Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Tomizmas]

Ignalinos esmė yra Visaginas (nebėra atominės, nebera prasmes ir atskirai savivaldybei), tiesiog Ignalinos savivaldybė mažiausia pagal gyventojų skaičių liginant su Zarasais ir Visaginų.
Vilniaus rajoną galima dalint į Nemečinę ir Vilniaus (įvairiais pjūviais, 1)ties Bezdonių, 2)į du seniūnijų žiedus (artimesnį Vilniui ir tolimesnį), arba 3)vidurinė dalis - Nemenčinės, o visokius Zujūnus/Avižienis ir /Rudaminą-Vilniaus) Vilniaus rajonas ir toliau galėtu būti Vilniuje. Alytaus rajonas su miestų Klaipėdos rajono dydžio, o ir savivaldybe mieste, tai iš esmes niekas nepasikeistų.

Ignalinos esmė yra turizmas. Pats Ignalinos miestas mažai ką turi bendro su gana tolimu (30 km) Visaginu, atomine ir su tuo susijusiais reikalais. Ignalinoje savos realijos.

Prie Švenčionių savivaldybės prijungus Ignalinos savivaldybės pietinę dalį, su pačia Ignalina, gautųsi labai beprasmiškas griozdas su 4 miestais, kurį vėl reiktų dalinti. Ne, Ignalina turi savo savivaldybės potencialą su savo labai ryškiu turistiniu "brendu", tai tegul taip ir lieka. Tik šiaurinė dalis su Dūkštu ir nelabai turistinėmis, mažiau ežeringomis vietovėmis, yra artimiau Visaginui.

Vilniaus r. savivaldybę būtų logiškiausia dalinti pagal dabar egzistuojančias seniūnijų ribas. Bezdonys ir Buivydžiai - prie Nemenčinės savivaldybės, o Mickūnai ir Lavoriškės - prie Kalvelių savivaldybės. Dviejų pilnai užtenka, ir jos būtų normaliai funkcionuojančios.

Tokius priemiesčius, kurie jau realiai tapo Vilniaus dalimi (Zujūnai, Avižieniai, Riešė, Galgiai, Nemėžis) vis dėlto būtų galima jungti prie miesto. Bet tik ne kažkokius laukus ir miškus, ir taip jų prie Vilniaus prijungta per daug.

[Stadionas]

Ignalinos savivaldybės nereikia panaikinti, prie ko tada jungti Ignaliną su apylinkėmis, Didžiasalio išsikišimą? Negi prie Švenčionių savivaldybės kuri ir taip turi 3 miestus? Pietinė Ignalinos savivaldybės dalis turi likti, o šiaurinę dalį (su Dūkštu) ir Zarasų savivaldybės rytinę dalį (su Turmantu) prijungti prie Visagino savivaldybės.

Vilniaus - padalinti į Nemenčinės savivaldybę, ir pietinę dalį kurios centras gali būti Rudaminoje, Skaidiškėse ar Kalveliuose (geriausia manau Kalveliuose - suteiktų gyvybės toliau nuo Vilniaus).

Dėl Kauno ir Alytaus realijų manau labiau išmanytų ten gyvenantys.

Ignalinos esmė yra Visaginas (nebėra atominės, nebera prasmes ir atskirai savivaldybei), tiesiog Ignalinos savivaldybė mažiausia pagal gyventojų skaičių liginant su Zarasais ir Visaginų.
Vilniaus rajoną galima dalint į Nemečinę ir Vilniaus (įvairiais pjūviais, 1)ties Bezdonių, 2)į du seniūnijų žiedus (artimesnį Vilniui ir tolimesnį), arba 3)vidurinė dalis - Nemenčinės, o visokius Zujūnus/Avižienis ir /Rudaminą-Vilniaus) Vilniaus rajonas ir toliau galėtu būti Vilniuje. Alytaus rajonas su miestų Klaipėdos rajono dydžio, o ir savivaldybe mieste, tai iš esmes niekas nepasikeistų.

[Tomizmas]

Alytaus ir Ignalinos rajonus reik panaikinti, Šiaulių ir Panevežio padalint, iš Vilniaus ir Kauno rajonų suformuoti po dvį naujas savivldybės, o Klaipėdos kolkas manau galima palikt pervadinus į Gargždų savivaldybė.

Ignalinos savivaldybės nereikia panaikinti, prie ko tada jungti Ignaliną su apylinkėmis, Didžiasalio išsikišimą? Negi prie Švenčionių savivaldybės kuri ir taip turi 3 miestus? Pietinė Ignalinos savivaldybės dalis turi likti, o šiaurinę dalį (su Dūkštu) ir Zarasų savivaldybės rytinę dalį (su Turmantu) prijungti prie Visagino savivaldybės.

Vilniaus - padalinti į Nemenčinės savivaldybę, ir pietinę dalį kurios centras gali būti Rudaminoje, Skaidiškėse ar Kalveliuose (geriausia manau Kalveliuose - suteiktų gyvybės toliau nuo Vilniaus).

Dėl Kauno ir Alytaus realijų manau labiau išmanytų ten gyvenantys.

[Lettered]

Vilniaus rajone stato daugiabučių kvartalus su išplėtota infrastruktūra?

Ne, tik individualius namus, kas laukuose viduryje nieko mažesnė blogybė nei daugiabučiai.

[Zefyras]

Kokie tokio panaikinimo galimi pliusai ir minusai?

Aš tai manau, o studijų laikais rašiau darbus ta tema, kad yra dilema tarp geresnio paslaugų užtikrinimo ir atstovavimo, kuri pasireiškia per teritorijos dydį ir gyventojų skaičių savivaldybėje.

Žiedinės savivaldybės Lietuvoje gan efektyvios paslaugų užtikrinimo prasme, bet yra resursų siurbelės, išnaudojančios didžiuosius miestus ir todėl privalo mažiau investuoti į socialinę infrastruktūrą. Dar klausimas, ar tie rajonai sugeba apžergti visas teritorijas, kurios yra ir kaimiškos, ir priemiesčių tipo. Kita vertus, jei būtų normalaus bendradarbiavimo praktika, Vilniaus miestui ir Vilniaus rajonui susitarti daug lengviau nei vienam didmiesčiui ir penkioms mažoms savivaldybėms.

Kita vertus, savivaldybė yra bendruomenė. Tai pvz. kokia yra Vilniaus rajono bendruomenė, kai rajonas tęsiasi nuo Maišiagalos iki Medininkų. Kauno rajone telpa ir Vilkija, ir Babtai, ir Garliava, kas yra dar kvailiau. Klaipėdos rajonas tai kiek labiau vientisas, su aiškiu centru - Gargždais. Jei Gargždų miesto klausimus spręstų Klaipėdos miestas, tai kažkaip kvailai būtų. Tuo tarpu mažesnių miestelių Vilniaus ir Kauno rajonų būstinės yra didmiesčiuose. Tokios gyvenvietės kaip Nemenčinė, Rudamina, Garliava, Vilkija neturi savivaldos teisės. Galiausiai, Grigiškės ir Naujoji Vilnia, iš principo atskiri miestai, irgi priklauso Vilniui. Tas pats ir su Lentvariu, kuris priskirtas Trakams, nors yra savarankiško dydžio miestas.

Aš esu galvojęs, kaip geriau būtų perdalinti tas žiedines savivaldybes, ir manyčiau kad turėtų būti orientuojamasi į priemiestinių centrų stiprinimą. Vilniaus atveju tai būtų Avižieniai, Riešė, Nemenčinė, Rudamina, Nemėžis, Lentvaris, Grigiškės. Kaune - Vilkija, Karmėlava, Garliava, Raudondvaris. Kita vertus, toks padalijimas reikštų naują biurokratinį aparatą, kas mūsų šalyje yra visiškas tabu.

[Zefyras]

Nežinau kokia geresnė tema... Gal kas iš vyresnių pakomentuos kaip gavosi, kad 1990 likom su „rajonų“ pavadinimais ir negrįžom prie tarpukariu naudotų „valsčių“?

Tarpukariu būdavo apskritys ir valsčiai. Valsčiai tai dabartinės seniūnijos, o apskritys - rajonai. Dabartinės apskritys labiau atitinka tarybinių laikų sritis, kai Lietuva buvo suskirstyta į 4 apskritis t.y. oblast (bet tik labai trumpai - 1950-53 m.)

Bet paradoksas yra tai, kad „rajonas“ dabar visiškai perteklinis ir bereikšmis žodis. Visa esmė yra „savivaldybėse“. Kai pastaruoju metu sukuriama nauja savivaldybė, ji pavadinime neturi „rajono“. Ką tai rodo? Kad „rajonas“ – tai nuoroda į seną sovietinį administracinį suskirstymą. Šio žodžio apskritai neturėtų likti, ir kuo greičiau.

Šiaip logiška kad būtų savivaldybė. Bet visgi savivaldybė yra terminas, kalbantis apie valdžios vienetą. Teritoriniam vienetui tai trūksta žodžio. Regionas labai didelis, apylinkė labai mažas, jei būtų reabilituota apskritis ar valsčius, būtų geriau. Kitose kalbose kažkaip aiškiau: pas lenkus wojeodstwo, powiat ir gmina, pas latvius novads, pagasts, pas čekus kraj, okres, obec, pas vokiečius Kreis, Bezirk, Gemeinde.

Beje, kas liečia miestų dalis tai yra visiškas chaosas. Labiausiai ne pagal paskirtį naudojamas terminas yra mikrorajonas. Kas šnekamojoje kalboje yra mikrorajonas turėtų būti vartojama griežtai pagal apibrėžimą: sovietinės masinio planavimo statybos gyvenamojo rajono (pvz, Lazdynų, Karoliniškių) komponentas, skirtas gyventi iki 10 tūkst. žmonių. Kalbant apie terminus, tai lietuvių kalboje nelabai yra ekvivalento. Įdomu, kaip tarpukario Kaune buvo įvardijamos skirtingos miesto dalys, t.y. Žaliakalnis, Vilijampolė, Petrašiūnai.

[Stadionas]

Kodėl taip manote?

dėl formuos, ji man labiau įprasta savivladybė nei žiedinė. dar ten 60 tūkst. kas kaip ir per mažai dviem ir per daug kad ją dalinti. dar Klaipėdos rajonas manau daugiau potencialo turi nei Šiaulių ar Panevežio rajonai.

[1252]

o Klaipėdos kolkas manau galima palikt pervadinus į Gargždų savivaldybė.

Kodėl taip manote?

[Stadionas]

Žiedines savivaldybes reiktų panaikinti. Dalį prijungiant prie aplinkinių arba perdarant į naujas normalesnės formos.

Alytaus ir Ignalinos rajonus reik panaikinti, Šiaulių ir Panevežio padalint, iš Vilniaus ir Kauno rajonų suformuoti po dvį naujas savivldybės, o Klaipėdos kolkas manau galima palikt pervadinus į Gargždų savivaldybė.

[1252]

Taip, būtų tvaresnis planavimas, dabar pvz. ant savivaldybės ribos Vilniaus miestas leidžia statyti daugiabučių kvartalus laukuose be jokios infrastruktūros, o rajonas tokių nesąmonių neleidžia.

Vilniaus rajone stato daugiabučių kvartalus su išplėtota infrastruktūra?

[Lettered]

O, pvz., didmiesčių urbanistinės driekos, miestų planavimo ir statybų palei pakraščius tendencijas kaip nors paveiktų žiedinių savivaldybių panaikinimas?

Taip, būtų tvaresnis planavimas, dabar pvz. ant savivaldybės ribos Vilniaus miestas leidžia statyti daugiabučių kvartalus laukuose be jokios infrastruktūros, o rajonas tokių nesąmonių neleidžia.

[Tomas]

Bet paradoksas yra tai, kad „rajonas“ dabar visiškai perteklinis ir bereikšmis žodis. Visa esmė yra „savivaldybėse“. Kai pastaruoju metu sukuriama nauja savivaldybė, ji pavadinime neturi „rajono“. Ką tai rodo? Kad „rajonas“ – tai nuoroda į seną sovietinį administracinį suskirstymą. Šio žodžio apskritai neturėtų likti, ir kuo greičiau.

Taip, LT administracinis vienetas yra savivaldybė, o šnekamojoje (ir ne tik) kalboje likusi sąvoka "rajonas" (kai sakoma pvz. "rajono meras", o ne "savivaldybės meras") - sovietinis reliktas.

[1252]

O, pvz., didmiesčių urbanistinės driekos, miestų planavimo ir statybų palei pakraščius tendencijas kaip nors paveiktų žiedinių savivaldybių panaikinimas?

[Lettered]

Kokie tokio panaikinimo galimi pliusai ir minusai?

Pliusai, kad nebebūtų taip, kad žmogus gyvena formaliai rajone, bet realiai dirba mieste, naudojasi jos infrastruktūra, bet mokesčius moka rajonui. Kai dabar toks gyventojų didelis mobilumas tai senai išnykusios tos ribos tarp miesto ir rajono.

[1252]

Žiedines savivaldybes reiktų panaikinti. Dalį prijungiant prie aplinkinių arba perdarant į naujas normalesnės formos.

Kokie tokio panaikinimo galimi pliusai ir minusai?

[mantasm]

Truputį painiava išeitų su žiedinėmis savivaldybėmis:

Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė -> Vilniaus savivaldybė

Žiedines savivaldybes reiktų panaikinti. Dalį prijungiant prie aplinkinių arba perdarant į naujas normalesnės formos.

[1252]

Bet paradoksas yra tai, kad „rajonas“ dabar visiškai perteklinis ir bereikšmis žodis. Visa esmė yra „savivaldybėse“. Kai pastaruoju metu sukuriama nauja savivaldybė, ji pavadinime neturi „rajono“. Ką tai rodo? Kad „rajonas“ – tai nuoroda į seną sovietinį administracinį suskirstymą. Šio žodžio apskritai neturėtų likti, ir kuo greičiau.

Truputį painiava išeitų su žiedinėmis savivaldybėmis:

Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė -> Vilniaus savivaldybė

[Kecal]

Gal buvo nutarta, kad iš prancūzų kalbos kilęs žodis "rajonas" priimtinesnis nei Волость .

Bet paradoksas yra tai, kad „rajonas“ dabar visiškai perteklinis ir bereikšmis žodis. Visa esmė yra „savivaldybėse“. Kai pastaruoju metu sukuriama nauja savivaldybė, ji pavadinime neturi „rajono“. Ką tai rodo? Kad „rajonas“ – tai nuoroda į seną sovietinį administracinį suskirstymą. Šio žodžio apskritai neturėtų likti, ir kuo greičiau.

[Tomas]

Nežinau kokia geresnė tema... Gal kas iš vyresnių pakomentuos kaip gavosi, kad 1990 likom su „rajonų“ pavadinimais ir negrįžom prie tarpukariu naudotų „valsčių“?

Gal buvo nutarta, kad iš prancūzų kalbos kilęs žodis "rajonas" priimtinesnis nei Волость .

[mantasm]

Nežinau kokia geresnė tema... Gal kas iš vyresnių pakomentuos kaip gavosi, kad 1990 likom su „rajonų“ pavadinimais ir negrįžom prie tarpukariu naudotų „valsčių“?