokytojo kvalifikaciją atitinkantį magistro laipsnį, kuris įgyjamas po mažiausiai penkerių metų trunkančių mokslų į kurių programas patekti labai sudėtinga. Mat vos 10 procentų geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo magistro programas aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties, pedagogas tampa tik labiausiai motyvuoti, kruopštūs ir itin talentingi žmonės.

[R.D.]

Seimo narys, akademikas, profesorius E. Jovaiša yra siūlęs, kad mokytojais galėtų būti tik įgyję magistro laipsnį. Bet iš čia išplaukė daug problemų, nes reikia kapitaliai keisti sistemą, o LEU norima sunaikinti, išparceliuoti ir t.t. patenkinant kitų un-tų asmeninius interesus. Trečioji frakcija yra ŠMM, kurie gieda visai kitokią giesmę. Ilgai dar nesugebėsime susitarti dėl mokytojų ruošimo įvairių aspektų, bet netgi jeigu ir tai pavyktų,ty. nugalėtų kokia nors tikrai gera koncepcija, tai būtų šnipštai, kai algos būtų tap ~500 ir 700 eurų. Žinau Suomijos švietimo sistemos niuansus, tai mums dar laaaabbbbaaiii toli iki to. O viskas ten prasidėda nuo požiūro į švietimą, kaip esminį piliečių paruošimo ir šalies ateities garantą. Bet mūsų premjeras sakė: kai bus rezultatai, tuomet bus ir algos.... Taip ir gyvenam.

[jpou]

Manau situacija kardinaliai pasikeistu, jei butu leidziama dirbti mokytojais mokomo dalyko profesionalui. Dabar mokykloje mokyti gali tik _pedagogini_ issilavinima turintis mokytojas. Man visiskai nesuprantama, kodel fizikos ar biologijos magistras, kuris nori ir gali mokyti - negali to daryti mokykloje.

[J.U.]

Manau situacija kardinaliai pasikeistu, jei butu leidziama dirbti mokytojais mokomo dalyko profesionalui. Dabar mokykloje mokyti gali tik _pedagogini_ issilavinima turintis mokytojas. Man visiskai nesuprantama, kodel fizikos ar biologijos magistras, kuris nori ir gali mokyti - negali to daryti mokykloje.

Pilnai pritariu. Inžinierius gali dėstyti fiziką, be jokios abejonės. Tik, mano manymu, prieš stodamas prieš mokinius dar turėtų praeiti pedagogikos kokius nors kursus. Ir, be jokios abejonės, gauti gerą atlyginimą, tas atlyginimas atsipirktų kai jo mokiniai baigtų mokyklą. O kai taupoma švietimo sąskaita tai ruošiame žuvų darinėtojus Norvegijai.

[sankauskas]

Manau situacija kardinaliai pasikeistu, jei butu leidziama dirbti mokytojais mokomo dalyko profesionalui. Dabar mokykloje mokyti gali tik _pedagogini_ issilavinima turintis mokytojas. Man visiskai nesuprantama, kodel fizikos ar biologijos magistras, kuris nori ir gali mokyti - negali to daryti mokykloje.

Būtent. Galbūt galėtų būti kokie papildomi trumpi 6 savaičių vaikų pedagogikos kursai, ir viskas.

JK yra labai pageidaujami specialistai (fizikai, chemikai), turintys ne tik akademinių, bet ir real life savo srities žinių. Jiems būna specialūs kursai, ir jie gali eiti mokytojauti.

[mantasm]

Pilnai pritariu. Inžinierius gali dėstyti fiziką, be jokios abejonės. Tik, mano manymu, prieš stodamas prieš mokinius dar turėtų praeiti pedagogikos kokius nors kursus. Ir, be jokios abejonės, gauti gerą atlyginimą, tas atlyginimas atsipirktų kai jo mokiniai baigtų mokyklą. O kai taupoma švietimo sąskaita tai ruošiame žuvų darinėtojus Norvegijai.

Ir dabar yra "pedagoninė kvalifikacija", kurią galima baigti po (gal ir kartu su?) kitomis studijomis.

[R.D.]

Būtent. Galbūt galėtų būti kokie papildomi trumpi 6 savaičių vaikų pedagogikos kursai, ir viskas.

jo: pedagogika, dalyko didaktika, psichologija ir pedagoginė praktika + kiti dalykėliai kaip sveikatos ugdymas per 6 savaites. Skamba nekažkaip. Vien pedagoginės praktikos bendrai sudėjus savaites išeina kažkur pusė mokslo metų (jeigu imti 4 studijų metus). Kažkaip norime kelti lygį, bet per tokius pasiūlymus nusigrybausme iki "vargo mokyklos". Čia puikus pvz., kaip su švietimu nieko bendro neturintis žmonės (neduok Dieve tokie gautų valdžia) įsivaizduoja "gerinimą".

[jpou]

jo: pedagogika, dalyko didaktika, psichologija ir pedagoginė praktika + kiti dalykėliai kaip sveikatos ugdymas per 6 savaites. Skamba nekažkaip. Vien pedagoginės praktikos bendrai sudėjus savaites išeina kažkur pusė mokslo metų (jeigu imti 4 studijų metus). Kažkaip norime kelti lygį, bet per tokius pasiūlymus nusigrybausme iki "vargo mokyklos". Čia puikus pvz., kaip su švietimu nieko bendro neturintis žmonės (neduok Dieve tokie gautų valdžia) įsivaizduoja "gerinimą".

Visi pono pamineti dalykai yra teisingi ir as sutinku, kad to reikia 1-8 (gal?) klasiu mokytojams. Bet as is fizikos, chemijos, biologijos, matematikos, kalbu mokytoju destanciu gimnazistams maziausiai tikiuosi sveikatos ugdymo ir panasiu ziniu. Plius pripazinkim, kad nelogiska is 12 kl mokytojo reikalauti 4 metu pedagoginio issilavinimo, o pirmam kurse jau tampa visiskai normalu, kad dali dalyku desto doktorantas, pats pries 4 metus baiges mokykla.

[mantasm]

nelogiska is 12 kl mokytojo reikalauti 4 metu pedagoginio issilavinimo

Niekas ir nereikalauja 4 metų pedagoginio išsilavinimo. Pedagoginę kvalifikaciją galima įgyti išklausius kursus prie turimo dalyko bakalauro.

[jpou]

Niekas ir nereikalauja 4 metų pedagoginio išsilavinimo. Pedagoginę kvalifikaciją galima įgyti išklausius kursus prie turimo dalyko bakalauro.

Atkreipkite demesi i R.D. pranesima ir nepasitenkinima tokiomis eretiskomis mintimis:

Vien pedagoginės praktikos bendrai sudėjus savaites išeina kažkur pusė mokslo metų (jeigu imti 4 studijų metus).

[sankauskas]

Kaip jau rašiau, JK švietimo sistemoje gali pradėti mokytojauti absoliučiai be jokių pedagogikos žinių, ir jau dirbdamas mokytojų lankyti papildomus kursus. Pabaigęs tuos kursus (trunka metus, bet nėra labai intensysvūs) gauni pilną mokytojo diplomą.

Bet Lietuvoje žinoma nenusileisim iki tų prasčiokų britų lygio - kiekvienas chemijos mokytojas turi būti stipriai pasikaustęs sveikatos ugdyme, o jei ten kas nors į pedagoginį stojo vien todėl, kad absoliučiai niekur daugiau jo nepriemė, čia jau smulkmena.

[mantasm]

Atkreipkite demesi i R.D. pranesima ir nepasitenkinima tokiomis eretiskomis mintimis:

Pedagoginė kvalifikacija ir nėra 6 savaičių kursas. Bet dar didesnė didesnė erezija atseit reikalaujamas "4 metų pedagoginis išsilavinimas". Draugė turi paprastą dalyko bakalaurą. Pedagoginės kvalifikacijos kursai + praktika truko 1 akademinius metus. Dabar mokykloj dirba.

[R.D.]

Bet Lietuvoje žinoma nenusileisim iki tų prasčiokų britų lygio - kiekvienas chemijos mokytojas turi būti stipriai pasikaustęs sveikatos ugdyme, o jei ten kas nors į pedagoginį stojo vien todėl, kad absoliučiai niekur daugiau jo nepriemė, čia jau smulkmena.

Nenusišnekėkite. Jūsų supratimas apie švietimą tai.... Jūs norite leisti į mokyklą žmogų be jokių praktikų? Tiesiog va taip... po 6 savaičių teorijos. Be jokio mentoriaus prižiūrėjimo, patarimo, jo egzaminavimo? Pedagogika savaime turi po savimi daug aspektų, ypač svarbus yra didaktika. Tikrai neužtenka 6 savaičių visko išmokti. Sveikatos ugdymas čia kaip pavyzdys, kuris yra. Nereikia utruoti. Reikia suvokti esmę, kad pedagoginėse studijuose tie dalykai būna išmėtyti per 4 metus, o viską išėmus, gautume kažkur grynai metus teorijos, ~6 mėn. tiesioginės praktikos mokykloje su mentoriaus prižiūrėjimu. Ką jau ką, bet nepasiruošusį žmogų mesti į mokyklą būtų kažkaip... gėda. Dirbau mokykloje. Žinau ką sakau. Neneigiu, kad yra daug blogybių, bet jūs siūlote tiesiog viską dar blogiau padaryti.
Šiaip visiems senokai aišku, kaip šitą sistemą galima būtų reformuoti.

[sankauskas]

O kur aš sakiau, kad be mentoriaus prižiūrėjimo? Tokiems naujiems mokytojams be abejo, kad reiktų labai daug pagalbos iš šalies. Bet 6 savaitės - tai 240 akademinių valandų, manau kad per tiek laiko patyręs chemikas, su rimtu akademiniu IR profesiniu pasirengimu gautų reikalingų žinių minimumą, ir jau galėtų pradėti dėstyti, o tuo pačiu dirbdamas mokykloje jau gilinti edukologines žinias, reikalingas darbui.

[R.D.]

Jeigu nebūčiau praėjęs viso kurso ir būčiau visiškai žalias šitoje srityje, patikėčiau, bet dabar niekaip negaliu sutikti. Mokytojų ruošimą reikia stiprinti, o ne silpninti, kaip kad jūs siūlote. Gerai žinau iš vidaus šią sistemą, kad galėčiau įsivazduoti, ko jai reikia ir ko nereikia.

[sankauskas]

Jeigu nebūčiau praėjęs viso kurso ir būčiau visiškai žalias šitoje srityje, patikėčiau, bet dabar niekaip negaliu sutikti. Mokytojų ruošimą reikia stiprinti, o ne silpninti, kaip kad jūs siūlote. Gerai žinau iš vidaus šią sistemą, kad galėčiau įsivazduoti, ko jai reikia ir ko nereikia.

Na, man daug geresnis toks mokytojas, kuris yra savo srities profesionalas ir entuziastas, o ne tas, kuris dirba mokytoju tik todėl, kad niekur kitur neįstojo.

[R.D.]

Na, man daug geresnis toks mokytojas, kuris yra savo srities profesionalas ir entuziastas, o ne tas, kuris dirba mokytoju tik todėl, kad niekur kitur neįstojo.

1. Nenusišnekėkime apie kažką ten mistiško, o kalbėkime apie esmę;
2. Jūs net nesuvokiate, kiek yra visokių dalykų, kurie dėstomi būsimiems pedagogams neskaitant savo dalyko. Kada žinosite, tada pakalbėsime
3. Jūsų nuomonė apie tai, kas jums didesnis autoritetas šiandien, visiškai niekam neįdomi. Jūs pastudijuokite įvairių pasaulių šalių patirtį ruošiant pedagogus.
4. Aš jūsų nebandau įžeisti, bet prieš kalbant kažką, reikia būti su kažkuo susipažinus. Debilus į mokykla išleisti niekas nenori. Tą suvokia visos šalys. Tam yra paruošimas, normalus, ne 1,5 mėnesio...
Daugiau nediskutuosiu. Beprasmiška.