Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms

[taccido]

Man atrodo, atėjo laikas turėti atskirą diskusiją apie Lietuvos pasiruošimą įvairiems pavojams ir ekstremaliosioms situacijoms.
Kreiva šleiva Astravo AE, karas Ukrainoje, miestų bombardavimai, Černobylio bei Zaporožės AE užgrobimai/apšaudymai verčia susimąstyti apie civilinę saugą Lietuvoje.

Kokia situacija su slėptuvėmis, „kolektyvinės apsaugos statiniais“, sirenomis ir kitais perspėjimo mechanizmais? Taip pat su aprūpinimu nelaimės atveju, galima evakuacija, tarnybų pasiruošimu?

Naudinga nuoroda: Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė https://www.lt72.lt/

Dar prieš koronavirusą ir karą Ukrainoje Lietuvoje buvo šiokia tokia neįprasto įvykio „repeticija“ – 2019 m. Alytaus gaisras. Paaiškėjo, kad pasiruošimas prastokas: nuo blogos priešgaisrinės saugos (nuo sovietmečio kombinate buvę gaisro gesinimo vamzdžiai išmontuoti, ugniagesiai taip pat neturėjo patalpų planų!) iki gesinimo koordinavimo (Alytaus meras asmeniškai lakstė aplink gaisrą 10 dienų, organizuodamas techniką ir kitą pagalbą). O dabar žiūrint į įvykius Ukrainoje, tas gaisras atrodo kaip smulkmenėlė.

Jeigu tokią sumaištį ir ekologinę katastrofą sukėlė kažkoks padangų gaisras provincijoje, tai ką kalbėti apie panašų gaisrą sostinėje ar avariją Astravo AE? Prisidėjus panikai ir masiniam bėgimui/evakuacijai, gali būti ne pyragai. Miestų bombardavimo, atominio smūgio ar tiesioginės karinės agresijos tikimybė gal ir maža, bet kas gali garantuoti, kad vieną dieną neatsiras kokie „teroristai“, netyčia susprogdinantys keletą esminių pastatų, kritinę infrastruktūrą ir pasėjantys paniką?

[taccido]

Dabartinė padėtis

1. Vasario pradžios straipsnis – valstybinės institucijos neturi kur slėptis: Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuva taip pat susigriebė: rengiami svarbūs planai (2022-02-02, Delfi)

Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose, o kiti turėtų saugotis kaip išmano. Visgi dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi. Savivaldybės taip pat jų neįsirengė.

2. Jei net ministerijos neturi slėptuvių, tai paprastiems žmonėms tuo labiau nėra. Vadinami kolektyvinės apsaugos statiniai, pasirodo, skirti ne slėptis, o tik susirinkti į vieną vietą. Tai dažniausiai yra mokyklos ir darželiai. Ženklas toks:

„Kauno diena“ paanalizavo kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą. Jame – švietimo įstaigos: mokyklos, darželiai, universitetai, jų bendrabučiai. Sąraše atsidūrė ir teatrai, galerijos, sporto maniežai, „Žalgirio“ arena ir panašūs pastatai, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos. Žinoma, kolektyviai prisiglausti būtų galima ir gydymo įstaigose – ligoninėse ar poliklinikose. Pateiktame sąraše – tik keletas objektų, kurių sienos storesnės. Jos teoriškai galėtų labiau apsaugoti karo atveju. Tai fortai ir įvairūs jų įtvirtinimai. Tiesa, fortai nutolę nuo gyvenamųjų rajonų, tad greitai juos pasiekti nėra paprasta.
<...>

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiais ženklais. Ties įeigomis į tokius pastatus turi būti užklijuotas oranžinis kvadratas, kurio viduryje – mėlynas trikampis. Iš tiesų tokie pastatai labiau skirti laikinai apgyvendinti, surinkti žmones į vieną vietą, kad būtų galima bendrai teikti reikalingą pagalbą. Kaip slėptuvės, šie objektai vargu ar gali būti naudojami, nes savo infrastruktūra mažai kuo skiriasi nuo gyvenamųjų namų ar biurų. Čia nėra storų betoninių sienų ar po žeme įrengtų rūsių, kuriuose būtų saugomi išgyvenimui skirti daiktai. „Kolektyvinės apsaugos statiniai nebuvo projektuoti kaip slėptuvės nuo bombardavimo. Jų tikslas – kitoks: kad žmonės galėtų susirinkti, kažkurį laiką pabūti, galbūt gauti maitinimą ir pan. Nuo karinių veiksmų žmonės turėtų slėptis ten, kur jų nepasiektų nuolaužos, skeveldros. Paprastai bombardavimai vyksta be jokio išankstinio įspėjimo, todėl reikia žiūrėti, kur yra artimiausia saugi vieta. Tai galėtų būti rūsys ar požeminė parkavimo aikštelė. Net ir kolektyvinės apsaugos statinio rūsys būtų labiau tinkamas nei kokia nors salė“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas.

Slėptuvės privatizuotos: tektų slėptis ir teatre? (2022-03-16, Kauno diena)


3. Turint omenyje, kad paprasta mokyklos sporto salė nėra jokia slėptuvė, o rusai ir mokyklas bombarduoja, pagalvota apie slėptuves rūsiuose:

„Mes užklausėme Registrų centro, kadangi esant tam tikriems pavojams, būtų, matyt, būtinybė žmonėms pasislėpti – įvertinti, kiek turime priedangos objektų: rūsių, požeminių aikštelių, cokolinių aukštų. Mums buvo pateikta informacija, kad Registrų centre yra informacija, jog tų plotų kvadratūros, kuri yra registruojama Registrų centre, užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – teigė ministrė.

Bilotaitė: vietų, kur būtų galima pasislėpti, užtektų visos Lietuvos gyventojams (2022-03-19, Delfi)


4. Plotų užtenka, tik klausimas kokios ten galimybės slėptis? Įdomus pavyzdys iš Kretingos:

Kretingiškis daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos <...> pirmininkas <...> ėmėsi iniciatyvos parengti namo rūsius galimiems karo grėsmės atvejams, kad juose būtų galima pasislėpti per oro ir gal net per branduolinę ataką.<...>

Pasitaręs su gyventojais, jis pasirūpino priešgaisrine sauga, sutvarkė elektros laidus, iššvarino patalpas, numatė, kur galėtų būti įrengtas radijas, fekalinė duobė ekstremalios situacijos sąlygomis.

„Manau, būtų tikslinga įrengti ir geriamojo vandens prieigą – tai techniškai visiškai įmanoma, juolab kad, nenaudojant vandens, kranas būtų užplombuotas“, – A. Butenis neslėpė, kad jis raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, kad ji surastų lėšų šiam sumanymui įvykdyti – gali būti, kad tokia idėja neaplenks ir kitų bendrijų, kurios galbūt taip pat norės įsirengti geriamojo vandens prieigas daugiabučių rūsiuose.
<...>
Tačiau V. Turauskaitė suabejojo, ar įrengti geriamojo vandens prieigas daugiabučių rūsiuose būtų tikslinga: „Vidaus reikalų ministerija akcentavo, kad apsirūpinti vandeniu labiau rekomenduojama kitais būdais – juk per antskrydžius ir apskritai karo sąlygomis elektros energijos tiekimas nutrūksta, o turimi resursai pirmiausia būtų panaudojami ligoninėms, globos įstaigoms aprūpinti. Nelikus elektros energijos, nutrūktų ir vandens tiekimas.“

Slėptuvės daugiabučių rūsiuose – misija įmanoma (2022-03-19, Vakarų ekspresas)


5. Įdomus straipsnis apie civilinės saugos padėtį Lietuvoje. Karo veiksmai greičiausiai vyktų Suvalkų koridoriuje ir pabėgimas į Lenkiją būtų vargiai įmanomas, o išplaukimas iš Klaipėdos dėl laivų/keltų kiekio taip pat abejotinas. Todėl slėptuvės ir civilinė sauga turėtų būti ypač svarbi:

Tumas Mazūras. Padėtis su civiline sauga Lietuvoje ir ką galime nuveikti kaip architektai (2022-02-28, Lietuvos architektų rūmai)

Dar yra parašyta apie slėptuves valstybinėse įstaigose – gal jos ten ir yra, tačiau patikrinus Vilniaus slėptuvių žemėlapį visi objektai labiau primena miesto ugdymo įstaigų sąrašą, negu slėptuvių žemėlapį. Tiesa, yra nurodyti 2 rūsiai (T. Ševčenkos g.17 ir Vokiečių g. 6) ir požeminė automobilių aikštelė. Puslapyje minimų slėptuvių vyriausybinėse įstaigose interaktyviame žemėlapyje tiesiog nėra parodyta, todėl klausimas ar miestiečiai galės ten pasislėpti. Nesiimu spręsti, kokio dydžio yra tie keli slėptuvių plane nurodyti rūsiai ir kiek žmonių ten gali tilpti. Kituose Lietuvos miestuose situacija identiška – mokyklos, klubai, darželiai… Kaune kaip slėptuvės nurodytos kelios požeminės perėjos. Gal ir neblogai, tik čia besislepiantys žmonės nebus apsaugoti nei nuo šalčio, nei nuo „kritulių“, nei nuo radioaktyvių dulkių. Tas pats, kaip slėptis po tiltu. Požeminė saugykla Gedimino prospekte gal ir neblogas sprendimas, tačiau jos sandariai neuždarius nuo išorės grės tokie patys pavojai kaip ir požeminėje perėjoje. Tuo tarpu mums reikia slėptuvių, kur turėtume pasislėpti ne nuo vėjo ar nuo lietaus. Sporto salėse tikrai nesijausime saugūs krentant sviediniams ir raketoms.

Visi sekame informaciją iš kovojančios Ukrainos: ten ir ten paskelbtas oro pavojus, bėkit į slėptuves, ten ir ten pastebėti gradai, iš slėptuvių neišeikite…. tai kaip čia yra? Išvažiuoti mes neturim kur, pasislėpti bent kažkiek padoriau mes neturime kur – ir ką tokiu atveju reikės daryti? Žiūrint į visa tai panašu, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Bėgs kas kur gali, o kas neras?

******
Forumo temos apie šaltojo karo ir ankstesnių laikų slėptuves
Požemiai
[PAN] Paslaptingieji požeminiai tuneliai Panevėžyje

[taccido]

Prezidento patarėjas: neišnaudojome 2014-ųjų Rusijos karo prieš Ukrainą pamokų, nepadarėme namų darbų
2022-04-20, LRT

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi kalbėjo apie šalies civilinės saugos sistemą.

Šalies vadovas akcentavo civilinės saugos reikšmę valstybės pasirengimo gynybai kontekste ir pasiūlė parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą. G. Nausėda taip pat pakvietė ministrus tarpusavyje derinti ir koordinuoti civilinės saugos priemonių planavimą ir diegimą.

Dėl slėptuvių – klausimas atviras: reikia tiesiai šviesiai pasidėti tą situaciją ant stalo

Paklaustas, kokia situacija yra su specialiosiomis slėptuvėmis, prezidento patarėjas teigė, kad konkrečių sprendimų dar nėra, o sąlygų, kurios apsaugotų gyventojus nuo įvairaus pobūdžio pavojų, taip pat dar nėra, todėl sprendimai yra būtini.

„Šiuo metu skaičių nėra. Nei kiek mums slėptuvių reikia, kokiam gyventojų skaičiui mes jas turėtume padaryti. Tai yra dalis tų klausimų, į kuriuos mes turėtume atsakyti. Reikia tiesiai šviesiai pasidėti tą situaciją ant stalo“, – sakė K. Budrys. Jis pabrėžė, kad tai yra viena iš apsaugos priemonių gyventojams.

LRT.lt primena, kad susitikime aptarta, kad Lietuvoje būtina įdiegti modernią ir visą šalį apimančią sirenų įspėjimo sistemą, kuri būtų valdoma operatyviai ir centralizuotai, užtikrintų sklandų visų Lietuvos gyventojų įspėjimą tiek oro pavojaus, tiek raketų atakų ar karinio pavojaus atveju.

[taccido]

A.Bilotaitė: slėptuvių infrastruktūra nebuvo išsaugota
15min.lt, 2022-04-27

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, po inventorizacijos nustatyta, kad Lietuvoje yra 1900 kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie talpintų apie 1 mln. žmonių. Tačiau jie – ne tik rūsiuose, kur galima saugotis oro pavojaus atveju. Pasak ministrės, svarstoma, kaip dėl to elgtis toliau.


Kalbant apie ilgalaikę strategiją, mes kalbamės labai rimtai su Krašto apsaugos ministerija ir mes turime apsispręsti valstybėje, kuria linkme judame: ar investuojame į naujus kolektyvinės apsaugos objektus, ar investuojame į vadinamas priedangas – čia toks naujas terminas, kurio nėra mūsų teisės aktuose, bet jo aktualumas tampa vis svarbesnis. Ką reiškia priedanga? Tai toks objektas, kur žmogus gali apsisaugoti nuo galimo oro pavojaus“, – kalbėjo ji.

A.Bilotaitė sakė, kad pagrindinė idėja, jog tikriausiai privalome investuoti ne į rūsius, o į krašto gynybą – priešlėktuvines sistemas, ginkluotę. Nes čia, anot jos, matyt, yra pagrindinis dalykas.

„Neturime galvoti, kaip slėptis, bet turime būti taip užtikrinti ir taip pasiruošę, kad nereikėtų savo žmonių paslėpti“, – aiškino ji. Taip pat vidaus reikalų ministrė sakė, kad su Aplinkos ministerija kalbėta dėl to, jog galėtų atsirasti reikalavimas naujai statomuose pastatuose įrengti patalpas, tinkamas apsisaugoti žmonėms pavojaus atveju.