Mokslas ir visata

[Svecias]

Antradienį netoli Žemės praskries asteroidas

[praeinant]

Prie šios temos gal gerai derėtų ir tokia knyga Stephen Hawking “A Briefer History of Time” (2005 metų). Joje labai populiariai ir aiškiai aprašyta visa gamtos mokslų istorija.
Patiko esmės išgryninimas mažoje apimtyje ir tame atsispindintis lėtas palaipsnis pažinimas.

Gal ji kam sukėlė ir kitokių minčių...

Čia galima rasti jos vertimą į rusų kalbą (tik be paveiksliukų): http://www.koob.ru/hawking/briefer_history_of_time

[Eidvis]

Prie šios temos gal gerai derėtų ir tokia knyga Stephen Hawking “A Briefer History of Time” (2005 metų). Joje labai populiariai ir aiškiai aprašyta visa gamtos mokslų istorija.
Patiko esmės išgryninimas mažoje apimtyje ir tame atsispindintis lėtas palaipsnis pažinimas.

Gal ji kam sukėlė ir kitokių minčių...

Čia galima rasti jos vertimą į rusų kalbą (tik be paveiksliukų): http://www.koob.ru/hawking/briefer_history_of_time

Tikrai gera knyga. Yra jos ir audio versija- labai patogu kai kamstyje stovi.

[Mjso]

Pritariu abiem. Sudetinga, bet gera.

[praeinant]

Na, jei ši knyga tiko tai pasiūlyčiau ir kiek sunkesnį skaitalą. Pastarasis vietomis kiek kitaip ar tolėliau nubrėžia atskiras ribas. Tai būtų: „Bendroji Struktūros Evoliucija“ (2008) apie ją kažką galima rasti: http://www.st-evoliucija.lt/book/17

[Aš]

Tiems, kas domisi astronomija - „Microsoft“ projektas „WorldWide Telescope“. Mano asmenine nuomone, pralenkęs „Google“ analogą.

Galimybė peržvelgti daugybę „Hubble“, „Chandra“, „Spitzer“ teleskopų nuotraukų, įvairias kosmoso apžvalgas visų rūšių spinduliuotės diapazonuose, be abejo, Saulės sistemos kūnus ir dar daug visko. Taip pat prijungti savo teleskopą, kas jau greitai pravers ir man.

***

Dar vienas iš Europos -iausių pasaulyje projektų: didžiausias radioteleskopų tinklas. Iniciatyvos čia, kaip suprantu, ėmėsi Nyderlandai. Būtent jų teritorijoje stovės šio tinklo branduolys bei superkompiuteris, kuriamas su IBM pagalba, kuris apdoros iš viso tinklo gautą informaciją.

Plačiau galite pasiskaityti šiame straipsnyje arba projekto svetainėje.

Kaip matyti iš paveiksliuko, likę teleskopai bus išsidėstę Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos, Belgijos ir Prancūzijos teritorijose.

Bent arti projekto epicentro bandoma formuoti taisyklingos formos teleskopų išdėstymo struktūrą, galbūt, jei tai turi privalumų, derėjo tą centrą nukelti į Europos kontinentinį centrą ir suformuoti taisyklingą struktūrą būtent viso kontinento mastu (kaip lietuvis, bent vieną teleskopą mielai priimčiau ir mūsų teritorijoje)

Bet kuriuo atveju, belieka džiaugtis Europos požiūriu į mokslą.

***

Įdomesni pasaulio teleskopai:

Green Bank teleskopas. Vakarų Virdžinija, JAV. Didžiausias pasaulyje visiškai mobilus radioteleskopas:


Daugiau.


Effelsberg teleskopas. Bona, Vokietija. Antras pagal dydį radioteleskopas pasaulyje, 100 m skersmens:


Daugiau.


Lovell teleskopas. D.Britanija. Savo pastatymo metu buvo pats didžiausias radioteleskopas pasaulyje, šiuo metu - trečias:


Daugiau.


Atacama Large Millimeter/submillimeter Array (ALMA). Atakama, Čilė. Radioteleskopų observatorija, sudaryta iš 80 antenų:


Daugiau.


Giant Metrewave Radio Telescope (GMRT). Indija. Didžiausias pasaulyje radioteleskopas metro bangos ilgyje:


Daugiau.


Mauna Kea observatorija. Sudaryta iš Keck, Subaru bei infraraudonųjų spindulių teleskopų. JAV, Havajai:


Daugiau.


Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory (LIGO). Ieško gravitacinių bangų, numatytų A. Einsteino. Kol kas jokia technologija jų aptikti nesugeba. JAV:


LIGO kontrolės kambarys:


Daugiau.


Nobeyama Radioheliograph. Japonija. Skirtas Saulei tirti. Sudarytas iš 84 80cm skersmens antenų, nusidriekusių 490 metrų iš rytų į vakarus ir 220 metrų iš šiaurės į pietus:


Daugiau.


Mano mėgstamiausias - Very Large Array. JAV radioastronomijos observatorija. Sudaryta iš 27 atskirų radioantenų, kiekviena kurių yra 25 metrų skersmens ir sveria 209 tonas. Kaip matysite toliau, antenos sustatytos „Y“ forma:


Žiemą:


Minėta „Y“ forma:


VLA teleskopų priežiūra ir montavimas:


Daugiau.


McMath-Pierce Solar Telescope. Skirtas Saulei tirti. Didžiausias savo rūšies teleskopas pasaulyje. Arizona JAV:


Daugiau.


Parkes observatorija. 64 metrų skersmens radioteleskopas, Australia:


Daugiau.


Very Large Telescope (VLT). Čilėje, priklauso Europai. Sudarytas iš keturių 8 metrų skersmens teleskopų, kurie gali dirbti ir kartu, ir atskirai. Kartu jie sukuria 16 metrų skersmens teleskopo šviesos surinkimo galią, taip tapdami didžiausiu tokio tipo teleskopu pasaulyje:


Daugiau.


Westerbork Synthesis Radio Telescope (WSRT). Sudarytas iš 14 antenų, kurios driekiasi 2,7 km rytų-vakarų linija. Nyderlandai:


Daugiau.


Hubble teleskopas. „Kybo“ kosmose (ne vienintelis toks). Ar bereikia pristatinėti daugiau?


Daugiau.

[praeinant]

Įspūdingos lėsos ir atliktas darbas ...bet visa tai (pirminėje stadijoje) daugiau skirta vis smulkesniam pasaulio pažinimui, o vat lėšų ir įdirbio tiesioginiam bendresniam pasaulio suvokimui tiek gal ir neskiriama.
Kažkiek paradoksas ..

[pauliaK]

„Phoenix“ Marse aptiko ledo

NASA mokslininkai pranešė Marso paviršiuje aptikę ledo. Tai patvirtina planetos Šiaurės ašigalio rajone nusileidusio zondo „Phoenix“ perduotos naujos nuotraukos, skelbia „Daily Mail“.

Mokslininkų teigimu leidimosi metu įsijungę zondo raketiniai varikliai „nušlavė“ paviršinį dulkių sluoksnį, po kuriuo aptiktas sąlyginai nemažas ledo plotas.

Pagal misijos programą „Phoenix“ mechaninis manipuliatorius su vaizdo kamera turėjo apžiūrėti apatinę zondo dalį, kad būtų galima išsiaiškinti, ar jis stovi stabiliai. Pasak Vašingtono universiteto (JAV) mokslininko Rayaus Arvidsono, iš naujųjų nuotraukų galima spręsti, kad zondo raketiniai varikliai „nupūtė“ ledą dengusį žemės sluoksnį, po kuriuo iš visko sprendžiant matyti ledo sluoksnis.

Išnagrinėjus zondo perduotas nuotraukas buvo nustatyta, kad viena iš trijų jo atramų stovi ant didelio gruoblėto maždaug 0,9 m skersmens grunto darinio, greičiausiai ledo.

Ši naujiena pradžiugino NASA mokslininkus, skelbia dienraštis. „Mes nuogąstavome, kad ledas gali būti 30, 40 ar 450 centimetrų gylyje, tad reikės daug darbo, kad jį pasiektume. Dabar esame beveik tikri, kad lengvai galėsime pasiekti ledo dangą“, - sakė Arizonos universiteto mokslininkas Peteris Smithas.

Tikimasi, kad po kelių dienų, atlikus numatytus manipuliatoriaus bandymus, jis pradės gręžti gruntą keliose šalia „Phoenix“ mokslininkų parinktose vietose. Paimti sušalusio grunto pavyzdžiai bus kaitinami specialiuose zondo šildytuvuose, o matavimo įranga fiksuos cheminę skysčių ir dujų sudėtį.

[somis]

o kaži, ar tas Phoenix turi kokius nors ratukus ar ką? nes iš nuotraukų to nesimato, o kažkaip ir palikti jį ten stovėti nejudant - tikslas mažas

[Mjso]

neturi. Skirtas tik kast grunta butent toj vietoj kur nusileido.

Išnagrinėjus zondo perduotas nuotraukas buvo nustatyta, kad viena iš trijų jo atramų stovi ant didelio gruoblėto maždaug 0,9 m skersmens grunto darinio, greičiausiai ledo.

[pauliaK]

Marso dirva – tinkama gyvybei

Tai trečiadienį pranešė iš džiaugsmo negalintys atsitokėti NASA mokslininkai. Tačiau galutinėms išvadoms reikės papildomų tyrimų.

Po 10 mėnesių skrydžio gegužės 25 d. Marso ašigalyje nusileidęs zondas „Feniksas“ jau spėjo planetoje aptikti ledo. Neseniai kelių centimetrų gylyje po paviršiumi zondas paėmė 1 kubinį centimetrą dirvožemio. Mėginio tyrimas atskleidė, kad dirva yra mažiau rūgšti, nei tikėtasi.

„Mes iš esmės radome būtiniausias sąlygas ir maistines medžiagas gyvybei – tiek praeities, tiek dabarties, tiek ateities“, – spaudos konferencijoje teigė Samas Kounavesas, dirbantis su viena iš zondo laboratorijų.

„Tai turbūt tokia pati šarminė dirva, kurios yra ir jūsų kieme. Joje jūs kuo puikiausiai galėtumėte auginti šparagus. Tai mus labai džiugina“, – sakė mokslininkas.

Žurnalistų spaudžiamas pasakyti, ar vis dar lieka abejonių dėl gyvybės egzistavimo Marse, S. Kounavesas teigė, kad rezultatai yra tik preliminarūs ir reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tačiau mokslininkas pridūrė: „Dirvoje nėra nieko, kas kliudytu gyvybei. Iš tiesų ji atrodo labai „draugiška“. Joje nėra nieko nuodingo“.

Mėginyje aptikta druskos, magnio, natrio, kalio ir kitų elementų pėdsakų. Tik kalcio mažoka, tačiau mokslininkai įspėja, kad gilesnės dirvos sudėtis gali būti kitokia.

„Feniksas“, be kita ko, aprūpintas vadinamosios „šlapiosios“ chemijos laboratorija, kurioje Marso dirvožemis maišomas su iš Žemės atskraidintu vandeniu. Taip mokslininkai aiškinasi, kokie mikroorganizmai gali gyventi ir daugintis dirvoje.

Gal kraustomės?

[Irma]

/\ Ačiū, ne Marsas arčiau saulės, tai ir greičiau iškeps ten viskas, jai didėjant. Bet va, bandymų poligoną būtų galima įkurti, atsižvelgiant į žmonių nenumaldomą poreikį viską išbandyti (ar saugu ar ne) ...

[Aš]

Marsas arčiau saulės, tai ir greičiau iškeps ten viskas, jai didėjant.

Štai, geresnės iliustracijos tau nesugebėjau rasti. Manau, angliškai suprasi:

[Irma]

Štai, geresnės iliustracijos tau nesugebėjau rasti. Manau, angliškai suprasi:

Taip, ačiū už pataisymą. Pati parašiau ir suabejojau (su Venera sumaišiau). Nespėjau pasitaisyti, tu už mane pirmesnis tai padarei, gėda man, žinau

[Aš]

Taip, ačiū už pataisymą. Pati parašiau ir suabejojau (su Venera sumaišiau). Nespėjau pasitaisyti, tu už mane pirmesnis tai padarei, gėda man, žinau

Šįkart apsieisim tik su griežtu papeikimu

[Perfect]

CERN įjungė Didįjį hadronų greitintuvą

[PornStar]

/\ Ispudingas dalykas, belieka tiketis, kad jo sugeneruota "juodoji mase" musu visu neitrauks i save, kaip teigia kai kurie....

[a_p]

/\ Ispudingas dalykas, belieka tiketis, kad jo sugeneruota "juodoji mase" musu visu neitrauks i save, kaip teigia kai kurie....

Prie to paties:

http://ars.userfriendly.org/cartoons/?id=20080904

[r08n]

LHC aprašymai:

http://www.iop.org/EJ/journal/-page=extra.lhc/jinst

Ir apie būsimą pasaulio pabaigą:

http://babbage.sissa.it/abs/0806.3414
http://public.web.cern.ch/public/en/LHC/Safety-en.html

[Mindoza]

Isstrauka is siandienos ziniu D. Britanijoje:

Dauguma laikrasciu raso taip:

'MES DAR GYVI: Jei skaitote si pranesima po 8:30am, reiskia pasaulis vis dar nebuvo sunaikintas didziojo sprogimo masina.... kolkas'

'Mokslininkas Otoo Rossleris teigia kad nieko neatisikt mazdaug keturis metus, po to sio eksmerimento deka ivyks klimato kaita ir pasaulio pabaiga' (Redakcijos pastaba: mazdaug tuo metu baigiasi Maju kalendorius 21/12/2012)

Vis del to daugiausia zmones nervinasi apie juoduju skyliu atsiradima, apie kuri irgi buvo prirasyta daug, kad pamatyti blogiausia varianta: pasiziurekite dokumentini filma 'End Day'