Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[Wycka]

As nieko nesiejau, ar negretinau, todel ir parasiau, kad tai OT. Ne apie mirties bausme norejau parasyti, tema yra opi visuomeneje apie kuria sneku, bet sneku apie visuomene, o ne apie bausme.
Man uz akiu uzkliuvo teigimas, kad paziurekime ko nori dauguma. As tik sakau, kad didzioji visuomenes dalis reiskia nuomone neturedami stipresniu jos pagrindimo argumentu nei emocijos, "kaip kaimynas sako" arba "jie visi vagys" ar pan. Wycka, kad ir esi kitoje barikadu puseje, bet bent jau grindi kazkokiais argunmentais, kas dziugu, kas daro si foruma idomiu... bet deja tokiu kaip tu, mazuma.
Na, o del tavo budo, cenzo, nesutinku. Deja bet sios problemos sprendimo nera ne vienoje pasaulio valstybeje. Todel ir yra taip, kad vieni (mazesne dalis) turi viska, kiti nieko arba labai mazai/mazai.
Visuomene samoningeja palyginus pvz su 19a. taciau visomenes samoningumo tobulejimo greitis yra laaaabai smarkai letesnis palyginus su pasaulio keitimosi greiciu. Na, o jei imti LT, visada sakiau ir sakysiu, kol is aktyviosos, ty ~30-50 metu amziaus zmones, kurie "visa muzika uzsako", dalies neiseis tarybu santvarkoje auge ir formavesi asmenys, tol niekas nepasikeis. Stai geras pavyzdys, kad valstybe pasikeite, o zmones ne, ju vidus dar gyvena TSRS idejomis ir mastymu. Aiksu, kitas klausimas, kokie zmones uzaugs ir ateis naujoje kartoje augusioje nepriklausomybeje. Bet kad kitokie, tai faktas, o geresni ar blogesni, nezinau...
Bet velgi, sia tema ne cia diskutuoti.

Va čia jau kita kalba
Beje, nors nesu aktyvus tikintysis (beveik laisvamanis), tačiau man patiko tokie žodžiai:
— Kodėl Mozė savo tautą net 40 metų vedžiojo po dykumą, nors tautiečiai už tai labai ant jo pyko, kentėjo badą ir troškulį, net buvo nusisukę nuo Dievo (aukso veršis) ir t.t.?
— Mozė laukė, kol išmirs exvergų karta, ir tautos branduolį sudarys laisvėje gimę ir laisvai mastantys žmonės.
P.S.: Net ir Naujajame Testamente pilna pavyzdžių, kaip Dievas už nusikaltimus baudžia mirties bausme, nors ir Kristus mokė: "Jei tau sudavė per kairįjį žandą — atsuk ir dešinįjį". Pagal tokią logiką krikščioniškame pasaulyje neturėtų būti kalėjimų.

[Sula]

Kaip ir minėjau, esu šalininkas pasaulėžiūros "akis už akį, dantis už dantį", nors, žinoma, nesu radikalas ir pripažįstu, kad kiekviena taisyklė turi savo išimtį

Deja, tai jau atgyvenęs (nors ir labai paplitęs) kelių tūkstantmečių senumo baudžiamosios teisės principas. Šiuolaikinė visuomenė turėtų sukti kita linkme (Islamo pasaulis ir, kažkuria prasme, JAV čia kaip tik ne rodiklis):

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

"...36. Bausmių skyrimo ir vykdymo politika vykdoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1) remiantis demokratinės valstybės vertybėmis bei principu, kad kiekvienas individas yra unikalus ir vertingas, prioritetiniais bausmės tikslais laikomi nusikaltusių asmenų pataisymas ir resocializacija;
2) siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra atkurti buvusią padėtį tarp nusikaltimo paveiktų subjektų – aukos, nusikaltėlio, visuomenės;
3) atsižvelgiant į valstybės ekonomines išgales, ieškoma naujų laisvės atėmimo bausmės atlikimo formų (laisvės atėmimo atlikimas ne darbo dienomis, po darbo ir panašiai), siekiant išlaikyti vertingus nuteistojo socialinius ryšius su visuomene bei jo profesinius (darbo) įgūdžius;
4) lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigų, taip pat lygtinio nuteisimo taikymas turi būti siejami su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnybų tinklo sukūrimu;
5) liberali valstybės baudžiamoji politika asmenims, padariusiems nesunkius ir neatsargius nusikaltimus, derinama su griežtomis bausmėmis ir izoliavimu nuo visuomenės asmenų, padariusių sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus;
6) siekiant užtikrinti asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, grįžimą į visuomenę, imamasi visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas bent minimalus laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų aprūpinimas darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduotų ir neprarastų profesinių įgūdžių;
7) neturintiems profesijos ar nemokantiems jokio amato laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims pagal išgales suteikiamas profesinis išsilavinimas, atitinkantis darbo rinkos poreikius;
8) siekiant sumažinti vidinę įtampą laisvės atėmimo vietose bei ugdyti vidines laisvės atėmimu nuteistų asmenų vertybes, skatinamas ir remiamas kalinių švietimas ir mokymas, taip pat kultūros, mokslo ir meno propagavimas laisvės atėmimo įstaigose."

[Wycka]

Deja, tai jau atgyvenęs (nors ir labai paplitęs) kelių tūkstantmečių senumo baudžiamosios teisės principas. Šiuolaikinė visuomenė turėtų sukti kita linkme (Islamo pasaulis ir, kažkuria prasme, JAV čia kaip tik ne rodiklis)

Skamba gražiai, bet norint perprasti esmę reikia ilgokai pastudijuoti arba būti bent neblogai susipažinus su LR baudžiamąją teise. Kaip bebūtų, esminio prieštaravimo su credo "akis už akį, dantis už dantį" nėra (ar bent jau aš nematau ). Pripažinkite, kad net labai kvaila sistema, kai asmuo iššvaistęs didelę pinigų sumą nuteisiams laisvės atėmimu. Ar ne verčiau jam pritaikyti privalomas sąlygas grąžinti iššvaistytą turtą, pvz tam tikras procentas nuo pajamų atskaičiuojamas, konfiskuojamas turtas (jeigo jo yra, išskyrus darbo įrankius).
Iš to, ką Sula pacitavo, man labiausiai patinka 3 ir 5 punktai, tik nesuprantu, kam čia paminėta valstybės ekonominė padėtis?
Beje, Sula, truputį off-topic: Kodėl tai, kas sena, tolygu blogai? Žmonės ištisus tūkstantmečius kūrė ir tobulino baudžiamosios teisės principus, o dabar mes tarsi atsimerkėme ir šaipomės iš savo protėvių. Ir kodėlgi mes tokie protingesni???

[Petrozilijus Cvakelmanas]

teoriskai negali, praktiskai - susvelnina bausme ir sedi daug metu, bet ne iki gyvos galvos.

Aš nelabai suprantu ką tu nori pasakyt sakydamas "sušvelnina bausmę." Ta prasme jeigu turi omeny, kad apeliacinės instancijos teismas tą padaro tai nepavadinčiau to sušvelninimu. Tiesiog yra skiriama kita bausmė, kuri, apeliacinio teismo nuomone, yra teisinga.

cia ne koks vistvagis, katram dirzu kaili iskarsi ir viskas tuom baiges. mirties bausmes ivedimas bent kazkiek prislopintu buduliu siautejima.

Budulių siautėjimą prislopinti padėtų ne mirties bausmė (kuri už budulizmą vistiek nebūtų skiriama), o geresnis policijos darbas. Na, ir aišku geresnis išsilavinimas, užimtumas, mažiau alkoholio etc. Bet tai jau nebe į temą.

Kiek žinau, net nuteistieji iki gyvos galvos po 25 metų gauną teisę prašyti malonės būti išleisti į laisvę; vadinasi, teorinė galimybė tam yra. Įvykdžius mirties bausmę bus 100proc. tikimybė, kad nuteistasis jau tikrai nebenusikals. Kaip sako patarlė — kuprotą tik grabas ištiesins.

Dėl malonės nežinau, google malonės suteikimo tvarkos neradau. O apskritai tai aš nelabai suprantu, kam ta malonė reikalinga. Ne prezidento reikalas į teisingumo vykdymą kištis. Na, bet yra tokia teisė numatyta tai yra.

Pagal Tamstos logiką, masės yra nemąstančios ir pačios neatsakingos už visuomenės likimą. OK, sprendimas rastas jau seniai — cenzas. Šiandien pas mus galioja tik amžiaus cenzas. Įveskime dar turto bei išsilavinimo cenzus, ir duodu kepurę prišikti, kad išrinktieji vis tiek išsamiai nevykdys priešrinkiminių įsipareigojimų.

Išsilavinimo ar turto cenzas nėra geras sprendimas, nes jis paneigia visuotinę rinkimų teisę, o be visuotinės rinkimų teisės valdžia tampa paprasčiausiai nelegitimi. Tarp kitko, rinkimuose egzistuoja ne tik amžiaus, bet ir pilietybės cenzas. Ir jei Lietuvoje dėl to jokios problemos nėra, tai Latvijoje jau galima kelti klausimą, kodėl tos šalies rusakalbiai gyventojai, negalintys rinkt šalies valdžios nes neturi Latvijos pilietybės, turėtų būti saistomi tos valdžios sprendimų.

Baisiausia tai, kad čia ne tiek sistema girgžda, kiek mūsų pačių mentalitetas. Net ir šiandieniniame Seime nesunku rasti kaip minimum 20 parlamentarų, kurie paklausti prieš TV kameras dievagosis esantys už mirties bausmę, tačiau ką jie padarė, kad ji būtų įteisinta? Tiesiog davė interviu?

Parlamentarai pasakys tai, ką norės išgirsti rinkėjas. Kita vertus, kaip minėjau, norint susigrąžinti mirties bausmę reiktų apeiti labai dideles teisines kliūtis.

P.S.: Net ir Naujajame Testamente pilna pavyzdžių, kaip Dievas už nusikaltimus baudžia mirties bausme, nors ir Kristus mokė: "Jei tau sudavė per kairįjį žandą — atsuk ir dešinįjį". Pagal tokią logiką krikščioniškame pasaulyje neturėtų būti kalėjimų.

Kad jau Naująjį Testamentą prisiminei tai prisimink, kad ir Jėzus buvo nubaustas mirties bausme. Ir irgi lygtais nelabai pelnytai.

Kodėl tai, kas sena, tolygu blogai? Žmonės ištisus tūkstantmečius kūrė ir tobulino baudžiamosios teisės principus, o dabar mes tarsi atsimerkėme ir šaipomės iš savo protėvių. Ir kodėlgi mes tokie protingesni???

Tai būtent, kad tūkstantmečius teisė buvo tobulinama, o dabar staiga siūlot nubraukt visa tai ir grįžt į prieštvaninius laikus.

[Wycka]

kaip minėjau, norint susigrąžinti mirties bausmę reiktų apeiti labai dideles teisines kliūtis.

Teisines kliūtis? O kas tas kliūtis sudarė? Ar tik ne tie patys politikai?

Kad jau Naująjį Testamentą prisiminei tai prisimink, kad ir Jėzus buvo nubaustas mirties bausme. Ir irgi lygtais nelabai pelnytai.

Sorry, laikausi principo, kad žmogus, nestudijavęs teologijos, neturėtų viešai kalbėti apie religiją. Dar plačiau — nepiktnaudžiauk tuo, ko nežinai. Aš turiu savo nuomonę konkrečiu atveju, bet ją pasilaikysiu sau, nes čia jau nebeapsieičiau be teologinių dalykų

Tai būtent, kad tūkstantmečius teisė buvo tobulinama, o dabar staiga siūlot nubraukt visa tai ir grįžt į prieštvaninius laikus.

Prieštvaninius laikus? O po to žmonės jau nebegyveno ar jau nieko nebesukūrė???

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Teisines kliūtis? O kas tas kliūtis sudarė? Ar tik ne tie patys politikai?

Iš dalies politikai, iš dalies - ne. Tarptautines sutartis, kuriose numatytas mirties bausmės uždraudimas, ratifikavo Seimas, bet štai Konstituciją referendumu priėmė tauta, o nutarimą, kuriuo inter alia teisė į gyvybę pripažinta absoliučia, priėmė Konstitucinis Teismas. Nei vieni, nei kiti į politiko sąvoką neįsipaišo.

Prieštvaninius laikus? O po to žmonės jau nebegyveno ar jau nieko nebesukūrė???

Na, tavo siūlomas "akis už akį" labai sėkmingai buvo išplėtotas Hamurabio teisyne prieš maždaug 4000 metų.

[Wycka]

Iš dalies politikai, iš dalies - ne. Tarptautines sutartis, kuriose numatytas mirties bausmės uždraudimas, ratifikavo Seimas, bet štai Konstituciją referendumu priėmė tauta, o nutarimą, kuriuo inter alia teisė į gyvybę pripažinta absoliučia, priėmė Konstitucinis Teismas. Nei vieni, nei kiti į politiko sąvoką neįsipaišo.

O vat ir ne. Konstitucija priimta referendumu dar 1992m. spalio 25d., o prezidentas A. M. Brazauskas mirties bausmės moratoriumą paskelbė tik 1995m. pavasarį. priminsiu, kad B. Dekanidzei mirties bausmė įvykdyta 1994m. rudenį. Jeigu Tamsta teigiate, kad Konstitucija draudžia mirties bausmę, vadinasi jo bausmę laikote neteisėta
Konstituciją keičia ne tik piliečiai referendumu, bet ir Seimas (dviem balsavimais, jeigu abu kartus "už" pasisako ne mažiau kaip 3/5 narių), ir per pastaruosius 17 metų jau nemažai straipsnių yra pakeista. Taip, formaliai Seimą renka irgi piliečiai, tačiau parlamentaras neprivalo atsiskaityti už balsavimus ir juos aiškinti. Vat čia yra landa, kur nemažai piktnaudžiaujama.
De jure teisėjai irgi yra renkami. Eilinius teisėjus formaliai skiria visų piliečių išrinktas prezidentas, o KT narius skiria: 3 narius prezidentas, 3 narius Seimo pirmininkas ir 3 narius AT pirmininkas (kuris formaliai irgi yra skirtas prezidento). Taigi teisėjai bent jau formaliai ir laaabai netiesiogiai yra renkami (JAV šiek tiek atviresnė procedūra, bet ten teisėjus 'prilaiko' prisiekusieji).
Geriau man paaiškinkite ko dar nežinau:
Kokios tarptautinės sutartys draudžia Lietuvai taikyti mirties bausmę? Kada jos pasirašytos ir ratifikuotos? Koks buvo/yra užsienio valstybių/tarptautinių organizacijų tikslas pasiekti mirties bausmės uždraudimo Lietuvoje?

Na, tavo siūlomas "akis už akį" labai sėkmingai buvo išplėtotas Hamurabio teisyne prieš maždaug 4000 metų.

Taip, dabar prisiminiau. Tik ten šitas principas dar kitaip suprastas (de jure teisingai, de facto neteisingai). Pvz jeigu Jonas užmušė Petro sūnų, tada Petras turi užmušti Jono sūnų. Taip, nusikaltėlis turi pajusti tą patį skausmą, kokį jaučia nukentėjusysis, tačiau kuo čia kaltas Jono sūnus? O jeigu Jonas bevaikis? Aš palaikau principą, kad išpirkti kaltę privalo tik nusikaltėlis ir jo bendrininkai (žinoma, jeigu tai įrodyta), o ne pašaliniai asmenys. Kita vertus, šita taisyklė irgi turi savų silpnų vietų, pvz jeigu žudikas nužudė 5 žmones, tai jo paties mirtis atpirks tik 1 žūtį, o kaip dėl kitų??? Bet, kaip jau minėjau, nėra taisyklės be išimties

[Mjso]

O vat ir ne. Konstitucija priimta referendumu dar 1992m. spalio 25d., o prezidentas A. M. Brazauskas mirties bausmės moratoriumą paskelbė tik 1995m. pavasarį. priminsiu, kad B. Dekanidzei mirties bausmė įvykdyta 1994m. rudenį. Jeigu Tamsta teigiate, kad Konstitucija draudžia mirties bausmę, vadinasi jo bausmę laikote neteisėta
Konstituciją keičia ne tik piliečiai referendumu, bet ir Seimas (dviem balsavimais, jeigu abu kartus "už" pasisako ne mažiau kaip 3/5 narių), ir per pastaruosius 17 metų jau nemažai straipsnių yra pakeista. Taip, formaliai Seimą renka irgi piliečiai, tačiau parlamentaras neprivalo atsiskaityti už balsavimus ir juos aiškinti. Vat čia yra landa, kur nemažai piktnaudžiaujama.
De jure teisėjai irgi yra renkami. Eilinius teisėjus formaliai skiria visų piliečių išrinktas prezidentas, o KT narius skiria: 3 narius prezidentas, 3 narius Seimo pirmininkas ir 3 narius AT pirmininkas (kuris formaliai irgi yra skirtas prezidento). Taigi teisėjai bent jau formaliai ir laaabai netiesiogiai yra renkami (JAV šiek tiek atviresnė procedūra, bet ten teisėjus 'prilaiko' prisiekusieji).
Geriau man paaiškinkite ko dar nežinau:
Kokios tarptautinės sutartys draudžia Lietuvai taikyti mirties bausmę? Kada jos pasirašytos ir ratifikuotos? Koks buvo/yra užsienio valstybių/tarptautinių organizacijų tikslas pasiekti mirties bausmės uždraudimo Lietuvoje?



Taip, dabar prisiminiau. Tik ten šitas principas dar kitaip suprastas (de jure teisingai, de facto neteisingai). Pvz jeigu Jonas užmušė Petro sūnų, tada Petras turi užmušti Jono sūnų. Taip, nusikaltėlis turi pajusti tą patį skausmą, kokį jaučia nukentėjusysis, tačiau kuo čia kaltas Jono sūnus? O jeigu Jonas bevaikis? Aš palaikau principą, kad išpirkti kaltę privalo tik nusikaltėlis ir jo bendrininkai (žinoma, jeigu tai įrodyta), o ne pašaliniai asmenys. Kita vertus, šita taisyklė irgi turi savų silpnų vietų, pvz jeigu žudikas nužudė 5 žmones, tai jo paties mirtis atpirks tik 1 žūtį, o kaip dėl kitų??? Bet, kaip jau minėjau, nėra taisyklės be išimties

Dekanidzei mirties bausmėbuvo įvykdyta 1995 liepos 12. Brazauskas 1996 sustabdė mirties bausmę, o tik 1998 išvis panaikinta. Kas dėl mirties bausmės trugdymo,hm, paskaičius Wiki, greičiausia tokius dalykus reguliuos Amnesty international.
Lietuvoj visi referendumai, kurių buvo, kiek? 3,4? Visi nesėkmingi.

[praetor]

Dekanidzei mirties bausmėbuvo įvykdyta 1995 liepos 12. Brazauskas 1996 sustabdė mirties bausmę, o tik 1998 išvis panaikinta. Kas dėl mirties bausmės trugdymo,hm, paskaičius Wiki, greičiausia tokius dalykus reguliuos Amnesty international.
Lietuvoj visi referendumai, kurių buvo, kiek? 3,4? Visi nesėkmingi.

Kokie čia referendumai tokie?
Amnesty nieko nereiškia, tai eilinė NVO, tik kad veikianti didesniu masteliu. Čia EŽTK Šeštasis protokolas dėtas.

[Mjso]

Kokie čia referendumai tokie?
Amnesty nieko nereiškia, tai eilinė NVO, tik kad veikianti didesniu masteliu. Čia EŽTK Šeštasis protokolas dėtas.

Nežinau kokie, dėstytojas man taip sakė iš 8 tik trys pavykę.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

O vat ir ne. Konstitucija priimta referendumu dar 1992m. spalio 25d., o prezidentas A. M. Brazauskas mirties bausmės moratoriumą paskelbė tik 1995m. pavasarį. priminsiu, kad B. Dekanidzei mirties bausmė įvykdyta 1994m. rudenį. Jeigu Tamsta teigiate, kad Konstitucija draudžia mirties bausmę, vadinasi jo bausmę laikote neteisėta

Jei taip teigčiau aš, tai turbūt mažai kam būtų įdomu. Taip teigia Konstitucinis Teismas:

http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l1209a.htm

Aišku, teoriniame lygmenyje galim iki nukritimo ginčytis dėl to nutarimo argumentacijos (kuri vietomis tikrai keistoka), tačiau praktiškai tas reiškia, kad norint grąžinti mirties bausmę reiktų keisti pačią Konstituciją.

Konstituciją keičia ne tik piliečiai referendumu, bet ir Seimas (dviem balsavimais, jeigu abu kartus "už" pasisako ne mažiau kaip 3/5 narių), ir per pastaruosius 17 metų jau nemažai straipsnių yra pakeista. Taip, formaliai Seimą renka irgi piliečiai, tačiau parlamentaras neprivalo atsiskaityti už balsavimus ir juos aiškinti. Vat čia yra landa, kur nemažai piktnaudžiaujama.

Pakeisti buvo 5 ar 6 straipsniai, ir ne tie, kurie sietųsi su mirties bausme.

De jure teisėjai irgi yra renkami. Eilinius teisėjus formaliai skiria visų piliečių išrinktas prezidentas, o KT narius skiria: 3 narius prezidentas, 3 narius Seimo pirmininkas ir 3 narius AT pirmininkas (kuris formaliai irgi yra skirtas prezidento). Taigi teisėjai bent jau formaliai ir laaabai netiesiogiai yra renkami (JAV šiek tiek atviresnė procedūra, bet ten teisėjus 'prilaiko' prisiekusieji).

Na ko jau ko, bet teisėjų skyrimo procedūros rinkimais pavadinti tikrai negalima. Nekalbant jau apie tai, kad politikai renkami aiškiai apibrėžtoms kadencijoms ir gali būti perrinkti, teisėjai - ne.

Kokios tarptautinės sutartys draudžia Lietuvai taikyti mirties bausmę? Kada jos pasirašytos ir ratifikuotos? Koks buvo/yra užsienio valstybių/tarptautinių organizacijų tikslas pasiekti mirties bausmės uždraudimo Lietuvoje?

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštasis protokolas.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai..._query=&p_tr2=

Tos pačios konvencijos tryliktasis protokolas.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai..._l?p_id=232940

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (įsigalios kitą savaitę kartu su Lisabonos sutartimi)

http://eur-lex.europa.eu/lt/treaties...T.01000101.htm

[r08n]

Kaip ir minėjau, esu šalininkas pasaulėžiūros "akis už akį, dantis už dantį", nors, žinoma, nesu radikalas ir pripažįstu, kad kiekviena taisyklė turi savo išimtį

Tai palygink nusikalstamumą šalyse, kur yra mirties bausmė (pvz., JAV), su jo lygiu šalyse, kur mirties bausmės nėra. O viduramžiais buvo visokiausių originalių ir išradingų bausmių, tame tarpe mirties, bet ar tada nusikalstamumas buvo mažesnis?

Vistiek dabar nusikalstamumo lygį labiau lemia visokie apysmulkiai chuliganizmai ir gatvės plėšimai, už kuriuos mirties bausmės niekas neskirs. Net nužudymai dažniausiai prasideda nuo chuliganizmo, kaip tai buvo VNO autobuse ar KUN Laisvės alėjoje. Visokius tešlagalvius labiau tramdytų ne mirties bausmės galimybė, o galimybė, kad pabandęs praktikuoti savo budulizmą kur nors autobuse jis bus elementariai išspirtas lauk (kad ir pačių keleivių ar vairuotojo) ir turės minti pėstute iki savo landynės.

Manau, smulkių nusižengimų netoleravimas (tokių, kaip šiušklinimas, inventoriaus gadinimas) turėtų daug didesnę įtaką nusikalstamumui. Pvz.: http://en.wikipedia.org/wiki/Zero_tolerance.

[Wycka]

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštasis protokolas.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=84115&p_query=&p_tr2=
Tos pačios konvencijos tryliktasis protokolas.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai..._l?p_id=232940
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (įsigalios kitą savaitę kartu su Lisabonos sutartimi)
http://eur-lex.europa.eu/lt/treaties...T.01000101.htm

Na gerai, įtikinai tik tiek, kad mirties bausmės pakartotinis legalizavimas Lietuvoje kainuotų (laiko ir pinigų) daugiau, nei duotų naudos.
Tačiau negaliu sutikti su vienu teiginiu:

ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS PROTOKOLAS Nr. 13 DĖL MIRTIES BAUSMĖS PANAIKINIMO VISAIS ATVEJAIS*

Valstybės, Europos Tarybos narės, šio Protokolo signatarės,

įsitikinusios, kad kiekvieno teisė į gyvybę yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė ir kad siekiant apsaugoti šią teisę bei visiškai pripažinti visų žmonių prigimtinį orumą būtina panaikinti mirties bausmę;

Sekant ta pačia logika, visos demokratinės valstybės deklaruoja kiekvieno teisę į asmens laisvę kaip pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė, todėl jokiais atvejais niekas negali net laikinai atimti laisvės net nusikaltėliui, net kurio kaltė įrodyta Ačiū Dievui, tokios nesąmonės dar niekas nepritaikė, tačiau taikant tas pačias mąstymo nuostatas visa tai išsirutulioja natūraliai.
Dabar paprasčiau ir trumpiau: kiekviena žala privalo būti teisingai atlyginta, nepriklausomai nuo to, ar ji padaryta asmeniui, juridiniui subjektui ar valstybei. Nusikaltėlis privalo patirti tai, ką auka patyrė.

Tai palygink nusikalstamumą šalyse, kur yra mirties bausmė (pvz., JAV), su jo lygiu šalyse, kur mirties bausmės nėra. O viduramžiais buvo visokiausių originalių ir išradingų bausmių, tame tarpe mirties, bet ar tada nusikalstamumas buvo mažesnis?

Vistiek dabar nusikalstamumo lygį labiau lemia visokie apysmulkiai chuliganizmai ir gatvės plėšimai, už kuriuos mirties bausmės niekas neskirs. Net nužudymai dažniausiai prasideda nuo chuliganizmo, kaip tai buvo VNO autobuse ar KUN Laisvės alėjoje. Visokius tešlagalvius labiau tramdytų ne mirties bausmės galimybė, o galimybė, kad pabandęs praktikuoti savo budulizmą kur nors autobuse jis bus elementariai išspirtas lauk (kad ir pačių keleivių ar vairuotojo) ir turės minti pėstute iki savo landynės.

Manau, smulkių nusižengimų netoleravimas (tokių, kaip šiušklinimas, inventoriaus gadinimas) turėtų daug didesnę įtaką nusikalstamumui. Pvz.: http://en.wikipedia.org/wiki/Zero_tolerance.

Tas tai taip, nusikalstamumą mažina visų pirma efektyvus policijos darbas ir pilietinė visuominė. Kita vertus, pilkąjai masei reikia kažko kad ir lengvai sukrenčiančio. Pvz po Svajūno Beniuk poelgio ir bausmės paviešinimo, sumažės nusikaltimų prieš gyvūnus. Mirties bausme nubaustasis yra savotiška šoko terapija potencialiems nusikaltėliams. Dar kartą pasikartosiu, kad be efektyvaus policijos darbo ir pilietinės visuomenės jokios šoko terapijos neduos akivaizdžios naudos. Bet vat jeigu visi žinotų, kad nužudymų atveju 99proc nusikaltėlių bus sučiupti ir jiems realiai grės mirties bausmė — tai kokia prasmė žudyti? Nebent išvilioti auką į užsienį ir ten...

[c2h5oh]

Tas tai taip, nusikalstamumą mažina visų pirma efektyvus policijos darbas ir pilietinė visuominė.

Igziaktli.

Kita vertus, pilkąjai masei reikia kažko kad ir lengvai sukrenčiančio. (..) Mirties bausme nubaustasis yra savotiška šoko terapija potencialiems nusikaltėliams.

Tarp šitų dviejų dalykų nėra ryšio. Ta "šoko terapija" bus tik tokia, kad kažkas buvo nubaustas už tai, kad buvo pagautas, o ne už tai, kad kažką padarė. Išvada "potencialiems nusikaltėliams" - nebūk pagautas.

O gresianti mirties bausmė - papildomas motyvas "nepakliūti", visomis priemonėmis (=dar daugiau nusikaltimų, nes prarasti jau nebėra ko)

Dar kartą pasikartosiu, kad be efektyvaus policijos darbo ir pilietinės visuomenės jokios šoko terapijos neduos akivaizdžios naudos. Bet vat jeigu visi žinotų, kad nužudymų atveju 99proc nusikaltėlių bus sučiupti ir jiems realiai grės mirties bausmė — tai kokia prasmė žudyti?

Tai jeigu 99 proc nusikaltėlių bus sučiupti - tai mirties bausmės ir nereikės, nes ir mažesnė bausmė bus labai efektyvi. Žinoma su sąlyga, kad ji adekvati nusikaltimui

Dažniausiai būna taip - kai įvyksta koks nors skambus nusikaltimas, iškart pasipila siūlymai griežtinti bausmes (kedžio istorija - siūlymai griežtint bausmes pedofilams, pipiro istorija - siūlymai griežtint bausmes už žiaurumą prieš gyvūnus, ir t.t.). Tai tik parodo bejėgiškumą ir nežinojimą, ką daryti. Per daug dėmesio skiriama klausimui "kas" (kas kaltas ir kaip tą kaltąjį nubausti ar jam atkeršyti) ir per mažai dėmesio klausimui "kodėl" (kodėl tai įvyko, kokios priežastys, ir ką galima padaryti kad ateityje taip nebūtų).

[Wycka]

gresianti mirties bausmė - papildomas motyvas "nepakliūti", visomis priemonėmis (=dar daugiau nusikaltimų, nes prarasti jau nebėra ko)

Bet juk nuteisimas "iki gyvos galvos" irgi tolygus "prarasti nebėra ko", na nebent prisideda nusikaltėlio baimė būti nušautam policijos/spec. pajėgų operacijos metu.

Per daug dėmesio skiriama klausimui "kas" (kas kaltas ir kaip tą kaltąjį nubausti ar jam atkeršyti) ir per mažai dėmesio klausimui "kodėl" (kodėl tai įvyko, kokios priežastys, ir ką galima padaryti kad ateityje taip nebūtų).

Aš ir dabar galiu atsakyti kodėl — priklausomybės ir ligos. Kone visi žiauriausi nusikaltimai padaromi apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų; taip pat gana dažnai pasitaiko, kad žudikas nepakaltinamas (!!!). Vat pastaruoju atveju už nusikaltimą privaloti atsakyti arba už jį atsakantis asmuo (tėvai, globėjai, prižiūrėtojai) arba gydytojas, kuris dėl aplaidumo arba piktybiškai nefiksavo psichinės ligos ir nenusiuntė paciento pas psichologą tyrimui, ar konkretus asmuo gali būti grėsmingas aplinkiniams. Tačiau mes tiek sureikšminome žmogaus kaip individo teises, kad ne tik panaikinome mirties bausmę, bet ir negalime nei girto/apsvaigusio izoliuoti/gydyti, nei akivaizdžiai įtartinam asmeniui patikrinti psichinę sveikatą. Tik atlikus nusikaltimą yra "susigriebiama". Prisiminkite Draučių tragediją 1998m. vasario 15d. Klausimas "kodėl" visada buvo atsakytas, bet "kas kaltas" — neatsakyta, nes psichiškai nesveikas žmogus yra nepakaltinamas. Gal ir gerai, kad jis buvo nužudytas besiginant, nes patekęs į policijos rankas jis nebūtų nuteistas, tik priverstinai gydomas (ir tai ne visą gyvenimą, o tik tol, kol "išgys"). Logiška, kaltas tas, kas savo laiku tokio žmogaus neizoliavo. Kitas klausimas — kas ir kokiu būdu privalėjo jį izoliuoti?

[dariuks]

buvo toks kadras musu kaime. kai teisme - tai jis nepakaltinamas, negali savo veiksmu suprast. kai gryzta kaiman, tai visiem aiskina, kad jis nepakaltinamas, kad jo vistiek nenuteis ir jis tai galis irodyti, primusdamas ar uzmusdamas bet kuri jam nepatikusi. jegos turejo, dar jo pusej "teisingumas" - jei tu ji prilupsi, jis tau ryt poryt, sutemus tau gali "geleziuka" po sonkauliu ivaryt - vistiek isteisins. ne vienas yra gaves nuo jo i kaulus, ne viena aplinkiniu kaimu mergaite patyre, ka reiskia kai toks nezmogus pasako: "tu-mano!". galu gale zudikas-prievartautojas pergere ir nudvese. kaimas truputi atsikvepe. taigi klausimas: kaip medikai pripazysta, kad zmogus nesuvokia savo veiksmu, o tas pats padaras juos aiskiai suvokia ir ryskiai tuo naudojasi?

P.S. nemanau, kad tai vienintelis toks atvejis Lietuvoj.
P.P.S. gal kas galit pasakyt, kurios salies zemelapyje galeciau atrasti tokius miestus, kaip KUN ar VNO? kiek zinau, Lietuvoj yra Kaunas ir Vilnius...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

[/FONT]Sekant ta pačia logika, visos demokratinės valstybės deklaruoja kiekvieno teisę į asmens laisvę kaip pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė, todėl jokiais atvejais niekas negali net laikinai atimti laisvės net nusikaltėliui, net kurio kaltė įrodyta Ačiū Dievui, tokios nesąmonės dar niekas nepritaikė, tačiau taikant tas pačias mąstymo nuostatas visa tai išsirutulioja natūraliai.
Dabar paprasčiau ir trumpiau: kiekviena žala privalo būti teisingai atlyginta, nepriklausomai nuo to, ar ji padaryta asmeniui, juridiniui subjektui ar valstybei. Nusikaltėlis privalo patirti tai, ką auka patyrė.

Na, kiek yra tekę skaityt demokratinių (ir net nelabai demokratinių) šalių konstitucijas visur prie teisės į laisvę yra įrašyta, kad ši teisė nėra absoliuti - t.y. ji gali būti ribojama atitinkamu pagrindu.

Dėl mirties bausmės, savo ruožtu, yra labai įvairiai. Yra šalių, kur ji uždrausta imperatyviai (Vokietija, Suomija), yra šalių kur ji leidžiama (JAV, taip pat Rusija, nors ten tiesiogiai įtvirtintas siekis ją ateityje panaikinti), yra šalių, kuriose, kaip ir Lietuvoje, ji tiesiogiai nei draudžiama, nei leidžiama, o tik įtvirtinta teisė į gyvybę ir šiai teisei nėra tiesiogiai numatyta jokių išimčių.

P.P.S. gal kas galit pasakyt, kurios salies zemelapyje galeciau atrasti tokius miestus, kaip KUN ar VNO? kiek zinau, Lietuvoj yra Kaunas ir Vilnius...

Turint omeny, kad VNO ir KUN yra oro uostai, miestus rast nebus lengva.

[Wycka]

Na, kiek yra tekę skaityt demokratinių (ir net nelabai demokratinių) šalių konstitucijas visur prie teisės į laisvę yra įrašyta, kad ši teisė nėra absoliuti - t.y. ji gali būti ribojama atitinkamu pagrindu.
Dėl mirties bausmės, savo ruožtu, yra labai įvairiai. Yra šalių, kur ji uždrausta imperatyviai (Vokietija, Suomija), yra šalių kur ji leidžiama (JAV, taip pat Rusija, nors ten tiesiogiai įtvirtintas siekis ją ateityje panaikinti), yra šalių, kuriose, kaip ir Lietuvoje, ji tiesiogiai nei draudžiama, nei leidžiama, o tik įtvirtinta teisė į gyvybę ir šiai teisei nėra tiesiogiai numatyta jokių išimčių.

LR KONSTITUCIJA

18,19,20 ir 21 straipsniai jokios teisės ar laisvės netraktuoja kaip absoliučios, kaip ir teisės į gyvybę, tik nurodo, kad tai saugo įstatymas. Kaip žinia, įstatymus priima Seimas, o ne referendumai (šie turi tik patariamą galią arba įpareigoja Seimą priimti atitinkamą teisinį aktą).
T.p. 9 straipsnis nurodo, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Priminkite man, kada vyko referendumas dėl mirties bausmės panaikinimo ir kokie buvo rezultatai? O gal kažkas už piliečius nusprendė, kad tai visai nesvarbus klausimas? Čia kaip tame anekdote: "Mes su žmona susitarėme visus klausimus spręsti demokratiškai — svarbius klausimus sprendžiu aš, o eilinius — žmona. Tiesa, iki šiol mums dar neiškilo svarbių klausimų..."

[Petrozilijus Cvakelmanas]

18,19,20 ir 21 straipsniai jokios teisės ar laisvės netraktuoja kaip absoliučios, kaip ir teisės į gyvybę, tik nurodo, kad tai saugo įstatymas. Kaip žinia, įstatymus priima Seimas, o ne referendumai (šie turi tik patariamą galią arba įpareigoja Seimą priimti atitinkamą teisinį aktą).

Kaip matai 20 str. numato, kad esant įstatyminiam pagrindui asmeniui gali būti atimta laisvė, o 19 str. jokio teisėto gyvybės atėmimo būdo nenumato. Tai buvo vienas iš argumentų KT pripažinti, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.

T.p. 9 straipsnis nurodo, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Priminkite man, kada vyko referendumas dėl mirties bausmės panaikinimo ir kokie buvo rezultatai? O gal kažkas už piliečius nusprendė, kad tai visai nesvarbus klausimas? Čia kaip tame anekdote: "Mes su žmona susitarėme visus klausimus spręsti demokratiškai — svarbius klausimus sprendžiu aš, o eilinius — žmona. Tiesa, iki šiol mums dar neiškilo svarbių klausimų..."

Nugi nebūk žirafa. Taigi jau du kartus ankstesniuose pranešimuose daviau nuorodą į KT nutarimą, kuriuo mirties bausmė pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, kuri, be kita ko, yra priimta referendumu.

[Aš]

LR KONSTITUCIJA

18,19,20 ir 21 straipsniai jokios teisės ar laisvės netraktuoja kaip absoliučios, kaip ir teisės į gyvybę, tik nurodo, kad tai saugo įstatymas.

Teisės į gyvybę (19 str.) esmė - žmogaus biologinio fizinio egzistavimo neliečiamumas ir apsauga. Ši teisė yra absoliuti, nes jos neįmanoma konstitucingai riboti nepažeidžiant esmės (neatimant gyvybės).

"Lietuvos teisės pagrindai". Justitia, Vilnius 2004. 90 psl.