Svetimų kalbų mokėjimas

[dondc]

o gal pirma išnaikinam skurdą ir badą žemėje, o kai jau visi bus sotūs ir laimingi tai ir kalbų pasimokysim?

Tai viskas po truputį. O jeigu, tarkim, Europoje, Š. Amerikoje, Australijoje visi nuo mažens skirtų dėmesį tik vienai ir tai pačiai kalbai, o likusį atsilaisvinusį laiką (nuo kitų dabar papildomai dviejų užsienio kalbų mokymosi Lietuvos atveju) skirtų to pačio skurdo ir bado mažinimui Indijoje?

Mokytųsi moksleivis trigubai daugiau biologijos ir po to, pyst – universitete (irgi negaišdamas laiko užsienio kalbom) išranda kokį „turbo augalą” ir taip pamaitina visą Indiją.

[senasnamas]

likusį atsilaisvinusį laiką

Taip taip, įsigysiu kompiuterį su spartesniu procesorium ir sutaupytą laiką skirsiu knygom . Niekas taip paprastai buhalteriškai nesitaupo. Penkias kalbas mokantis inžinierius nebūtinai yra prastesnis už dvi kalbas mokantį inžinierių, nors pastarasis atseit turėjo turėti daugiau laiko savo specialybei. Didesnė tikimybė, kad kaip tik pirmasis inžinierius yra pranašesnis, nes turi geresnę galvą, platesnius interesus, todėl jam reikia mažiau laiko norint išmokti ką nors nauja.

[dondc]

Na aš akcentavau mokymąsi dar mokykloj. O ten būtent viskas yra buhalteriškai paskaičiuota. Valandos praleistos mokyklos suole, kreditai aukštojoje.

[Galis]

Tai viskas po truputį. O jeigu, tarkim, Europoje, Š. Amerikoje, Australijoje visi nuo mažens skirtų dėmesį tik vienai ir tai pačiai kalbai, o likusį atsilaisvinusį laiką (nuo kitų dabar papildomai dviejų užsienio kalbų mokymosi Lietuvos atveju) skirtų to pačio skurdo ir bado mažinimui Indijoje?

Mokytųsi moksleivis trigubai daugiau biologijos ir po to, pyst – universitete (irgi negaišdamas laiko užsienio kalbom) išranda kokį „turbo augalą” ir taip pamaitina visą Indiją.

pakentėkit dar kelis metus, koks googlas ištobulins tiesioginius vertėjus ir nereikės sukti galvos. o sutaupytą laiką, kurį būtume skyrę kad įtikinti prancūzus, rusus ir pan. mokintis anglų kalbos paskirsime tam kad sukurti turboaugalą ir nuskraidintume jį į marsą.

[abruo]

Tokiomis kalbomis kaip prancūzų, vokiečių parašyta daugybė aukščiausios klasės literatūros, filosofijos, politikos, etikos, ir kt. veikalų. Skaityti juos originalo kalba laikau kur kas vertingesniu dalyku visuomenės vystymuisi nei biologinė inžinerija ar kosmoso technologijų kūrimas. Užsienio kalba taip pat yra raktas į kitokius kultūrinius kontekstus, praktikas, galinčias atverti visiškai kitokius mąstymo būdus, o kalbiniai skirtumai – būdas toms praktikoms formuotis. Technologijos yra antriniai dalykai, sekantys iš politinio, socialinio, kultūrinio žmogaus išprusimo, įgyto požiūrio įvairiapusiškumo, universalumo, gebėjimo jungti idėjas, taikyti jas naujuose kontekstuose. Esamomis technologijomis skurdą galima būtų laisvai panaikinti, bet ar esame pakankamai kultūriškai išprusę, politiškai sąmoningi? Ar pakankamai gerai suprantame socialinius procesus, idėjų istoriją? Ar suprantame bendrojo gėrio svarbą ir kelius jo siekti, taip pat šalutinius sprendimų poveikius? Panašu, kad mokytis visai žmonijai teks dar daug ir ilgai. Ir tam visai nereikia skristi į Marsą.

[TH1]

Tai viskas po truputį. O jeigu, tarkim, Europoje, Š. Amerikoje, Australijoje visi nuo mažens skirtų dėmesį tik vienai ir tai pačiai kalbai, o likusį atsilaisvinusį laiką (nuo kitų dabar papildomai dviejų užsienio kalbų mokymosi Lietuvos atveju) skirtų to pačio skurdo ir bado mažinimui Indijoje?

Mokytųsi moksleivis trigubai daugiau biologijos ir po to, pyst – universitete (irgi negaišdamas laiko užsienio kalbom) išranda kokį „turbo augalą” ir taip pamaitina visą Indiją.

Indu pamaitinimu turi rupintis patys indai, o ne koks lietuvis. Lietuvis ar kas kitas isrades ta augala is jo sieks isspaust kuo didesnius pinigus.

[John]

Matyt, būsiu pasmerktas, bet kažkada pamaniau, jog absurdas yra mokytis kitų kalbų. Turėtų visos kalbos unifikuotis ir likti tik anglų kalba. Kuo greičiau išnyktų visos pašalinės kalbos (tame tarpe ir lietuvių) – tuo lengviau gyvent būtų ir visuomenė taptų pažangesne.

Kam norisi kultūros, tai galima tiesiogiai kultūra tikrąją to žodžio prasme studijuot: kiną, dailę, muziką ir t. t. Tarkim noriu sukurti pilno metro kiną Lietuvoje, tai reiktų kurti anglų kalba, nes lietuviškas variantas net neatsipirktų 90 proc. atvejų.

Nuo 5 iki 12 klasės mokykloje bei toliau aukštosiose, laiką skirtą trims kalboms galėtume skirti tik vienai pasaulinei kalbai. Likusius 2 trečdalius atsilaisvinusio laiko skirtumėme kokiam nors raketų mokslui ir skridimui į Marsą, etc.

Principe taip. Gal nebūtina per se naikinti kitas kalbas, bet angliškai kalbėti/suprasti/rašyti/skaityti turėtų mokėti visi. Tai turėtų būti privaloma visiems.

Tokia tvarka buvo įgyvendinta Singapūre, kur natie English speakerių praktiškai nebuvo. Nepaisant to, anglų kalba ten buvo ir tebėra laikoma pagrindine šalies kalba. Kažkada buvo pradėję bruzdėti etininių kinų nacionalistai ir pradėję savo laikraščiuose reikalauti kinų kalbos paskelbimo pagrindine šalies kalba. Kitą rytą buvo sumesti į kaliūzę. Visi nacionalizmai tuo užsibaigė.

Nėra priežasčių (neskaitant senonamo ir panašaus kontingento paistalų), kodėl taip neturėtų būti likusiame pasaulyje.

[ViR2]

Lietuviai nesugeba toleruot ar bent susikomunikuot su kitatauciais (net nekalbu apie tolimus, pvz ispanam, graikam, italam ir kitiem pietieciam, kurie vizualiai skirias - pas mus ne pyragai), tai kokios dar snekos apie kalbu supanasejima ar pan? Lietuvoj vos saujele tolerastu ir burys buduliu, budulius sviest galima tik per kalbu kalima, kas juos minimaliai bent supazindintu su svetimomis kulturomis

Beje, gal kam teko susidurt, kur kaune/vilniuj moko tokios egzotikos, kaip turku? Kaune net arabu susiradau senais laikais, bet turku - be sansu. Gal kas susiduret?

[Lettered]

Principe taip. Gal nebūtina per se naikinti kitas kalbas, bet angliškai kalbėti/suprasti/rašyti/skaityti turėtų mokėti visi. Tai turėtų būti privaloma visiems.

Tokia tvarka buvo įgyvendinta Singapūre, kur natie English speakerių praktiškai nebuvo. Nepaisant to, anglų kalba ten buvo ir tebėra laikoma pagrindine šalies kalba. Kažkada buvo pradėję bruzdėti etininių kinų nacionalistai ir pradėję savo laikraščiuose reikalauti kinų kalbos paskelbimo pagrindine šalies kalba. Kitą rytą buvo sumesti į kaliūzę. Visi nacionalizmai tuo užsibaigė.

Nėra priežasčių (neskaitant senonamo ir panašaus kontingento paistalų), kodėl taip neturėtų būti likusiame pasaulyje.

Realiai ir dabar taip yra, kalbos neišnyks, bet anglų k. bus ta kalba, kuria bus galima susikalbėti visame pasaulyje ir nebeliks poreikio mokytis daugiau kalbų, nebent dėl savo malonumo ar kitų dalykų.

[Silber418]

Kalbų įvairovė yra vienas tų dalykų, kuris skatina pažinimą. Be to gyvenimas būtų gerokai nuobodesnis. Šaunu, kad anglų kalba tampa visuotine, bet gerai ir tai, jog dar yra nemažai alternatyvų šiai kalbai.

P.S. Jonai, gerokai sumažinai mano susižavėjimą Singapūru. Kuo toliau, tuo labiau ta valstybė man primena kalėjimą, paslėptą po blizgiu fasadu. Tvarka šalyje turi būti, bet ne visada reikia radikalių sprendimų.

[John]

Kalbų įvairovė yra vienas tų dalykų, kuris skatina pažinimą. Be to gyvenimas būtų gerokai nuobodesnis. Šaunu, kad anglų kalba tampa visuotine, bet gerai ir tai, jog dar yra nemažai alternatyvų šiai kalbai.

P.S. Jonai, gerokai sumažinai mano susižavėjimą Singapūru. Kuo toliau, tuo labiau ta valstybė man primena kalėjimą, paslėptą po blizgiu fasadu. Tvarka šalyje turi būti, bet ne visada reikia radikalių sprendimų.

Sprendimai turi būti tokie, kurie naudingi valstybei. Kartais jie turi būti padaryti labai greitai (net jeigu koks ministras sloguoja), kad būtų užkirstas kelias žalai ir nereiktų eiti į rimtą damage control. Kas būna, kai taip laiku nepadaroma, jau kelis kartus matėme Paryžiuje. Ir turbūt dar ne kartą matysime kitur Europoje.

[senasnamas]

Iš Vikipedijos:

Twenty percent of Singaporeans cannot read or write in English

In a 2005 survey by Eurobarometer, 89% of Swedes reported the ability to speak English.

Bet oficiali Švedijos kalba yra švedų, o ne anglų. Tai reiškia, kad užsienio kalba su gimtąja kalba nepasidalina vietos nebent labai mažo dydžio galvose , o normaliose galvose užtenka vietos visoms reikalingoms kalboms. Singapūre natūraliau atrodytų kinų kalbos vyravimas (50 proc. ja kalbančių). Jei taip ir būtų, nemanau, kad ekonomikoje dėl to kažkas labai keistųsi. Darantys karjerą, kažko siekiantys išmoktų tą anglų kalbą, jei tik būtų poreikis.

[John]

Iš Vikipedijos:


Bet oficiali Švedijos kalba yra švedų, o ne anglų. Tai reiškia, kad užsienio kalba su gimtąja kalba nepasidalina vietos nebent labai mažo dydžio galvose , o normaliose galvose užtenka vietos visoms reikalingoms kalboms. Singapūre natūraliau atrodytų kinų kalbos vyravimas (50 proc. ja kalbančių). Jei taip ir būtų, nemanau, kad ekonomikoje dėl to kažkas labai keistųsi. Darantys karjerą, kažko siekiantys išmoktų tą anglų kalbą, jei tik būtų poreikis.

Jei taip būtų, Singapūrą būtų nukonkuravęs Honkongas (kur anglų kalba, beje, irgi oficiali), o šiais laikais ir Kinija. Ir tai būtų skurdi trečiojo apsaulio skylė, kokia buvo prieš 50 metų. Būtent taip, kaip patinka senamnamui.

Švedija (Norvegija, Danija, didele dalimi Suomija ir Nyderlandai) yra gana unikalūs atvejai, kur anglų kalbos mokėjimas praktiškai prilygsta anglakalbėms šalims ir tai suteikia jiems didžiulį konkurencinį pranašumą. Deja, tokių atvejų nėra daug. Tiksliau tai ir yra visi atvejai, kur anglų kalba yra mokama tokiu lygiu neanglakalbėse šalyse.

[Lettered]

Jei taip būtų, Singapūrą būtų nukonkuravęs Honkongas (kur anglų kalba, beje, irgi oficiali), o šiais laikais ir Kinija. Ir tai būtų skurdi trečiojo apsaulio skylė, kokia buvo prieš 50 metų. Būtent taip, kaip patinka senamnamui.

Švedija (Norvegija, Danija, didele dalimi Suomija ir Nyderlandai) yra gana unikalūs atvejai, kur anglų kalbos mokėjimas praktiškai prilygsta anglakalbėms šalims ir tai suteikia jiems didžiulį konkurencinį pranašumą. Deja, tokių atvejų nėra daug. Tiksliau tai ir yra visi atvejai, kur anglų kalba yra mokama tokiu lygiu neanglakalbėse šalyse.

Tai gal ir reiktų žiūrėti į sėkmingus pavyzdžius beveik kaimyninėse šalyse, o ne dairytis į britų kolonijas? Beje, Indijoje anglų kalba irgi oficiali.

[r08n]

Turėtų visos kalbos unifikuotis ir likti tik anglų kalba.

Kodėl anglų? Skirtingais periodais "pasauline kalba" būdavo skirtingos kalbos, pvz., lotynų, prancūzų ir t.t.

Likusius 2 trečdalius atsilaisvinusio laiko skirtumėme kokiam nors raketų mokslui ir skridimui į Marsą, etc.

Nei jūs skirsit, nei ką; taip pat, kaip pezantys apie tai, kaip reiktų skaityti pasaulinę literatūrą, o ne kokią Žemaitę, neskaito nei to, nei to.

Beje, daugelis Lietuvos globalistų, tokių kaip Užkalnis ir kt., ar netgi tų, kurie bėdavoja dėl lietuvių kalbos atsilikimo ir trūkumų, kažkodėl rašo vis tiek tik lietuviškai. Galėtų gi rašyti angliškai ir susirinktų daug daugiau auditorijos, laikų ir klikų, bet tesugeba parašyti lietuviškai ir publikuotis delfyje ir panašaus lygio resursuose. Įdomu, kodėl?

[Lettered]

Kodėl anglų? Skirtingais periodais "pasauline kalba" būdavo skirtingos kalbos, pvz., lotynų, prancūzų ir t.t.



Nei jūs skirsit, nei ką; taip pat, kaip pezantys apie tai, kaip reiktų skaityti pasaulinę literatūrą, o ne kokią Žemaitę, neskaito nei to, nei to.

Beje, daugelis Lietuvos globalistų, tokių kaip Užkalnis ir kt., ar netgi tų, kurie bėdavoja dėl lietuvių kalbos atsilikimo ir trūkumų, kažkodėl rašo vis tiek tik lietuviškai. Galėtų gi rašyti angliškai ir susirinktų daug daugiau auditorijos, laikų ir klikų, bet tesugeba parašyti lietuviškai ir publikuotis delfyje ir panašaus lygio resursuose. Įdomu, kodėl?

Kai dirbo BBC turbūt ir rašė angliškai, o ne lietuviškai?
Nesvarbu, kas buvo kokiais periodais, svarbu, kas yra dabar, ir faktas tas, kad anglų k. yra pasaulinė ir tas pasaulietiškumas tik didėja. Žmonės keliauja po pasaulį kaip niekada anksčiau ir jiems reikalingas kažkoks vienas komunikavimo būdas.

[Sula]

Kažkaip diskusija nuėjo nuo kalbų link egzistencinių klausimų.

[r08n]

Beje, gal kam teko susidurt, kur kaune/vilniuj moko tokios egzotikos, kaip turku?

VDU, aišku. Gal dar kokiam KTU, bet tiksliai nežinau.

[r08n]

Kai dirbo BBC turbūt ir rašė angliškai, o ne lietuviškai?

Turbūt. Gal turite kokių nuorodų į jo kūrybą BBC resursuose?

[Zorro]

http://www.flf.vu.lt/struktura/kated...as#apie-centra
Turkų kalba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo pradėta dėstyti 1993 m. kaip laisvai pasirenkamasis dalykas. Padedant Turkijos ambasadai Lietuvoje, 1997 m. universitete atidarytas turkų kalbos kabinetas, kuriame esanti audiovizualinė aparatūra bei iš Ankaros atsiųsta gausi mokomosios literatūros kolekcija padeda studentams mokytis šią kalbą.

Turkų kaip antroji užsienio kalba – kitų specialybių studentams
Turkų kalba kaip laisvasis dalykas
Vakariniai turkų kalbos kursai