Lietuvos įvaizdis užsienyje

[Aukštaitis]

Kur visi tie žmonės dėjosi? Suprantu Liepojos, Daugpilio atvejus, kur gyveno gerokai daugiau gyventojų nei dabar, nes centre daug apleistų didelių senų pastatų, bet visuose Lietuvos tiek dideliuose, tiek mažuose miestuose dabar gyventojų žymiai daugiau nei buvo prieš 100 metų.

Turbūt kaimuose. Reikia turėti omenyje, kad anksčiau žmonės ir gerokai labiau susispaudę gyvendavo, vienoje sodyboje 5 ar daugiau žmonių buvo norma.

[Sula]

Kur visi tie žmonės dėjosi? Suprantu Liepojos, Daugpilio atvejus, kur gyveno gerokai daugiau gyventojų nei dabar, nes centre daug apleistų didelių senų pastatų, bet visuose Lietuvos tiek dideliuose, tiek mažuose miestuose dabar gyventojų žymiai daugiau nei buvo prieš 100 metų.

Drįsiu priminti, kad XX a. pradžioje 86-88% gyventojų gyveno kaime. Gimstamumas čia buvo vienas didžiausių Rusijos Imperijoje. Tai skaičius gana realus.

O kur dingo galima pasinagrinėti istorijoje.

[suoliuojantis]

Kur visi tie žmonės dėjosi? Suprantu Liepojos, Daugpilio atvejus, kur gyveno gerokai daugiau gyventojų nei dabar, nes centre daug apleistų didelių senų pastatų, bet visuose Lietuvos tiek dideliuose, tiek mažuose miestuose dabar gyventojų žymiai daugiau nei buvo prieš 100 metų.

Kaimas buvo daug tirštesnis. Be to miestai buvo "išvalyti" ir iš naujo apgyvendinti. Dabar kiek randu 1913 metais Lietuvos teritorijoje (be Klaipėdos krašto) buvo 2,85 mln. gyventojų. Su Klaipėdos kraštu buvo 3 mln. gyventojų. Augimas imant maksimalius rodiklius XX a. įtin mažas tiek Europos kontekste, jau nekalbant apie viso pasaulio kontekstą. Klaipėdos ir Vilniaus kraštai buvo ištuštinti ir iš naujo apgyvendinti. Kaip ir visi Lietuvos miestai buvo apgyvendinti iš naujo praktiškai 100 proc. : senųjų gyventojų palikuonių praktiškai nebeliko niekur.

[acetonas]

Idomu, kaip su Baltarusija ir Ukraina ar pas jų gyventojų skaičius panašiai stagnavo?

[suoliuojantis]

Kadangi Lietuvos skaičiai sunkiau surenkami palyginau Latvijos ir Švedijos gyventojų skaičiaus dinamiką per paskutinius 150+ metų. Per 1850- 19000 metų laikotarpį gyventojų Švedijoje padaugėjo 47.5 proc, Latvijoje per 1860-1913 metų laikotarpį gyventojų padaugėjo 105 proc. (sic!) . O toliau linksmybės prasideda ... Per 1900-1950 metų laikotarpį Švedijoje gyventojų padaugėjo 37,1 proc. Latvijoje per 1914 - 1950 metų gyventojų sumažėjo 24 proc. Per 1950 - 1970 metus Švedijoje gyventojų padidėjo 14,5 proc. , Latvijoje 20,1 proc. Toliau vėl demografija Švedijos naudai. Dar didesnis skirtumas palyginus etninių latvių ir etninių švedų skaičių. Šiandien etninių latvių yra mažiau nei 1914 metais (apie 10 proc.). Etninių švedų šiandien yra bent 50 proc. daugiau negu buvo 1900 metais.

[suoliuojantis]

Idomu, kaip su Baltarusija ir Ukraina ar pas jų gyventojų skaičius panašiai stagnavo?

Čia yra labai įdomu. Nepaisant visų holodomorų ir kitų katastrofų Ukrainos teritorijoje gyvenusių žmonių skaičius per 1900-2000 metų periodą padvigubėjo (nuo 23 mln iki piko 52 mln). Žinoma etninė sudėtis labai keitėsi ir tame tarpe dėl migracijos rytinė Ukrainos dalis pasidarė rusakalbė. Bet gyventojų skaičiaus augimas vos ne iki 2000 vyko. Dabar situacija žinoma labai pasikeitusi. Baltarusijos gyventojų skaičius taip, stagnavo. 9 mln 1900 metais iki piko 10,2 mln.

[Sula]

Idomu, kaip su Baltarusija ir Ukraina ar pas jų gyventojų skaičius panašiai stagnavo?

Pagal sovietinius duomenis 1941 m. sausio mėn. Baltarusijos gyventojų skaičius 9 092 tūkst. gyv., Ukrainos - 40 993 tūkst.

Dabar Baltarusijoje apie 9,42 mln., Ukrainoje -41,7 mln. (su Donbasu, bet be Krymo).

Tai per 80 metų gaunasi prieškariniame lygyje... Reikia turėti omenyje nemenką migraciją (didesnę nei Lietuvoje).

[acetonas]

Pagal sovietinius duomenis 1941 m. sausio mėn. Baltarusijos gyventojų skaičius 9 092 tūkst. gyv., Ukrainos - 40 993 tūkst.

Dabar Baltarusijoje apie 9,42 mln., Ukrainoje -41,7 mln. (su Donbasu, bet be Krymo).

Tai per 80 metų gaunasi prieškariniame lygyje... Reikia turėti omenyje nemenką migraciją (didesnę nei Lietuvoje).

Tai galima sakyti, kad būvimas ant dviejų pasaulinių ir pilietinio karų fronto linijos išesmės nulėmė Rytų Europos populiacijos stagnaciją. Ukrainos gyventojų skaičiaus matyt didėjo dėl masinės imigracijos iš Centrinės Rusijos. Šiaip idomu, kaip atrodytu Rytų Europa neįvykus abiems pasauliniams karamas ar bent jau antrąjam.

[manometras]

Ir tai ne visais atvejais galioja. Kai kritikuojamas apsileidimas ir atsilikimas tada jo. Bet aš atsimenu, kai Vilniuje buvo nužudyta Marie Trintignant ir vyko teismai vienas čia viešėjęs prancūzų žurnalistas (jei gerai atsimenu dar ir literatūrologas) šaipėsi iš naujai atidaryto Europos bokšto. Neva čiabuviai pasistatė amerikanizuotą konsiumerizmo stiklini šūdą ir džiaugiasi. Tai tokie kritikai irgi gali eiti stačiai ant štolco.

Mums gali nerūpėti, nes jie nežino mūsų istorijos, mąstymo, veikimo intensyvumo ir mūsų ambicijų. Tada nežinojo, ko sieksime ir kiek pasieksime.

Bet gali būti suprantamos mintys tų, nuo kurių mes tiek skiriamės savo istorija, kad jiems mes visai nežinomi, nepažįstami, nesuprantami, negerbiami ir nerūpime. Vakarų Europos GINI ir socialinė politika skiriasi nuo JAV. Prancūzams nepatinka JAV, prakeiktas konsumerizmas.
Visi apie viską sprendžia iš savo požiūrio taško.

Pasistatydami ten dangoraižius lietuviai juk patys smarkiai išryškino tą kontrastą tarp skurdžiausio senovinio apatiško pavargusio beveik kaimo mieste ir kito žmonių sluoksnio modernybės, atseit New Yorko, lygio ambicijų. Dabar tie medinukai ten tapo visai su niekuo ir niekaip nesuderinami. Tik griaut. O paskui įsižeidinėjam.
Realiai ko norėjom? Turėt dangoraižius, nes jie atseit rodys mūsų galią, už kurią mus visi puls gerbt? Turėt dangoraižius kuo arčiau centro. Panaudoti dangoraižius kaip tvorą tarp gerosios ir blogosios miesto dalies? Bet nuo tos tvoros ta blogoji dalis tapo daug geriau visiems matoma.

[Tomas]

Kaimas buvo daug tirštesnis. Be to miestai buvo "išvalyti" ir iš naujo apgyvendinti. Dabar kiek randu 1913 metais Lietuvos teritorijoje (be Klaipėdos krašto) buvo 2,85 mln. gyventojų. Su Klaipėdos kraštu buvo 3 mln. gyventojų. Augimas imant maksimalius rodiklius XX a. įtin mažas tiek Europos kontekste, jau nekalbant apie viso pasaulio kontekstą. Klaipėdos ir Vilniaus kraštai buvo ištuštinti ir iš naujo apgyvendinti. Kaip ir visi Lietuvos miestai buvo apgyvendinti iš naujo praktiškai 100 proc. : senųjų gyventojų palikuonių praktiškai nebeliko niekur.

Latvijoje 1923 m. gyveno apie 1,86 mln. gyventojų, Lietuvoje ~2 mln., Estijoje 1,1 mln. Latvija ir Estija turėjo didesnę teritoriją nei dabar, LT - žymiai mažesnę,

[Tomas]

Dėl Lietuvos sunku pasakyti. Bet ko gero yra tiesa. Latvija tikrai niekada nebepasiekė to gyventojų skaičiaus kuri turėjo 1913 metais (berods skaičiuojama 3,1 mln).

Pagal wikipediją 1897 m. dabartinės Latvijos teritorijoje buvo ~1,9 mln. gyventojų. Tai kažkaip sunku patikėti, kad per 15 metų išaugo milijonu su viršum ir iškart po I pasaulinio karo vėl milijonu sumažėjo.

Estijos teritorijoje 1897 m. gyveno nepilnas milijonas gyventojų.

[Ryčka]

Latvijos gyventojų skaičius 1897-1940 (Wikipedia)

• 1897 — 1 929 387
• 1900 — 2 008 000
• 1914 — 2 552 000
• 1920 — 1 596 131
• 1925 — 1 844 805
• 1930 — 1 900 045
• 1935 — 1 950 502
• 1939 — 1 994 506
• 1940 — 1 951 200

[suoliuojantis]

Pagal wikipediją 1897 m. dabartinės Latvijos teritorijoje buvo ~1,9 mln. gyventojų. Tai kažkaip sunku patikėti, kad per 15 metų išaugo milijonu su viršum ir iškart po I pasaulinio karo vėl milijonu sumažėjo.

Estijos teritorijoje 1897 m. gyveno nepilnas milijonas gyventojų.

Patikrinau, ne nebuvo 3,1 mln. Pagal Eriks Jekabsons buvo beveik 2,8 mln. Ir tai buvo maksimumas, nes vėliau toks gyventojų skaičius Latvijos teritorijoje niekada nebegyveno. Nors niekur nerandu tikslios skaičiavimo metodikos: ar pvz. 1913 metais iš Kuršo gubernijos išminusuojama Palanga ir Šventoji, kaip skaičiuojama ta Latgalos dalis kuri priklausė Vitebsko gubernijai, kaip išdalinami Lifliandijos gubernijos latviški-estiški junginiai, kurie buvo bendri tuo metu ir t.t.

Šiaip daugelis šaltinių teigia, kad Latvija WWI metu šiame regione patyrė didžiausius demografinius nuostolius. Kai kur net sakoma 37 proc. Gal ir taip. Juk vien raudonųjų latvių šaulių buvo 180 tūkst. Ir dauguma padėjo galvas jei ne 1918-1920, tai bent 1937-1938 metais. Ir t.t. Ta pati Ryga 1913 turėjusi apie 540 tūkst. gyventojų, į 1940 atėjo su 350 tūkst.

[Bartas1]

Latvių raudonųjų šaulių kiekis 10x padidintas
..

[Tomas]

2,8 mln. skaičius yra mistinis net įvertinus į Latviją masiškai važiavusius gastarbaiterius (tame tarpe iš LT). Tarp 1897 ir 1913 Rygos gyventojų skaičius išaugo grubiai +250k, Daugpilio +50k, Liepojos +30k, iš viso +330k, daugiau ten Latvijoj nebuvo kam augti. Tai tas milijonas plius per 15 metų vis vien nerealiai skamba, kažkokia didžialatviškojo šovinizmo apraiška.

Dėl administracinių ribų - akivaizdu, kad Lifliandijos gubernija turėjo istoriškai susiklosčiusį administracinį suskirstymą, dalis ujezdų buvo latviški, dalis estiški, daugiau mažiau pagal senas ribas ir buvo nubrėžta Estijos ir Latvijos siena (kažkokios nežymios korekcijos į vieną ar kitą pusę kaimiškose teritorijose bendram gyventojų skaičiui reikšmingos įtakos neturi). Lygiai taip pat ir Vitebsko gubernijoje buvo 3 latgališki ujezdai kurie buvo prijungti prie Latvijos.

[suoliuojantis]

2,8 mln. skaičius yra mistinis net įvertinus į Latviją masiškai važiavusius gastarbaiterius (tame tarpe iš LT). Tarp 1897 ir 1913 Rygos gyventojų skaičius išaugo grubiai +250k, Daugpilio +50k, Liepojos +30k, iš viso +330k, daugiau ten Latvijoj nebuvo kam augti. Tai tas milijonas plius per 15 metų vis vien nerealiai skamba, kažkokia didžialatviškojo šovinizmo apraiška.

Gal kiek ir padidinta. Nors ko gero nėra labai toli nuo teisybės: primečiau, 2,5-2,6 mln. tikrai buvo, t.y per 15 metų prieaugis 40-50 proc. labi realus, gali būt ir šiek tiek didesnis. Tai gal ir nėra stebuklas įvertinus, kad tuo metu jie ir mes išgyveno demografinio piko laikotarpį. Palyginus su paskutiniu laikoarpiu demografinį piką išgyvenusiomis šalimis : koks Uzbekistanas 18 mln. 1986 metais ir 32 mln 2016 metais (netoli padvigubėjimo per 30 metų). Panašus prieaugis ir kokiose Kirgizijose ar Tadžikijose per tą laikotarpį. Nekalbant apie kokią Siriją 8 mln. 1980 metais ir 21 mln prieš karą 2010 metais - per 40 metų prieaugis 260 proc,

[Sula]

Nabagų Palestinos teritorijos 2000 m. ~3 mln, 2018 m. ~ 5 mln.

[Globalus]

Lietuva ir Latviją pakartojo iš dalies Airijos scenarijų po komunizmo griūties. Dabar matysim ar nesitęs.

Tik Airija išliko jauna ir su dideliu gimstamumu, o Lietuva tapo super sena ir negimdancia.

[booraz]

Prancūzijos laikraštis rašo apie koronavirusą Lietuvoje, kur vyras uždarė žmoną vonioje galvodamas, kad ji užsikrėtus korona virusu.

La police lituanienne a annoncé ce mercredi être intervenue chez un couple pour libérer une femme, que son mari avait enfermée dans la salle de bain, par crainte, que cette dernière ne soit contaminée par le coronavirus.

"Nous avons été informés qu'un homme et ses deux fils adultes refusaient de laisser sortir cette femme de la salle de bains après qu'elle leur avait dit pouvoir être contaminée par le coronavirus", a indiqué à l'AFP le porte-parole de la police nationale Ramunas Matonis. Elle aurait dit à son mari qu'elle a pu attraper le virus en parlant avec une personne qui venait d'arriver de l'étranger.
"Les policiers y sont allés, il n'y avait eu ni violence ni plainte, donc on a appelé une ambulance", a précisé le porte-parole.
Selon les médias lituaniens, la femme aurait subi des tests, qui se seraient avérés négatifs.
Pour l'heure, en Lituanie, pays qui compte quelque 2.8 millions d'habitants, un seul cas de coronavirus a été enregistré. Il s'agit d'un homme de 39 ans ayant récemment séjourné à Vérone (nord de l'Italie).

https://www.nicematin.com/faits-dive...de-bain-474747

[deep'as]

Ivedus i google zodi Vilnius stai toks tekstas ismetamas paciame virsuje. Reiketu del sito susirupinti ivaizdzio formuotojam

Is Vilnius worth visiting?
On this basis, it is well worth a visit to Vilnius, Lithuania if you are considering a trip to Eastern Europe and/or the Baltic region. ... Vilnius might not be as exciting as Riga or Tallinn, but it is nevertheless a very nice town with an attractive old town and plenty good hotels and restaurants. Do not go to Vilnius, tourist not invited. - Vilnius, Lithuania Traveller ...