Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Al1]

Vilnius yra per visas Vilniaus miesto seniūnijas, išskyrus Grigiškių.
Rytinės Lentvario gatvelės atsiremia į Vilniuj esančią Mačiuliškių gatvę. Vilniuj toj vietoj laukai, bet vistiek miestas.

Grigiškės yra Vilniaus miesto dalis.

[Kitas Džiugas]

Vilnius yra miestas, užimantis didžiąją dalį Vilniaus miesto (savivaldybės).
Grigiškės yra miestas Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste. Bet ne pačiam VILNIUJ!

[Al1]

Tarp Grigiškių ir Vilniaus nėra Vilniaus rajono teritorijos.
Koks skirtumas, kad jis miestas, jis yra Vilniaus m. administracinio vieneto dalis.

[Kitas Džiugas]

Nėra. Vilniaus mieste yra 2 miestai ir Salų, Kadriškės ir Neravų kaimai. Ir gabaliukas miško Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste, bet ne Vilniuje. Ir ne Grigiškėse, bet Vilniaus miesto ribose.

[Zorro]

Nėra. Vilniaus mieste yra 2 miestai ir Salų, Kadriškės ir Neravų kaimai. Ir gabaliukas miško Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste, bet ne Vilniuje. Ir ne Grigiškėse, bet Vilniaus miesto ribose.

Grgiškės teoriškai miestas Vilniaus savivaldybėje, bet praktiškai Grigiškių seniūnija tokia pati kaip ir kitos Vilniaus seniūnijos.
Jeigu Lentvarį prijungtu, tai greičiausiai su tokiu pačiu statusu kaip Grigiškės.

[Al1]

Administracinis vienetas yra Vilniaus miestas.

Į kurį įeina ir Grigiškės.

[LBP]

Tu ką, pusę Vilniaus nori lenkams (Vilniaus rajonui) atiduoti???

[darijusk]

Jeigu pusė Vilniaus būtų atiduota Vilniaus rajonui, jis jau nebūtų lenkų.

[Tomizmas]

Na, nežinau, lenkai ne lenkai - tai nėra tiek svarbu, bet kai iš miesto reikia į Naująją Vilnią, Balsius, Antavilius ar Trakų Vokę važiuoti per 5 km miško ir laukų, tai įdomu? O kažkodėl Zujūnai, Buivydiškės, Gineitiškės, beveik suaugusios su Vilniaus pagrindine dalimi - ne Vilnius.

Naujajai Vilniai labiau tiktų būti Vilniaus rajono centru, nei Vilniaus dalimi.

[tivoli]

Na, nežinau, lenkai ne lenkai - tai nėra tiek svarbu, bet kai iš miesto reikia į Naująją Vilnią, Balsius, Antavilius ar Trakų Vokę važiuoti per 5 km miško ir laukų, tai įdomu, koks čia Vilnius? O kažkodėl Zujūnai, Buivydiškės, Gineitiškės, beveik suaugusios su Vilniaus pagrindine dalimi - ne Vilnius.

Naujajai Vilniai labiau tiktų būti Vilniaus rajono centru, nei Vilniaus dalimi.

Na Vilnius nėra išskirtinis šiuo atžvilgiu. Heilingensee, Rahnsdorf rajonai, o ką kalbėti jeigu nori pasiekti Wansee rajoną turi per Grunewald girią (ne net miškus), Muggelheim ar Schmokwitz rajonus per Berliner Stadforst miškus. Ir tai Berlyno skaitosi oficialios miesto ribos, nors kokie Neuenhagen bei Berlin, Teltow, Kleinmachnow, Stahnsdorf jau skaitosi Brandenburgo žemė, nors realiai yra miestas nei anie... Sąlyginai net toks Potsdamas yra labiau Berlynas, nei minėti prieš tai rajonai...

[Zorro]

Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijų ribos patikslintos išplečiant Neringos savivaldybės teritoriją Kuršių mariose.
delfi.lt

[fredis]

Pagrindiniai 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai

Bet Vilniaus miesto gyventojų tankis, toks statistiškai mažokokas. Net Alytus lenkia tai lėmė kaimų prijungimas?

[Gytaz]

/\ Tai pažiūrėk, kokios didelės Antakalnio, Verkių, Naujosios Vilnios, Panerių, Naujininkų seniūnijos... Dėl tų visų pakraščių ir gaunasi toks tankis. Ir taip, į tas seniūnijas įeina nemažai mažesnių gyvenviečių, kurios laikomos Vilniaus miesto dalimi, bet iki kurių reikia važiuoti pro visokius miškus ir laukus...

[Egiuxz]

Nu tai davai dabar visus priemiesčius prijungiam prie miestų ta proga. Oi džiaugsis gyventojai didesniais mokesčiais ir pablogėjusiu gyvenimu.

[Linas]

Garliavą ir Domeikavą reikia prie Kauno jungt. Nes de facto miestas.

Taip, šiuos bei gal dar Raudondvarį būtų galima drąsiai prijungti, kaip ir kokius Zujūnus bei Avižienius prie Vilniaus, nors šiuo atveju gerokai pasikeistų tautinė viso Vilniaus rajono sudėtis, nes minėtose gyvenvietėse daugiau gyvena lietuvių nei kitose Vilniaus rajono gyvenvietėse. Rinkimų metų Vilniaus rajonas būtų dar labiau užvaldytas LLRA.

[Kitas Džiugas]

O kaip dėl gyvenviečių, „padalintų“ tarp miesto ir rajono – Rokų, Vaišvydavos, Romainių, Vijūkų, Salių, Naujasodžio?

[Romas]

Lietuvos rytas 2013-01-23
Alvydas ZIABKUS
Šventoji veržiasi iš Palangos šešėlio

Šventoji nenori būti po Palangos padu, kurios teritorijai dabar priklauso.
Šventosios gyventojai pareiškė pageidavimą tapti Kretingos rajono kurortu.

Žiemą Šventoji išmirusi. Be keliolikos tik vasarą veikiančių kavinių, čia nėra nė vieno poilsiautojų traukos objekto. Siekiui tapti Kretingos rajono dalimi jau pritarė keli šimtai vietos gyventojų. Iš viso Šventojoje yra įregistruota beveik 1400 suaugusių gyventojų. Iki vasario ketinama surinkti apie 600 parašų ir su šiuo prašymu kreiptis į Kretingos rajono tarybą.

Anksčiau Šventoji ir Būtingės kaimas priklausė Kretingos rajonui, tačiau prieš 40 metų ši teritorija iki pat Latvijos valstybės sienos buvo prijungta prie Palangos. Atsijungimo nuo Palangos iniciatoriai – Šventosios turizmo asociacija ir gyventojų bendruomenė.

„Imtis permainų mus skatina abejingas Palangos valdžios požiūris į šią kurorto dalį. Per pastarąjį dešimtmetį Šventojoje įvykusius pokyčius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Gyvenvietė merdi. Be keliolikos tiktai vasarą veikiančių kavinių, čia neatsirado nė vieno poilsiautojų traukos objekto. Neturime netgi padoraus viešojo tualeto. Viena trinkelėmis išgrįsta alėja likusių duobėtų gatvių ir ištrupėjusių šaligatvių nepaslepia”, – teigė neseniai Šventojoje apsigyvenęs Šventosios turizmo asociacijos pirmininkas Kęstutis Oginskas.

Jo įsitikinimu, Šventajai atsigauti padėtų čia įsteigta laisvoji ekonominė zona, kurioje būtų statomi turizmo objektai: pramogų parkai, viešbučių kompleksai. Turizmo asociacija savo pasiūlymais bandė sudominti Palangos valdžią, tačiau nesulaukė jokio atsako. K.Oginskas tikisi, kad Šventosios norus kaimyninio Kretingos rajono valdžia įvertins rimčiau.
„Kretingos rajonas Šventosios infrastruktūrai vargu ar pajėgs skirti daugiau pinigų, nei gauname dabar. Tačiau įtraukus Šventąją į šio rajono savivaldybės sudėtį įgytas atskiros gyvenvietės statusas leis greičiau pasiekti norimą tikslą – įkurti ekonominę zoną”, – sakė Šventosios turizmo asociacijos vadovas.

http://www.lrytas.lt/?data=20130123&...i130123&view=2

Turint galvoje, kiek Palanga gauna mokesčių iš Būtingės (neseniai Palanga neteko 2 mln. Lt NT mokesčio vien dėl perskaičuotos Orlen turto Būtingėje vertės) greičiau Palanga bus pervardinta į Šventąją, Būtingę ar latvišką Būtiņciems, nei jie leis atsikirti tokiam biudžeto maitintojui.

[Romas]

Jau ir LTV Panorama prakalbo apie Šventosios norus

www.lrt.lt LRT televizijos laida „Panorama“, 2013 m. sausio 25 d. 21:24
Asta Kažukauskienė
Šventosios gyventojai mieliau šlietųsi prie Kretingos

Dalis Šventosios gyventojų sako nebenorintys gyventi apšiurusiame miestelyje ir didžiausio šalies kurorto Palangos šešėlyje. Šventojiškiai siekia atsiskirti nuo Palangos ir tapti Kretingos rajono dalimi.

Aistros Šventojoje nerimsta keletą savaičių. Svarstoma , ar verta miesteliui atsiskirti nuo Palangos, ar ne. Pradėti rinkti idėją remiančiųjų parašai – jau pasirašė apie 200 žmonių, t.y. apie dešimtadalis miestelio gyventojų.
(...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60521053

[Romas]

Sveiki, įdomi ir aktuali tema. Būtina užgydyti užkariautojų padarytą žalą tautinei savimonei: be vietinio patriotizmo neįmanomas ir nacionalinis.
Pasiūlysiu suskirstymo variantą, grįstą tarminiu, etnografiniu, teritoriniu, ūkiniu bei istoriniu principu:
Atvaizdas

Teorijos apie administracinį suskirstymą pagal tarmes ar etnografinius regionus neturi nieko bendro nei su istoriniu suskirstymu (tuomet Šakius reikėtų jungti prie Žemaitijos), nei tuo labiau su dabartiniu ar bent kiek realiu ateities administraciniu suskirstymu.

Administracinio suskirstymo tema tik beviltiškai teršiama.
Atrodo, reikia atskiros temos etnografiniams regionams.

[Romas]

Lietuvos administracinis - teritorinis suskirstymas - gera tema, tik, atrodo, kad ją reikėtų padalinti į dvi:

1. Etninio - istorinio Lietuvos suskirstymo, kurioje būtų nagrinėjami žemaičių, dzūkų ir kitų etninių grupių/tautybių teritoriniai klausimai (ir kurioje galėtų kautis etniniai regionai)
ir
2. Esamo temos pavadinimo (apie administracinį - teritorinį Lietuvos suskirstymą ir reformą):

Pasinaudota dar 2007 metais pateiktu protingu pasiūlymu.

Visos diskusijos apie etnografinius regionus (pvz., kas yra Aukštaitijos sostinės, kokiai tarmei ir kaimiškam regionui reikia priskirti Vilnių) bei nieko bendro su realybe neturinčios fantazijos, pvz, kokius "pavojus" kelia "žemaičių separatistai"
iškeltos į temą Lietuvos etnografiniai regionai