Parašė pauliaK
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Technologijų naujienos
Collapse
X
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąPala 100mbps tai siuncia mazdaug 12 megabaitu per sekunde, reiskia 700MB filma atpucia per MINUTE ir tau atsibosta laukt? As su 4mbps sedziu berods (25 kartus letesnis nei tavo) ir nelabai skundziuosi kokiu greiciu man filmus atpucia
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąNa siaip tik idomus pastebejimas, kad zmogus turi 25 kartus didesni greitri nei as ir skundziasi kai as tuo 25 kartus mazesniu is esmes beveik pilnai patenkintas Keista kai zmoniu poreikiai desimtimis kartu skiriasi
Comment
-
And the leader in high speed fiber broadband is... Lithuania
If you've had the vague sense that the Internet in North America is moving back toward scarcity rather than forward to abundance, we've got a solution for you. Move to Lithuania. TEO LT, Lithuania's top telecommunications service, says that in two weeks the company will boost the speed of its ZEBRA Fiber-to-the-Home ISP service "premium" plan to up to 300Mbps for downloads.
Comment
-
Parašė toleranceofculture Rodyti pranešimąVa taipPost in English - fight censorship!
Comment
-
Nelabai čia naujiena, nes, kaip suprantu, jau įdiegta prieš kelis metus, bet aš išbandžiau tik prieš kelias dienas. Automatinė pasų kontrolė oro uoste (tik ES pasams su RFID mikroschema)
http://www.ips.gov.uk/cps/rde/xchg/i...s.xsl/1079.htm
Visa esmė: nebereikia kontaktuoti su "gyvu" pasienio kontrolės pareigūnu, o tiesiog įkišti paso puslapį su mikroschema į skanerį, tada pažiūrėti į kamerą, sistema atpažįsta (arba neatpažįsta ) ir atidaro (neatpažinimo atveju tikriausiai neatodaro) automatinius vartelius. Viskas. Procesas užtrunka apie 15 sekundžių. Šiaip Stanstedo oro uoste prie kontrolės laukė eilutė, bet prie tų aparatų niekas nedrįso eiti, išskyrus porą žmonių (įskaitant mane). Labai "cool" ir "hi-tech" dalykas.Paskutinis taisė John; 2011.05.08, 15:10.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNelabai čia naujiena, nes, kaip suprantu, jau įdiegta prieš kelis metus, bet aš išbadžiau tik prieš kelias dienas. Automatinė pasų kontrolė oro uoste (tik ES pasams su RFID mikroschema)
http://www.ips.gov.uk/cps/rde/xchg/i...s.xsl/1079.htm
Visa esmė: nebereikia kontaktuoti su "gyvu" pasienio kontrolės pareigūnu, o tiesiog įkišti paso puslapį su mikroschema į skanerį, tada pažiūrėti į kamerą, sistema atpažįsta (arba neatpažįsta ) ir atidaro (neatpažinimo atveju tikriausiai neatodaro) automatinius vartelius. Viskas. Procesas užtrunka apie 15 sekundžių. Šiaip Stanstedo oro uoste prie kontrolės laukė eilutė, bet prie tų aparatų niekas nedrįso eiti, išskyrus porą žmonių (įskaitant mane). Labai "cool" ir "hi-tech" dalykas.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąTikrai, kad gerai sugalvota. Bet čia tik vietoje pasieniečių, ne Šengeno zonoje? Check-in'e vistiek galioja sena tvarka?
Comment
-
Parašė Vaidas Rodyti pranešimąJonai, kuriais metais išduotas tavo pasas? Maniškiame mikroschema taip pat yra, tačiau man atrodo, kad joje nėra įrašyta jokių duomenų
Beje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?Paskutinis taisė John; 2011.05.08, 16:08.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKaip check-ine? Daugeliu atveju (priklauso nuo oro linijos ir vietos tvarkos) veikia automatinis arba online check-in'as, kas reiškia, kad atsispausdinęs boarding pass'ą (ar netgi turėdamas jį smartphono ekrane) tiesiog eini tiesiai prie security check'o ir prie tokių pačių automatinių pasų patikros vartelių.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąMan kažkaip labai dažnai tenka checkintis rankiniu būdu, su moteriške apžiūrinčia pasą ir t.t.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą2008 vasarą. Aš net nežinau, kas ten įrašyta, nes niekada netikrinau. Nors spėju, kad turi būti nuotrauka ir tie patys paso duomenys. O tu, kai bus galimybė, tiesiog pabandyk pasinaudoti tokiu automatiniu įrenginiu ir pažiūrėk ar praleis.
Beje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?
Comment
-
Parašė Vaidas Rodyti pranešimąHm... Maniškis išduotas 2007 gruodį. Ko gero, nuotrauka bei duomenys bus ir pas mane. Šiaip aš galvojau, kad tie automatiniai vartai būtent ir reikalauja pirštų antspaudų, kurių mano pase tikrai nėra.
Pirštų atspaudų tikriausiai ir nereikia, nes mane praleido be problemų. O jei reiktų atspaudų, tikriausiai ir pirštus skanuotų, kaip daro kai kuriuose oro uostuose (pvz. Malaizijoje).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąBeje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?
Šiaip susimąsčiau dabar skaitydamas, įdomu ar galima Jūsų šiek tiek senesnius pasus, kurie jau turi mikroschemą "patobulinti" ir įrašyti į ją papildomai ir pirštų antspaudus?
P.S. Draugė prieš daugiau nei metus darėsi pasą, sakė tada jau irgi pirštų antspaudus ėmė .
Comment
-
Deguonies pagausėjimas prikelia mirusį jūros dugną naujam gyvenimui - sukuriamos naujos ekosistemos.
„Pastaruoju metu visi susikoncentravę ties medžiagų, neigiamai veikiančių jūros dugną, patekimo į vandenis ribojimu, tačiau mes vietoje to galime padėti pačiai gamtai natūraliai susidoroti su fosforo junginiais, kurie ir sukelia didžiausias problemas“, - sakė Andersas Stigebrandtas, Gotenbugo universiteto Švedijoje profesorius.
Šio universiteto mokslininkų dviejuose šalies fiorduose atliekamų bandomųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad pumpuojant deguonies prisotintą vandenį iš jūros paviršiaus į dugną, ekosistemos pamažu atsistato. Šiuo metu didelė vėjo varoma pompa turėtų būti išbandoma atviruose Baltijos vandenyse, praneša „TerraDaily“.
Jūros dugno aprūpinimą deguonimi galima palyginti su užliejamų plotų sukūrimu žemės paviršiuje. Abiem atvejais sudaromos tinkamos sąlygos atsirasti produktyvioms ekosistemoms, kurios efektyviai sunaudotų susikaupusių medžiagų perteklių.
Šiuo metu Baltijos jūros gelmėse – 120 metrų ir didesniame gylyje - paplitę paprastos struktūros augalai ir organizmai, kuriems nereikalingas deguonis, tačiau jų išskiriamos medžiagos yra kenksmingos jūros gyvybei, nes skatina rūgimą.
„Jei miręs Baltijos dugnas butų aprūpintas deguonimi, kiekvienas kvadratinis kilometras sugebėtų per gana trumpą laiką sunaudotų apie 3 tonas susikaupusių fosforo junginių. Tai savo ruožtu turėtų ryškų geocheminį poveikį. Jei deguonies tiekimas vyktų ilgesnį, nei numatyta, laikotarpį, jūros fauna sugebėtų įsitvirtinti ir susikaupusiose nuosėdose. Po deguonies pumpavimo nutraukimo, atsistačiusios ekosistemos su į Baltiją patenkančiais junginiais turėtų susitvarkyti be papildomos pagalbos“, - aiškino A. Stigebrandtas.
Jo vadovaujamame projekte šiuo metu vyksta bandomieji tyrimai ir hipotezių tvirtinimai. Stebint laboratorijose ir fiorduose atliktų eksperimentų tolimesnę eigą, neilgai trukus bus galima išaiškinti – ar deguonimi aprūpintose jūros gilumoje susikūrusi fauna sugebės išlikti ir mažinti susidariusias fosforo junginių nuosėdas.
Bendradarbiaujant su bendrove „Inocean“ bus mėginama sukonstruoti galingą pumpavimo įrenginį, kuris sugebėtų savarankiškai veikti toli nuo kranto ir išbandyti jį atviroje jūroje. Konceptinis siurblys yra 60 metrų aukščio, prie jo jungiami kanalai gali siekti 100 metrų gyli, o unikali konstrukcija turėtų leisti išvengti bangų mūšos. Įrenginį planuojama testuoti rytinėje Švedijos pakrantėje.
„Toks siurblys yra 15 kartų galingesnis už fiorduose per eksperimentus naudotą įrangą. Jo siurbimo galia sieks 30 kubinių metrų per sekundę. Jei šis bandymas su nauja įranga pasiteisins – ateityje bus sukonstruotas 5 kartus galingesnis siurblys, kuris dėl savo specialaus plūduro neturėtų susidurti su sunkumais net ir tiekdamas deguonies prisotintą vandenį į 120 metrų gylį“, - teigė A. Stigebrandtas.
www.technologijos.ltPaskutinis taisė Silber418; 2011.05.26, 15:34.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Deguonies pagausėjimas prikelia mirusį jūros dugną naujam gyvenimui - sukuriamos naujos ekosistemos.
„Pastaruoju metu visi susikoncentravę ties medžiagų, neigiamai veikiančių jūros dugną, patekimo į vandenis ribojimu, tačiau mes vietoje to galime padėti pačiai gamtai natūraliai susidoroti su fosforo junginiais, kurie ir sukelia didžiausias problemas“, - sakė Andersas Stigebrandtas, Gotenbugo universiteto Švedijoje profesorius.
Šio universiteto mokslininkų dviejuose šalies fiorduose atliekamų bandomųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad pumpuojant deguonies prisotintą vandenį iš jūros paviršiaus į dugną, ekosistemos pamažu atsistato. Šiuo metu didelė vėjo varoma pompa turėtų būti išbandoma atviruose Baltijos vandenyse, praneša „TerraDaily“.
Jūros dugno aprūpinimą deguonimi galima palyginti su užliejamų plotų sukūrimu žemės paviršiuje. Abiem atvejais sudaromos tinkamos sąlygos atsirasti produktyvioms ekosistemoms, kurios efektyviai sunaudotų susikaupusių medžiagų perteklių.
Šiuo metu Baltijos jūros gelmėse – 120 metrų ir didesniame gylyje - paplitę paprastos struktūros augalai ir organizmai, kuriems nereikalingas deguonis, tačiau jų išskiriamos medžiagos yra kenksmingos jūros gyvybei, nes skatina rūgimą.
„Jei miręs Baltijos dugnas butų aprūpintas deguonimi, kiekvienas kvadratinis kilometras sugebėtų per gana trumpą laiką sunaudotų apie 3 tonas susikaupusių fosforo junginių. Tai savo ruožtu turėtų ryškų geocheminį poveikį. Jei deguonies tiekimas vyktų ilgesnį, nei numatyta, laikotarpį, jūros fauna sugebėtų įsitvirtinti ir susikaupusiose nuosėdose. Po deguonies pumpavimo nutraukimo, atsistačiusios ekosistemos su į Baltiją patenkančiais junginiais turėtų susitvarkyti be papildomos pagalbos“, - aiškino A. Stigebrandtas.
Jo vadovaujamame projekte šiuo metu vyksta bandomieji tyrimai ir hipotezių tvirtinimai. Stebint laboratorijose ir fiorduose atliktų eksperimentų tolimesnę eigą, neilgai trukus bus galima išaiškinti – ar deguonimi aprūpintose jūros gilumoje susikūrusi fauna sugebės išlikti ir mažinti susidariusias fosforo junginių nuosėdas.
Bendradarbiaujant su bendrove „Inocean“ bus mėginama sukonstruoti galingą pumpavimo įrenginį, kuris sugebėtų savarankiškai veikti toli nuo kranto ir išbandyti jį atviroje jūroje. Konceptinis siurblys yra 60 metrų aukščio, prie jo jungiami kanalai gali siekti 100 metrų gyli, o unikali konstrukcija turėtų leisti išvengti bangų mūšos. Įrenginį planuojama testuoti rytinėje Švedijos pakrantėje.
„Toks siurblys yra 15 kartų galingesnis už fiorduose per eksperimentus naudotą įrangą. Jo siurbimo galia sieks 30 kubinių metrų per sekundę. Jei šis bandymas su nauja įranga pasiteisins – ateityje bus sukonstruotas 5 kartus galingesnis siurblys, kuris dėl savo specialaus plūduro neturėtų susidurti su sunkumais net ir tiekdamas deguonies prisotintą vandenį į 120 metrų gylį“, - teigė A. Stigebrandtas.
www.technologijos.lt
Čia tai cool! Duok Dieve, kad pavyktų.
Comment
Comment