Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos įvaizdis užsienyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Bet ar gali pati savivaldybė nustatinėti baudų dydį? Jei taip, tai kodėl nei Kaune iki krabo, nei Vilniuje iki šiol to niekas nebandė?
    NT mokestį rodos gali pakelt už nepriežiūrą

    Comment


      Kaune pagrinde veikia "pyrago" principas - parama atnaujinant fasadus, kuri veikia su sniego gniūžtės efektu. Botagas sunkiai veikia nes apleistų pastatų vertė ir taip maža ir NT mokesčius jiem irgi ribotus galima taikyt, tai kad ir keli procentai nuo nulio visvien yra nulis. Vilnius taiko tik pastarąjį, todėl daugiau apgriuvusių balkonų. Visiškai nesuprantama Vilniaus savivaldybės pozicija šitoje vietoje, nes išbandytas palyginti efektyviai veikiantis paskatinimas ir dar PR galima pasidaryt.

      Comment


        Parašė TIME Rodyti pranešimą
        O ar nėra jokių planų tuos baisumus - žalius maišus ant balkonų nuimt? Ponai iš savo švyturėliais lydimų automobilių gali pakelti galvą ir juos pamatyti.

        Diskusijoje Vilnius vs Kaunas, beje, čia irgi didžiulis pliusas Kaunui - dėl Matjošaičio "lazdos ir pyrago" politikos, tiek apleistų fasadų su tais baisiais maišais, augančiais medžiais ant stogų, nutrupėjusio tinko nuo pastatų, Kaune nėra
        Galėjo uždėt juodus / pilkus maišus, ir tai būtų geriau, bet ne, parinko krentančius į akis, briliantinės žalumos spalvos.

        Kaunas irgi neblizga, bet Kauno senamiestis labai mažas, o tų jo gatvių, kur nuolat vaikšto ten negyvenantys žmonės, dar mažiau.
        ПТН ПНХ
        «Русский военный корабль, иди нахуй!»

        Comment


          Parašė manometras Rodyti pranešimą

          Galėjo uždėt juodus / pilkus maišus, ir tai būtų geriau, bet ne, parinko krentančius į akis, briliantinės žalumos spalvos.
          Ar tik čia nebus iš serijos kad specialiai matytųsi ir žmonės saugotųsi. Beje, Basanavičiaus gatvėje yra ir pilkų maišų, tikrai mažiau krenta į akis: https://www.google.com/maps/@54.6814...8192?entry=ttu

          Comment


            Parašė Maalinauskas Rodyti pranešimą

            Ar tik čia nebus iš serijos kad specialiai matytųsi ir žmonės saugotųsi. Beje, Basanavičiaus gatvėje yra ir pilkų maišų, tikrai mažiau krenta į akis: https://www.google.com/maps/@54.6814...8192?entry=ttu
            Gal, bet kaip saugosies, jei gatvė anaiptol ne pėsčiųjų ir virš viso siauro šaligatvio kabo tie balkonai, o pereiti į kitą gatvės pusę, pamačius tokį bakoną, nėra kur, nes reiktų perėjos, kurios nėra? Realiai eini ir meldiesi.

            Balkonai, kurie gali nukristi ir užmušti, arba gali taip trupėti, kad rimtai sužeistų, privalo būti saugiai nuimti ir restauruoti / perdaryti, o ne ryškiai aptinklinti su tikslu apkaltinti neatsargumu žmogų, kuriam toks balkonas staiga pakenks arba kurį net užmuš.
            Paskutinis taisė manometras; 2023.07.05, 11:46.
            ПТН ПНХ
            «Русский военный корабль, иди нахуй!»

            Comment


              Jei norėtu įspėti žmones, kodėl jie ne raudoni ar geltoni, kaip statybiniai pastoliai? Žalia kaip tik yra raminanti spalva psichologiškai.

              Comment


                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                Jei norėtu įspėti žmones, kodėl jie ne raudoni ar geltoni, kaip statybiniai pastoliai? Žalia kaip tik yra raminanti spalva psichologiškai.
                Esu matęs ir raudonų Vilniuje (na, gal labiau tokios oranžinės spalvos), tik dabar neatgaminu kur.

                Comment


                  Parašė Gator Rodyti pranešimą
                  Kad jis apie Lietuvą kalba (WE are never soviet), o ne apie save. Ir mes čia apie Lietuvą kalbam. Nelabai kas ir vadino jį ar bet kokį lietuvį post sovietiniu žmogumi r piliečiu, Visas vadinimas buvo tik apie Lietuvą, kad ji yra post sovietinė.
                  Pagaliau prasidėjo pokyčiai - Pagaliau ne posovietinės šalys: kaip keičiasi Vakarų žiniasklaidos požiūris į Baltijos šalis?
                  Craig Turp-Balazs, Emerging Europe 2023.07.16 17:30

                  Rusijos invazija į Ukrainą pamažu verčia tarptautinę žiniasklaidą žiūrėti į kadaise Sovietų Sąjungos okupuotas šalis ne per Šaltojo karo prizmę, o taip, kaip jos pačios į save žiūri.

                  Beveik toks pat reikšmingas, kaip ir pati žinia, yra paskutinis „Reuters“ pranešimo sakinys: „Latvijos ir Lietuvos, kitų dviejų anksčiau Sovietų Sąjungos aneksuotų Baltijos šalių, tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymų projektai įstrigę parlamentuose“.

                  Trijų Baltijos šalių įvardijimas „anksčiau Sovietų Sąjungos aneksuotomis“ (tai pirmas kartas, kai agentūra pavartojo šią frazę), užuot įprastai jas vadinus „buvusiomis sovietinėmis respublikomis“ reiškia didžiulę pažangą, beveik tokią pat įspūdingą, kaip ir tai, kad Estija patvirtino santuokų lygybę.

                  Peržvelgus naujausius „Reuters“ straipsnius apie tris Baltijos šalis matyti, kad agentūra jau kurį laiką vartoja frazę „kontroliuotos Maskvos iki 1991 m., kai atgavo nepriklausomybę“ (arba jos variantus). Nors šis variantas yra priimtinesnis už baisųjį „buvusios sovietinės respublikos“, jis nesuponuoja tokio aiškaus Rusijos neteisėtos okupacijos atmetimo kaip frazė „anksčiau Sovietų Sąjungos aneksuotos“.

                  Deja, tokio pripažinimo kol kas nesulaukė kitos kadaise Rusijos ar Sovietų Sąjungos okupuotos valstybės. Naujausiame „Reuters“ straipsnyje apie Moldovą kalbama apie „buvusią Sovietų Sąjungos respubliką“. Neseniai panašiai buvo įvardijami ir Kazachstanas bei Uzbekija. Atrodo, kad kol kas tik Baltijos šalims pavyko atsikratyti epiteto „buvusi sovietinė respublika“.

                  Vis dėlto tai yra pradžia, rodanti akivaizdžią pažangą, lyginant su kitais naujienų portalais, kurie dar nepakeitė savo politikos. Pavyzdžiui, CNN šią savaitę Estiją pavadino „buvusia sovietine valstybe“, o „Bloomberg“ rašė ir „posovietinė šalis“, ir „buvusi sovietinė respublika“.
                  Po truputį, po truputį ir pasikeis.

                  Comment


                    Tuo tarpu euronews straipsnis https://www.euronews.com/2023/07/18/...idency-permits

                    Support for Ukraine is very high in Lithuania. Many Lithuanians are scathing of Russia, scarred by what they call the occupation, exploitation and Russification of their country under the USSR, though there is ambivalence in some quarters.
                    Straipsnio autoriui kyla abejonių ar mes buvom okupuoti.

                    Comment


                      Parašė Dreamer Rodyti pranešimą
                      Tuo tarpu euronews straipsnis https://www.euronews.com/2023/07/18/...idency-permits



                      Straipsnio autoriui kyla abejonių ar mes buvom okupuoti.
                      Šitas žurnalistėlis Joshua Askew berods gyvena arba gyveno Lietuvoje (trumpas google search tą parodo). Ir kažką teigiamo apie Lietuvą, bent jau aš, nelabai mačiau kad rašo. Tas pats žurnalistas, kuris teigė jog Lietuvos sienas gins 'far right extremistai'.

                      Čia kaip sakoma, yra tipinis umbrella terminas tokiems veikėjams - 'naudingas idiotas'.

                      Comment


                        Euronews tiek daug prokacapiškų straipsnių, kad aš jau jį laikau kacapišku leidiniu.

                        Comment


                          Parašė digital Rodyti pranešimą
                          Euronews tiek daug prokacapiškų straipsnių, kad aš jau jį laikau kacapišku leidiniu.
                          Bent anksčiau Euronews nemenką dalį akcijų turėjo VGTRK. Bet su Euronews nuosavybe yra nemažai neaiškumų.

                          Less than a decade after ceding majority ownership to private investors, things have however taken a dramatic turn. In July 2022, ALPAC Capital took a controlling, 88 per cent, stake in Euronews, paying an undisclosed fee and causing significant controversy

                          A ALPAC Media Fund – Future Media EuVECA Fund which controls 98% of Euronews. In December 2021, Alpac Capital signed an agreement to buy the controlling stake in Lyon-based broadcaster Euronews from Egyptian telecoms magnate Naguib Sawiris
                          .

                          Alpac Capital has two Founding and Managing Partners: Pedro Vargas David and Luis Santos.

                          Pedro Vargas David was CEO of a Construction Conglomerate in Colombia and Head of Strategy for Portugal’s largest Retailer.

                          Luís Santos was a McKinsey & Company consultant for many years, where he focused on Private Equity clients. He has worked in Asia, Africa, Europe and South America across multiple industries and functional areas.


                          Šiaip nemažai ten klausimų kyla iš kur tie veikėjai gavo kapitalo savo įsgijimams.

                          Comment


                            I Watched Football In a Country That HATES It

                            https://m.youtube.com/watch?v=fnxs_Z...ature=youtu.be

                            Comment




                              Patiko - pabrėžė 2 kartus, kad niekur kitur nematė tiek daug Ukrainos vėliavų.

                              Comment


                                Barbora Turauskaitė, LRT.lt
                                https://www.lrt.lt/lituanica/aktuali...gandos-maniera
                                Sabaliauskaitę papiktino „The Guardian“ straipsnis apie sostinę: įžeidimas vilniečiams Kremliaus propagandos maniera

                                Antradienį vienas žymiausių britų dienraščių „The Guardian“ išpublikavo straipsnį pavadinimu „Vietinio gidas po Vilnių“, kuriame Vilniuje šiuo metu gyvenantis britų žurnalistas Georgas Eastas pateikė savo įžvalgas apie Lietuvos sostinę. Jos papiktino vieną žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, Vilniaus garbės pilietę Kristiną Sabaliauskaitę, kurios teigimu, šis straipsnis – „įžeidimas vilniečiams bjauriausia Kremliaus stiliaus propagandos maniera“.
                                „Keliaudami po senovines valgyklas, apdovanojimus pelniusius komunistinius kvartalus ir barą su Jėzaus atvaizdu ant kilimo, pristatome vieną iš geriausiai vertinamų Europos miestų“, – tokiais žodžiais prasideda minėtasis G. Easto straipsnis, sukėlęs K. Sabaliauskaitės pasipiktinimą.
                                Jame autorius pristato savo rekomendacijas į Vilnių atvykusiems turistams – pataria, ką aplankyti, ko paragauti, kur praleisti vakarą ir, galiausiai, kur apsistoti.
                                Straipsnis pradedamas nuo kultūrinių Vilniaus objektų – G. Eastas išskiria Lazdynų mikrorajoną bei Kazio Varnelio namus-muziejų.
                                Pavalgyti autorius siūlo senamiestyje esančioje „sovietinio stiliaus“ valgykloje „Sultiniai“, kurioje, anot jo, maistas nėra vertas apdovanojimų už pateikimą, tačiau atitinka visus reikalavimus, jei kalbėtume apie piniginei draugišką naminę virtuvę.
                                Turistams taip pat rekomenduojama apsilankyti senamiestyje esančiuose ir daugybę rūšių kraftinio alaus siūlančiuose baruose, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lukiškių kalėjime bei naujamiestyje esančiame klube „Galerija 1986“.
                                Straipsnio pabaigoje G. Eastas pateikia porą senamiestyje esančių viešbučių, jo nuomone, siūlančių geriausią patirtį už geriausią kainą.
                                Šis, iš pirmo žvilgsnio įprastas straipsnis, patraukė Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės ir vienos žymiausių lietuvių rašytojų K. Sabaliauskaitės dėmesį. Anot jos, autorius pavaizdavo Vilnių neatpažįstamai ir kaip „sovietinį miestą“.
                                Jis pateikia iškreiptą Vilniaus vaizdą – iš visos 700 metų miesto istorijos specifiškai atrinkti vien objektai iš 50-metį trukusios sovietų okupacijos, rodant jį kaip amžinai „postsovietinį“. Vilniuje ir Lietuvoje nebėra nieko „postsovietinio“ išskyrus tuos užsilikusius pastatus – negebėjimas to pamatyti ir Vilniaus vaizdavimas su „sovietine etikete“ nekreipiant dėmesio, kad septynių šimtmečių kontekste tai tebuvo trumpa okupacija, yra iš tiesų apgailėtinas“, – teigiama K. Sabaliauskaitės laiške „The Guardian“ redakcijai.
                                Žinoma, yra tiesos Sabaliauskaitės žodžiuose, tačiau visgi kaip mes patys neturime savikritikos, pasakant tik "užsilikusius pastatus" kaip kažkokią mažą problemą, bet tai, kad pusė (jeigu nedaugiau, pataisykite, jei ką) Vilniaus blokinių yra nerenevuoti, stotis ir jos priegos viena baisiausių iš visų buvusių Sovietinių respublikų, esančių geografiškai netoli mūsų, VT net nėra apie ką kalbėti. Kai nebus įmanoma filmuoti Vilniuje Pripetės, nes laikas pas mus sustojo 1986 m. ir nejuda iš mirties taško, tuomet gal ir būtų prasmė kritikuoti tokius autorius.

                                Comment


                                  Žmonėms iš vakarų pamatyti postsovietinį palikimą yra savita egzotika. Manau, kad britų kilmės autorius ir siekė pristatyti kitokį Vilnių už Katedros aikštės, Užupio ir kitų lankomiausių vietų ribų. O koks tas kitoks Vilnius kiekvienas gali interpretuoti savaip.
                                  Paskutinis taisė Silber418; 2023.11.09, 23:33.

                                  Comment


                                    How This Tiny Country Broke the USSR and is Reshaping the World
                                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                    Comment


                                      Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                                      Barbora Turauskaitė, LRT.lt
                                      https://www.lrt.lt/lituanica/aktuali...gandos-maniera
                                      Sabaliauskaitę papiktino „The Guardian“ straipsnis apie sostinę: įžeidimas vilniečiams Kremliaus propagandos maniera





                                      Žinoma, yra tiesos Sabaliauskaitės žodžiuose, tačiau visgi kaip mes patys neturime savikritikos, pasakant tik "užsilikusius pastatus" kaip kažkokią mažą problemą, bet tai, kad pusė (jeigu nedaugiau, pataisykite, jei ką) Vilniaus blokinių yra nerenevuoti, stotis ir jos priegos viena baisiausių iš visų buvusių Sovietinių respublikų, esančių geografiškai netoli mūsų, VT net nėra apie ką kalbėti. Kai nebus įmanoma filmuoti Vilniuje Pripetės, nes laikas pas mus sustojo 1986 m. ir nejuda iš mirties taško, tuomet gal ir būtų prasmė kritikuoti tokius autorius.
                                      Jei tas autorius būtų rodęs vien sovietmečio palikimą kitame Lietuvos mieste, ne Sabaliauskaitės mylimame Vilniuje, ji tikriausiai nebūtų pasipiktinusi tuo straipsniu.
                                      ПТН ПНХ
                                      «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                                      Comment


                                        Parašė manometras Rodyti pranešimą

                                        Jei tas autorius būtų rodęs vien sovietmečio palikimą kitame Lietuvos mieste, ne Sabaliauskaitės mylimame Vilniuje, ji tikriausiai nebūtų pasipiktinusi tuo straipsniu.
                                        Sabaliauskaitė berods Vilnių vis dar myli tik per atstumą?

                                        Comment


                                          Sabaliauskaitė nesupranta jog gali egzistuoti ir kiti Vilniaus matymo būdai nei jos. Ir kad kiti vertina visai kitus dalykus nei ji. Tūlam jaunam užsieniečiui tolima miesto istorija ir čia vykusios dramos, ypač jeigu nėra tiesioginio asmeninio santykio, yra trečiaeilis ar ketvirtaeilis dalykas. Tokiam atvykėliui svarbiausia - socialinės aplinkos atvirumas, kultūrinės infrastruktūros įvairovė (barai, klubai, teatrai, galerijos ir kt.) ir pragyvenimo kaina.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X