Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mokslas ir visata

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Na, ok Tos tolimos galaktikos tai manau ir liks neištirtos... Dabar, manau, svarbiausia aplėkti bent mūsų pačių galaktiką, kuri, kaip žinia, labai didelė... Štai šviesa per ją „kiaurai“ praeina per 100 000 metų Šiaip dabar tolimiausiai nuskridęs žmogaus aparatas yra Voyager 1, kuris dabar yra maždaug 7mlrd km nuo Žemės

    O db klausimas... Kam skiriami tokie dideli pinigai naujiems teleskopams ant žemės, jei tuos pačius pinigus būtų galima skirti palydovams-teleskopams, pvz, kaip Huble?

    Comment


      #82
      Aš:
      nemanau, kad USA nežinojo, ką planuoja Europa
      Iš kitos pusės: taip pat netikiu, kad USA nenorėtų toje srityje turėti pranarumo prieš europą, ir apžiūrinėti tų planetų paviršiaus. Galų gale - įsivaizduokite, ką galima su tokiu teleskopu pamatyti marse ar mėnulyje

      Comment


        #83
        Parašė somis Rodyti pranešimą
        Galų gale - įsivaizduokite, ką galima su tokiu teleskopu pamatyti marse ar mėnulyje
        Gal pamatyti ar buvo JAV mėnuly ar ne?

        Beje, juokingas dalykas... Pažiūrėjus Google Moon foto ir arčiau jas priartinus matosi sūris http://moon.google.com/ ir priartinkit iki pačio mažiausio... Įdomu kodėl čia taip??

        Comment


          #84
          Parašė Aug1z Rodyti pranešimą
          Tai kad apskritai šiuo metu mums pasiekiamų galaktikų, be savosios, nėra. Vien išskristi iš paukščių tako, skrendant net ir šviesos greičiu (kas pagal dabartinę reliatyvumo teoriją yra neįmonama objektui, turinčiam masę) prireiktų nemažiau 100 000 metų... Į kaimynę Andromedą - kelių milijonų metų... Tai apie kokį pasiekiamumą kalba eina?
          Turėjau omenyje radiolokacinį pasiekiamumą.
          Parašė somis Rodyti pranešimą
          nemanau, kad USA nežinojo, ką planuoja Europa
          Niekas to ir nesako, bet projektas ne NASA, o ESA.
          Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
          O db klausimas... Kam skiriami tokie dideli pinigai naujiems teleskopams ant žemės, jei tuos pačius pinigus būtų galima skirti palydovams-teleskopams, pvz, kaip Huble?
          Pinigai ne tie patys. Iškelti tokį teleskopą į orbitą ir jį ten aptarnauti kainuoja pakankamai brangiai.
          Paskutinis taisė ; 2007.05.06, 21:20.
          Įžvalgos.lt - FB - G+

          Comment


            #85
            Ash bei Tomai ,
            kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.

            Comment


              #86
              Parašė Tomasl Rodyti pranešimą
              Ash bei Tomai ,
              kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.
              Kolegos, apšvieskit... Kas tai yra Regis, 9klasėj apie tokias dar nemoko D

              Comment


                #87
                Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
                Kolegos, apšvieskit... Kas tai yra Regis, 9klasėj apie tokias dar nemoko D
                Šis paaiškinimas mums bus suprantamiausias:
                http://www.kompiuterija.lt/cgi-bin/k...4994#pid464994

                Čia, jei moki angliškai, puslapis, skirtas šiai teorijai: http://superstringtheory.com/
                Čia nemažai lietuviškai: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/75
                Parašė Tomasl Rodyti pranešimą
                Ash bei Tomai ,
                kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.
                Nuomonė...į šį klausimą vienareikšmiškai negalėtų atsakyti ir patys fizikai (tie tikrieji), tai ką galime pasakyti mes. Nesusipažinęs aš su šiuo dalyku, pasiskaitysiu turėdamas laiko ir išsakysiu savo nuomonę
                Paskutinis taisė ; 2007.05.06, 23:10.
                Įžvalgos.lt - FB - G+

                Comment


                  #88
                  Ne, čia ne mano protui... Pardon apie šitą teoriją nebazarinsiu DD

                  Comment


                    #89
                    Perskaičiau visą šitą: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/75

                    Daug ką paaiškina šita teorija, bet pati iškelia tiek pat daug klausimų, kurių negalima atsakyti (kol kas). Primena pačių entuziastų išplėtotą savo fantaziją, bet nežiūriu į tai skeptiškai. Patiko ši dalis:
                    Pagal teoretikų aptiktas stygų ir branų sąsajas yra visai įmanoma, kad dabartinis Visatos plėtimasis, t. y. trimatė erdvė, kurioje gyvename, irgi gali būti milžiniška brana, o mes – tos branos pasaulis. Įsivaizduokime, kad atvirosios stygos galai juda 3-branoje, negalėdami jos palikti, o visaip kitaip styga gali judėti. Kadangi fotonai yra atvirosios stygos, tik virpančios tam tikru, fotonui būdingu rezonansu, jie gali be jokių apribojimų keliauti branos viduje. Todėl brana mums atrodo permatoma, arba, tiksliau, nematoma, nes negalime matyti, kad joje skendime. Kadangi fotonus sudarančių stygų galai negali palikti mūsų 3-branos, jos negali pereiti į kitus daugiamatės erdvės matmenis. Tokiu būdu, 3-brana leidžia šviesos fotonams – elektromagnetinės sąveikos nešėjams – judėti tik trimatės erdvės viduje (4-mačiame erdvėlaikyje). Lygiai taip pat mūsų trimatės erdvės palikti negali ir silpnosios bei stipriosios branduolinių sąveikų nešėjai W, Z bozonai ir gliuonai. Nes jie atsiranda taip pat iš atviros stygos virpesių. Todėl kaip ir fotonai, jie negali nutekėti į kitus, papildomus erdvės matmenis. Tas pats ir su medžiagos dalelėmis, nes elektronus, kvarkus ir kt. daleles sudaro irgi atvirosios stygos. Tačiau su ketvirtąja, gravitacine sąveika situacija jau kitokia, nes ją pernešantys gravitonai atsiranda iš uždarų stygų virpesių. O uždarosios stygos neturi galų, todėl brana jų nesulaiko. Jos gali laisvai judėti tiek branos viduje, tiek ir nuo jos atsiskirti. Taigi mūsų stebimoji trimatė erdvė nėra atskirta nuo likusių šešių ar septynių Visatos matmenų. Ryšį palaiko gravitacija, kuri gali nutekėti anapus mūsų įprastinio erdvėlaikio arba į jį įsilieti. Kuo didesni tie kiti erdvės matmenys, tuo daugiau gravitacijos į juos nuteka ir tuo silpnesnė ši sąveika turėtų būti stebima mūsų įprastinėje erdvėje.
                    Tai paaiškina tą galimybę keliauti tarp kelių dimensijų juodųjų skylių pagalba (dėl jų milžiniško gravitacinio poveikio).

                    Čia žaviai paprastas sudėtingumas
                    Stygos juda dvimatėmis trajektorijomis, tai abiejų stygų trajektorijų matmenų suma bus 2+2=4.
                    Įdomu, kas gali sąlygoti erdvės plyšimą.

                    O čia straipsnis kuris tikrai nenuteiks smagiai
                    "Žemė pavirs dulkėmis?"
                    http://www.ve.lt/?data=2005-11-05&id=1131124180

                    /\ žinau ir man nesinori tikėti
                    Paskutinis taisė ; 2007.05.07, 13:47.
                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                    Comment


                      #90
                      Jo prisimenu tas dulkes Kaip visi DELFI'yje komentavo... Ot palūžau gerai

                      Comment


                        #91
                        Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
                        Jo prisimenu tas dulkes Kaip visi DELFI'yje komentavo... Ot palūžau gerai
                        O man nejuokinga, straipsnyje taip ir neradau nė vieno teiginio, kad to nebus. Nors kita vertus keista, staiga imsim ir pražūsim, vos po 7-ių (nuo dabar) metų, nors sau ramiai gyvenom tūkstančius, netgi milijonus. Visvien, jei ten rasčiau bent vieną teiginį, kad to nebus, jausčiausi geriau
                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                        Comment


                          #92
                          Nesąmonė apskritai... Ten parašyta, kad tų dulkių debesies ilgi 10 mln mylių... Na kiek km nežinau... Na, bet taigi čia palyginus net su mūsų saulės sistema yra mažiukas darinėlis... Juk nuo Žemės iki Marso opozicijoj būna 55 mln km

                          Nu šiaip nežinau...

                          Comment


                            #93
                            Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
                            Nesąmonė apskritai... Ten parašyta, kad tų dulkių debesies ilgi 10 mln mylių... Na kiek km nežinau... Na, bet taigi čia palyginus net su mūsų saulės sistema yra mažiukas darinėlis... Juk nuo Žemės iki Marso opozicijoj būna 55 mln km

                            Nu šiaip nežinau...
                            Ta vieta ir man užkliuvo, bet pagalvojau, gal jo poveikio zona yra kur kas didesnė. Su tas kosminiais masteliais negali būti tikras dėl nieko. Šiaip aš nepanikuoju, nereikia į tai žiūrėt kaip į "gelbėkitės kas galit, žiūrėkit ką radau parašyta" Bet tokius straipsnius, manau, reikėtų leisti atsakingiau, čia ne politinė arena, kur galima "burbulus" pūsti. Straipsnio sudaromos situacijos vaizdas turėtų būti atitinkamas realiai grėsmei, o čia arba stipriai perlenkta lazda arba mūsų laukia dideli nemalonumai (švelniai tariant). Matyt, šiuo atveju, yra pirmasis variantas.
                            Paskutinis taisė ; 2007.05.07, 16:11.
                            Įžvalgos.lt - FB - G+

                            Comment


                              #94
                              Dar man užkliuvo tas žmonių pasiuntimas į kitą galaktiką... Čia iš vis nesąmonė... Niekas dar net nežino ar ten yra gyvenamų planetų... O jau siųs... Iš vis nepagaunu aš tų dulkių... Kaip ten tos dulkės valgo viską? ;D

                              Comment


                                #95
                                Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
                                Dar man užkliuvo tas žmonių pasiuntimas į kitą galaktiką... Čia iš vis nesąmonė... Niekas dar net nežino ar ten yra gyvenamų planetų... O jau siųs... Iš vis nepagaunu aš tų dulkių... Kaip ten tos dulkės valgo viską? ;D
                                mokslininkas padarė išvadą, kad gaunama informacija apie šiuos objektus, patekusius į kosminę skylę, gali būti transformuota.

                                Ši iškreipta transformacija pirmiausiai keičiai objekto esmę. Tokiu būdu "apkrėstas" objektas transformuoja bet kokią informaciją apie kūną, kuris pasitaiko jo kelyje.

                                Be viso to, jeigu debesis pasieks Žemę, jo poveikis mūsų planetai bus panašus į tą, kai ant rankraščio, rašyto rašalu, užpilama vandens.
                                Nežinau, galbūt to debesies įtaka gali pakeisti kokius nors fizikos dėsnius arba, pavyzdžiui, mūsų planetos tam tikras sritis, tokias kaip magnetinis laukas ir t.t..
                                Įžvalgos.lt - FB - G+

                                Comment


                                  #96
                                  Na tai aš taip ir maniau kad jos lievakės O šiaip dėl jų nesiparinu... Na, jei ką, toks jau likimas, nieko nepadarysi

                                  O kaip manote, jei dabar skrietų koks asteroidas link Žemės, tai NASA darytų kaip per Holivudinisu filmus ? D

                                  Comment


                                    #97
                                    Parašė Thomasasz Rodyti pranešimą
                                    Na tai aš taip ir maniau kad jos lievakės O šiaip dėl jų nesiparinu... Na, jei ką, toks jau likimas, nieko nepadarysi

                                    O kaip manote, jei dabar skrietų koks asteroidas link Žemės, tai NASA darytų kaip per Holivudinisu filmus ? D
                                    Tai cia kaskur jau rase, kat NASA kuria branduoline raketa kuri pakreiptu asteroido trajektorija bet jo nesusprogdintu

                                    Comment


                                      #98
                                      Jai dabar, skristu asterodas, tai rašytume paskutines žinutes....
                                      ir niekas mums ne mes patys nepagelbėtume...

                                      Comment


                                        #99
                                        Obą. Tai man jau nebereikės rūpintis, į kokią mokyklą vaikus leisti Ir arenos koncesiją mokėsime jau nebe 25 metus, o gal tik kokius 7 nuolaida..

                                        P.S. dėl to sūrio mėnulyje rimtai geras

                                        Comment


                                          Paistalas kažkoks ir nieko daugiau. Kas ten turi būt per debesis, kad per 7 metus nukeliautų 28 000 šviesmečių. Taip išeina, kad jo greitis yra 4000 kartų didesnis už šviesos , jau nebekalbu apie ruošiamus erdvėlaivius skridimui į kitas galaktikas , reiks pasistengt norint padaryt ervėlaivį, kuris bent 4001k. už šviesą greičiau skristų (kad nuo debesies pabėgtume ). Atsibuskit...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X