Mokslas ir visata

[Tomasl]

Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

Bet tai,
kaip bebūtų gaila yra tik vienintelė rūšis.
Tai yra DNR , RNR rūšis.

[Svecias]

NASA tirs du didžiausius asteroidus
2007 - 07 - 02



2007 metų liepos mėnesį NASA planuoja paleisti tarpplanetinę stotį „Dawn“, kuri turės ištirti didžiuosius Saulės sistemos asteroidus Cererą ir Vestą. Pirmoji ilgos kosminės kelionės stotelė bus stambus (578 × 560 × 458 km) asteroidas Vesta.



Asteroidas Vesta

Nors netaisyklinga asteroido forma neleidžia jo priskirti nykštukinėms planetoms, savo chemine sudėtimi ir geologine raida Vesta daug kuo panaši į Žemės tipo planetas. Prieš dešimtmetį kosminiu Hubble teleskopu Vestos paviršiuje pavyko įžiūrėti kai kurias detales. Ryškiausia jų – 460 km skersmens krateris, dengiantis didžiąją asteroido pietinio pusrutulio dalį.



Milžiniško kraterio dugnas yra 13 km žemiau planetoido paviršiaus ir astronomai laužo galvas, kaip Vesta apskritai galėjo pergyventi tokį siaubingą kataklizmą. Šios katastrofos padariniai buvo juntami net Žemėje, kurioje rasta galingo sprogimo išmestų vadinamųjų V-tipo meteoritų. 2010 metais „Dawn“ išeis į dirbtinio Vestos palydovo orbitą ir tyrinės asteroidą 9 mėnesius. Paskui aparatas pasuks link Cereros, kuri laikoma masyviausiu asteroidų žiedo objektu ir savo dydžiu užsitarnavo teisę vadintis nykštukine planeta.



Iš Žemės Cerera matoma tik kaip 7-to ryškio žvaigždelė ir net galingais teleskopais jos paviršiuje galima įžvelgti tik pačias stambiausias detales. Stebint jų judėjimą, pavyko nustatyti Cereros apsisukimo apie savo ašį periodą – 9 valandos. Taigi, abu asteroidai yra įdomūs tyrimų objektai ir astronomai nekantraudami laukia „Dawn“ starto ir, žinoma, sėkmingo finišo

[Mantas]

Delfinai intelektu mažai nusileidžia žmogui?

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=13678652

[Svecias]

Europos kosminis laivas keliauja į Kuru
2007 - 07 - 26


ESA spaudos tarnyba praneša, kad europiečių kosminis laivas ATV „Žiulis Vernas“ (Jules Verne) jau pakrautas į baržą ir yra pakeliui į Kuru kosmodromą Prancūzų Gvianoje. Į specialią baržą įkeltas tik krovininio kosminio laivo korpusas. 400 kg aparatūros penkiasdešimtyje konteinerių keliaus į Kuru iš Roterdamo uosto laivu „Toucan“. „Žiulis Vernas“ – pirmasis iš serijos automatinių transporto laivų, skirtų aprūpinti būtinais resursais Tarptautinę kosminę stotį. ATV – pats sudėtingiausias ESA kosminio laivo projektas, realizuotas bendradarbiaujant su NASA ir Rusijos kosmoso agentūra Roskosmos.

Dėl techninių ir organizacinių problemų pirmasis laivo startas jau vėluoja 2 metus ir pagal pakoreguotą programą turėtų įvykti 2007 metų rudenį. Beveik 20 tonų sveriantis „Žiulis Vernas“ galės nugabenti į kosminę stotį 7,5 tonos krovinių. Po 6 mėnesių šiukšlėmis ir atliekomis pakrautas laivas atsiskirs nuo TKS ir sudegs viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Šiuo metu TKS aptarnaujantys rusų transporto laivai „Progress“ gali nugabenti į orbitą tik 2,5 tonos naudingo krovinio.

Kuru kosmodromas įrengtas labiausiai į pietus nutolusiame Prancūzijos užjūrio departamente – Prancūzų Gvianoje, šiaurrytinėje Pietų Amerikos dalyje. Šis kosmodromas daugiausia naudojamas paleisti ryšio palydovus į geostacionarinę orbitą. Geografinė kosmodromo padėtis (arti ekvatoriaus) leidžia maksimaliai išnaudoti raketų-nešėjų keliamąją galią.


pagal Rian.ru

[Svecias]

Atominiai kosminiai laivai
2007 - 07 - 11


NASA atstovai teigia, kad kosminių laivų su atominiais varikliais panaudojimas leistų sutaupyti milijardus dolerių ir sumažintų kosminių aparatų svorį bei matmenis. NASA primena, kad 2020 metais planuojama atnaujinti skrydžius į Mėnulį, o 2024 metais jame tikimasi įkurti ir nuolatinę bazę. Inžinieriai teigia, kad tokios bazės statyba kainuos dešimtis milijardų dolerių. Antra tiek, jei ne daugiau, bus išleista gaminant didžiulius kiekius cheminio kuro transporto laivams.

Raketos Ares V startas (piešinys)

Kosminių branduolinių tyrimų centro Aidaho valstijoje direktorius Stivenas Hou teigia, kad, pritaikius kosminiuose laivuose atominius variklius, tarpplanetinių kelionių kaštai žymiai sumažėtų. Septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, vykdant projektą NERVA (Nuclear Engine for Rocket Vehicle Application), Jungtinėse Valstijose jau buvo sukurtas atominio kosminio variklio projektas.

Deja, praktiškai branduoline energija varomo kosminio laivo idėjos realizuoti nepavyko. Dabar siūloma atgaivinti šį projektą ir keliaujant į Mėnulį dalį maršruto (atkarpą Žemės orbita – Mėnulio orbita) įveikti branduoliniais varikliais. Šiuo metu JAV projektuojama sunkioji raketa-nešėja Ares V su branduoliniais varikliais galėtų nugabenti į Mėnulį 29 tonų naudingą krovinį. Tuo tarpu su tradiciniais cheminiais varikliais krovinio svoris tebus 21 tona. Tai reiškia, kad, pervežant iš Žemės į Mėnulį 250 tonų sveriantį nuolatinės bazės kompleksą, vietoje 12 startų užtektų devynių.

Taip ateityje galėtų atrodyti kelionei į Marsą skirta branduolinė raketa (piešinys)

Atominiai varikliai neblogai pasitarnautų ir tolimesnių kosminių kelionių, pavyzdžiui į Marsą, metu. Stivenas Hou neabejoja, kad specialistai parems jo idėją, tačiau baiminasi visuomenės protestų. Jei starto metu branduolinę raketą ištiktų rimta avarija, aplinka gali būti užteršta radioaktyviais elementais.


pagal Cybersecurity.ru

[liutass]

Aptikta milžiniška tolimos žvaigždės uodega

[Tomasl]

Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14115282

[Svecias]

Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14115282

Čia tai geras man labiausiai patiko pirma pastraipa

Vokietijos mokslininkams pavyko patvirtinti „nulinio laiko“ zonų egzistavimą ir taip privertė suabejoti A. Einšteino realityvumo teorija. Bandymų metu jie užfiksavo fotono judėjimą, kurio greitis viršijo šviesos greitį, rašo „New Scientist“.

[Thomasasz]

Roveriai miršta - tegyvuoja landeris!
http://www.astronomija.info/news/07-08-06.php

[Mantas]

http://www.astronomija.info/news/07-08-06.php

Prie plikos nuorodos būtų gerai pateikt ir pavadinimą, ačiū.

[Aš]

Jei jums įdomu, kaip mes pristatomi ateiviams, pasižiūrėkite čia:

Laiškas nežemiškam protui

Jiems pateikiama 116 nuotraukų ir galybė audio įrašų, kartu su pasisveikinimu 55 kalbomis bei nurodant, jog siekiame tik taikos ir draugystės.

Tikiuosi [pi:s] (peace) ateivių kalboje (jei tokia ten egzistuoja) neturi jokios neigiamos reikšmės

Vienas iš pavyzdžių kaip ateiviai mokinami mūsų matematikos dėsnių:


Beje, kad visą šią informaciją perskaitytų, ateiviams reikėtų sukurti (ar ištraukus iš antikvarinio muziejaus nuvalyti dulkes) kažką panašaus į mūsų patefoną. Net šiais mūsų laikais tai atrodo primityvus ir atgyvenęs įrenginys, ką jau kalbėti apie ateivius.

[Thomasasz]

Marsaeigis "Opportunity" atlaikė Marso smėlio audras ir ruošiasi naujiems tyrimams


http://www.technologijos.lt/archyvas...orijos_krateri

[Sula]

Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14115282

Mano manymu iš ne kartą registruoto reiškinio daromos visai alogiškos išvados.

[Slav0n]

Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14115282

Delfi tikri sensaciju miegejai, is tikruju straipsnis vokietuku vos 0.5 puslapio,
tyrimus jie atlikineja jau ne pirmus metus ir skelbia iveike sviesos greiti jau nepirma syki - nutylejo tik tai kad ponas Giunteras Nimcas priesingai negu priimta visame pasaulyje supranta sviesos greicios apibrezima. Kitaip sakant pagal juo numone jei mes galim nusiust energijos kvanta greiciau nei tuo pat momentu issiusta paprastu "zmonišku" sviesos greiciu - tai Einsteinas neteisus. Anaiptol su vienu sviesos kvantu (nepamirstant korpuskulinio-banginio dualizmo) galima atlikti pirmo kvanto fronto amplitudes perstumima - daznai stebimas effektas lazeriose. Tai va perstumiant fronta mes laimime pirmo informacijos paketo persiuntimo greityje (jis anksciau uzfiksuojamas) - nors likusieji duomenis nukeliaju iprastu greiciu - kitaip pasakius VIENO KVANTO perkelimas greiciu >10^8 imanomas, o informacijos GRUPINIS GREITIS niekados nevirsys 10^8. Ka ir sake dede Einsteinas. Taigi pamirskit laiko masinas

[Irma]

P. Alleno projektas kosmose ieško ateivių pėdsakų

Trikampės galaktikos nuotr.

JAV Kalifornijos valstijos Hat Creeko miestelyje įkurtas „Alleno Teleskopinis Įrenginys“ (Allen Telescope Array – ATA) ketvirtadienį kosmose pradėjo ieškoti svetimos gyvybės pėdsakų, pranešė BBC.


Milijardieriaus Paulo Alleno, vieno iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų, finansuojamas projektas pasitelks 350 6m skersmens antenų, kad ištirtų daugiau nei milijoną žvaigždžių sistemų, ieškodamas nežemiškų protingų būtybių skleidžiamų radijo signalų.

Tikimasi, jog vienas didžiausių pasaulio radioteleskopų aptiks ateivių egzistavimo įrodymų iki 2025 metų.

Bandydami naująjį įrenginį, SETI instituto ir Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai sudarė Andromedos ir Trikampės (Triangullum) galaktikų radijo bangų žemėlapius.

ATA kūrėjų teigimu, netgi veikdamas ne visu pajėgumu, naujasis teleskopas meta rimtą iššūkį didesniems kosmoso stebėjimo instrumentams.

Kol kas naudojamos tik 42 antenos, o pats projektas laukia naujų investuotojų. P. Alleno indėlis į ATA – 25 mln. JAV dolerių. Norint paleisti į darbą visas likusias antenas, reikės papildomų 25 mln. dolerių.

Tikimasi, kad be protingos nežemiškos gyvybės paieškų, ATA padės geriau suprasti tokius fenomenus, kaip supernovos, juodosios skylės, ir kai kurie kiti „egzotiški“ astronomijos objektai, kurių egzistavimas yra įrodytas skaičiavimo būdu, tačiau niekada tiesiogiai nepatvirtintas žmogaus sukurto aparato.

Dabar intensyviai ieškom, o paskui intensyviai "bėgsim"

[rat]

Bull... ar ne bull...

Atleistas NASA ekspertas žino Mėnulio paslaptį?
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14854826

[Thomasasz]

Bull... ar ne bull...

Atleistas NASA ekspertas žino Mėnulio paslaptį?
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=14854826

Na, gali būti, kad jis kažką žino, bet ta ru informacija pasitikėjimo nekelia

[Aš]

KTU priėmė strateginę kryptį tapti mokslo ir inovacijų universitetu

Lapkričio 28 d. Kauno technologijos universiteto Senatas, atsižvelgdamas į Lietuvoje vykstančius procesus, aukštojo mokslo situaciją, verslo ir pramonės poreikius, demografinę padėtį, apibendrino išsamios KTU potencialo ir galimybių analizės rezultatus bei numatė tolesnes strategines Universiteto vystymosi gaires. Nuspręsta siekti mokslo ir inovacijų universiteto statuso.

<...>

Kauno technologijos universitetas, būdamas didžiausias technologinis universitetas Baltijos šalyse, jau kelerius metus iš eilės išsiskiria iš kitų Lietuvos universitetų pagal savo uždirbamas lėšas iš užsakomųjų darbų. "Uždirbame tiek, kiek kiti Lietuvos universitetai kartu paėmus", – teigia KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas. 2006 m. mokslo tyrimų finansavimas, neįtraukiant asignavimų iš valstybės biudžeto, sudarė 10799, 00 tūkst. litų (tarp jų 4087, 15 tūkst. litų iš ūkio subjektų). Mokslo tyrimų finansavimo šaltiniai, be asignavimų iš valstybės biudžeto, KTU pasiskirstę taip: 40 proc. sudaro tarptautinės mokslo programos, 32 proc. – ūkio subjektai, 22 proc. – valstybinis mokslo ir studijų fondas, 6 proc. kitos valstybės institucijos. KTU dalyvauja daugiausiai Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos (Framework) projektų – iš viso 33. Tai didžiausia programa finansuoti mokslo tyrimus Europoje iš bendro ES biudžeto.

<...>

Kartu su Kauno medicinos universitetu bei Lietuvos energetikos institutu KTU kuria aukštųjų technologijų slėnį "Santaka", kuriame bus plėtojamos darniosios chemijos ir farmacijos, mechatronikos ir susijusių elektroninių technologijų, biomedicininės inžinerijos, ateities energetikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sritys. Tai turėtų būti didžiausias aukštųjų technologijų slėnis Lietuvoje.

[liutass]

Planeta - Žemė

[Svecias]

Lietuva svajoja apie uždarą kosmoso klubą

www.delfi.lt




Lietuva ketina tapti prestižinės organizacijos – Europos kosminės agentūros, garsėjančios griežtomis stojimo sąlygomis, nare. Tačiau tam reikės daugiau laiko, nei pareikalavo stojimas į NATO ar ES. Iš įvairių ministerijų atstovų suburta specialistų grupė per mėnesį turės apibrėžti šalies verslo ir mokslo interesus kosminės veiklos srityje bei svarstys galimybę Lietuvai įsitraukti į Europos kosmoso agentūros (ESA) veiklą.

Kvepia dideliais pinigais
Reklama




Darbo grupė turi išsiaiškinti suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, parengti Lietuvos kosmoso politikos interesų projektą ir pateikti pasiūlymą dėl dalyvavimo Europos kosmoso programoje.

Manoma, kad naudos iš ESA projektų turėtų transportininkai, navigacinių sistemų kūrėjai bei taikytojai, žemės ūkio, statybų srities atstovai, kuriems reikalingi tikslūs geodeziniai matavimai, informacinių technologijų bendrovės, kurios galėtų užsiimti informacinių srautų iš palydovų apdorojimu.

1 mln. eurų metinis narystės mokestis suteiktų šansą Lietuvos verslui gauti užsakymų iš kosmoso technologijų srities. Valstybėms ne ESA narėms nebus lygiateisių galimybių dalyvauti europiniuose kosminių technologijų projektuose.

ES kosmoso tyrinėjimams ir naudojimui skiria milžiniškas lėšas. Tarp jų – ir 3,4 mlrd. erų, kuriuos lapkritį apsispręsta skirti nepriklausomai palydovinio ryšio sistemai „Galileo“ sukurti.

Veržiasi žemėlapių kūrėjai

Lietuvoje yra įmonių, jau dabar sėkmingai išnaudojančių kosminių technologijų teikiamus pranašumus ir galinčių dalyvauti pritaikant kosmines technologijas.

Už Lietuvos stojimą į ESA aktyviai agituoja Kaune veikianti aukštųjų technologijų verslo bendrovė „Aerogeodezijos institutas“, kurianti žemėlapius. Jame pernai įkurtas Taikomųjų tyrimų centras. Jo direktorius Gediminas Vaitkus pažymėjo, kad per pirmąjį šio centro veiklos pusmetį parengtos kelios tarptautinių projektų paraiškos, kurių viena – Europos Sąjungos projektas „Geoland2“ jau laimėjo finansavimą ir netrukus bus pradėtas įgyvendinti.

„Šiame projekte bus kuriamos, testuojamos ir diegiamos į gamybą įvairios kosminės informacijos panaudojimo technologijos. Jos skirtos įvairiems teminiams žemėlapiams gaminti“, – aiškino G.Vaitkus.

Tam, kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, jis čia pat pasiūlė žvilgtelti į centro darbuotojos Evgenijos Gurovos parengtus žemėlapius. „E.Gurovą atsiviliojome iš Kaliningrado, nes Lietuvoje beveik nėra specialistų, galinčių apdoroti iš kosmoso darytas nuotraukas“, - šyptelėjo G.Vaitkus.

E.Gurovos kompiuterio ekrane atsivėrė spalvotos nuotraukos, o paspaudus kelis kompiuterio klaviatūros mygtukus galima pamatyti, pavyzdžiui, Baltijos jūros vandens temperatūrą atskirose zonose, dirvožemio naudojimo būdą (iš karto matyti, kad Lietuvoje ir Lenkijoje žemė kultivuojama, o tarp jų esanti Kaliningrado sritis atrodo lyg dykuma).

Didžiuma pinigų grįžtų

Anot G.Vaitkaus, Vakarų Europos valstybės įkūrė agentūrą, kuri galėtų iš kosmoso daryti verslą. „Tai nebuvo bandymas užkariauti kosmosą, bet gauti iš jo informacijos. Verslo esmė – paleidi palydovą, fotografuoji Žemę ir parduoti nuotraukas“, - vieną galimybių apibūdino Taikomųjų tyrimų centro direktorius.

Anot jo, kuriamas palydovo „Galileo“ tinklas – tai bandymas konkuruoti su amerikiečių GPS sistema, ją pakeisti. „Europa pasaulinėje kosmoso informacijos rinkoje siekia būti lygiaverčiu žaidėju, kaip JAV, Kinija, Indija“, – teigė G.Vaitkus.

Pasak pašnekovo, tai slaptas verslas, kuriame naudojamos naujausios technologijos. „Jei ne politinė Europos parlamento valia, naujos ES valstybės neturėtų jokių galimybių prie jų prieiti. Asmeniškai iš vieno ESA vadovų teko girdėti, kad jiems nereikia naujų narių. Tačiau patenkinus griežtas sąlygas, jie sutinka įsileisti naujus žaidėjus. ESA su kandidate derasi 5-7 metus, paskui paleidžia bandomąją programą. Lietuva mokėtų apie 5 mln. litų metinį mokestį, tačiau 90 proc. pinigų grįžtų atgal į šalį užsakymų pavidalu“, – pabrėžė specialistas.

Anot jo, iš naujųjų ES narių kol kas tik Lenkija derasi dėl narystės ESA. Tačiau narystė gali ir neduoti lauktos naudos. „Pavyzdžiui, Portugalija moka milijono eurų mokestį, tačiau neturi nė vienos kompanijos, kuri galėtų pasiūlyti savo paslaugas“, – pastebėjo G.Vaitkus.

Svajonė - lietuviškas palydovas

Pirmą kartą kvietimas dalyvauti europinėse kosminės programose nuskambėjo 2006 metais. Lietuvoje yra dvi bendrovės, kurios jose jau dalyvauja. Be Aerogeodezijos instituto tyrimų programose dalyvauja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

Lietuvos nacionalinės kosmoso technologijų platformos, vienijančios verslo ir mokslo atstovus, tarybos pirmininkas Vidmantas Tomkus, taip pat įsitikinęs, kad Lietuvai verta dalyvauti ESA veikloje.

„Kosmosas – tai ne tik raketos nešėjos, palydovai ir kosmonautai“, – pastebėjo jis. Jo vadovaujama bendrovė „Arcus Novus“, teikianti balso ir duomenų ryšio paslaugas per palydovą, ėmėsi privačios iniciatyvos kosminės pramonės technologijų parkui sukurti.

V.Tomkus netoli Vilniaus įsigijo 10 ha sklypą, kuriame siūlo įsikurti įmonėms, turinčioms pretenzijų dirbti su kosminėmis ir palydovinėmis technologijomis. Ten statomas ryšių mazgas, palydovinės antenos.

Tarybos pirmininkas užsiminė apie idėją, kurią Lietuva galėtų įgyvendinti. „Mūsų šalis, kaip ir kitos, turi teisę paleisti savo palydovą, tam skirtas tam tikras dažnis. Žinoma, reikia vertinti realiai, vieni patys to neįstengtumėme, reikėtų kooperuotis su Rytų Europos ar Užkaukazės šalimis“, – svarstė G.Vaitkus.

V.Tomkaus nuomone, perspektyvi „kosminė“ kryptis verslui plėtoti – telekomunikacijos per palydovą. Palydovinis ryšys naudojamas teritorijose, kur nėra jokio ryšio. Taip pat, jo nuomone, lietuviai galėtų prisidėti ir prie nepriklausomos sistemos „Galileo“, prie globalios aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos kūrimo.

Sukūrė daugiapakopę raketą

Lietuvis karininkas Kazimieras Simonavičius 1650 metais išleido savo garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“. Mokslininkas knygoje išsamiai su brėžiniais ir paaiškinimais aprašė svarbiausius savo atradimus - daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją.

Anot aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos, nors kurdamas pirmąsias raketas, K.Simanavičius apie kosmoso užkariavimą negalvojo, galima drąsiai teigti, jog būtent jis padėjo pagrindus šiuolaikinei kosmonautikai.

Sovietmečiu lietuviai taip pat dalyvavo kosmoso programose. Kaune tekstilės, energetikos institutuose buvo kuriami kosmonautų skafandrai, kosminių laivų termoizoliacinės plokštelės. Zokniuose buvo įrengtas Europoje didžiausias tūpimo takas, tinkantis daugkartinio naudojimo kosminiams laivams nusileisti.

Akademikas Alfonsas Merkys sovietmečiu atrinko augalus, galinčius augti kosmose. Eksperimentų patvirtinti kosmose nepavyko, nes paruošti mėginiai buvo sunaikinti starto aikštelėje sprogus raketai – nešėjai. A.Merkio pradėtus darbus dabar tęsia mokslininkai Artūras Žukauskas, Danguolė Raklevičienė ir kiti mokslininkai.

Pirmasis – ne D.Banionis

Kartais pajuokaujama, kad pirmasis lietuvis kosmose buvo aktorius Donatas Banionis, nusifilmavęs Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“. Tačiau lietuviško kraujo ir lietuvišką pavardę turintis žmogus išties yra buvęs kosmose.

1969 metų sausio 15 dieną į kosmosą pakilo rusų erdvėlaivis „Sojuz-4“, kurio vienas kosmonautų buvo Aleksejus Jelisejevas.

Pirmasis pasaulinis karas A.Jelisejevo senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius – nubloškė į Riazanės guberniją. Ten jiems gimė sūnus – būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas Kuraitis (1905 – 1978).

1934 metais nužudžius sovietinį veikėją S.Kirovą, Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga. Jos metu buvo suimta ir daug lietuvių (dėl ryšių su Lietuva, užsieniu ir pan.). Į lagerį 1935 metais pateko ir S.Kuraitis. Jo žmona Valentina Jelisejeva buvo priversta išsiskirti, o sūnui suteikė savo mergautinę pavardę. Taip 1950 metais Kuraitis tapo Jelisejevu.

A.Jelisejevas tapo pirmuoju žmogumi, tris kartus pakilusiu į kosmosą ir pirmuoju pasaulyje (kartu su J.Chrunovu) atviru kosmosą perėjusiu iš vieno erdvėlaivio į kitą. Iš viso kosmose jis praleido 8 paras 22 valandas 22 minutes 33 sekundes. Baigęs kosmonauto karjerą, A.Jelisejevas dirbo mokslinį darbą, 1989-1992 metais buvo SSRS liaudies deputatu, turėjo daug visuomeninių pareigų. lietuviško kraujo turintis kosmonautas iki šiol gyvena Maskvoje.

Arti kosmoso buvo Rimantas Stankevičius (1944 – 1990). Jis buvo praėjęs tris kosminio parengimo programas ir turėjo teisę vadintis kosmonautu. Savo dienoraštyje lietuvis rašė: į kosmosą numatyta kilti 1990 metų vasario mėnesį. Tačiau tam sutrukdė politinės ir kitos aplinkybės. Lietuvis žuvo 1990 metais, bandydamas lėktuvą. R.Stankevičius palaidotas Kaune.