Lietuvos demografija

[gerietis]

Jeigu finansinė parama skatintų, tai turėtų būti kažkokia koreliacija, kad šeimos, kurių materialinė būklė yra geresnė turi daugiau vaikų, o kurių prastesnė, turi mažiau vaikų. Bet taip nėra nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje šalyje

Šeimos materialinė būklė (turtas, pajamos) ir valstybės parama - du dideli skirtumai. Parama turi ne tik buhalterinę reikšmę.

[Sula]

Šis grafikas kaip tik ir parodo, kad valstybinės finansinės paskatos neturi įtakos vaikų skaičiui. Pagal grafiką, turčiai turi daugiau vaikų, bet jie matyt vaikų turi ne dėl to, ar jiems skiriama kokia nors pašalpa/lengvata ar neskiriama

Šis grafikas nerodo jokios paramos/skaitinimo ir iš viso ne apie tai, apie ką diskutuojame.

[bimbam]

Šis grafikas kaip tik ir parodo, kad valstybinės finansinės paskatos neturi įtakos vaikų skaičiui. Pagal grafiką, turčiai turi daugiau vaikų, bet jie matyt vaikų turi ne dėl to, ar jiems skiriama kokia nors pašalpa/lengvata ar neskiriama

Taip, aš panašiai ir parašiau.
Tikslas buvo parodyti, kad:
1. Žmonės kurie sako, kad trūksta pinigų ir jei turėtų ar gautų iš valstybės turėtų daugiau vaikų, nėra visiška netiesa
2. Pinigų suma nuo kurios žmonės pradeda labiau daugintis, yra apie 400k eur per metus. Išmokos labai toli nuo to ir dėl to galima sakyt beveik neturės efekto (nes juk kitaip "neįmanoma įpirkti vaiko"!!!)

Bet taip, pajamos ir išmoka yra šiek tiek kita, bet tikrai ne taip skirtinga, kad sakyti kad žmonės prie 300k eur nesidaugins, bet su 2k eur išmoka jau pradės turėt pamatuojamai daugiau vaikų

[Globalus]

Reikia konstatuoti, kad vaiko pinigai visiškai nesprendžia gimstamumo problemos, o būtent tai (pakelti gimstamumą) ir buvo pagrindinis tikslas. Nors tai jau buvo aišku nuo pat pradžių. Maža to valstybei kainuoja nerealiai didelį pinigų kiekį.

Siulymas būtų:
1) Vaiko pinigus palikti tik gausioms šeimoms (3+)
2) Visiems kitiems pakeisti juos į vienkartines išmokas:
Gimus pirmam vaikui - 0€
Gimus antram vaikui - 10000€
Gimus trečiam ir daugiau - 15000€
3) Didžiąją dalimi kompensuoti vaisingumo tyrimus dirbtinį apvaisinimą.

[mantasm]

Reikia konstatuoti, kad vaiko pinigai visiškai nesprendžia gimstamumo problemos, o būtent tai (pakelti gimstamumą) ir buvo pagrindinis tikslas. Nors tai jau buvo aišku nuo pat pradžių. Maža to valstybei kainuoja nerealiai didelį pinigų kiekį.

Siulymas būtų:
1) Vaiko pinigus palikti tik gausioms šeimoms (3+)
2) Visiems kitiems pakeisti juos į vienkartines išmokas:
Gimus pirmam vaikui - 0€
Gimus antram vaikui - 10000€
Gimus trečiam ir daugiau - 15000€
3) Didžiąją dalimi kompensuoti vaisingumo tyrimus dirbtinį apvaisinimą.

Iš dalies taip. Bet jei abu tėvai uždirba minimalkę (ar arti to) tai tie 129 pinigai kas mėnesį visai nemenka paspirtis.

Gal būtų visai logiška mokėti tik jei šeimos pajamos mažiau nei X. Bet tada atsiranda tiek administravimo išlaidos, tiek paskata slėpt pajamas (o tuo pačiu ir mokesčius). Nenustebčiau jei sumoj pigiau mokėti visiems.

[Sula]

Iš dalies taip. Bet jei abu tėvai uždirba minimalkę (ar arti to) tai tie 129 pinigai kas mėnesį visai nemenka paspirtis.

Gal būtų visai logiška mokėti tik jei šeimos pajamos mažiau nei X. Bet tada atsiranda tiek administravimo išlaidos, tiek paskata slėpt pajamas (o tuo pačiu ir mokesčius). Nenustebčiau jei sumoj pigiau mokėti visiems.

Buvo taip siūlyta. Bet nugalėjo argumentas: "visi vaikai lygūs".
Ir ne visai tikslu, kad vaiko pinigai skirti gimstamumo skatinimui. Šiaip jau jie pakeitė buvusią GPM lengvatą.

[Arunasx]

Kiek kiti niuansai Švedijoje akcentuojant ir per didelį NT būsto segmento reguliavimą

„Newsec“ vadovas: dėl mažesnio gimstamumo gali tekti griauti NT https://www.vz.lt

Dėl aukštų būsto kainų ir mažo gimstamumo gali tekti pradėti griauti nekilnojamąjį turtą (NT), įspėja Maxas Barclay‘us, NT paslaugų bendrovės „Newsec“ generalinis direktorius. Jo nuomone, Švedija turėtų sekti Šiaurės kaimynių pavyzdžiu ir sumažinti būsto segmento reguliavimą.
NT valdymo ir konsultavimo bendrovė „Newsec“ naujoje ataskaitoje pažymi, kad Švedija išsiskiria žymiai didesniais iššūkiais būsto segmente nei Norvegija, Suomija ir Danija.
Pasak M. Barclay‘aus, taip yra dėl įstatyminių ribojimų būsto statyboms. „Kai paklausa viršija pasiūlą, reguliuojama sistema veikia. Tačiau kai situacija staiga pasikeičia, kai kuriose vietovėse yra per daug būstų ir sistema neveikia“, – sako „Newsec“ generalinis direktorius.
Jo vertinimu, daugelis naujai pastatytų namų visoje Švedijoje šiuo metu stovi tušti, daugiausia dėl to, kad kainos ar nuomos mokesčiai yra pernelyg dideli.
„Šiaurės regionas buvo atsparus gyventojų skaičiaus mažėjimui, bet dabar esame tokioje pačioje padėtyje kaip ir likęs pasaulis – kol kas niekam nepavyko pakeisti šios tendencijos. Todėl svarbu turėti būsto sistemą, kuri atitiktų esamą paklausą. Mūsų ataskaitoje teigiama, kad turime sistemą, kuri problemas didina, o ne mažina“, – kalba jis.

M. Barclay‘us nurodo keletą pavojų, kuriuos gali sukelti ši tendencija.
„Jei rajone yra daug tuščių NT objektų, gyventi ten tampa mažiau patrauklu. Tušti NT objektai taip pat mažina saugumą tam tikroje vietovėje. Taip susidaro spiralė, kuri galiausiai gali priversti nugriauti NT kai kuriose vietovėse, nes rinkoje yra disbalansas“, – aiškina „Newsec“ generalinis direktorius.
Pasak jo, sprendimas yra peržiūrėti sistemą ir pažvelgti, kaip Skandinavijos šalys sprendė sektoriaus problemas. Jis kaip gerą pavyzdį nurodo Suomiją.
„Jei pažvelgsime į neigiamus padarinius, jie mažiausiai pasireiškė Suomijoje, kur sistema yra visiškai nereguliuojama. Čia taip pat yra laisvų būstų, bet sektoriuje palaipsniui buvo pasiekta pusiausvyra. Problemų yra, bet jos yra mažesnės ir sprendžiamos greičiau nei Švedijoje“, – kalba jis.
„Newsec“ generalinis direktorius taip pat ragina sudaryti sąlygas, leidžiančias NT plėtros kompanijoms statyti mažesnius ir pigesnius namus, kad būtų geriau patenkinti klientų poreikiai.

[mantasm]

Buvo taip siūlyta. Bet nugalėjo argumentas: "visi vaikai lygūs".
Ir ne visai tikslu, kad vaiko pinigai skirti gimstamumo skatinimui. Šiaip jau jie pakeitė buvusią GPM lengvatą.

Ir GPM lengvata buvo skirta gimstamumui skatinti, ir šitas.

Kiek pamenu pakeitimas buvo dėl to, kad su GPM lengvata mažai uždirbantys tėvai gaudavo mažiau pagalbos nei uždirbantys daugiau. Fiksuoti vaiko pinigai gaunasi sąžiningiau jų atžvilgiu.

[andyour]

Pastebėjau, kad niekas nekalba apie tai, kad norinti turėti kelis vaikus reikia didelio ploto NT. Tokio NT paskolos banko įmoka turėtų būti daugeliui neįkandama. Gal aišku prabrangiai skambėtų kiekvienam vaikui po kambarį.

[rmss]

Pastebėjau, kad niekas nekalba apie tai, kad norinti turėti kelis vaikus reikia didelio ploto NT. Tokio NT paskolos banko įmoka turėtų būti daugeliui neįkandama. Gal aišku prabrangiai skambėtų kiekvienam vaikui po kambarį.

Kita problema, kad niekas nekalba apie draudimus statyti daugiabučius kuriuose pusė ploto yra užimama 20 kvadratinių metrų kamurkių.

[Skeptikas]

Kita problema, kad niekas nekalba apie draudimus statyti daugiabučius kuriuose pusė ploto yra užimama 20 kvadratinių metrų kamurkių.

Ir kodėl turi drausti? Jei žmonės perka, tai jų reikalas. + kaip tai turėtų atrodyti, kai valstybė nesugeba net užkamšyti elementarios "kūrybinių dirbtuvių" ar "apartamentų" spragos?

O sprendimas kaip paskatinti didesnių šeimyninių butų statybą yra paprastas. Nuimkime buką "gatvių gyvynimo" lengvatą, kuri tiesiog davė totaliai nevykusias "patalpas" pirmuose aukštuose (vystytojams jos visiškai nerūpi, nes dėl padidiamo užstatymo intensyvumo jiems jos atsiperka n kartų). Ir perkelkime šitą lengvatą jei pastate x% ploto skiriama 4+ kambarių butams, galima dar iškelti pvz. kv. m. sąlygą, pvz. jie turi būti parduodami ne už daugiau nei 0.8 viso namo butų kvadrato vidurkį. Atsiranda vystytojams motyvacija terliotis su mažo likvidumo ir mažesnio pelningumo būstu.

Taip pat valstybė gali įsikišti į šitą žaidimą ir pradėti rimtai statyti municipalinius būstus. Atėjus normaliai konkurencijai už normalią kainą kristų ir tų pačių 20 kv. m. butų paklausa. Aišku čia NT vystytojai trauktų atomines galvutes, kad tai neįvyktų, o visokie šimaičiai klyktų ne ką mažiau nei prieš NT mokesčius.

[Panevezietis]

Vakar buvo laida ta tema.
Reziumuojant - nieko nebus iš šios valdžios ta tema.
Ministrė: analizuosime, kalbėsime ir t.t.


LRT girdi (TV) - Mediateka - LRT

Atkirto nerandantiems lėšų gimstamui didinti: „Sodra“ taupo ateities kartų sąskaita


„LRT Girdi“ analizuoja katastrofišką demografinę situaciją Lietuvoje – pernai gimė vos 17,4 tūkst. kūdikių. Tai mažiausias skaičius per pastarąjį šimtmetį. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1, o tai reiškia ilgalaikės ekonominės stagnacijos riziką ir didžiulį smūgį pensijų sistemai, kurio, tikėtina, nebegalės kompensuoti net imigracija.

Ekspertai pabrėžia, kad be kultūrinių pokyčių šeimų sprendimą susilaukti vaikų stabdo ir ekonominis nesaugumas: darželių trūkumas, brangus neformalus ugdymas, o ypač – sunkiai įperkamas būstas. Nors „Sodros“ motinystės socialinio draudimo eilutėje susikaupė apie 400 mln. eurų perteklius, valstybė delsia šias lėšas nukreipti išmokų didinimui, o politikai vis dar nesutaria dėl vieningos ilgalaikės strategijos šiai krizei spręsti.

[Romas]

LRT 2026.02.15
Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Kaip atkurti motinystės prasmę teisėje ir kultūroje
Pranešimas skaitytas Tarptautinėje konferencijoje „Motinystės krizė: kai ateitis negimsta“, 2026 m. sausio 29 d., Madride

Mūsų kaimynai latviai atliko įdomų tyrimą. Laura Pirsko ir jos kolegos iš Latvijos universiteto 2004 ir 2022 metais uždavė studentams tuos pačius klausimus apie gyvenimo prioritetus. Rezultatai pribloškiantys. 2004 metais „šeima ir vaikai“ užėmė trečiąją vietą tarp gyvenimo prioritetų. 2022 metais „šeima ir vaikai“ nukrito į dvidešimt antrąją vietą. Per 18 metų šeima ir vaikai jauniems žmonėms iš vieno svarbiausių gyvenimo tikslų tapo nereikšmingu siekiu. (...)
Mūsų maža šalis laimi gimstamumo mažėjimo lenktynėse – pasiekėme demografijos antirekordą. 2025 metais Lietuvoje gimė tik apie 17,5 tūkstančio vaikų (pusantro tūkstančio mažiau nei 2024 m.). Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik per pusę. O prieš trisdešimt metų gimė trigubai daugiau vaikų nei pernai. (...)

Natūraliai kyla klausimas: ar valstybės gali per tradicines politines priemones – išmokas, mokesčių lengvatas, darbo sąlygas – paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų?
Keletas gerai vertinamų metaanalizių rodo, kad, deja, atsakymas yra: „labai ribotai“ arba „prieštaringai“. (...) Kitaip tariant, jei kultūra sako, kad „vaikai yra našta“, išmokos negali iš esmės paskatinti gimstamumo. (...)

Viešoji politika turėtų naudoti savo svertus – švietimo sistemą, valstybės finansuojamus kultūros projektus, visuomeninius transliuotojus – tam, kad atkurtų motinystės socialinį prestižą ir stiprintų šeimos stabilumą.
Turime atnaujinti pagarbą santuokiniam įsipareigojimui. Jauniems žmonėms būtina aiškiai parodyti, kad santuoka nėra laisvės priešingybė. Priešingai – tai brandi laisvės forma: laisvai pasirinktų, ilgalaikių, vienas kitą auginančių santykių kelias. Tyrimai rodo, kad būtent stabili santuoka yra sąlyga didesniam vaikų skaičiui. (...)

https://www.lrt.lt/naujienos/pozicij...-ir-kulturoje?

[Dreamer]

LRT 2026.02.15
Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Kaip atkurti motinystės prasmę teisėje ir kultūroje
Pranešimas skaitytas Tarptautinėje konferencijoje „Motinystės krizė: kai ateitis negimsta“, 2026 m. sausio 29 d., Madride

Tik perskaičiau straipsnį, nueinu į LRT ir ten jau kitas straipsnis, kur visi progresyvuoliai puola ją dėl to ką ji pasakė

Viceministrė pranešimą apie motinystę Madride vadina asmenine nuomone – vyko per atostogas

Žmogaus teisių gynėjai politikės kalboje sako įžvelgiantys nemažai kontroversiškų teiginių, o kadangi K. Zamarytė-Sakavičienė konferencijoje buvo pristatyta oficialiomis pareigomis, tai gali atrodyti kaip oficiali Lietuvos pozicija.

Žmogaus teisių aktyvistas, portalo GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas sako, kad viceministrės teiginiai yra kontroversiški, nes vaikų negimdančios moterys kaltinamos savanaudiškumu, neigiama platesnė šeimos samprata.

„Tai yra apgailėtina. Žmogus vyksta į kitą šalį, nurodomos jo oficialios pareigos. Todėl skaitomas pranešimas suvokiamas ne kaip asmens, o kaip valstybės pozicija. Ar tokia pozicija buvo derinta su Užsienio reikalų ministerija? Ar teisingumo viceministrė pamiršo Konstituciją ir tai, kad Lietuva neturi nacionalinės religijos, o kiekvienas žmogus pats laisvas rinktis, ar nori kuo nors tikėti, ar ne“, – komentavo M. Norbutas.

Pasak jo, pasisakyme ji neigė Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kas yra laikoma šeima. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.

Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Laurynas Šedvydis teigė, jog sprendžiant tokias problemas, kaip motinystės krizė, vien moralizavimo neužtenka, būtina jas vertinti plačiau ir atsižvelgti į platesnį socialinį bei ekonominį kontekstą.

„Yra labai aiškus receptas, kaip išspręsti visas šitas krizes – ne moralizuoti, o valstybei prisiimti tiesiog materialinį rūpestį, vaikų auginimą perimant vis daugiau kaštų“, – BNS kalbėjo Seimo narys.

„Kas yra svarbu – atkreiptinas dėmesys, kad panašios kalbos yra labai populiarios tarp tų žmonių, kurie įsivaizduoja, kad visa demografinė krizė, kurią išgyvena jau visas pasaulis (...), kad tai esą kažkokia vertybinė problema“, – pridūrė jis.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...-per-atostogas

[faux]

Ir progresyvuoliai yra teisūs. Jeigu viceministrei taip niežti dėl demografijos - tegul eina ir dauginasi.

[Romas]

Jeigu viceministrei taip niežti dėl demografijos - tegul eina ir dauginasi.

Praleistas įvartis.
Prieš šitaip rašant reikėjo bent minimaliai pasidomėti jos biografija ir profesiniais pasiekimais.

Ji turi 6 vaikus, ir šio bei to pasiekė karjeroje.
Todėl gali labai rimtai argumentuoti požiūrį į demografiją ne tuščiais žodžiais o pavyzdžiais.

[Sula]

IMHO Prelegentas kaip tik mano, kad tai yra blogai. Turi būti bevaikė - progresyvi..

[Panevezietis]

Pradžiai: 2-3 metai motinystės atostogų su 100 proc buvusių pajamų.
Sprendimai labai lengvas, nereikia jokių diskutavimo komisijų, auditų ir t.t.
Tankam yra eurų, tai turi būti eurų ir būsimiem tankistams.

Baisi ta dabartinė tvarka, kaip nežinau kas. Ką jie ten apgauti norėjo.