Vokiškas „Zeitenwende“ klaidžioja šešėliuose https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...oja-seseliuose
Po ilgo blaškymosi Berlynas pagaliau sutiko Ukrainai tiekti tankus „Leopard 2“, tačiau ekspertai abejoja, ar Vokietija pajėgi tą padaryti ir nori ne tik žodžiais remti Kyjivą Rusijos agresijos akivaizdoje. Už sąjungininkų delsimą ir vėlavimą ukrainiečiai moka žmonių gyvybėmis, o Vokietija – reputacija sąjungininkų akyse.
„The Economist“ praėjusios savaitės vieną iš straipsnių pradeda emocinga Vokietijos kariuomenės vado generolo Alfonso Maiso žinute, kurią jis paskelbė socialiniuose tinkluose beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą.„Bundesveras, kariuomenė, kuriai vadovauju, yra daugiau ar mažiau išsekusi. Mes visi matėme, kad tai įvyks, ir nesugebėjome išsiveržti iš savo argumentų, padaryti ir įgyvendinti išvadų po Krymo aneksijos. Tai nėra geras jausmas! Man nusibodo!“, – rašė A. Maisas.
Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra išsekusios (arba bent taip jau teigiama). Jų amunicijos atsargų pakaktų tik kelioms dienoms, o ne 30, kaip rekomenduoja NATO.
Karių naudojama radijo ryšio įranga yra 40 metų senumo ir analoginė, todėl ją lengva perimti. Iš 350 pėstininkų kovos mašinų „Puma“ veikia tik 150. Bundesveras net neturi pakankamai pleistrų, teigiama gruodį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio inspektoriaus Eberhardo Zorno ataskaitoje.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš karto paskelbė, kad invazija yra „Zeitenwende“ – istorinis lūžis. Jis pažadėjo, kad Berlynas pagaliau įvykdys Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos tikslą gynybai skirti 2% BVP. Ginkluotosioms pajėgoms buvo įsteigtas papildomas 100 mlrd. Eur fondas, dvigubai viršijantis metinį gynybos biudžetą.
Berlynas taip pat žadėjo sulaužyti draudimą siųsti ginklus į karo zonas. Kancleris netgi sustabdė dujotiekį „Nord Stream 2“. Tačiau toks ryžtas netrukus užgeso. Du procentai gynybai ėmė klaidžioti neaiškioje retorikos migloje, o sunkiųjų ginklų tiekimas Ukrainai vis kažkur užkliūdavo.
O. Scholzo abejonės dėl tankų siuntimo paplitusios ir Socialdemokratų partijoje, kuri nuo seno turi artimų ryšių su Rusija. Vokietijos žiniasklaida sausio pradžioje paviešino valdančiųjų dokumentą „Socialdemokratų tarptautinė politika laikmečių sandūroje“. Jis toli gražu neatitinka „Zeitenwende“ dvasios: didžioji dokumento dalis yra tarsi kanclerio O. Scholzo delsimo pateisinimas ir grįžimas prie kalbų apie niekur nenuvedusią diplomatiją.
„The Economist“ praėjusios savaitės vieną iš straipsnių pradeda emocinga Vokietijos kariuomenės vado generolo Alfonso Maiso žinute, kurią jis paskelbė socialiniuose tinkluose beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą.„Bundesveras, kariuomenė, kuriai vadovauju, yra daugiau ar mažiau išsekusi. Mes visi matėme, kad tai įvyks, ir nesugebėjome išsiveržti iš savo argumentų, padaryti ir įgyvendinti išvadų po Krymo aneksijos. Tai nėra geras jausmas! Man nusibodo!“, – rašė A. Maisas.
Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra išsekusios (arba bent taip jau teigiama). Jų amunicijos atsargų pakaktų tik kelioms dienoms, o ne 30, kaip rekomenduoja NATO.
Karių naudojama radijo ryšio įranga yra 40 metų senumo ir analoginė, todėl ją lengva perimti. Iš 350 pėstininkų kovos mašinų „Puma“ veikia tik 150. Bundesveras net neturi pakankamai pleistrų, teigiama gruodį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio inspektoriaus Eberhardo Zorno ataskaitoje.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš karto paskelbė, kad invazija yra „Zeitenwende“ – istorinis lūžis. Jis pažadėjo, kad Berlynas pagaliau įvykdys Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos tikslą gynybai skirti 2% BVP. Ginkluotosioms pajėgoms buvo įsteigtas papildomas 100 mlrd. Eur fondas, dvigubai viršijantis metinį gynybos biudžetą.
Berlynas taip pat žadėjo sulaužyti draudimą siųsti ginklus į karo zonas. Kancleris netgi sustabdė dujotiekį „Nord Stream 2“. Tačiau toks ryžtas netrukus užgeso. Du procentai gynybai ėmė klaidžioti neaiškioje retorikos migloje, o sunkiųjų ginklų tiekimas Ukrainai vis kažkur užkliūdavo.
O. Scholzo abejonės dėl tankų siuntimo paplitusios ir Socialdemokratų partijoje, kuri nuo seno turi artimų ryšių su Rusija. Vokietijos žiniasklaida sausio pradžioje paviešino valdančiųjų dokumentą „Socialdemokratų tarptautinė politika laikmečių sandūroje“. Jis toli gražu neatitinka „Zeitenwende“ dvasios: didžioji dokumento dalis yra tarsi kanclerio O. Scholzo delsimo pateisinimas ir grįžimas prie kalbų apie niekur nenuvedusią diplomatiją.
Užrašas; rusų karys plikomis rankomis ukrainiečių droną numušė:
Comment