Lietuvos demografija

[mantasm]

O taip sunku priimti nauja fakta? Cia net ne nuomone, o visuotinai pripazistamas faktas, kad kontraceptine tablete turejo ypatingai didziule reiksme gimstamumui, ypatingai vakaru visuomenese.

Aš seniau irgi palaikiau šitą nuomonę (kuri toli gražu nėra faktas). Bet kuo toliau tuo labiau linkstu prie kitos nuomonės.

Neveltui tie didziuliai gincai nuo kur prasideda gyvybe, kuriuose taip aktyviai reiskiasi baznycia. Nors nenoriu sito sitam kontekste, bet ir savo aplinkoj, kiek matyta atveju, kad tablete isgelbejo. O butu vaikiukas, nuo kurio jau nepabegsi.

Nuo netyčiuko santykių neturėjimo metodas irgi būtų išgelbėjęs. O nuo prievartimo ir t.t pasekmių visokių metodų buvo ir prieš kontraceptinę tabletę. Galima pradėt nuo pasiskaitymo apie mūsų prosenelių darželiuose augintas vaistažoles.

Tas paminejimas su feminizmu, turbut tik atspindi, kad apie sita fenomena girdeta tik feminizmo kontekste.

Labiau tamstos argumentus girdžiu tik feminizmo kontekste, nors pasidomiu ir gerokai plačiau.

[Sklansky]

Nu kas realiai tos zoleles? Kiek jos buvo paplite? Tablete nuvaziuoji ir nusiperki bet kurioj vaistinej.

Galim pasidelioti kaip atrodytu gyvenimas be tabletes. Kokie variantai:
-gyventi be lytiniu santykiu (paziurim, kiek paplis);
-prezervatyvai (nemalonu);
-laiku istraukti (rizikinga);
-lytiniai santykiai dienom, kai negalima pastoti (baznycios siulymas);
-vazektomija/sterilizacija (pirmyn);

Patikimos kontracepcijos atsiradimas padejo atsirasti gyvenimo budam, kuriuos mes priemam kaip siuolaikine duotybe: seksui iki vestuviu, dating lifestyle, kol surasi tinkama partneri, velyvos vestuves, mazos seimos ir t.t.

Kontraceptiku itaka gimstamumui yra moksliskai irodyta, cia ne tikejimo klausimas.

Paskutinis mano postas, kuriam laikui sita tema.

[mantasm]

Nu kas realiai tos zoleles? Kiek jos buvo paplite? Tablete nuvaziuoji ir nusiperki bet kurioj vaistinej.

Senais laikais ir važiuot nereikėjo. Nuosavam daržely ar blogiausiu atveju pas kaimynę pasirenki. O efektyvumas toks, ne tik 4 trimestro abortą gali lengvai padaryt, bet ir vėliau. Paplitimas buvo pakankamas, kad laikoma klasikinėm kombinacijom kurios dabar eina etnografiniuose muziejuose.

Galim pasidelioti kaip atrodytu gyvenimas be tabletes. Kokie variantai:
-gyventi be lytiniu santykiu (paziurim, kiek paplis);
-prezervatyvai (nemalonu);
-laiku istraukti (rizikinga);
-lytiniai santykiai dienom, kai negalima pastoti (baznycios siulymas);
-vazektomija/sterilizacija (pirmyn);

Patikimos kontracepcijos atsiradimas padejo atsirasti gyvenimo budam, kuriuos mes priemam kaip siuolaikine duotybe: seksui iki vestuviu, dating lifestyle, kol surasi tinkama partneri, velyvos vestuves, mazos seimos ir t.t.

Kažkiek padėjo, bet realiai toks gyvenimo būdas eina ir be kontraceptikų. Daugybė žmonių gyvena taip kaip rašai, tik vietoj tablečių naudoja kitus išvardintus būdus. Visgi hormoninės tabletės švelniai tariant ne saldainiai. Tabletės nebuvo kažkoks lūžis. Nu niekas nesakė, kad gumytės fe ir jų nenaudosim, lengviau gimdyt, o va su tabletėm, tai jau nebegimdysim.

Kontraceptiku itaka gimstamumui yra moksliskai irodyta, cia ne tikejimo klausimas.

Pradžiai turi būti noras vartot kontraceptikus. Hormoniniai kontraceptikai tėra vienas iš n+k įrankių. O pradžiai atsirado namų ūkio automatizacija ir mažiau fizinės jėgos reikalaujančių darbų pasiūla.

[MedinisStrazdas]

Tiesiog suplaki viska i viena ir metaisi visokiom frazem ‘apie viska ir apie nieka’. Nesigilindamas ir nesuprasdamas reikalo kompleksiskumo. As speju net postu iki galo neskaitai.

Moteru liberacija visu pirma prasidejo nuo kontraceptines tabletes atsiradimo. Tada ivyko seksualine revoliucija, kai moterys galejo planuoti nestumus. Iki tol nestumai daznai budavo neplanuoti, o su jais ir nulemtas moters likimas - vaikai, puodai, virtuve.

Tai jūs nesuprantete problemos kompleksiškumo ir siūlote paviršutinius sprendimus kurie nesprendžia priežasčių o tik pasėkmes. Va puikiai pats identifikavote kad galimybė neturėti vaikų (kurie nėra norimi) buvo pamatas moterų liberalizavijai. Bet tuoj apsisukęs aiškinsitės kad čia viskas gerai ir neturi įtakos gimstamumui.

Esme, kad su tabletes atsiradimu casual sex tapo norma. Vedybas galima buvo atideti, vaikus ir po vedybu planuoti. Ar tai reiskia, jog su tuo zmones nebenorejo vaiku? Toli grazu ne. Galejo nebenoreti, bet cia jau kitas klausimas.

Facepalm. Kai tabletė leido neturėti vaikų žmonės jų neturėjo nes nenorėjo, bet tai nereiškia kad nenorėjo

[Sklansky]

Tai ka siulote? Taip ir neisgirdau. Atsukam moteru laisves atgal? Griztam gyvent i ukius?

[mantasm]

Tai ka siulote? Taip ir neisgirdau. Atsukam moteru laisves atgal? Griztam gyvent i ukius?

Pradžiai reiktų nekovot su vėjų malūnais (tabletėm), kurie mažai ką keičia. Tabletės įdomiau iš kitos perspektyvos kaip, pavyzdžiui, keičia moterų skonį vyrų atžvilgiu. Ir kaip skatina viršsvorį.

Šiaip turbūt vienintelis būdas yra stumt propagandą per visokius tiktokus kaip vaikai yra savirealizacija, prasminga ir t.t. Ir fokusuot socialinį spaudimą ne „tai kur važiuosi atostogų“, o „tai kaip šeima/vaikai“.

Kitas dalykas - pertekliniai akademiniai pasiekimai. Kai amžini studentai užsisėdi universitete dešimtmečiais tai ir šeimyniniai reikalai nusistumia. Nors gal čia labiau modernus vienuolyno atitikmuo. Natūraliai yra visuomenės dalis, kuriai tai tinkamiausias kelias. Nors diplomų infliacija gal jau kita tema.

[Tomizmas]

Kas užsisiėdi univeruose ar karjerose, tai bent kiek tokių pažįstu - labai nemaža dalis iš jų yra žmonės su aiškiais bendravimo sunkumais, kuriems tie amžini studijavimai ir didingi karjerų pasiekimai (įdomūs tik jiems/joms ir jų mamoms) yra kaip kažkokia saviterapija, santykių pakaitalas, niekaip nenorint pripažinti kad yra problemų bendravimo, socializacijos srityse, ir savo vertę keliantis "ai man ir nereikia, aš va karjerą darau". Nesakau kad visi amžini studentai ar karjeristai tokie, bet labai matosi kad tikrai yra masyvi dalis tokių.

Turbūt patys pastebite, kad yra žmonių, kuriems santykiai tiesiog limpa kaip lapas prie šlapios kažkurios vietos: su kuo nepakalbėjo, su kuo nepaflirtavo - jau tuoj laižosi, susitikimai, santykiai, aišku ir vaikai (tyčia ar netyčia - tai net nėra svarbu, nes biologinė programa suveikė), o jei išsiskyrė - tai jau žiūrėk, tuoj vėl su kažkuo, tikrai nebūna vieni mėnesiais ar metais. Klijuojasi viskas kosminiais greičiais, daro greičiau, nei galvoja, nes ką ten galvoti, viskas savaime slysta kaip per sviestą.

Ir yra tokių, kurie metų metais gali trintis be poros, vis ieško, vis neranda, vis tas, vis anas, paskui jau "ai neieškau", karjera, visokios pramogos, dviratis šimtais kilometrų, irklavimai, buriavimai ir kas tik nori... Paprastai tokie akivaizdžiai ir išsiskiria elgesiu, apsirengimu, manieromis. Vienijantis bruožas - jaučiasi kažkas nenatūralaus, ne gamtinės prigimties, kažkoks kaip per didelis auklėjimas nuo vaikystės, užgožęs instinktus (išnaikinti instinktų neįmanoma, bet užgožti - taip).

Ir šitos dvi žmonių grupės manau egzistavo visada, tai nėra kažkas naujo, tik seniau buvo socialinis spaudimas ir tie antrieji kažkaip būdavo superšami, suvedami, supažindinami, apženijami. Visos tetos ir dėdės, vos ne visas kaimas rūpindavosi, kad koks Motiejukas, kuriam rūpi drožti (šaukštus) ir skripkele groti, rastų bent kažkokią pačią, kad Severiutė nors ir nelabai graži, nors ir kuokynėn neina su kitom mergom kad bernai pašokentų, ale rastų kokį kavalierių, ištekėtų ir prigimdytų lėliokų. O dabar tokie palikti likimo valiai, patys be kitų pagalbos nelabai sugeba santykius suklijuoti. Jiems tai nėra kažkas, kas gaunasi savaime - tai jiems yra iššūkis kur neaišku nuo ko pradėti, ką daryti, va šaukštą kaip išdrožti ar dviračiu nuvažiuoti 100 km tai čia viskas aišku, o kaip merginą užkalbinti, ką sakyti, ką daryti?

Ir čia manau dalykas ne genetinis. Pasigilinus į šeimas ir tėvelių auklėjimo niuansus, išlenda daug įdomybių. Toli gražu ne visi moka auginti vaikus, perlenkia lazdą, įvaro traumas (ir blogai, kad to nemoko nuo mokyklos).

[Ignalina]

Tai ka siulote?

Įstatymu numatyti prievolę importuotojams ir gamintojams su adata prabesti kas antrą prezervatyvą.

[Sklansky]

Normalus bachurai daro cream pies ir preziku
nenaudoja.

[Maalinauskas]

O dabar tokie palikti likimo valiai, patys be kitų pagalbos nelabai sugeba santykius suklijuoti. Jiems tai nėra kažkas, kas gaunasi savaime - tai jiems yra iššūkis kur neaišku nuo ko pradėti, ką daryti, va šaukštą kaip išdrožti ar dviračiu nuvažiuoti 100 km tai čia viskas aišku, o kaip merginą užkalbinti, ką sakyti, ką daryti?

Tiesos yra, bet IMHO be įprasto kuklumo sukeltų problemų prisideda dar ir natūralus merginų išlepimas. Pakalbėkite su šiuolaikinėm panom - vienom patinka kai bernas kalbina gatvėje, kitoms tai visai nepatinka (mano draugė pvz tokius by default ant trijų raidžių siunčia), vienoms patinka gėlės, kitoms tai žolių lavonai (citata), vienoms patinka kai bernas kavinėje sumoka, kitos jaučiasi dėl to skolingos. Prie kiekvienos reikia žinoti kaip prieiti, kaip užkalbinti, apie ką kalbėti ir ką dovanoti, o nuolaidų tau niekas nedaro, tik praspiria, jei nežinodamas peržengi kokią nors raudoną liniją. Todėl ilgainiui žmonės ir renkasi verčiau 100 km dviračiu pravažiuoti, nei kažką kalbinti. O tas išlepimas mano akimis kyla pirmiausiai iš ekonominio gerbūvio, kada merginai visai nebūtina būti su kažkuo, kad gerai gyvent (kas skatina nesirinkti pirmo pasitaikiuso). Plius socialiniai tinklai/tinderiai, kurie iš vienos pusės, formuoja neadekvačią nuomonę apie save, iš kitos gi kompensuoja normalų socialinį bendravimą.

[mantasm]

Tiesos yra, bet IMHO be įprasto kuklumo sukeltų problemų prisideda dar ir natūralus merginų išlepimas. Pakalbėkite su šiuolaikinėm panom - vienom patinka kai bernas kalbina gatvėje, kitoms tai visai nepatinka (mano draugė pvz tokius by default ant trijų raidžių siunčia), vienoms patinka gėlės, kitoms tai žolių lavonai (citata), vienoms patinka kai bernas kavinėje sumoka, kitos jaučiasi dėl to skolingos. Prie kiekvienos reikia žinoti kaip prieiti, kaip užkalbinti, apie ką kalbėti ir ką dovanoti, o nuolaidų tau niekas nedaro, tik praspiria, jei nežinodamas peržengi kokią nors raudoną liniją. Todėl ilgainiui žmonės ir renkasi verčiau 100 km dviračiu pravažiuoti, nei kažką kalbinti. O tas išlepimas mano akimis kyla pirmiausiai iš ekonominio gerbūvio, kada merginai visai nebūtina būti su kažkuo, kad gerai gyvent (kas skatina nesirinkti pirmo pasitaikiuso). Plius socialiniai tinklai/tinderiai, kurie iš vienos pusės, formuoja neadekvačią nuomonę apie save, iš kitos gi kompensuoja normalų socialinį bendravimą.

Kita vertus charakterio su(si)derinimas visais laikais buvo. Vienose kultūrose giminės parenka labiau suderančias poras. Kitose patys pasibendrauja ir išsaiškina kas tinka/netinka. Abiem atvejais sveikiau nei dėl ekonominių priežasčių susimest su nesuderinama asmenybe.

[Maalinauskas]

Kita vertus charakterio su(si)derinimas visais laikais buvo. Vienose kultūrose giminės parenka labiau suderančias poras. Kitose patys pasibendrauja ir išsaiškina kas tinka/netinka. Abiem atvejais sveikiau nei dėl ekonominių priežasčių susimest su nesuderinama asmenybe.

Bet anksčiau į tą nuolaidžiau žiūrėdavo potencialios poros, bandydavo vienas kitą suprasti, o ne kaip dabar - "Tu už mane sumokėt pasiūlei? Ach tu seksistas, nenoriu tavęs daugiau matyti". Čia aišku aš hiperbolizuoju, bet kai Tinderyje prie tavęs dar 50 norinčių eilėje laukia, kam tau stengtis ir bandyti pažinti kitą žmogų?

[mantasm]

Bet anksčiau į tą nuolaidžiau žiūrėdavo potencialios poros, bandydavo vienas kitą suprasti, o ne kaip dabar - "Tu už mane sumokėt pasiūlei? Ach tu seksistas, nenoriu tavęs daugiau matyti". Čia aišku aš hiperbolizuoju, bet kai Tinderyje prie tavęs dar 50 norinčių eilėje laukia, kam tau stengtis ir bandyti pažinti kitą žmogų?

Man rodos čia dvi skirtingos problemos. Viena yra charakterio suderinamumai. Visais laikais egzistavo ir dažniausiai aplinka arba patys sumesdavo į krūvą bent +/- suderančius. Aišku minimaliai pasigludint kampus reikia, bet visiškai nesuderinamos asmenybės net visiškai katastrofiniais laikais nesugyventų, o tik dar greičiau sugriūtų projektas.

Kitas dalykas - perfekcionizmas ir begalinis idealaus varianto ieškojimas. Nemaža dalim įtakotas to, kad soc tinkluose mato tik nudailintus gražiausius momentus iš kitų gyvenimo. Ir tas galioja ne tik poros paieškoje, bet absoliučiai visoms gyvenimo sritims. Arba reikia -iausio, arba nafik.

[Maalinauskas]

Tai va apie tai ir kalbu, kad niekas dabar nėra linkęs gludint kampų (ar net minimaliai pasiaiškinti, gal tų kampų net nereikia gludinti). Kam gaišti laiką, kai Tinderyje dar 50 potencialių kandidatų laukia eilėje.

[mantasm]

Man rodos sėdintys Tinderyje su 50 kandidatų net neprieina prie klausimo ar yra tų kampų. Laukiama pono/panelės idealybės pagal lengvai paskaičiuojamsu parametrus iki tol, kol jau patys tampa nebeįdomūs.

[abruo]

Jei paprašytumėte pažįstamų merginų parodyti savo Tinder žinučių dėžutes, tai jūs ten ne 50 kandidatų pamatytumėt, o 500-1000. Buvo kažkada man pasidarę įdomu tai išsiaiškinti – ėjau ir prašiau parodyti. Tai truputį šokiravo.

Tai aš pritarčiau Maalinauskas. Realiai net nežinau, ar verta išvis, būnant vyru, naudotis tokiom pažinčių programom, nebent gali pirkti platinines narystes ir turi daugybe laiko kalbinti dešimtis merginų per dieną. O kadangi pažindinimasis kitais būdais yra kur kas sudėtingesnis nei anksčiau (dėl tų pačių aukščiau išvardytų priežasčių – nebeliko vieno recepto, kontrakto, kaip turėtų vykti merginimas), tai ir turim šitą problemą daug aštresniu pavidalu.

[rmss]

Šiaip tai dating appsai yra visiškai mirę, ir dabar instagramas juos pakeitė. O jei neturi instagram su įspūdingu portfolio, tai gg wp.

[mantasm]

Jei paprašytumėte pažįstamų merginų parodyti savo Tinder žinučių dėžutes, tai jūs ten ne 50 kandidatų pamatytumėt, o 500-1000. Buvo kažkada man pasidarę įdomu tai išsiaiškinti – ėjau ir prašiau parodyti. Tai truputį šokiravo.

Tai aš pritarčiau Maalinauskas. Realiai net nežinau, ar verta išvis, būnant vyru, naudotis tokiom pažinčių programom, nebent gali pirkti platinines narystes ir turi daugybe laiko kalbinti dešimtis merginų per dieną. O kadangi pažindinimasis kitais būdais yra kur kas sudėtingesnis nei anksčiau (dėl tų pačių aukščiau išvardytų priežasčių – nebeliko vieno recepto, kontrakto, kaip turėtų vykti merginimas), tai ir turim šitą problemą daug aštresniu pavidalu.

Kada tas vienas receptas buvo? Kai 18 amžiuj piršliai atvažiuodavo kaip pasakose sekama?

[mantasm]

Šiaip tai dating appsai yra visiškai mirę, ir dabar instagramas juos pakeitė. O jei neturi instagram su įspūdingu portfolio, tai gg wp.

Sako tas pats instagramas miręs tarp jaunesnių.

[Tomizmas]

Tiesos yra, bet IMHO be įprasto kuklumo sukeltų problemų prisideda dar ir natūralus merginų išlepimas. Pakalbėkite su šiuolaikinėm panom - vienom patinka kai bernas kalbina gatvėje, kitoms tai visai nepatinka (mano draugė pvz tokius by default ant trijų raidžių siunčia), vienoms patinka gėlės, kitoms tai žolių lavonai (citata), vienoms patinka kai bernas kavinėje sumoka, kitos jaučiasi dėl to skolingos. Prie kiekvienos reikia žinoti kaip prieiti, kaip užkalbinti, apie ką kalbėti ir ką dovanoti, o nuolaidų tau niekas nedaro, tik praspiria, jei nežinodamas peržengi kokią nors raudoną liniją. Todėl ilgainiui žmonės ir renkasi verčiau 100 km dviračiu pravažiuoti, nei kažką kalbinti. O tas išlepimas mano akimis kyla pirmiausiai iš ekonominio gerbūvio, kada merginai visai nebūtina būti su kažkuo, kad gerai gyvent (kas skatina nesirinkti pirmo pasitaikiuso). Plius socialiniai tinklai/tinderiai, kurie iš vienos pusės, formuoja neadekvačią nuomonę apie save, iš kitos gi kompensuoja normalų socialinį bendravimą.

Tai kad čia ne išlepimas, o tiesiog, na, žmonės yra skirtingi, vieniems patinka tas, kitiems anas. Visada taip buvo, juk negali gi visos merginos ar vaikinai būti pagal vieną šabloną. Lygiai tą patį, ką čia pavardinote, merginos galėtų pasakyti (ir beje, pasako) apie vaikinus. "Oi vienas be balių negali - kitam knygas tik skaityt, vienas geria viską kas dega - kitam nebandyk siūlyt, vienas savo mašiną įsimylėjęs - kitas rato pradurto nepakeistų, vienas salėj duodasi per dienas su svoriais - kitam čia tuštybė, nu ir suprask tuos bernus". Nieko čia suprasti neįmanoma ir nereikia net stengtis - taip, žmonės yra individualūs, kiekvienas su savais čiūdais, kaprizais, pliusais ir minusais, ir gerai kad taip yra - kitaip būtų neįdomu. O santykių kūrimas, flirtai, kabinimai, bendravimas, ypač santykių pradžia - taip, čia visada yra rizika, slidi zona. Niekas niekad ir nežadėjo, kad viskas bus garantuota. Gali pavykti, gali nepavykti. Iš to kyla net savotiškas azartas, adrenalinas, kurį dar pakursto seksualiniai instinktai. Gamta taip jau veikia.

Jei paprašytumėte pažįstamų merginų parodyti savo Tinder žinučių dėžutes, tai jūs ten ne 50 kandidatų pamatytumėt, o 500-1000. Buvo kažkada man pasidarę įdomu tai išsiaiškinti – ėjau ir prašiau parodyti. Tai truputį šokiravo.

Merginoms taip, bet pas vaikinus kiek kita istorija. Na, irgi gamta - patinai tradiciškai yra aktyvioji pusė, kuri jei ir gauna dėmesį, tai labiau netiesioginiais būdais, užuominomis, o ne atviru tekstu. Kažkada studentiškais laikais kai dar buvo one.lt su kitais pacanais ant juoko sukūrėm gražios merginos anketą. Kitą dieną teko ištrinti, nes žinučių kiekis buvo kosminis, tiesiog neįmanoma buvo ne tik kad kažką atrašyti (bandėm trolinti kitus bernus), bet netgi fiziškai atsidaryti ir perskaityti. Projektas žlugo Va tada aiškiai kaip niekad supratau, ką reiškia būti mergina su bent kažkiek geresne išvaizda.