Švietimas Lietuvoje

[Kecal]

O kur dėti tuos vadinamus d...? Juos specialiai paskirsto po kelis į kiekvieną klasę, bet kartais jų kažkuriai klasei kliūna ir po daugiau, tada ten apskritai nebeįmanoma mokytis. Tėvai savo vaikų gi neatiduos į specialias sugriežtintas mokyklas, jei tokių Lietuvoje yra. O pridėtinės vertės daugiausia sukuria inžineriai. Jie yra materialiai turtingos visuomenės pagrindas.

Skiriasi mokyklos ir universiteto funkcijos. Manau, mokykla turi ne tiek "sukišti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką", kiek apskritai paruošti gyvenimui - tiek "d...", tiek ir "normaliuosius". Abejoju, ar dirbtinis izoliavimas (ne tik tavo įvardytų "d...", bet ir šiaip, vaikų iš vargingų šeimų, didesnių padaužų, ir pan.) iš tiesų kam nors (o tuo labiau - visai visuomenei) yra naudingas. Mokykloje apskritai kalba eina ne apie subrendusias asmenybes, o viso labo "žmogaus galimybes". Man pačiam teko patirti labai ankstyvą "nurašymą", kai pradinėje mokykloje buvau perkeltas į "žemesnio lygio" klasę vien dėlto, kad vėlai išmokau skaityti, o po to trejus metus turėjau kęsti didelės "jaunųjų chuliganų" gaujos išsidirbinėjimus... Jau geriau tegu kiekvienoje klasėje būna po keletą padaužų, negu juos visus galutinai "nurašyti" ir pasmerkti vegetuoti dideliame "bendraminčių" būryje...

Universitetas, priešingai, iš esmės yra arba turėtų būti elitinė įstaiga. Būtent čia turi būti kuriamas kokybiškas ateities elitas, ir būtent čia reikalinga "stipriausiųjų atranka". Studijuoti ateina daugiau mažiau subrendę žmonės, todėl nebelieka didesnių vilčių, kad "dundukai" dar kada nors sugebės pasitaisyti... Todėl "dundukų" buvimą šalia motyvuotų studentų, manau, tikrai sunku kaip nors pateisinti...

[Wycka]

O kur dėti tuos vadinamus d...? Juos specialiai paskirsto po kelis į kiekvieną klasę, bet kartais jų kažkuriai klasei kliūna ir po daugiau, tada ten apskritai nebeįmanoma mokytis. Tėvai savo vaikų gi neatiduos į specialias sugriežtintas mokyklas, jei tokių Lietuvoje yra. O pridėtinės vertės daugiausia sukuria inžineriai. Jie yra materialiai turtingos visuomenės pagrindas.

Kaip jau parašė Kecal, reikėtų griežtai skirti vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą nuo universiteto, nes patenkant į pastarąjį, vykdoma atranka. Pagal tą pačią logiką Lietuvos krepšinio rinktinėje turėtų žaisti 300.000 krepšininkų, nes kur dėsime krepšinio d...?

[Wycka]

Skiriasi mokyklos ir universiteto funkcijos. Manau, mokykla turi ne tiek "sukišti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką", kiek apskritai paruošti gyvenimui - tiek "d...", tiek ir "normaliuosius". Abejoju, ar dirbtinis izoliavimas (ne tik tavo įvardytų "d...", bet ir šiaip, vaikų iš vargingų šeimų, didesnių padaužų, ir pan.) iš tiesų kam nors yra naudingas. Mokykloje apskritai kalba eina ne apie subrendusias asmenybes, o viso labo "žmogaus galimybes". Man pačiam teko patirti labai ankstyvą "nurašymą", kai pradinėje mokykloje buvau perkeltas į "žemesnio lygio" klasę vien dėlto, kad vėlai išmokau skaityti, o po to trejus metus turėjau kęsti didelės "jaunųjų chuliganų" gaujos išsidirbinėjimus... Jau geriau tegu kiekvienoje klasėje būna po keletą padaužų, negu juos visus galutinai "nurašyti" ir pasmerkti vegetuoti dideliame "bendraminčių" būryje...

Kažkodėl praktiškai visi, kurie pasisako prieš selekciją bendrojo lavinimo mokykloje, pernelyg sutirština spalvas, pvz paima vieną pavyzdį ir iš to daro išvadas/apibendrinimus.
Prieš rašydamas savo nuomonę ir įsitikinimus, pirmiausia pats užduosiu keletą klausimų, į kuriuos kviečiu visus forumiečius atsakyti. Jeigu galima, ir su argumentais:
1. Ar sutinkate, kad mokiniai, turintys gabumų tiksliesiems mokslams, turi būti mokomi kitaip, nei turintys gabumų menams? Tai yra, mokiniams reikia pasiūlyti tai, kas jiems yra potencialiai įdomu ir neabejotinai naudinga? Pvz 'tiksliukams' daugiau skirti matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, braižybos pamokų, o 'menininkams' daugiau muzikos, dailės, šokių, keramikos, teatro, architektūros, literatūros, etc. pamokų. Žinoma, baziniai dalykai, tokie kaip etika/tikyba, istorija, valstybinė kalba, užsienio kalba išlieka.
2. Ar sutinkate, kad mokytojas turi nediskriminuoti nė vieno klasės mokinio? Ne tik žodžiais, veiksmais ar pažymiais, bet ir dėmesiu? Jeigu klasėje yra 15 mokinių, o pamoka vyksta 45 min., vadinasi, mokytojas kiekvienam mokiniui asmeniškai gali skirti iki 3 min. per pamoką. Joks mokinys neturi teisės reikalauti sau daugiau dėmesio, nebent tai aktualu visiems ar beveik visiems klasiokams.
3. Ar sutinkate, kad nėra negabių mokinių (na nebent medikai patvirtina, kad vaikui iš tikrųjų yra sutrikęs intelektinis vystymasis), yra tik lėčiau įsisavinantys informaciją vaikai? Tokiems mokiniams reikia daugiau laiko įsisavinti naują informaciją, tačiau jie gali jos įsisavinti tą patį kiekį, kaip ir gabieji.
4. Ar sutinkate, kad neįmanoma pagal „tą patį kurpalių“ mokyti ir reikalauti rezultato iš gabių ir 'lėčiau įsisavinančių informaciją vaikų'?
Laukiu Jūsų komentarų, kurie svarbūs tęsiant toliau diskusiją.

[Combat]

Prieš rašydamas savo nuomonę ir įsitikinimus, pirmiausia pats užduosiu keletą klausimų, į kuriuos kviečiu visus forumiečius atsakyti. Jeigu galima, ir su argumentais:

1. Ne. Planai gali keistis „N“ kartų, be to, linkę į tiksliuosius mokslus gali nueiti lengvesniu keliu – menininkų. O po to graušis nagus, kad negali tapti mechanikos inžinieriumi.
Bendrojo lavinimo mokykla turi „laužti“ visus vienodai 2 etapais: iki pagrindinio išsilavinimo įgijimo ir iki vidurinio išsilavinimo įgijimo. Po pirmojo etapo turi vykti pokalbiai su specialistais, kurie testų pagalba nustatytų, ar moksleiviui yra tikslinga toliau tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, t.y., ruošti tolimesnėms studijoms aukštojoje mokykloje, ar – ne. Jiems turi būti patarta: tu tinki prie mechanikos (pvz., dirbti autošaltkalviu), todėl tavo vieta – projkėje, o tu – kadangi esi gabus, bet žiaurus tinginys mokintis – mokykis mechanikos mokslų (ar zooinžinerinių) pakraipos kolegijoje.

O ugdyti meniniams gebėjimams yra užklasinė veikla – dailės mokyklos, šokių būreliai, ir t.t. Pvz., mano dukrai matematika sekasi dešimtukais, o dailės mokykloje nulipdo karts nuo karto pritrenkiančius dalykėlius. Ką jai, pagal pačio pasiūlymus, reikėtų rinktis? Išsirinks baigusi vid. mokyklą. Menas+tikslieji mokslai= architektūra, o gal ir dar kitokie variantai.

Norintiems „išsiprofiliuoti“ yra kolegijos.

Suprantu, kad mokytojai norėtų mokinti tik suinteresuotus vaikus. Bet tam ir yra bendrojo lavinimo mokyklos. Suinteresuotieji – universitetuose.

2. Niekada nesigilinau į bendrojo lavinimo mokymo metodikas ir rekomendacijas, bet „dideliam laivui – dideli plaukiojimai“. Gi nedažna situacija, kai paklausi: „Ar supratote?“. Visi rikteli „taaip“, o vienam vis dar neaišku ir jis prašo paaiškinti, nors kitiems tai nebeaktualu, nes „suprato“.
Mokymas, mano supratimu, turi būti orientuotas pagal šiek tiek žemesnį nei stipresnių vaikų lygį, o ne „bambukų“; pastarieji greičiau supras, kad vidurinė mokykla ir aukštasis mokslas – ne jiems.

3. Prisimenu savo buvusio matematikos mokytojo pasakymą: „mergaitės – kalikės, o berniukai – gabūs tinginiai. Geriau 10 tinginių, nei 1 kalikė.“ Tinginius galime priversti dirbti ir išgauti iš jų rezultatą, o iš „kalikų“ – tik reprodukcinį atkartojimą.

4. „Lėčiau“, „greičiau“. Čia vėlgi viskas nuo polinkio ir potraukio mokslams. Jei nėra potraukio – jie tingi, muistosi, išsisukinėja. Anksčiau mokytojas, netekęs kantrybės, ausį nusukdavo ir prie kriauklės pastatydavo (aišku, tai taip pat reikėdavo mokėti padaryti, nes antru atveju mokytojai tik apsijuokdavo prieš visą klasę). Pamenu, net didžiausiems chuliganams ir lodariams chemijos formulės tiesiog lįste lįsdavo į galvą. O „karinis“ (atsargoje buvęs kažkokio kalėjimo viršininkas Rusijoje) chamą išivesdavo iš klasės, duodavo į kaulus, tai tas likusį laiką kai šilkinis pamokose sėdėdavo. Taigi, informacijos įsisavinimas priklauso nuo motyvacijos, o motyvuoti šiuolaikiniam mokytojui, kai mokiniai žino savo teises, bet nebėra priemonių iš jų išsireikalauti pareigų, yra sudėtinga arba neįmanoma.

[andyour]

4. „Lėčiau“, „greičiau“. Čia vėlgi viskas nuo polinkio ir potraukio mokslams. Jei nėra potraukio – jie tingi, muistosi, išsisukinėja. Anksčiau mokytojas, netekęs kantrybės, ausį nusukdavo ir prie kriauklės pastatydavo (aišku, tai taip pat reikėdavo mokėti padaryti, nes antru atveju mokytojai tik apsijuokdavo prieš visą klasę). Pamenu, net didžiausiems chuliganams ir lodariams chemijos formulės tiesiog lįste lįsdavo į galvą. O „karinis“ (atsargoje buvęs kažkokio kalėjimo viršininkas Rusijoje) chamą išivesdavo iš klasės, duodavo į kaulus, tai tas likusį laiką kai šilkinis pamokose sėdėdavo. Taigi, informacijos įsisavinimas priklauso nuo motyvacijos, o motyvuoti šiuolaikiniam mokytojui, kai mokiniai žino savo teises, bet nebėra priemonių iš jų išsireikalauti pareigų, yra sudėtinga arba neįmanoma.

Abejoju, ar gabius vaikus motyvuoja klasėje tvyranti baimė O dar stebimės, kodėl postkomunistinėse valstybėse žmonės kupini agresijos ir neapykantos.

[Wycka]

Kažkodėl praktiškai visi, kurie pasisako prieš selekciją bendrojo lavinimo mokykloje, pernelyg sutirština spalvas, pvz paima vieną pavyzdį ir iš to daro išvadas/apibendrinimus.
Prieš rašydamas savo nuomonę ir įsitikinimus, pirmiausia pats užduosiu keletą klausimų, į kuriuos kviečiu visus forumiečius atsakyti. Jeigu galima, ir su argumentais.

Kadangi tik vienintelis Combat daugmaž išsamiai atsakė į mano pateiktus klausimus, man belieka pakomentuoti tik jo atsakymus.
O norėjau daugiau.
1. Pernelyg kategoriškai suprasta. 9 klasėje prasideda 'švelnusis profiliavimas' (mokykla savo nuožiūra gali paskirti berods 4 privalomai papildomas pamokas per savaitę, taigi jei klasė gabi tiksliesiems mokslams — turi papildomą pamoką matematikai, fizikai, informatikai; adekvačiai su humanitarais, gamtamoksliais, menininkais, etc.). 11 klasėje įvedamas jau visiškas profiliavimas, bet ir tai dar nereiškia, kad baigęs realinę klasę abiturientas negalės stoti tarkim į archeologijos ar žurnalistikos studijas.
Mano supratimu gaunasi tam tikra prievarta, kai aiškiai realinių gabumų mokinys yra verčiamas mokytis 2 užsienio kalbų, arba akivaizdus humanitaras privalo lankyti 4 savaitines matematikos pamokas, kuriose mokoma apskaičiuoti išvestinę, braižyti kotangentų grafikus, taip pat skaičiuoti logaritmus ir lemas. Tas pats pasakytina apie genetikos kursą biologijos dalyko pamokose.
Manau, kad mokinių motyvacija padidėtų, jeigu mokykloje jie būtų daugiau mokomi tų dalykų, kurie jiems patiems yra potencialiai įdomūs. Aišku, tokiai laisvei irgi būtų ribos, kad ji netaptų anarchija.
2. Na, Combat, kaip žmogui iš šalies leistina nežinoti, kad niekada niekada niekada negalima auditorijai užduoti klausimo „ar supratote?“, nes tai rodo mokytojo/dėstytojo/lektoriaus nepasitikėjimą savo paties žiniomis. Geriau paklausti „ar dar turite klausimų?“, o geriausiai paprašyti kelių klausytojų keliais sakiniais ir savais žodžiais atkartoti tai, ką kątik paaiškinai. Ir visos jų žinios bei naujos info įsisavinimas bus tau kaip ant delno.
Tame ir problema, kad mokslas bendrojo lavinimo mokykloje pirmiausia orientuojamas į šiek tiek žemesnio nei vidurkis intelekto mokinius. Nemanau, kad taip turėtų būti. Itin žemo intelekto ar turintys akivaizdžių problemų su elgesiu vaikai turėtų būti mokomi specialiai darbui su tokiais paruoštų pedagogų, ir pamoka jiems turėtų trukti ne 45, o 30 minučių (tai kompensuojama didesniu per savaitę pamokų skaičiumi), nes jiems yra ypatingai sunku taip ilgai išlaikyti sukoncentruotą dėmesį, būtent iš čia kyla dauguma problemų.
3. Man be galo smalsu sužinoti, kaip Tamsta šiuolaikinėmis pedagoginėmis priemonėmis priverstum tinginį dirbti. Aš manau, kad efektyviausias tam būdas būtų pakankama, bet dar sveika konkurencija tarp pačių mokinių. Aš pats gyvenime sąlyginai mažai pasiekiau todėl, kad praktiškai visus 12 metų buvau klasės pirmūnas (pažangumu, bet jokiu būdu ne elgesiu ), todėl man nebebuvo į ką lygiuotis. Kam dar stengtis, jeigu visiškai nesistengdamas ir taip esi geriausias? Atsiprašau, kad giriuosi, bet buvau vienintelis iš visos mokyklos abiturientų laidos, gavęs valstybinio istorijos egzamino įvertinimą 10 balų (esu tos kartos, kurie pirmieji laikėme valstybinius egzaminus). Galvojate iki išnaktų knygas skaičiau? Nė velnio. Aš jau 11 kl. žinojau, kad panašiai taip ir bus. Tai kam persistengti?
4. Vat čia ir gvildenamas klausimas, kaip tą potraukį išsilavinimui ar motyvaciją sužadinti. O su pagaliu prilupęs mokinį gali priversti ir visą biochemijos vadovėlį ar Odisėjo „Iliadą“ originalo kalba mintinai išmokti, bet kaip taisyklė jau po metų iš tų žinių liks tik apgailėtini trupiniai ir gausūs neigiami prisiminimai apie mokymo metodus.
Ar dėl motyvacijos trūkumo visa kaltė tenka tik mokiniams ir mokytojams? O gal pati švietimo sistema nekelia motyvacijos?

[Wycka]

Pedagogas mokykloje nesaugus

Prieš 50 metų pedagogas mokiniams buvo autoritetas. Prieš 25-erius — taip pat. Šiandien vaikai daugelio mokytojų negerbia, atvirai tyčiojasi ir įžeidinėja. O mokytojai neturi teisės imtis jokių priemonių, kad suvaldytų padaužas. Bet ar iš tiesų?
Smunkant mokytojo prestižui visuomenėje, pagarbą pedagogas prarado ir klasėje. Jis tampa vis pažeidžiamesnis, nesaugesnis, sulaukia psichologinio smurto atakų ir net fizinių išpuolių.
29-erių metų Algė Mockevičiūtė, vienoje Vilniaus mokykloje mokytojavusi dvejus mokslo metus, darbą prisimena kaip nuolatinį stresą, kurį jai keldavo santykiai su vaikais. “Kai šeštoko per pamoką paklausiau, kodėl jis nerašo, šis atsakė, kad jau užsirašė ant užpakalio. Vieną kartą supykęs metė į mane savo kuprinę… Kai nusisukau kažko užrašyti ant lentos, apmėtė kempinėmis. Kitas, norėdamas ko nors paklausti ar pakviestas atsakinėti, visada užsilipdavo ant savo stalo ir tik tada pradėdavo kalbėti”, – prisimena jauna pedagogė.
Žeidė ją ir vyresnių mokinių tyčiojimasis. Vienuoliktokė, paprašyta nusiimti rankinę nuo stalo, atšovė: “Čia juk “Prada”! Jūs tokios niekada neįpirksit!” O kita, pakviesta atsakinėti ir neišlemenusi nė žodžio pamokos tema, drėbtelėjo: “Jeigu nori, rašyk tą dvejetą, bet aš su tavo vaikinu miegu”.
Apspjovė mokytoją
Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirkilienė sako, kad iš vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, galima sulaukti visko. Tokie gali įkąsti mokytojui, pastumti jį ar išvadinti necenzūriniais žodžiais. “Nedrausmingi mokiniai atsisako dirbti, per pamoką vaikšto, kalbasi telefonu, mėto bendraklasių kuprines. Grasina, kad mokytojo automobilis užvažiuos ant vinies. O neseniai vieną mokytoją, einančią gatve, apspjovė”, – pasakoja 30 metų pedagoginį darbą dirbanti moteris ir priduria, kad daugiausiai nemalonių incidentų mokytojai sulaukia trimestro pabaigoje. Ant sienų atsiranda užrašų su necenzūriniais žodžiais, mokiniai sudaužo jungiklius ar apspardo sienas.
Be to, pasak V.Kirkilienės, vaikai dažnai nesuvokia subordinacijos mokinys–mokytojas–direktorius. Pavyzdžiui, prieina ir sako: “Labas, na tai kaip tu gyveni?”
“Nėra blogai, kad mokiniai tapo laisvesni. Tačiau pedagogai privalo pasakyti, kaip dera elgtis, akcentuoti mokinių pareigas. Prieš dešimt metų mes didelėmis raidėmis ant sienos išrašydavome jų teises, o pareigas pamiršdavome. Tačiau pastebėjau, kad vaikai po truputį pradeda suprasti, jog teisės ir pareigos eina šalia”, – pasidžiaugia Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Vilija Targamadzė mano, kad nemaža dalis pedagogų nėra pasirengę dirbti pagal laisvojo ugdymo paradigmą. “Kai 1991 m. buvo priimtas Švietimo įstatymas, niekas nesuprato, kas tai yra. Mokytojas pateko į kvailą situaciją, kai mokiniai žino savo teises, bet ne pareigas. O iš viršaus dar jaučia spaudimą dėl griežtų ugdymo programų. Be to, nėra aiškios švietimo strategijos – susitarimo ir orientyrų, kas yra vertybė”, – pabrėžia V.Targamadzė.
Vienintelė priemonė — geras žodis
Visi “Veido” kalbinti pašnekovai sutinka, kad šiandien mokiniai per daug sau leidžia, tačiau pabrėžia, jog vien tik jų dėl to kaltinti nereikėtų. “Mokiniai į mokyklą atsineša šeimos kultūrą, tai, ką mato per televiziją, interneto puslapiuose. Nepagarbus vaikų elgesys – ir ugdymo kultūros atspindys, nes mokykla neužtikrina kultūros ugdymo”, – teigia V.Targamadzė.
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, buvęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius mano, kad visoje visuomenėje dar sunkiai išlaikomas teisių ir pareigų santykis. Tad nieko keista, kad tos dermės trūksta ir mokykloje – juk jaunimas lygiuojasi į visuomenės lyderius. Tai, kas vyksta artimiausioje vaiko aplinkoje, taip pat formuoja jo požiūrį.
“Reikia laiko, kol visi išmoksime derinti teises ir pereigas. O teisinę kultūrą formuoti nėra paprasta”, – sako buvęs ministras. Jo nuomone, bandydami griežtinti taisykles neišspręsime problemos. Tad mokytojai, norėdami sudrausminti nei ribų, nei pagarbos nejaučiančius vaikus, gali naudotis vienintele priemone – geru žodžiu.
Mokinio negalima apšaukti, išvaryti iš pamokos, nes jeigu jam tuo metu kas nors nutiks, atsakingas bus pedagogas. Blogu pažymiu taip pat nenubausi, nes nevalia drausmės vertinti pažymiais. Mokytojai bijo net prisiliesti prie vaiko, kad nebūtų apkaltinti seksualiniu priekabiavimu. “Turime vienintelį instrumentą – pokalbį su vaiku ir jo tėvais. Dar galime parašyti pastabą tėvams apie mokinio elgesį”, – sako V.Kirkilienė.
Tačiau daugelis tėvų nesupranta, kad pastabos rašomos jiems, norint informuoti apie mokinio elgesį ir tikintis bendradarbiavimo. Tik nedidelė dalis tėvų to nori, o kiti nepasitiki pedagogais. “Mokytojams ir tėvams svarbu kartu ieškoti priežasčių, kodėl mokinys buvo įvertintas neigiamu pažymiu ar netinkamai pasielgė. Tėveliai turi suprasti, kad mokytojams rūpi vaikai. O koks gali būti bendradarbiavimas, kai tėtis atėjęs sako: “Parodykite man tą mokytoją, kuris nesupranta mano sūnaus, jį skriaudžia, rašo dvejetus. Aš jį pamatysiu ir iškart suprasiu, ar mano vaikas privalo klausyti tokio pedagogo”, – prisimena Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė.
Šalinimas iš mokyklos — beviltiškumo įrodymas
V.Kirkilienė priekaištaudama sako, kad problemas, kurių kyla dėl ribas peržengiančių mokinių, mokyklai dažniausiai tenka spręsti vienai. Tik sudėtingesniais atvejais, kai vaikas apsivagia ar itin agresyviai elgiasi, jam galima taikyti Minimalios arba vidutinės vaiko priežiūros įstatymą. Tuomet jo elgesys svarstomas savivaldybės administracijoje, mokinys bendrauja su psichologu. Jeigu tai neduoda rezultatų, sulaukęs 14 metų ir vyresnis vaikas įstatymo nustatyta tvarka gali būti išsiųstas į vaikų socializacijos centrą. Čia jis gali praleisti iki trejų metų, bet ne ilgiau, kol sulauks aštuoniolikos.
Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos mokytoja Albina Zubrickienė teigia, kad vis dažniau tėvai surenka parašus ir kreipiasi į mokyklos administraciją reikalaudami, jog ši imtųsi griežtų priemonių įžūliems mokiniams sudrausminti arba net jiems iš mokyklos pašalinti. Taip jie gina vaikų, norinčių mokytis, teisę dirbti psichologiškai saugioje aplinkoje.
Tokia praktika naudojama ir Didžiojoje Britanijoje. Taigi pernai šioje šalyje iš mokyklų buvo pašalinta beveik 10 tūkst. moksleivių. Iš jų 30 proc. mokyklą turėjo palikti dėl netinkamo elgesio, 20 proc. – dėl grasinimų suaugusiesiems, dar 20 proc. – dėl agresyvaus elgesio su kitais mokiniais. Lietuvoje su nesuvaldomais mokiniais irgi nesitaikstoma iki begalybės. Mūsų šalyje per metus iš mokyklų pašalinama vidutiniškai 800 moksleivių.
“Tiesa, sprendimas šalinti iš mokyklos turėtų būti priimamas labai apgalvotai, nes tai beviltiškumo įrodymas. Atvirkščiai, reikia girti tas mokyklas, kurios sugeba vaikus išlaikyti ir pakeisti jų elgesį”, – mano A.Monkevičius.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras prisimena, kaip prieš penkerius metus vasarą nuvažiavęs pažiūrėti, kaip vyksta Prienų gimnazijos remonto darbai, viename kabinete rado tris paauglius, perrinkinėjančius kompiuterius. Jie buvo labai išdykę, turėjo fizikos ir matematikos pataisas, tačiau mokytojai sugebėjo mokinius sudominti, ir per kelerius metus jų elgesys pasikeitė. “Jeigu vaikas bus nustumtas į šalikelę, jis niekada negrįš į kelią”, – pabrėžia A.Monkevičius.
Pavyzdžiui, Olandijoje vaikai, turintys elgesio sutrikimų, siunčiami į specialias mokyklas, kuriose jie po pamokų vaidina, mokosi Rytų kovos menų. Su jais grupelėse ir individualiai dirba psichologai, yra įrengti nusiraminimo kambariai. Tačiau ir bendrojo lavinimo mokyklose daug dirbama su problemiškais vaikais.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktorė Irma Čižienė sako, kad Olandijoje mokytojams dažnai rengiami seminarai, kuriuose aiškinama, kaip reaguoti į vaikų netinkamo elgesio proveržius, analizuojama, ar reikėtų veltis į konfliktą. “Lietuvoje taip pat vykdomas panašus projektas. Yra apmokyti specialiojo ugdymo konsultantai, kurie gali paaiškinti mokytojams, kaip dirbti su vaikais, turinčiais emocijų ir elgesio sutrikimų*. Reikia mokytis dirbti su tokiais vaikais ir ieškoti netinkamo elgesio priežasčių”, – apibendrina I.Čižienė.

* — eilinis bla bla, nes neaišku, nei kiek tų specialiojo ugdymo konsultantų paruošta, nei kur ir kaip jie dirba. Beje, teiginys „gali paaiškinti“ negarantuoja, kad iš tiesų bus paaiškinta.

[Wycka]

2011m. brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas pasitarus su mokyklų bendruomenėmis

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino 2011m. brandos egzaminų, kalbų ir kompiuterinio raštingumo įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius.
Brandos egzaminų sesija kitais metais prasidės anksčiau — gegužės 7d., šeštadienį, vokiečių kalbos egzaminu. Šio mėnesio šeštadieniais bus rengiami ir kiti užsienio kalbų — anglų, prancūzų ir rusų egzaminai. Paskutinis valstybinis chemijos brandos egzaminas bus laikomas birželio 16d., o pakartotinė sesija baigsis liepos 8d. mokykliniu lietuvių kalbos egzaminu. Visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos egzaminas bus surengtas kaip įprastai — birželio 1d.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pabrėžia, kad, atsižvelgus į išsakytas pastabas, buvo nutarta beveik trim savaitėm paankstinti brandos egzaminų sesiją, o egzaminus išdėstyti taip, kad netrukdytų dar tebevykstančiam ugdymo procesui ir būtų ilgesni laiko tarpai tarp gausiausiai pasirenkamų egzaminų.
(...)
Kalbų ir kompiuterinio raštingumo įskaitos vyks nuo kovo 31d. iki balandžio 26d. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas bus surengtas vasario 10 – gegužės 23 dienomis.

[Edvard]

Dar negirdėtas precendentas: mokykla pripažinta veikianti neteisėtai

Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo į antisanitarines sąlygas perkeltų mokinių tėvai teismų maratone pasiekė pergalę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad mokykla buvo reorganizuota neteisėtai. Jei iki kitų mokslo metų ji nebus tinkamai suremontuota ir negaus higienos paso, veikti negalės.

[Wycka]

Ieškant darbo labiau padės ne užsienio universiteto diplomas, o užsienio kalba

Studijos užsienyje lietuvius vilioja ne tik, jų įsivaizdavimu, dėl geresnio išsilavinimo, bet ir dėl mados ar nevisavertiškumo komplekso. Tokios nuomonės laikosi dalis specialistų, pastebinčių, kad daugiau galimybių darbo rinkoje turi ne baigę užsienio universitetą, o kalbantys ne tik anglų, bet ir kita Vakarų Europos kalba.
„Nepagrįstai susiformavusi tam tikra mada, kuri turbūt siejama su nevisavertiškumo kompleksu, kad būtent studijos užsienyje yra labai gerai – jei išvažiuoju, esu kietesnis, neva gudresnis arba labiau save įprasminu, kas iš esmės yra neteisinga turbūt“, - Vilniuje surengtoje diskusijoje apie studijas Lietuvoje ir užsienyje teigė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Kasmet studijas užsienyje renkasi apie 30 proc. licėjaus absolventų. Bendraudamas su jais S. Jurkevičius pasakojo susiformavęs nuomonę, kad studijos užsienyje nei blogai, nei gerai - labai svarbu, ką studijuoti renkiesi užsienyje, su kokiomis vertybinėmis nuostatomis ir apskritai su kokiu požiūriu į gyvenimą važiuoji į užsienio aukštąją mokyklą.
S.Jurkevičiui tekę matyti studentų, neįtikėtinai susižavėjusių, pavyzdžiui, sociologijos studijomis Vilniaus universitete. Jo manymu, Lietuvoje yra fakultetų ir studijų krypčių, kurios lygiavertės ar daug kartų geresnės už vidutinių Anglijos universitetų.
„Mano supratimu, dabar pagrindinė problema, kad jaunimas nelabai suvokia, kas yra Lietuva ir ką galima Lietuvoje gauti. O apie užsienį jie įsivaizduoja, kad ten nuvažiavus iškart bus kokybė. Tai irgi nėra tikra tiesa“, - sakė licėjaus direktorius.
S.Jurkevičius mano, kad bent jau bakalauro studijose Lietuvoje gali save puikiai įprasminti – čia jos universalesnės. Štai, pasak jo, Kembridže matematiką studijuojantis jaunuolis be matematikos nieko daugiau nesimoko, o Lietuvoje studijuotų ir logiką, ir filosofiją.
„Kažkaip graudu matant tokius vienpusiškus žmones, kurie baigs, sakysime, Kembridžo universitetą. Galiausiai rezultatas - nebus perskaityta nė viena knyga normaliai, nebus normaliai specializuotasi, nebus gal net normaliai suvokiamas pasaulis“, - kalbėjo licėjaus direktorius.
(...)

[Silber418]

Studijuoti užsienio universitetuose verta, nes juose studentams suteikiama daugiau galimybių atlikti praktiką, o ir socialinė bei finansinė parama yra geresnė. Taip pat studijos užsienyje yra puikus būdas pažinti kitas valstybes, kultūras, ūgdyti save kaip asmenybę tolerantiškoje bei dinamiškoje aplinkoje. Be to, kai kuriose valstybėse baigiant studijas galima gauti darbą, ypač labiau specializuotose srityse. Ko gero, retas kuris norėtų grįžti į Lietuvą, nes darbą rasti ten sunkiau, o ir atlyginimai mažesni.
Žinoma, gerai, kad Lietuvos universitetuose ugdomos įvairiapusiškos asmenybės, bet, logiškai mąstant, žmogus studijuoja tam tikrą specialybę ir jis tik gaišta laiką papildomoms disciplinoms vietoje to, kad laisvesnį laiką galėtų pašvęsti kitai naudingai veiklai, pvz. sportui arba kultūrinei savišvietai ir pan.

[bebop]

/\ Apie kokias papildomas disciplinas šneki? Man pradžioje taip pat atrodydavo, kam mes kažką šiaip sau mokomės, bet vėliau paaiškėdavo, kad vis tiek to reikia. Dažniausiai programos ne iš piršto laužtos (kalbu apie normalesnius universitetus, ne kažkokį VPU), kad vieną discipiliną galėtum vėliau pritaikyti kitose disciplinose.

[index]

Dažniausiai programos ne iš piršto laužtos (kalbu apie normalesnius universitetus, ne kažkokį VPU), kad vieną discipiliną galėtum vėliau pritaikyti kitose disciplinose.

Tiesą sakant tokie dalykai ir labiausiai nepatinka, kai mokaisi tuos pačius dalykus per kelias disciplinas, nes tiesiog nuobodu palieka.

[Silber418]

Tiesą sakant tokie dalykai ir labiausiai nepatinka, kai mokaisi tuos pačius dalykus per kelias disciplinas, nes tiesiog nuobodu palieka.

Arba yra papildomi dalykai, kurie visai nesusiję su studijuojama specialybe.

[index]

Arba yra papildomi dalykai, kurie visai nesusiję su studijuojama specialybe.

O man visai nieko. Aš pats mėgstu prisiimti papildomų dalykų, kurie taip pat naudingi. Turėti labai siauras žinias taip pat nėra gerai.

[bebop]

Tiesą sakant tokie dalykai ir labiausiai nepatinka, kai mokaisi tuos pačius dalykus per kelias disciplinas, nes tiesiog nuobodu palieka.

Aš tai šiaip už. Išmoksti pritaikyti informaciją, todėl nereikia jos vėl iš naujo mokytis. Be to natūralu, kad informacija kartojasi, gi studijuoji vieną specialybę. Todėl nori nenori ji kartas nuo karto pasikartos.

Arba yra papildomi dalykai, kurie visai nesusiję su studijuojama specialybe.

Jeigu nenori mokytis papildomų dalykų, tai tada nestudijuok universitete. Tam yra profesinės mokyklos, kolegijos ir panašiai. Moko tik to ko reikia.

[index]

Aš tai šiaip už. Išmoksti pritaikyti informaciją, todėl nereikia jos vėl iš naujo mokytis. Be to natūralu, kad informacija kartojasi, gi studijuoji vieną specialybę. Todėl nori nenori ji kartas nuo karto pasikartos.

Tik žinok jau trečiame kurse, kai kuriuos dalykus mokytis pasidaro nuobodu, nes naujos informacijos tik kokie 5 proc.

[Lettered]

Tik žinok jau trečiame kurse, kai kuriuos dalykus mokytis pasidaro nuobodu, nes naujos informacijos tik kokie 5 proc.

Kaip tai gali būti?

[index]

Kaip tai gali būti?

Taip yra ne su visais dalykais, bet bent trijų dalykų (kaip nekeista, vienos katedros ) visa teorija sutampa, šiek tiek skiriasi praktika. Manau, kad kartais tai gaunasi dėl noro dirbtinai sukurti daugiau dalykų.

Index, kur tu studijavai ir kiek metų truko tavo studijos, kokios formos jos buvo?!

Tiesą sakant, studijas baiginėju. KTU ekonomikos bakalaurą, dieniniame skyriuje. Ir retkarčiais, jei ne daugybė papildomos veiklos, kurios gali prisiimti būtų šiek tiek nuobodoka.

[bebop]

index, o kaip gerai mokiniesi? Kokie ateities planai? Aišku dėl mokslų sunku bus patikrinti tavo informaciją...