Technologijų naujienos

[Gator]

/\
Pas tave atvestų tokį ploną laiduką, kurį įkištų į tokią nedidelę dėžutę su lemputėmis, kuri turi vieną mygtuką on/off, o iš tos dėžutės jau paprastas Ethernet laidas išeina, kurį arba iškart į kompą kiši, arba į maršrutizatorių .

P.S. Tas laidukas į butą arba namą ateina iš didesnės dėžutės, kurią daugiabučiuose namuose kur nors laiptinėje prie skaitliukų įrengia .

Pas mane tarkim kompai stovi antrame namo aukste tai jie gales ta dezute su ethernet laido isejimu pastatyt antrame aukste? Ar kur nors pirmam aukste kur jiems patogiau ides, o tu jau rupinkis ilgu kabeliu is pirmo auksto i antro auksto kompus?

[Smauglys]

Pala 100mbps tai siuncia mazdaug 12 megabaitu per sekunde, reiskia 700MB filma atpucia per MINUTE ir tau atsibosta laukt? As su 4mbps sedziu berods (25 kartus letesnis nei tavo) ir nelabai skundziuosi kokiu greiciu man filmus atpucia

Nebe tie laikai filmus žiūrėti kurie užima 700mb. Norint normalios kokybės 1080p, reikia keletos GB, o jei kokį bluray nesuspaustą, tai ir 30 gb reikės. O 30 gb siųstis su 100 mbps užtrunka ~50 min. Jei kalbam apie 700mb, tada nemanau bėdos.

[Gator]

Na siaip tik idomus pastebejimas, kad zmogus turi 25 kartus didesni greitri nei as ir skundziasi kai as tuo 25 kartus mazesniu is esmes beveik pilnai patenkintas Keista kai zmoniu poreikiai desimtimis kartu skiriasi

[Smauglys]

Na siaip tik idomus pastebejimas, kad zmogus turi 25 kartus didesni greitri nei as ir skundziasi kai as tuo 25 kartus mazesniu is esmes beveik pilnai patenkintas Keista kai zmoniu poreikiai desimtimis kartu skiriasi

Apetitas bevalgant auga . Šiaip tikrai nesiskundžiau ką ir dabar turėjau, ir negalvojau kad didins greitu laiku. Bet konkurencija daro savo. Pranešė kad bus greitesnis, vadinasi reikia išnaudoti.

[Gytaz]

And the leader in high speed fiber broadband is... Lithuania

If you've had the vague sense that the Internet in North America is moving back toward scarcity rather than forward to abundance, we've got a solution for you. Move to Lithuania. TEO LT, Lithuania's top telecommunications service, says that in two weeks the company will boost the speed of its ZEBRA Fiber-to-the-Home ISP service "premium" plan to up to 300Mbps for downloads.

[toleranceofculture]

And the leader in high speed fiber broadband is... Lithuania

Lithuania's neighbor Estonia, by the way, is ranked by Freedom House as among "the most wired and technologically advanced countries in the world."

Va taip

[index]

Va taip

Tai čia senai jau jų PR kampanija prasukta. Realiai ten nieko stebuklingo nėra. Tokie straipsniai tai analogiškas mūsų bandymas tą patį padaryti.

[John]

Nelabai čia naujiena, nes, kaip suprantu, jau įdiegta prieš kelis metus, bet aš išbandžiau tik prieš kelias dienas. Automatinė pasų kontrolė oro uoste (tik ES pasams su RFID mikroschema)
http://www.ips.gov.uk/cps/rde/xchg/i...s.xsl/1079.htm

Visa esmė: nebereikia kontaktuoti su "gyvu" pasienio kontrolės pareigūnu, o tiesiog įkišti paso puslapį su mikroschema į skanerį, tada pažiūrėti į kamerą, sistema atpažįsta (arba neatpažįsta ) ir atidaro (neatpažinimo atveju tikriausiai neatodaro) automatinius vartelius. Viskas. Procesas užtrunka apie 15 sekundžių. Šiaip Stanstedo oro uoste prie kontrolės laukė eilutė, bet prie tų aparatų niekas nedrįso eiti, išskyrus porą žmonių (įskaitant mane). Labai "cool" ir "hi-tech" dalykas.

[index]

Nelabai čia naujiena, nes, kaip suprantu, jau įdiegta prieš kelis metus, bet aš išbadžiau tik prieš kelias dienas. Automatinė pasų kontrolė oro uoste (tik ES pasams su RFID mikroschema)
http://www.ips.gov.uk/cps/rde/xchg/i...s.xsl/1079.htm

Visa esmė: nebereikia kontaktuoti su "gyvu" pasienio kontrolės pareigūnu, o tiesiog įkišti paso puslapį su mikroschema į skanerį, tada pažiūrėti į kamerą, sistema atpažįsta (arba neatpažįsta ) ir atidaro (neatpažinimo atveju tikriausiai neatodaro) automatinius vartelius. Viskas. Procesas užtrunka apie 15 sekundžių. Šiaip Stanstedo oro uoste prie kontrolės laukė eilutė, bet prie tų aparatų niekas nedrįso eiti, išskyrus porą žmonių (įskaitant mane). Labai "cool" ir "hi-tech" dalykas.

Tikrai, kad gerai sugalvota. Bet čia tik vietoje pasieniečių, ne Šengeno zonoje? Check-in'e vistiek galioja sena tvarka?

[John]

Tikrai, kad gerai sugalvota. Bet čia tik vietoje pasieniečių, ne Šengeno zonoje? Check-in'e vistiek galioja sena tvarka?

Kaip check-ine? Daugeliu atveju (priklauso nuo oro linijos ir vietos tvarkos) veikia automatinis arba online check-in'as, kas reiškia, kad atsispausdinęs boarding pass'ą (ar netgi turėdamas jį smartphono ekrane) tiesiog eini tiesiai prie security check'o ir prie tokių pačių automatinių pasų patikros vartelių.

[Vaidas]

Jonai, kuriais metais išduotas tavo pasas? Maniškiame mikroschema taip pat yra, tačiau man atrodo, kad joje nėra įrašyta jokių duomenų

[John]

Jonai, kuriais metais išduotas tavo pasas? Maniškiame mikroschema taip pat yra, tačiau man atrodo, kad joje nėra įrašyta jokių duomenų

2008 vasarą. Aš net nežinau, kas ten įrašyta, nes niekada netikrinau. Nors spėju, kad turi būti nuotrauka ir tie patys paso duomenys. O tu, kai bus galimybė, tiesiog pabandyk pasinaudoti tokiu automatiniu įrenginiu ir pažiūrėk ar praleis.

Beje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?

[index]

Kaip check-ine? Daugeliu atveju (priklauso nuo oro linijos ir vietos tvarkos) veikia automatinis arba online check-in'as, kas reiškia, kad atsispausdinęs boarding pass'ą (ar netgi turėdamas jį smartphono ekrane) tiesiog eini tiesiai prie security check'o ir prie tokių pačių automatinių pasų patikros vartelių.

Man kažkaip labai dažnai tenka checkintis rankiniu būdu, su moteriške apžiūrinčia pasą ir t.t.

[John]

Man kažkaip labai dažnai tenka checkintis rankiniu būdu, su moteriške apžiūrinčia pasą ir t.t.

Na bent visi Ryanair'ai ir panašūs į juos jau seniai daro automatinius check-inus. Čia aišku, jei neturi check-in bagažo, nes tada visvien reikia su kažkuo kontaktuoti. Kadangi aš paprastai nesivežu daug šlamšto ir noriu išvengti laukimo prie check-ino, tai visada stengiuosi naudotis self-checkin.

[Vaidas]

2008 vasarą. Aš net nežinau, kas ten įrašyta, nes niekada netikrinau. Nors spėju, kad turi būti nuotrauka ir tie patys paso duomenys. O tu, kai bus galimybė, tiesiog pabandyk pasinaudoti tokiu automatiniu įrenginiu ir pažiūrėk ar praleis.

Beje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?

Hm... Maniškis išduotas 2007 gruodį. Ko gero, nuotrauka bei duomenys bus ir pas mane. Šiaip aš galvojau, kad tie automatiniai vartai būtent ir reikalauja pirštų antspaudų, kurių mano pase tikrai nėra.

[John]

Hm... Maniškis išduotas 2007 gruodį. Ko gero, nuotrauka bei duomenys bus ir pas mane. Šiaip aš galvojau, kad tie automatiniai vartai būtent ir reikalauja pirštų antspaudų, kurių mano pase tikrai nėra.

Na ten kaip ir tereikia, kad pasas būtų biometrinis t.y. turėtų RFID mikroschemą su tokiu ženkliuku:


Pirštų atspaudų tikriausiai ir nereikia, nes mane praleido be problemų. O jei reiktų atspaudų, tikriausiai ir pirštus skanuotų, kaip daro kai kuriuose oro uostuose (pvz. Malaizijoje).

[pauliaK]

Beje, mano pase nėra pirštų atspaudų duomenų, nes tuo metu tiesiog jų neėmė, kai gavau naują pasą. Dabar lyg ir įrašo ir pirštų atspaudų informaciją?

Neseniai dariausi naują pasą ir tikrai taip, dabar pirštų antspaudus ima privaloma tvarka.

Šiaip susimąsčiau dabar skaitydamas, įdomu ar galima Jūsų šiek tiek senesnius pasus, kurie jau turi mikroschemą "patobulinti" ir įrašyti į ją papildomai ir pirštų antspaudus?

P.S. Draugė prieš daugiau nei metus darėsi pasą, sakė tada jau irgi pirštų antspaudus ėmė .

[Silber418]

Baltijos jūros gelmes švedai siūlo pripumpuoti deguonies

Deguonies pagausėjimas prikelia mirusį jūros dugną naujam gyvenimui - sukuriamos naujos ekosistemos.
„Pastaruoju metu visi susikoncentravę ties medžiagų, neigiamai veikiančių jūros dugną, patekimo į vandenis ribojimu, tačiau mes vietoje to galime padėti pačiai gamtai natūraliai susidoroti su fosforo junginiais, kurie ir sukelia didžiausias problemas“, - sakė Andersas Stigebrandtas, Gotenbugo universiteto Švedijoje profesorius.
Šio universiteto mokslininkų dviejuose šalies fiorduose atliekamų bandomųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad pumpuojant deguonies prisotintą vandenį iš jūros paviršiaus į dugną, ekosistemos pamažu atsistato. Šiuo metu didelė vėjo varoma pompa turėtų būti išbandoma atviruose Baltijos vandenyse, praneša „TerraDaily“.
Jūros dugno aprūpinimą deguonimi galima palyginti su užliejamų plotų sukūrimu žemės paviršiuje. Abiem atvejais sudaromos tinkamos sąlygos atsirasti produktyvioms ekosistemoms, kurios efektyviai sunaudotų susikaupusių medžiagų perteklių.
Šiuo metu Baltijos jūros gelmėse – 120 metrų ir didesniame gylyje - paplitę paprastos struktūros augalai ir organizmai, kuriems nereikalingas deguonis, tačiau jų išskiriamos medžiagos yra kenksmingos jūros gyvybei, nes skatina rūgimą.
„Jei miręs Baltijos dugnas butų aprūpintas deguonimi, kiekvienas kvadratinis kilometras sugebėtų per gana trumpą laiką sunaudotų apie 3 tonas susikaupusių fosforo junginių. Tai savo ruožtu turėtų ryškų geocheminį poveikį. Jei deguonies tiekimas vyktų ilgesnį, nei numatyta, laikotarpį, jūros fauna sugebėtų įsitvirtinti ir susikaupusiose nuosėdose. Po deguonies pumpavimo nutraukimo, atsistačiusios ekosistemos su į Baltiją patenkančiais junginiais turėtų susitvarkyti be papildomos pagalbos“, - aiškino A. Stigebrandtas.
Jo vadovaujamame projekte šiuo metu vyksta bandomieji tyrimai ir hipotezių tvirtinimai. Stebint laboratorijose ir fiorduose atliktų eksperimentų tolimesnę eigą, neilgai trukus bus galima išaiškinti – ar deguonimi aprūpintose jūros gilumoje susikūrusi fauna sugebės išlikti ir mažinti susidariusias fosforo junginių nuosėdas.
Bendradarbiaujant su bendrove „Inocean“ bus mėginama sukonstruoti galingą pumpavimo įrenginį, kuris sugebėtų savarankiškai veikti toli nuo kranto ir išbandyti jį atviroje jūroje. Konceptinis siurblys yra 60 metrų aukščio, prie jo jungiami kanalai gali siekti 100 metrų gyli, o unikali konstrukcija turėtų leisti išvengti bangų mūšos. Įrenginį planuojama testuoti rytinėje Švedijos pakrantėje.
„Toks siurblys yra 15 kartų galingesnis už fiorduose per eksperimentus naudotą įrangą. Jo siurbimo galia sieks 30 kubinių metrų per sekundę. Jei šis bandymas su nauja įranga pasiteisins – ateityje bus sukonstruotas 5 kartus galingesnis siurblys, kuris dėl savo specialaus plūduro neturėtų susidurti su sunkumais net ir tiekdamas deguonies prisotintą vandenį į 120 metrų gylį“, - teigė A. Stigebrandtas.

www.technologijos.lt

[LC.]

Grupei mokslininkų iš Vokietijos Potsdamo universiteto Gasso Plattnerio instituto pavyko sukurti „nematomą išmanųjį telefoną“, valdomą delnu ir pirštu.

[Big Cat]

Baltijos jūros gelmes švedai siūlo pripumpuoti deguonies

Deguonies pagausėjimas prikelia mirusį jūros dugną naujam gyvenimui - sukuriamos naujos ekosistemos.
„Pastaruoju metu visi susikoncentravę ties medžiagų, neigiamai veikiančių jūros dugną, patekimo į vandenis ribojimu, tačiau mes vietoje to galime padėti pačiai gamtai natūraliai susidoroti su fosforo junginiais, kurie ir sukelia didžiausias problemas“, - sakė Andersas Stigebrandtas, Gotenbugo universiteto Švedijoje profesorius.
Šio universiteto mokslininkų dviejuose šalies fiorduose atliekamų bandomųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad pumpuojant deguonies prisotintą vandenį iš jūros paviršiaus į dugną, ekosistemos pamažu atsistato. Šiuo metu didelė vėjo varoma pompa turėtų būti išbandoma atviruose Baltijos vandenyse, praneša „TerraDaily“.
Jūros dugno aprūpinimą deguonimi galima palyginti su užliejamų plotų sukūrimu žemės paviršiuje. Abiem atvejais sudaromos tinkamos sąlygos atsirasti produktyvioms ekosistemoms, kurios efektyviai sunaudotų susikaupusių medžiagų perteklių.
Šiuo metu Baltijos jūros gelmėse – 120 metrų ir didesniame gylyje - paplitę paprastos struktūros augalai ir organizmai, kuriems nereikalingas deguonis, tačiau jų išskiriamos medžiagos yra kenksmingos jūros gyvybei, nes skatina rūgimą.
„Jei miręs Baltijos dugnas butų aprūpintas deguonimi, kiekvienas kvadratinis kilometras sugebėtų per gana trumpą laiką sunaudotų apie 3 tonas susikaupusių fosforo junginių. Tai savo ruožtu turėtų ryškų geocheminį poveikį. Jei deguonies tiekimas vyktų ilgesnį, nei numatyta, laikotarpį, jūros fauna sugebėtų įsitvirtinti ir susikaupusiose nuosėdose. Po deguonies pumpavimo nutraukimo, atsistačiusios ekosistemos su į Baltiją patenkančiais junginiais turėtų susitvarkyti be papildomos pagalbos“, - aiškino A. Stigebrandtas.
Jo vadovaujamame projekte šiuo metu vyksta bandomieji tyrimai ir hipotezių tvirtinimai. Stebint laboratorijose ir fiorduose atliktų eksperimentų tolimesnę eigą, neilgai trukus bus galima išaiškinti – ar deguonimi aprūpintose jūros gilumoje susikūrusi fauna sugebės išlikti ir mažinti susidariusias fosforo junginių nuosėdas.
Bendradarbiaujant su bendrove „Inocean“ bus mėginama sukonstruoti galingą pumpavimo įrenginį, kuris sugebėtų savarankiškai veikti toli nuo kranto ir išbandyti jį atviroje jūroje. Konceptinis siurblys yra 60 metrų aukščio, prie jo jungiami kanalai gali siekti 100 metrų gyli, o unikali konstrukcija turėtų leisti išvengti bangų mūšos. Įrenginį planuojama testuoti rytinėje Švedijos pakrantėje.
„Toks siurblys yra 15 kartų galingesnis už fiorduose per eksperimentus naudotą įrangą. Jo siurbimo galia sieks 30 kubinių metrų per sekundę. Jei šis bandymas su nauja įranga pasiteisins – ateityje bus sukonstruotas 5 kartus galingesnis siurblys, kuris dėl savo specialaus plūduro neturėtų susidurti su sunkumais net ir tiekdamas deguonies prisotintą vandenį į 120 metrų gylį“, - teigė A. Stigebrandtas.

www.technologijos.lt

Čia tai cool! Duok Dieve, kad pavyktų.