Technologijų naujienos

[x21]

apie LR piliečius užsienyje niekas ne galvoja... o be reikalo... ju ten vos ne puse milijono...

[a_p]

Nes ...?
Ar yra kokia praktika?

Yra zinoma. Bent jau man zinomi skandalai olandijoje, vokietijoje, jav.

Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami

Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.

Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).

Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?

[GNU]

Yra zinoma. Bent jau man zinomi skandalai olandijoje, vokietijoje, jav.

Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami

Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.

Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).

Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?

Tikras balsavimas internetu yra tik Estijoj, o kitose valstybėse vyksta paprastas balsavimas panaudojant technines priemones (kaip pvz. JAV). Kai kuriose valstybėse toks balsavimas vyksta, berods, savivaldų lygmenyje (Ispanija, Suomija), nors nesu visiškai tuo tikras. Tai dar nėra paplitęs reiškinys dėl patikimumo stokos.

[keen]

Yra zinoma. Bent jau man zinomi skandalai olandijoje, vokietijoje, jav.

Demokratiniai rinkimai pagal apibrezima be kita ko privalo buti:
a) slapti
b) esant reikalui - audituojami

Siuo metu prieinamos elektronines sistemos sito neuztikrina, todel rinkimais pasidaro labai nesudetinga manipuliuoti nepaliekant jokiu pedsaku.

Skirtingai nuo senamadiskos popierines sistemos, kuria nepastebimai manipuliuot demokratineje salyje itin sudetinga (galima teigti kad beveik neimanoma).

Kadangi elektronines balsavimo sistemos kaip taisykle dar ir nera pigesnes uz senovines, tai kam tada tas cirkas? Kad diena anksciau zinot rezultatus kuriais negali pasitiketi?

Tai visiska nesamone, ponas neismaneli. Absoliuciai visi bankai, birzos, bet kokios finansines institucijos naudoja (naujamadiskas) elektronines sistemas. Ar nori pasakyti kad jos yra lengvai manipuliojamos ir nepatikimos ? ?
Ar mums verta grizti prie popierines sistemos ? dar karta Ar nori pasakyti kad absoliuciai visi bet kurios salies finansai - banko saskaitos, kreditai, mokejimai, birzu akcijos, valstybines obligacijos, sodros informacija, draudimai laikomi elektroninese sistemose be reikalo, tik is idejos ? Elektronines sistemos yra patikimesnes, lengviau priziurimos, lengviau audituojamos ir PATOGESNES galiniam vartotojui.

[a_p]

Tikras balsavimas internetu yra tik Estijoj, o kitose valstybėse vyksta paprastas balsavimas panaudojant technines priemones (kaip pvz. JAV). Kai kuriose valstybėse toks balsavimas vyksta, berods, savivaldų lygmenyje (Ispanija, Suomija), nors nesu visiškai tuo tikras. Tai dar nėra paplitęs reiškinys dėl patikimumo stokos.

Tiesa pasakius nera didelio skirtumo, ar rezultatai siunciami internetu ar pervezami specialiai tam skirtose elektroninese laikmenose.

Problema tame, kad kilus manipuliavimo itarimams abiem atvejais nelieka jokios galimybes verifikuoti gautus rezultatus.

[a_p]

Tai visiska nesamone, ponas neismaneli. Absoliuciai visi bankai, birzos, bet kokios finansines institucijos naudoja (naujamadiskas) elektronines sistemas. Ar nori pasakyti kad jos yra lengvai manipuliojamos ir nepatikimos ? ?

Labai dekui uz dosnius komplimentus. Bet pacio pateikti palyginimai tik parodo, kad pats apie situos dalykus deja neturi zalio supratimo.

Tiek banku tiek birzu operacijos nera anonimines. Visada yra 3 sandorio puses (pirkejas, pardavejas ir sistemos operatorius), kiekviena is kuriu gali patikrinti, ar tranzakcija teisinga ir kilus itarimams ja uzgincyti. Kas ir daroma, kada savo saskaitoje staiga pamatomi kazkokie pirkimai is rumunijos, kurioje ne karto gyvenime nesi buves.

Gi balsavimo procesas yra anoniminis, todel po visko nera jokio realaus budo patikrinti ar ivyke rinkimai buvo teisingi. Elektroniniai bitai skirtingai nuo ranka uzpildytu popieriniu biuleteniu yra nesunkiai ir greitai manipuliuojami.

Elektronines sistemos yra patikimesnes, lengviau priziurimos, lengviau audituojamos ir PATOGESNES galiniam vartotojui.

Parasysiu trumpai ir be fleimo: esi neteisus.

[praetor]

Man skirtumas bus tik toks, kad teks sugaisti puse dienos ir isleisti kelis £, keliaujant balsuoti i LR Ambasada, uzuot tai padarius namie.

Ir visai gerai, zmones ten dirbantys geriau jausis matytdami aktyvius tautiecius, galvos jog ju darbas neina perniek.

[liutass]

Klonavimas: sukurtas pirmasis klonuotas suaugusio žmogaus embrionas

[pauliaK]

Dešimt kartų talpesnis akumuliatorius?

Mokslininkai iš Stenfordo universiteto praneša atradę būdą priversti nešiojamus kompiuterius neišsikrauti daugiau nei per parą. Tyrėjų grupė atrado būdą sukaupti ličio jono baterijose iki dešimt kartų didesnį krūvį - jie pasinaudojo silicio nano vamzdeliais. Ličio jono baterijos yra plačiai naudojamos nešiojamose kompiuteriuose, vaizdo kamerose ir mobiliuose telefonuose. Kaip pavyzdį, jie palygina nešiojamo "laptopo" akumuliatorių, kuris šiuo metu sugeba aprūpinti nešiojamą kompiuterį energija būtina 4 valandų darbui, su tokio pat dydžio bet patobulintu akumuliatoriumi, nešiojamas kompiuteris veiktų net iki 40 valandų.

Anot atradėjo, profesoriaus Cui, padidinti akumuliatorių talpą pavyko todėl, kad vietoje ankščiau akumuliatorių anoduose naudoto grafito jie panaudojo silicio nano vamzdelius. Tradiciniuose silicio jono akumuliatoriuose grafitas nesugeba "surišti" didelį kiekį krūvį saugojančio ličio ir todėl riboja akumuliatoriaus darbo laiką.

Silicio anodai, sugeba "surišti" žymiai didesnį ličio kiekį. Kuomet akumuliatorius yra įkraunamas silicis išsiplečia, o kuomet iškraunamas susitraukia: dėl šios priežasties laikui bėgant įprastas silicis pavirsta milteliais ir anodas yra suardomas. Apie 30 metų ši problema neturėjo sprendimo, kol profesorius Cui su kolegomis iš naujo nepažvelgė į ją. Jie sukūrė naujo tipo silicio struktūrą - nano vamzdelius. Šie vamzdeliai taip pat išplinta, kuomet jie suriša ličio jonus bet skirtingai nuo kitokios formos silicio jie nesusiardo.

Šis atradimas jau yra užpatentuotas ir šio metu vyksta derybos su akumuliatorius gaminančiomis kompanijomis. Yra tikimasi, kad šis atradimas pasieks vartotoją per kelerius būsimus metus.

Technews.lt

Puikumėlis . Įdomu kiek laiko galės mobilieji telefonai nekrauti išbūti, jeigu nešiojamasis galės išbūti nekrautas ~parą .

[Frist]

Na jeigu 10 kartų talpesni, o dabartiniai mobilūs telefonai tarkim laiko iki 5 dienų, tai su naujo tipo akumuliatoriais laikis iki 50 dienų Skamba neblogai, tik idomu kiek bus brangesni/pigesni šie akumuliatoriai.

[x21]

...idomu kiek bus brangesni/pigesni šie akumuliatoriai.

nemanau kad bus pigesni, kad tik nebutu 10 kart brangesni... ir dar idomu koks ju resursas, pagal ciklus ir pagal laika... nes yra pardavime tokios pigios pakraunamos batareikos, po 5 ciklu i recycle bin...

[somis]

x21:
kaip supratau, tai dėl tavo minimos problemos akumuliatoriai ir nebuvo gaminami su tais paprastais silicio vamzdeliais.

[x21]

x21:
kaip supratau, tai dėl tavo minimos problemos akumuliatoriai ir nebuvo gaminami su tais paprastais silicio vamzdeliais.

Ne, cia as apie (angl. Rechargeable alkaline battery), jie ne visai akumuliatoriai, biski kitas principas. Placiau apie juos:
http://en.wikipedia.org/wiki/Recharg...kaline_battery

[somis]

Na, aš supratau, apie ką tu nes tos baterijos dar vadinamos kartais akumuliatoriais.

[antitotalitarizmus]

Izraelis stato pirmąjį nacionalinį elektromobilių pakrovimo tinklą

http://www.technologijos.lt/archyvas...hoto_news_view

[Eimantas]

Jėgos aitvaro varomas laivas pradėjo kelionę
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15735027

[RHCP@]

Nežinojau, kur dėti, čia jis nevisai tinka, nors ten, manau, technologinių naujienų pritaikymo bus nemažai. 50tūkst. miestas už 22mlrd. - brangu ar ne?

JAE stato pirmąjį ekologišką miestą
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=15920576

[antitotalitarizmus]

O sakoma, kad naftos magnatai stabdo elektr. automobiliu atsiradima. Pasirodo kaip tik, kad skatina

[John]

O sakoma, kad naftos magnatai stabdo elektr. automobiliu atsiradima. Pasirodo kaip tik, kad skatina

JAE naftos nebeturi ar turi nedaug (skirtingai, nei Saudo Arabija, Rusija, Iranas ar Irakas), todel jie patys suinteresuoti vystyti verslus ir technologijas nesusijusius su nafta.

[a_p]

JAE naftos nebeturi ar turi nedaug (skirtingai, nei Saudo Arabija, Rusija, Iranas ar Irakas), todel jie patys suinteresuoti vystyti verslus ir technologijas nesusijusius su nafta.

Tai net jei ir turetu, jie vistiek turetu buti suinteresuoti tokiu technologiju vystymu. visi puikiai zinom, kad nafta kazkada baigsis, galbut netgi visai neuzilgo. Reiskia galvojant apie ateiti reikia ieskotis kazkokio naujo pajamu saltinio.

Prie to dar pridekim tai, kad siuo metu tai yra "commodity" preke, t.y. negali nei mazinti jos gavybos (idant ilgiau uztektu) nei branginti virs tam tikros ribos. Abu dalykai suzlugdytu naftos vartotoju ekonomikas ir tuo paciu sukauptas ju valiutos atsargas beigi ju teritorijoje nupirktu objektu verte (Saudo arabams kiek pamenu priklauso apie ~10% USA).

Todel labai logiska, kad butent naftos pardavinetojai po truputi ima mastyt apie sekanti savo pajamu saltini. "Nukelus" pirkejus nuo naftos jiems ir toliau bus galima pardavineti tai kas pakeis nafta. O pacia nafta paversti i zaliava kokiem nors brangesniems produktams (kokiam nors plastikui ar pan) kuriem tos zaliavos nedaug reikia ir netaip svarbu jos kaina. Tada nafta galima butu dar pabranginti, sumazinti jos gavyba ir toliau gerai (ir zymiai ilgiau) gyventi.