Šeštoji kolona:
Dovydas Skarolskis. Pavojų kelia ne tik naudingi idiotai ir penktoji kolona.
https://www.lrt.lt/naujienos/pozicij...oqNY5-Qb7CZfKF
Dovydas Skarolskis. Pavojų kelia ne tik naudingi idiotai ir penktoji kolona.
https://www.lrt.lt/naujienos/pozicij...oqNY5-Qb7CZfKF
Susimąsčiau, kad prieš pusmetį rašytas tekstas apie terminą Šeštoji kolona tampa dar aktualesnis Ruginienės vyriausybės su nemuno aušros ignotais beigi brokais metu:
"Pastarasis fenomenas yra viena iš posovietinio elito priklausomumo ir išskaičiavimų kultūros formų – atsargiai laikytis neutraliai, kad laimėtum nepriklausomai nuo to, kas laimi geopolitiškai.
Todėl politikai viešai deklaruoja strateginę partnerystę, bet tyliai toleruoja rusišką ar kinišką įtaką per verslą, žiniasklaidą ar kultūrą. Teisininkai ignoruoja įvairias hibridines grėsmes, nes bukai slepiasi už įstatymo raidės ir įpročiu tapusių status quo laikų sprendimų. Žiniasklaidos atstovai, neva, siekdami balanso, į eterį įleidžia valstybės priešams palankius naratyvus, nes iš tikrųjų tai kuria žalingus ginčus ir skatina paspaudimus ant nuorodų. Valdininkai teisinasi procedūromis, kai reikia elementarios drąsos.
Šešoji kolona nemosuoja transparantais su piktybiniais šūkiais ar kitų šalių vėliavomis. Jie kalba sistemine, raminančia kalba. Jie nesipriešina grėsmėms – jie apsimeta, kad jų nėra, kad „vsio zakonno“. Kalbant labai trumpai ir paprastai, tokių žmonių viešoji komunikacija ir savo neveiklumo pateisinimas slepiasi po žodžiu „Nesureikšminkim“.
Jie sakys: „Mes dirbam pagal įstatymus“. Jie vengs kalbėti apie žvalgybų, užsienio analitikų ir esminių sąjungininkų signalus, nes tai sukelia paniką. Jie puoselės abejotinus verslo susitarimus, nes „teisiškai viskas tvarkoj“ arba „šiuo metu įmonė nebevykdo tokios veiklos“. Jie neapgins informacinės erdvės, nes „cenzūra yra blogis“.
Bet tuo pačiu jie leidžia sistemai iš lėto suirti, nes neturi nei dvasinės, nei strateginės laikysenos.
Anot jau minėto Blumenbergo, civilizacijos išlikimas priklauso nuo gebėjimo reflektuoti ir atnaujinti mitus, kurie suteikia prasmę ir tvarką. Tai reiškia, kad visuomenė turi kritiškai vertinti esamus naratyvus, atpažinti destruktyvias ideologijas ir kurti naujus prasmingus pasakojimus, kurie stiprina bendruomenės ryšius ir liberalios demokratijos vertybes. Visi kartu mes privalome viešai reikalauti atsakomybės ne tik už pažeidimus, bet ir už moralinę impotenciją. Kvestionuoti ne tik sprendimus, bet ir pasisakymų toną, laikyseną, drąsos lygį.
Valstybė byrėti nepradeda nuo išorės. Ji byrėti pradeda, kai niekas nebenori atsistoti ir pasakyti: „ne“. Šeštoji kolona – tai ne individai, o elgesio ir galios modelis, kuris virsta sistema. Jei mes jo neįvardinsime, jis mus nuramins, o tada – suvalgys."
"Pastarasis fenomenas yra viena iš posovietinio elito priklausomumo ir išskaičiavimų kultūros formų – atsargiai laikytis neutraliai, kad laimėtum nepriklausomai nuo to, kas laimi geopolitiškai.
Todėl politikai viešai deklaruoja strateginę partnerystę, bet tyliai toleruoja rusišką ar kinišką įtaką per verslą, žiniasklaidą ar kultūrą. Teisininkai ignoruoja įvairias hibridines grėsmes, nes bukai slepiasi už įstatymo raidės ir įpročiu tapusių status quo laikų sprendimų. Žiniasklaidos atstovai, neva, siekdami balanso, į eterį įleidžia valstybės priešams palankius naratyvus, nes iš tikrųjų tai kuria žalingus ginčus ir skatina paspaudimus ant nuorodų. Valdininkai teisinasi procedūromis, kai reikia elementarios drąsos.
Šešoji kolona nemosuoja transparantais su piktybiniais šūkiais ar kitų šalių vėliavomis. Jie kalba sistemine, raminančia kalba. Jie nesipriešina grėsmėms – jie apsimeta, kad jų nėra, kad „vsio zakonno“. Kalbant labai trumpai ir paprastai, tokių žmonių viešoji komunikacija ir savo neveiklumo pateisinimas slepiasi po žodžiu „Nesureikšminkim“.
Jie sakys: „Mes dirbam pagal įstatymus“. Jie vengs kalbėti apie žvalgybų, užsienio analitikų ir esminių sąjungininkų signalus, nes tai sukelia paniką. Jie puoselės abejotinus verslo susitarimus, nes „teisiškai viskas tvarkoj“ arba „šiuo metu įmonė nebevykdo tokios veiklos“. Jie neapgins informacinės erdvės, nes „cenzūra yra blogis“.
Bet tuo pačiu jie leidžia sistemai iš lėto suirti, nes neturi nei dvasinės, nei strateginės laikysenos.
Anot jau minėto Blumenbergo, civilizacijos išlikimas priklauso nuo gebėjimo reflektuoti ir atnaujinti mitus, kurie suteikia prasmę ir tvarką. Tai reiškia, kad visuomenė turi kritiškai vertinti esamus naratyvus, atpažinti destruktyvias ideologijas ir kurti naujus prasmingus pasakojimus, kurie stiprina bendruomenės ryšius ir liberalios demokratijos vertybes. Visi kartu mes privalome viešai reikalauti atsakomybės ne tik už pažeidimus, bet ir už moralinę impotenciją. Kvestionuoti ne tik sprendimus, bet ir pasisakymų toną, laikyseną, drąsos lygį.
Valstybė byrėti nepradeda nuo išorės. Ji byrėti pradeda, kai niekas nebenori atsistoti ir pasakyti: „ne“. Šeštoji kolona – tai ne individai, o elgesio ir galios modelis, kuris virsta sistema. Jei mes jo neįvardinsime, jis mus nuramins, o tada – suvalgys."
Comment